V. Vasiliauskas: LB prieš krizę nebuvo iki galo atsargus

Publikuota: 2018-10-31
Atnaujinta 2018-10-31 11:25
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigleytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigleytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas prieš paskutinę krizę komerciniams bankams galėjo sugriežtinti kai kurias priežiūros priemones, bet to nepadarė, sako Lietuvos banko (LB) vadovas.

Vitas Vasiliauskas taip pat pripažino, kad prieš krizę LB pats nebuvo atsargus.

„Buvo galimybių (griežtinti reikalavimus bankams – BNS), bet tada jos buvo mažesnės negu dabar“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino p. Vasiliauskas.

Socialdarbietis Andrius Palionis LB valdybos pirmininko klausė, kodėl centrinis bankas prieš krizę nesugriežtino kapitalo pakankamumo rodiklių, nepadidino privalomų atsargų ribos.  

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Lietuvos bankas tuo metu ir pats nebuvo iki galo atsargus ir nepadarė iki galo to, ką galėjo padaryti su to meto turimais instrumentais“, – teigė p. Vasiliauskas.   

LB vadovo teigimu, kredito rinkos plėtra prieškriziniu laikotarpiu buvo didžiulė ir ji, kaip parodė tolesni įvykiai, „nebuvo tvari“.

„Nebuvo pagrįsta atsargiais, konservatyviais šaltiniais, buvo grįsta šaltiniais iš motininių įmonių“, – komiteto nariams sakė p. Vasiliauskas.  

Ponas Vasiliauskas be kita ko pareiškė, kad bankai ne sukėlė krizę, o ją tik pagilino. 

„Mano galva, situacija bankiniame sektoriuje iš principo buvo vienas iš veiksnių, kuris jokiu būdu ne sukėlė krizę, o ją pagilino“, – teigė p. Vasiliauskas. 

Vertindamas priežastis, turėjusias įtakos krizei, p. Vasiliauskas pabrėžė, kad ją „pirmiausiai lėmė tarptautiniai faktoriai, antra – to meto ekonominė politika“. 

„Svarbiausią vaidmenį (kodėl įvyko krizė – BNS) suvaidino veiksniai, susiję su biudžetu, viešaisiais finansais ir fiskaline politika“, – aiškino p. Vasiliauskas. 

Pasak jo, motininiai bankai į dukterinius, veikusius Lietuvoje, 2008 metais buvo pervedė apie 12 mlrd. Eur.

„Tai sudarė 30-40% bendrojo vidaus produkto. Tokį pinigų srautą valdyti nėra paprasta“, – tvirtino centrinio banko vadovas. 

Jo teigimu, per krizę skolinimo užsienio valiuta rizikas bankai „daugiau ar mažiau labiau buvo“ permetę ant vartotojų pečių, todėl „rizikų požiūriu balanso nebuvo“. 

Ponas Vasiliauskas pabrėžė, kad prieš dešimtmetį LB dar neturėjo visų finansinių paslaugų rinkų priežiūros mandato – jis centriniam bankui buvo suteiktas nuo 2013 metų.

2004–2013 metais LB valdyboje dirbęs Audrius Misevičius anksčiau Biudžeto ir finansų komiteto nariams liudijo, kad 2011 metais patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės būtų suveikusios, jei būtų priimtos 2005-2006 metais.

 Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.  

V. Vasiliauskas: krizė – dar ne už kampo, bet sulėtėjimo požymių yra

Lietuvos centrinio banko vadovas trečiadienį įvertino ir dabartinę ekonominę šalies būklę - jis tikina nematantis ryškių artėjančios naujos ekonominės krizės požymių, tačiau perspėja apie ekonomikos lėtėjimą. 

LB valdybos pirmininkas Vasiliauskas pripažįsta, kad „pajamų pavertimas išlaidomis“ tęsiasi, nors kitaip negu prieš dešimtmetį. 

„Kol kas sakyti, kad krizė – va, jau už kampo, negalėčiau, bet tam tikro sulėtėjimo aspektų, be jokios abejonės, mes matome“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė V. Vasiliauskas, apklaustas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, analizuojančiame 2008-2009 metų krizės aplinkybes. 

Pasak centrinio banko vadovo, Lietuva dabar „geriau atrodo“ negu iki krizės, 2007 metais. 

„Tai, kas vyko Lietuvoje ikikriziniu laikotarpiu, tuo metu tai buvo toks nutrūktgalviškas bėgimas, tai buvo to meto ciklinių pajamų pavertimas išlaidomis, kas buvo visiškai netvaru“, – tikino jis.  

Paklaustas, ar šių dienų situacija skiriasi, p. Vasiliauskas teigė, kad „dabar yra kitaip“. Tačiau jis pabrėžė, kad LB ekonominių prielaidų vertinimas ir Finansų ministerijos požiūris, kurio „pagrindu daromas 2019 biudžetas“, skiriasi.    

Ponas Vasiliauskas pakartojo, kad „ekonomika vyksta ciklais“ – po pakilimo iki 2008 metų sekė nuosmukis. 

„Dabar mes sakome, kad Lietuvos ekonomika yra pakilime ir netgi viršija potencialą, ir čia skiriasi šiek tiek mūsų vertinimas nuo Finansų ministerijos, mes esame atsargesni, Finansų  ministerija – šiek tiek optimistiškesnė. Be jokios abejonės, kad kažkada susidursime su lėtėjimu. Klausimas tik, kaip mes tam būsime pasiruošę“, – teigė p. Vasiliauskas. 

LB išvadą dėl kitų metų biudžeto pateiks kitą savaitę. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
„Moller auto“ pelnas pernai augo 2,5 karto 1

„Volkswagen“ automobilių prekybos ir remonto bendrovė „Moller Auto“ praėjusiais metais gavo 75,3 mln. Eur...

Finansai
2022.05.20
G. Šimkus: Baltijos šalys nesugeba išnaudoti stipraus regiono įvaizdžio investicijoms pritraukti

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo, kaip stipraus ir investuotojams...

Finansai
2022.05.20
„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: bus sukurta 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „SME Finance“ kartu su neobanku „SME Bank“ įkurs vidinį informacinių...

Vadyba
2022.05.20
VMI išaiškino, kam ir kaip PVM nebus apmokestinta parama Ukrainai

Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos galės būti...

Finansai
2022.05.20
Vokietijos finansų ministras: pasaulinės stagfliacijos tikimybė didėja

Pusės amžiaus senumo išbandymus primenančios stagfliacijos tikimybė pasauliniu mastu didėja, skelbia agentūra...

Finansai
2022.05.20
Išmanieji kasos aparatai: dvejų metų darbą bando įveikti per pusmetį ir apčiuopomis Premium 2

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti kasos kvitų duomenis...

Finansai
2022.05.20
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Europos Parlamentas dega žalią šviesą 15% pelno mokesčiui ES 1

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį parėmė Europos Komisijos siūlymą, kuriam įsiteisėjus ES įsigaliotų...

Finansai
2022.05.19
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 77

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
FNTT: Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos PVM vengimo schemos 2

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Verslo aplinka
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium 3

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Statyba ir NT
2022.05.19
Finansinių ataskaitų teikimas: dažniausi klausimai ir atsakymai Verslo tribūna

Artėjant terminui, gegužę suaktyvėja juridinių asmenų finansinių ataskaitų teikimas – šiuo metu Registrų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku