ES parama: į plytas ar į ateitį?

Publikuota: 2018-10-15
Indrės Sesartės nuotr.
Indrės Sesartės nuotr.
Redakcijos nuomonė

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau praeityje, o naujojo finansinio laikotarpio lėšų panaudojimas gerokai atsilieka nuo plano. Ekonomistai būgštauja, kad kalnas lėšų stumiamas į 2014–2020 m. laikotarpio pabaigą, todėl kyla rizika išleisti pinigus bet kaip, kad tik nereikėtų jų grąžinti.

Gera žinia – Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007–2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena iš 10-ies ES šalių narių, nepraradusių šiam laikotarpiui skirtų ES lėšų. Lietuvai buvo skirta 6,7 mlrd. Eur, skaičiuojama, kad ES investicijų naudą asmeniškai pajuto 8 iš 10-ies šalies gyventojų. Europos Komisija (EK) pranešė, kad Lietuva atliko visus su šiuo laikotarpio užbaigimu susijusius veiksmus dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų.

Finansų ministerija (FM) skaičiuoja, kad pasitelkiant ES lėšas sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, sukurtos arba atnaujintos 228-ios mokslinės laboratorijos, atnaujinta daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų. ES paramos pinigais taip pat buvo rekonstruojami ir tiesiami keliai, didinama internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų dalis ir kt.

Naujojo finansinio 2014–2020 m. laikotarpio startas nebuvo sėkmingas – buvo ilgai ruošiami kvietimai atskiroms priemonėms, o jau juos paruošus paaiškėjo, kad dalis jų praktiškai neįkandami verslui. Pirmiausia dėl gana sudėtingų ir specifinių reikalavimų – keisčiausia, kad tai nebuvo Briuselio iniciatyva, prie įmantrybių padirbėjo vietos „specialistai“ iš atitinkamų ministerijų.

Nors po 2015 m. tempas šiek tiek paspartėjo, atsilikimas naudojant ES paramą išlieka nemenkas: 2016 ir 2017 m. Lietuva nepanaudojo beveik po 1 mlrd. Eur paramos, šių metų pirmasis pusmetis rodo, kad padėtis į gera nesikeičia: atsilikimas jau siekia 1 mlrd. Eur, arba 22% plano. FM atstovai tikina, kad ES investicijų sparta 2017 m. nebuvo pakankama, nes daugiau dėmesio buvo skiriama investicijų panaudojimo kokybei ir efektyvumui. Keliuose sektoriuose (IT infrastruktūros konsolidavimas, sveikatos apsauga, švietimas ir mokslas) buvo inicijuotos esminės reformos. Ramūnas Dilba, FM Investicijų departamento direktorius, aiškina, kad investicijos turėjo būti suderintos su inicijuotomis reformomis, o infrastruktūros projektams yra nustatyti reikalavimai parengti investicijų projektus, pagrindžiančius efektyviausią projektų įgyvendinimo alternatyvą, o tai esą lemia ilgesnius projektų rengimo terminus.

Šiuo finansiniu laikotarpiu prognozuojami geresni investicijų grąžos rodikliai – juos lemia keli veiksniai: pirmiausia prognozuojama, kad veiksmų programa bus įgyvendinama stabilioje makroekonominėje aplinkoje, antra, bendroje investicijų struktūroje daugiau lėšų nei ankstesniais programos laikotarpiais yra nukreipta į produktyviąsias investicijas bei mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Dėl ES paramos naujuoju finansiniu laikotarpiu, t. y. po 2020 m., iki šiol tvyro nežinia, aišku tik viena – sumos mažės. EK Lietuvai siūlo skirti pinigų mažiau nei 2014–2020 m., minimi įvairūs skaičiai, tarp jų – 24%: tai būtų maksimali riba, kiek gali būti mažinamos lėšos Lietuvai. Panašiai jos mažės ir kitoms sparčiai gerovę keliančioms ES narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija. Lietuva perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms mažėja.

Tačiau visi tie skaičiai ir procentai tikrai negalutiniai – vis dar neaiškus derybų tarp ES ir Jungtinės Karalystės likimas. Aišku tik tiek, kad paramos srautai dėl „Brexit“ nuseks. Dabartinė ES projektų struktūra rodo, kad ES investicijų mažėjimas Lietuvoje labiausiai atsilieps statybų verslui, pramonei ir privačioms paslaugoms, pvz., IT sričiai.

Nors Lietuvos derybininkai žada siekti didesnio finansavimo, ekspertai aiškina, kad EK nusprendė perskirstyti struktūrinę paramą ir ją iš Rytų Europos nukreipti Pietų Europos narėms – Graikijai, Ispanijai, Italijai. Galutiniai karpymai paaiškės po derybų, kurios, tikėtina, truks ir po 2019 m. gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Lietuvoje sanglaudos paramos lėšos sudaro apie 70% visų Lietuvos viešųjų investicijų. ES investicijos sudaro apie 4% mūsų šalies BVP.

VŽ nuomone, kai Briuselis po 2020 m. priverš paramos diržus, investicijų efektyvumą teks vertinti ypač kruopščiai. Tokios „prabangos“ kaip 2007–2013 m., kai dalis pinigų buvo paprasčiausiai „įsisavinama“ arba „investuojama“ į plytas, Lietuva negalės sau leisti. Kaip neturėtų to daryti ir šiuo finansiniu laikotarpiu – deja, dabartinis atsilikimas signalizuoja pavojų, kad, artėjant laikotarpio finišui, pinigai gali būti skubiai išleisti bet kaip, nepaisant investicijų kokybės ir efektyvumo, kad tik nereikėtų jų grąžinti Briuseliui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Premjeras siūlo dar kartą tirti „Revolut“ patikimumą 15

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad reikėtų dar kartą tirti Jungtinės Karalystės finansų startuolio...

Finansai
2019.04.25
Mokesčiai investuotojams 2019 m.: pagrindinės taisyklės ir pasikeitimai Premium 3

Lietuvos investuotojams iki gegužės 2 d. reikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti pajamų...

Rinkos
2019.04.25
V. Šapoka žada keisti formuluotes dėl ministrų įtakos formuojant įstaigų biudžetus  1

Finansų ministras Vilius Šapoka sako esąs pasirengęs keisti įstatymo projekto nuostatas dėl ministrų įtakos...

Finansai
2019.04.25
„Swedbank“ grynasis pelnas augo 18%, grupė steigia naują padalinį 19

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 33 mln. Eur grynojo pelno, arba 18% daugiau nei prieš...

Rinkos
2019.04.25
Lietuvos skola sumažėjo labiausiai ES, bet rezervo krizei atremti nepakaks Premium 3

Valdžios sektoriaus skola Lietuvoje 2018 m. pabaigoje, palyginti su 2017 m. pabaiga, sumažėjo labiausiai...

Finansai
2019.04.25
Didžiausios algos kovą: farmacijos įmonės užvaldė TOP 20-uką 6

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kuriose Lietuvos įmonėse kovo mėnesį buvo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
2019.04.25
LB vadovas: S. Jakeliūnas siūlė paskatinti „Revolut“ trauktis 22

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas...

Finansai
2019.04.24
Kuo ilgiau vėluoja atsiskaityti, tuo mažesnė tikimybė, kad sumokės  Premium 2

Declanas Daly, prekinių kreditų draudimo bendrovės „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos padalinio vadovas, sako,...

Finansai
2019.04.24
Seimo komitetas – už pakartotinį tyrimą dėl „Revolut“ 6

Seime skinasi kelią idėja įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją iš naujo...

Finansai
2019.04.24
Kas laukia nesumokėjus „Sodros“ įmokų 2

Jeigu asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruos pajamas iš individualios veiklos, tačiau nesumokės...

Finansai
2019.04.24
Atsakas S.Jakeliūnui: 20 interpretacijų VILIBOR klausimu 24

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
2019.04.24
Sukauptos atostogos neprapuola iki 2020 m. liepos 1 d.

Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sukauptas atostogas galima išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. vėliau jos...

Finansai
2019.04.24
V. Vasiliauskas: bendradarbiavimo su Seimu trūksta

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko...

Verslo aplinka
2019.04.24
Kaip išlaikyti darbuotojus: neišnaudota galimybė – pensijų kaupimas Verslo tribūna

Naujus specialistus pritraukti ir esamus išlaikyti siekiančios įmonės konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir...

Finansai
2019.04.24
Nulinis pelno mokestis Estijoje ar Latvijoje, virsta pelno mokesčiu Lietuvoje Premium 14

Jeigu įmonė nesumokėjo pelno mokesčio Estijoje ar Latvijoje, jį reikia sumokėti Lietuvoje, išaiškino VMI. Nuo...

Finansai
2019.04.24
Mūšis dėl MMA padidinimo tik prasideda Premium 5

Lietuvos banko (LB) ekspertai skaičiuoja, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) 2020 m. gali padidėti...

Verslo aplinka
2019.04.24
„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 14

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
Interviu su G. Nausėda: reikia progresinių mokesčių ir ilgesnių mokestinių atostogų Premium 25

Prezidento posto siekiančio ekonomisto Gitano Nausėdos prioritetas – Gerovės valstybė. Pamatiniai jos akmenys...

Verslo aplinka
2019.04.23
V. Šapoka atmeta kritiką dėl tarnybų kontrolės per biudžetą, bet žada planą tobulinti   

Vilius Šapoka, Finansų ministras, atmeta kritiką, kad siūlomi nauji biudžeto sudarymo principai gali pakirsti...

Finansai
2019.04.23
Vyriausybė siūlys nuo kitų metų panaikinti 5% mokestį miškų savininkams 1

Vyriausybė siūlys nuo kitų metų Seimui atsisakyti nuo 2015 m. privačių miškų savininkams taikomo 5% mokesčio...

Finansai
2019.04.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau