ES parama: į plytas ar į ateitį?

Publikuota: 2018-10-15
Indrės Sesartės nuotr.
svg svg
Indrės Sesartės nuotr.
Redakcijos nuomonė

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau praeityje, o naujojo finansinio laikotarpio lėšų panaudojimas gerokai atsilieka nuo plano. Ekonomistai būgštauja, kad kalnas lėšų stumiamas į 2014–2020 m. laikotarpio pabaigą, todėl kyla rizika išleisti pinigus bet kaip, kad tik nereikėtų jų grąžinti.

Gera žinia – Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007–2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena iš 10-ies ES šalių narių, nepraradusių šiam laikotarpiui skirtų ES lėšų. Lietuvai buvo skirta 6,7 mlrd. Eur, skaičiuojama, kad ES investicijų naudą asmeniškai pajuto 8 iš 10-ies šalies gyventojų. Europos Komisija (EK) pranešė, kad Lietuva atliko visus su šiuo laikotarpio užbaigimu susijusius veiksmus dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų.

Finansų ministerija (FM) skaičiuoja, kad pasitelkiant ES lėšas sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, sukurtos arba atnaujintos 228-ios mokslinės laboratorijos, atnaujinta daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų. ES paramos pinigais taip pat buvo rekonstruojami ir tiesiami keliai, didinama internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų dalis ir kt.

Naujojo finansinio 2014–2020 m. laikotarpio startas nebuvo sėkmingas – buvo ilgai ruošiami kvietimai atskiroms priemonėms, o jau juos paruošus paaiškėjo, kad dalis jų praktiškai neįkandami verslui. Pirmiausia dėl gana sudėtingų ir specifinių reikalavimų – keisčiausia, kad tai nebuvo Briuselio iniciatyva, prie įmantrybių padirbėjo vietos „specialistai“ iš atitinkamų ministerijų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nors po 2015 m. tempas šiek tiek paspartėjo, atsilikimas naudojant ES paramą išlieka nemenkas: 2016 ir 2017 m. Lietuva nepanaudojo beveik po 1 mlrd. Eur paramos, šių metų pirmasis pusmetis rodo, kad padėtis į gera nesikeičia: atsilikimas jau siekia 1 mlrd. Eur, arba 22% plano. FM atstovai tikina, kad ES investicijų sparta 2017 m. nebuvo pakankama, nes daugiau dėmesio buvo skiriama investicijų panaudojimo kokybei ir efektyvumui. Keliuose sektoriuose (IT infrastruktūros konsolidavimas, sveikatos apsauga, švietimas ir mokslas) buvo inicijuotos esminės reformos. Ramūnas Dilba, FM Investicijų departamento direktorius, aiškina, kad investicijos turėjo būti suderintos su inicijuotomis reformomis, o infrastruktūros projektams yra nustatyti reikalavimai parengti investicijų projektus, pagrindžiančius efektyviausią projektų įgyvendinimo alternatyvą, o tai esą lemia ilgesnius projektų rengimo terminus.

Šiuo finansiniu laikotarpiu prognozuojami geresni investicijų grąžos rodikliai – juos lemia keli veiksniai: pirmiausia prognozuojama, kad veiksmų programa bus įgyvendinama stabilioje makroekonominėje aplinkoje, antra, bendroje investicijų struktūroje daugiau lėšų nei ankstesniais programos laikotarpiais yra nukreipta į produktyviąsias investicijas bei mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Dėl ES paramos naujuoju finansiniu laikotarpiu, t. y. po 2020 m., iki šiol tvyro nežinia, aišku tik viena – sumos mažės. EK Lietuvai siūlo skirti pinigų mažiau nei 2014–2020 m., minimi įvairūs skaičiai, tarp jų – 24%: tai būtų maksimali riba, kiek gali būti mažinamos lėšos Lietuvai. Panašiai jos mažės ir kitoms sparčiai gerovę keliančioms ES narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija. Lietuva perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms mažėja.

Tačiau visi tie skaičiai ir procentai tikrai negalutiniai – vis dar neaiškus derybų tarp ES ir Jungtinės Karalystės likimas. Aišku tik tiek, kad paramos srautai dėl „Brexit“ nuseks. Dabartinė ES projektų struktūra rodo, kad ES investicijų mažėjimas Lietuvoje labiausiai atsilieps statybų verslui, pramonei ir privačioms paslaugoms, pvz., IT sričiai.

Nors Lietuvos derybininkai žada siekti didesnio finansavimo, ekspertai aiškina, kad EK nusprendė perskirstyti struktūrinę paramą ir ją iš Rytų Europos nukreipti Pietų Europos narėms – Graikijai, Ispanijai, Italijai. Galutiniai karpymai paaiškės po derybų, kurios, tikėtina, truks ir po 2019 m. gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Lietuvoje sanglaudos paramos lėšos sudaro apie 70% visų Lietuvos viešųjų investicijų. ES investicijos sudaro apie 4% mūsų šalies BVP.

VŽ nuomone, kai Briuselis po 2020 m. priverš paramos diržus, investicijų efektyvumą teks vertinti ypač kruopščiai. Tokios „prabangos“ kaip 2007–2013 m., kai dalis pinigų buvo paprasčiausiai „įsisavinama“ arba „investuojama“ į plytas, Lietuva negalės sau leisti. Kaip neturėtų to daryti ir šiuo finansiniu laikotarpiu – deja, dabartinis atsilikimas signalizuoja pavojų, kad, artėjant laikotarpio finišui, pinigai gali būti skubiai išleisti bet kaip, nepaisant investicijų kokybės ir efektyvumo, kad tik nereikėtų jų grąžinti Briuseliui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Lietuva sieną nuo kinų jau susirentė, ES dar šlifuoja reglamento tekstą Premium 2

Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai bei kiti teisės aktai sudaro sąlygas atsijoti bendroves iš...

Finansai
2022.05.13
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Kriptoįmonių žinutė: Lietuva rizikuoja perspausti su reguliavimu Premium 1

Konkretūs planai, kaip reikėtų sutvarkyti kriptopaslaugų rinkos reguliavimo klausimą, viešai buvo pristatyti...

Inovacijos
2022.05.13
Infliacijos ir karo šešėlis skatina traukti iš stalčiaus pelno mokesčio reformą Premium 1

Nors paskatos investuoti Lietuvoje vertinamos palankiai, pandemijos ir karo keliamas vis didesnis...

Finansai
2022.05.13
Skatinimas akcijomis: VMI reikalavimai gali būti griežtesni nei įstatyme, o lengvatos – nepripažintos Premium 5

Kitąmet pradėjus realizuoti opcionus tikėtini teisminiai ginčai tarp įmonių ir mokesčių administratoriaus –...

Finansai
2022.05.13
Apskaitą tvarkantis asmuo – gerokai daugiau nei vakarykštis buhalteris Premium

Šį penktadienį minimą buhalterių dieną įmonių buhalteriai pasitinka tapę „apskaitą tvarkančiais asmenimis“ –...

Finansai
2022.05.13
Tiksi paskutinės savaitės verslo investicijų tęstinumui užsitikrinti Verslo tribūna

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), informuoja, kad...

Finansai
2022.05.13
Ekonomikos augimas JK pirmąjį ketvirtį sulėtėjo

Jungtinei Karalystei (JK) kovojant su kylančia infliacija, šalies ekonomika pirmąjį ketvirtį augo lėčiau negu...

Verslo aplinka
2022.05.12
Lietuvos bankas parengė kapitalo rinkos plėtros planą: manoma, kad paskatins investavimą 3

Lietuvos bankas (LB) parengė kapitalo rinkos plėtros priemonių planą – jį įgyvendinus tikimasi kapitalo...

Verslo aplinka
2022.05.12
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Kaip investuoti į Bitcoin Verslo tribūna 3

2009 m., kai buvo pristatytas modernus, internetinis vyriausybės išleistų valiutų pakaitalas, Bitcoin buvo...

Finansai
2022.05.12
Teikiant duomenis apie naudos gavėją ir finansinius rezultatus – atskiri įgaliojimai Verslo tribūna

Gegužės mėnuo Juridiniams asmenims būna pažymėtas finansinės atskaitomybės dokumentų teikimu. Šiemet įmonės...

Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12
Per pandemiją kritusias transporto draudimo kainas šokdina infliacija Premium

Karantinas ir didelė konkurencija tarp draudimo kompanijų lėmė transporto draudimo įmokų kritimą ir...

Logistika
2022.05.12
„Kreda“ grupės verslo paskolų portfelis augo 49,5 proc. Verslo tribūna

Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ turtas 2021 m. augo 13,5 proc. iki 255,79 mln. eurų, palyginimui...

Finansai
2022.05.12
Kompetentingas buhalteris: kuo jis prisideda prie įmonės sėkmės? Verslo tribūna 1

Tvarkinga apskaita, laiku pateiktos ataskaitos, sąžiningumas ir pasitikėjimas – to verslininkai tikisi iš...

Finansai
2022.05.12
„BluOr Bank“ platina obligacijas su 7% palūkanomis

Latvių „BluOr Bank“ organizuoja mažmeniniams investuotojams prieinamą obligacijų platinimą, kuriame siekia...

Rinkos
2022.05.11
„Allianz“ nuostoliai dėl „Structured Alpha“ nesėkmės pasiekė 5,6 mlrd. USD

Draudimo milžinė „Allianz“ pranešė atidėjusi dar beveik 2 mlrd. Eur teisinėms ir kitoms išlaidoms,...

Rinkos
2022.05.11
LB atstovas: ECB sprendimas dėl palūkanų normų didinimo – nebent trečiąjį ketvirtį 2

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų didinimo gali būti priimtas šių metų...

Rinkos
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku