G. Nausėda: su 2019 m. biudžetu sunkmečiui nesirengiama

Apie šiuo metu Seime svarstomą biudžeto projektą p. Nausėda pranešime sako, kad „Vyriausybė dažnai pabrėžia tikslą užtikrinti didesnes pajamas skurdžiausioms visuomenės grupėms. Tačiau jos parengtas biudžeto projektas rodo, kad ateinančiais metais tai bus daroma labiau kosmetiškai, nei duos apčiuopiamos naudos, o Lietuva ir toliau liks šalimi, stipriai atsiliekančia nuo ES vidurkio pagal socialinės apsaugos finansavimą“.

Pasak jo, bendrų socialinės apsaugos srities išlaidų santykinis didėjimas (2,8%, lyginant su tuo, kiek iš viso šiai sričiai buvo planuota skirti 2018 m.) yra mažiausias tarp sričių, kurioms finansavimas didėja.

Ekonomisto su kolegomis atlikta biudžeto projekto analizė taip pat rodo, kad Lietuva nepakankamai kaupia juodai dienai, nors ekonominė situacija leidžia tai daryti. Prane6ime teigiama, kad, norint atlaikyti panašaus masto sunkmetį, su kokiu Lietuva susidūrė prieš dešimtmetį, reikėtų bent 4 mlrd. Eur vienerių metų šokui atremti, t. y. daugiau negu 2 kartus tiek, kiek Vyriausybė optimistiniu scenarijumi numato turėti 2019 m. pabaigoje.

„Seimui svarstyti pateiktas biudžeto projektas, atidžiau jį panagrinėjus, pradeda rodyti ne sveiko pragmatizmo, o perdėto optimizmo požymius. Susidaro įspūdis, kad mus norima užkrėsti nepamatuotai gera nuotaika ekonominių ir politinių neapibrėžtumų akivaizdoje“, – pranešme cituojamas p. Nausėda.

Pasak jo, planuojant biudžetą bent keliose srityse yra daromos nepagrįstai pozityvios prielaidos.

2019 m. numatoma PVM surinkti 311 mln. Eur (8,8%) daugiau nei 2018 m. 104 mln. Eur , t. y. trečdalį šio padidėjimo, tikimasi, sudarys PVM įplaukos dėl geresnio mokesčio administravimo. Anot p. Nausėdos, šių metų įtampa surenkant planuotąją PVM sumą rodo, kad tokia ambicija yra menkai pagrįsta.

Numatytas kitų mokesčių surinkimo didėjimas dėl geresnio mokesčių administravimo – GPM ir VSDĮ įmokų srityje bendrai sudėjus 96 mln. Eur, akcizų 20 mln. Eur, pelno mokesčio 10 mln. Eur. T.y., iš šešėlio 2019 m. planuojama ištraukti virš 200 mln. Eur, ir tai sudarytų net virš 17% viso planuojamo valdžios sektoriaus pajamų padidėjimo 2019 m.

„Stebinančiai atrodo prielaida, kad 2019-2021 m. kasmet ES lėšų įsisavinimas sieks 100% (virš 1 mlrd. Eur kiekvienais metais), nors iki šiol šis rodiklis buvo gerokai prastesnis“, – cituojamas p. Nausėda.

2019 m. biudžete daugiausiai ES fondų lėšų investicijų numatyta skirti infrastruktūrai (586 mln. Eur), o ekonominio konkurencingumo didinimui teks 356 mln. Eur. Aktyvios darbo jėgos rėmimo priemonėms ir žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimui numatyta skirti 219 mln. Eur.

„Nors, iš pirmo žvilgsnio, lėšų žmonių gebėjimams ugdyti skirta nemažai, pastaruoju metu Darbo biržos ugdymo programos buvo ne kartą kritikuojamos dėl menko efektyvumo ir tuščiai iššvaistytų investicijų. Tuo pat metu apčiuopiama nauda, kurią pajus gyventojai, yra labiau kosmetinė, nei reikšminga“, – mano ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad iš daugiau nei 170 mln. Eur, numatytų medicinos darbuotojų atlyginimų didinimui, „tikėtina, didelė dalis bus skirta jau šiemet padidintiems atlyginimams užtikrinti. Naujam rezidentų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų algų didinimui būtų skiriama tik po daugiau nei 10 mln. eurų. Tad ateinančiais metais didesnio proveržio šioje srityje tikėtis neverta“.

Anot p. Nausėdos, „liūdna, kad biudžeto projekte pateiktose projekcijose pati Finansų ministerija nurodo, kad valdžios sektoriaus pajamos, palyginti su BVP, 2020-2021 m. mažės, t. y. biudžeto dydis trauksis“. Todėl, ekonomisto nuomone, mažo biudžeto problema gali ne spręstis, o pagilėti. 2019–2021 m. projektuojamos valdžios sektoriaus pajamos, palyginti su BVP, sudarytų atitinkamai 36,6%, 36,4% ir 36,1%.

Rašyti komentarą