V. Vasiliauskas: LB prieš krizę nebuvo iki galo atsargus

Publikuota: 2018-10-31
Atnaujinta 2018-10-31 11:25
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigleytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigleytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas prieš paskutinę krizę komerciniams bankams galėjo sugriežtinti kai kurias priežiūros priemones, bet to nepadarė, sako Lietuvos banko (LB) vadovas.

Vitas Vasiliauskas taip pat pripažino, kad prieš krizę LB pats nebuvo atsargus.

„Buvo galimybių (griežtinti reikalavimus bankams – BNS), bet tada jos buvo mažesnės negu dabar“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino p. Vasiliauskas.

Socialdarbietis Andrius Palionis LB valdybos pirmininko klausė, kodėl centrinis bankas prieš krizę nesugriežtino kapitalo pakankamumo rodiklių, nepadidino privalomų atsargų ribos.  

„Lietuvos bankas tuo metu ir pats nebuvo iki galo atsargus ir nepadarė iki galo to, ką galėjo padaryti su to meto turimais instrumentais“, – teigė p. Vasiliauskas.   

LB vadovo teigimu, kredito rinkos plėtra prieškriziniu laikotarpiu buvo didžiulė ir ji, kaip parodė tolesni įvykiai, „nebuvo tvari“.

„Nebuvo pagrįsta atsargiais, konservatyviais šaltiniais, buvo grįsta šaltiniais iš motininių įmonių“, – komiteto nariams sakė p. Vasiliauskas.  

Ponas Vasiliauskas be kita ko pareiškė, kad bankai ne sukėlė krizę, o ją tik pagilino. 

„Mano galva, situacija bankiniame sektoriuje iš principo buvo vienas iš veiksnių, kuris jokiu būdu ne sukėlė krizę, o ją pagilino“, – teigė p. Vasiliauskas. 

Vertindamas priežastis, turėjusias įtakos krizei, p. Vasiliauskas pabrėžė, kad ją „pirmiausiai lėmė tarptautiniai faktoriai, antra – to meto ekonominė politika“. 

„Svarbiausią vaidmenį (kodėl įvyko krizė – BNS) suvaidino veiksniai, susiję su biudžetu, viešaisiais finansais ir fiskaline politika“, – aiškino p. Vasiliauskas. 

Pasak jo, motininiai bankai į dukterinius, veikusius Lietuvoje, 2008 metais buvo pervedė apie 12 mlrd. Eur.

„Tai sudarė 30-40% bendrojo vidaus produkto. Tokį pinigų srautą valdyti nėra paprasta“, – tvirtino centrinio banko vadovas. 

Jo teigimu, per krizę skolinimo užsienio valiuta rizikas bankai „daugiau ar mažiau labiau buvo“ permetę ant vartotojų pečių, todėl „rizikų požiūriu balanso nebuvo“. 

Ponas Vasiliauskas pabrėžė, kad prieš dešimtmetį LB dar neturėjo visų finansinių paslaugų rinkų priežiūros mandato – jis centriniam bankui buvo suteiktas nuo 2013 metų.

2004–2013 metais LB valdyboje dirbęs Audrius Misevičius anksčiau Biudžeto ir finansų komiteto nariams liudijo, kad 2011 metais patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės būtų suveikusios, jei būtų priimtos 2005-2006 metais.

 Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.  

V. Vasiliauskas: krizė – dar ne už kampo, bet sulėtėjimo požymių yra

Lietuvos centrinio banko vadovas trečiadienį įvertino ir dabartinę ekonominę šalies būklę - jis tikina nematantis ryškių artėjančios naujos ekonominės krizės požymių, tačiau perspėja apie ekonomikos lėtėjimą. 

LB valdybos pirmininkas Vasiliauskas pripažįsta, kad „pajamų pavertimas išlaidomis“ tęsiasi, nors kitaip negu prieš dešimtmetį. 

„Kol kas sakyti, kad krizė – va, jau už kampo, negalėčiau, bet tam tikro sulėtėjimo aspektų, be jokios abejonės, mes matome“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė V. Vasiliauskas, apklaustas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, analizuojančiame 2008-2009 metų krizės aplinkybes. 

Pasak centrinio banko vadovo, Lietuva dabar „geriau atrodo“ negu iki krizės, 2007 metais. 

„Tai, kas vyko Lietuvoje ikikriziniu laikotarpiu, tuo metu tai buvo toks nutrūktgalviškas bėgimas, tai buvo to meto ciklinių pajamų pavertimas išlaidomis, kas buvo visiškai netvaru“, – tikino jis.  

Paklaustas, ar šių dienų situacija skiriasi, p. Vasiliauskas teigė, kad „dabar yra kitaip“. Tačiau jis pabrėžė, kad LB ekonominių prielaidų vertinimas ir Finansų ministerijos požiūris, kurio „pagrindu daromas 2019 biudžetas“, skiriasi.    

Ponas Vasiliauskas pakartojo, kad „ekonomika vyksta ciklais“ – po pakilimo iki 2008 metų sekė nuosmukis. 

„Dabar mes sakome, kad Lietuvos ekonomika yra pakilime ir netgi viršija potencialą, ir čia skiriasi šiek tiek mūsų vertinimas nuo Finansų ministerijos, mes esame atsargesni, Finansų  ministerija – šiek tiek optimistiškesnė. Be jokios abejonės, kad kažkada susidursime su lėtėjimu. Klausimas tik, kaip mes tam būsime pasiruošę“, – teigė p. Vasiliauskas. 

LB išvadą dėl kitų metų biudžeto pateiks kitą savaitę. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
S. Jakeliūnas norėtų išgirsti D. Grybauskaitės poziciją dėl skolinimosi per krizę 13

2009 m. ekonominės krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas norėtų...

Finansai
11:53
A. Kubilius komitetui: skolinimasis leido gana efektyviai įveikti krizę 15

Valstybės skolinimasis buvo vienas iš 2009 m. ekonominės krizės įveikimo instrumentų, sako parlamentaras...

Finansai
10:41
Mokesčių reforma: apvalina į sau naudingą pusę 9

Šiemet mokesčių reformos įstatymai buvo priimti pavasario Seimo sesijoje, kai iki jų įsigaliojimo 2019 m.

Finansai
06:30
Seimas atveria kelią įvairių PVM lengvatų svarstymui 7

Seimas antradienį po pateikimo pritarė eilei pasiūlymų taikyti PVM lengvatas ir nutarė toliau jas svarstyti.

Finansai
2018.11.20
Seimas linksta apkarpyti „Sodros“ įmokų naštą 9

Seimas po svarstymo pritarė mokestinės naštos sumažinimui savarankiškai dirbantiems asmenims, o svarstydamas...

Finansai
2018.11.20
Lietuva pagal mokesčių palankumą pasaulyje liko 18 vietoje 2

Lietuva pagal mokesčių sistemos palankumą verslui liko toje pat – 18 vietoje tarp 190 pasaulio šalių, parodė...

Finansai
2018.11.20
N. Mačiulis: ekonomika neaugs tiek, kiek prognozuojama 21

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius...

Finansai
2018.11.20
2019 m. įsigalioja pranešėjų apsauga – nauja rizika verslui Premium 3

Pranešti apie pažeidimus įmonėje bus gerokai paprasčiau, o tai padariusiam asmeniui garantuojamas...

Finansai
2018.11.20
Euro zonoje – didžiausias kainų šuolis per 6 metus 7

Euro zonos kainos šių metų spalio mėn. augo sparčiausiai per paskutinius šešerius metus. Tokį pokytį lėmė...

Finansai
2018.11.20
Paramai skirta GPM dalis nuo 2% mažėja iki 1,06% 4

Nuo 2019 m. darbo užmokestis dauginamas iš koeficiento 1,289, didėja ir pajamų mokesčio tarifas, todėl...

Finansai
2018.11.20
Italai užčiuopė Lietuvos potencialą – nori atsiriekti 10% bankų dominuojamos rinkos Premium

Į Lietuvos faktoringo paslaugų rinką žengė Italijos verslininkų įsteigtas naujokas „Vilnius factoring...

Rinkos
2018.11.20
Statistikos departamentas atleidžia 18 darbuotojų 4

Po struktūrinių pokyčių Statistikos departamente sumažėjo padalinių ir darbuotojų skaičius.

Finansai
2018.11.20
MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
2018.11.19
Teismas: draudimas apima ir keleivio su durelėmis padarytą žalą 19

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga plečiasi – dabar ji apima ne tik...

Finansai
2018.11.19
Iš 1 mlrd. Eur ES paramos šiemet dar nepanaudota 605 mln. Eur 9

Šiemet Valstybės biudžete suplanuota panaudoti beveik 1 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kol...

Finansai
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kinija: mumis pasitikėjusios šalys nepateks į skolos spąstus 8

Kinija užtikrina, kad jokia šalis, finansų srityje nusprendusi bendradarbiauti su Kinija, dėl tokio savo...

Rinkos
2018.11.18
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 15

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Užsienyje gyvenantys asmenys į Lietuvą pernai pervedė 1,1 mlrd. Eur 11

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 m. siekė 1,109 mlrd. Eur, tuo tarpu Lietuvos gyventojų...

Finansai
2018.11.16
Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą 2

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies...

Finansai
2018.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau