ES parama: į plytas ar į ateitį?

Publikuota: 2018-10-15
Indrės Sesartės nuotr.
Indrės Sesartės nuotr.
Redakcijos nuomonė

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau praeityje, o naujojo finansinio laikotarpio lėšų panaudojimas gerokai atsilieka nuo plano. Ekonomistai būgštauja, kad kalnas lėšų stumiamas į 2014–2020 m. laikotarpio pabaigą, todėl kyla rizika išleisti pinigus bet kaip, kad tik nereikėtų jų grąžinti.

Gera žinia – Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007–2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena iš 10-ies ES šalių narių, nepraradusių šiam laikotarpiui skirtų ES lėšų. Lietuvai buvo skirta 6,7 mlrd. Eur, skaičiuojama, kad ES investicijų naudą asmeniškai pajuto 8 iš 10-ies šalies gyventojų. Europos Komisija (EK) pranešė, kad Lietuva atliko visus su šiuo laikotarpio užbaigimu susijusius veiksmus dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų.

Finansų ministerija (FM) skaičiuoja, kad pasitelkiant ES lėšas sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, sukurtos arba atnaujintos 228-ios mokslinės laboratorijos, atnaujinta daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų. ES paramos pinigais taip pat buvo rekonstruojami ir tiesiami keliai, didinama internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų dalis ir kt.

Naujojo finansinio 2014–2020 m. laikotarpio startas nebuvo sėkmingas – buvo ilgai ruošiami kvietimai atskiroms priemonėms, o jau juos paruošus paaiškėjo, kad dalis jų praktiškai neįkandami verslui. Pirmiausia dėl gana sudėtingų ir specifinių reikalavimų – keisčiausia, kad tai nebuvo Briuselio iniciatyva, prie įmantrybių padirbėjo vietos „specialistai“ iš atitinkamų ministerijų.

Nors po 2015 m. tempas šiek tiek paspartėjo, atsilikimas naudojant ES paramą išlieka nemenkas: 2016 ir 2017 m. Lietuva nepanaudojo beveik po 1 mlrd. Eur paramos, šių metų pirmasis pusmetis rodo, kad padėtis į gera nesikeičia: atsilikimas jau siekia 1 mlrd. Eur, arba 22% plano. FM atstovai tikina, kad ES investicijų sparta 2017 m. nebuvo pakankama, nes daugiau dėmesio buvo skiriama investicijų panaudojimo kokybei ir efektyvumui. Keliuose sektoriuose (IT infrastruktūros konsolidavimas, sveikatos apsauga, švietimas ir mokslas) buvo inicijuotos esminės reformos. Ramūnas Dilba, FM Investicijų departamento direktorius, aiškina, kad investicijos turėjo būti suderintos su inicijuotomis reformomis, o infrastruktūros projektams yra nustatyti reikalavimai parengti investicijų projektus, pagrindžiančius efektyviausią projektų įgyvendinimo alternatyvą, o tai esą lemia ilgesnius projektų rengimo terminus.

Šiuo finansiniu laikotarpiu prognozuojami geresni investicijų grąžos rodikliai – juos lemia keli veiksniai: pirmiausia prognozuojama, kad veiksmų programa bus įgyvendinama stabilioje makroekonominėje aplinkoje, antra, bendroje investicijų struktūroje daugiau lėšų nei ankstesniais programos laikotarpiais yra nukreipta į produktyviąsias investicijas bei mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Dėl ES paramos naujuoju finansiniu laikotarpiu, t. y. po 2020 m., iki šiol tvyro nežinia, aišku tik viena – sumos mažės. EK Lietuvai siūlo skirti pinigų mažiau nei 2014–2020 m., minimi įvairūs skaičiai, tarp jų – 24%: tai būtų maksimali riba, kiek gali būti mažinamos lėšos Lietuvai. Panašiai jos mažės ir kitoms sparčiai gerovę keliančioms ES narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija. Lietuva perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms mažėja.

Tačiau visi tie skaičiai ir procentai tikrai negalutiniai – vis dar neaiškus derybų tarp ES ir Jungtinės Karalystės likimas. Aišku tik tiek, kad paramos srautai dėl „Brexit“ nuseks. Dabartinė ES projektų struktūra rodo, kad ES investicijų mažėjimas Lietuvoje labiausiai atsilieps statybų verslui, pramonei ir privačioms paslaugoms, pvz., IT sričiai.

Nors Lietuvos derybininkai žada siekti didesnio finansavimo, ekspertai aiškina, kad EK nusprendė perskirstyti struktūrinę paramą ir ją iš Rytų Europos nukreipti Pietų Europos narėms – Graikijai, Ispanijai, Italijai. Galutiniai karpymai paaiškės po derybų, kurios, tikėtina, truks ir po 2019 m. gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Lietuvoje sanglaudos paramos lėšos sudaro apie 70% visų Lietuvos viešųjų investicijų. ES investicijos sudaro apie 4% mūsų šalies BVP.

VŽ nuomone, kai Briuselis po 2020 m. priverš paramos diržus, investicijų efektyvumą teks vertinti ypač kruopščiai. Tokios „prabangos“ kaip 2007–2013 m., kai dalis pinigų buvo paprasčiausiai „įsisavinama“ arba „investuojama“ į plytas, Lietuva negalės sau leisti. Kaip neturėtų to daryti ir šiuo finansiniu laikotarpiu – deja, dabartinis atsilikimas signalizuoja pavojų, kad, artėjant laikotarpio finišui, pinigai gali būti skubiai išleisti bet kaip, nepaisant investicijų kokybės ir efektyvumo, kad tik nereikėtų jų grąžinti Briuseliui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

2020 m. biudžetas: 300 mln. Eur pajamos iš mokesčių pavirs socialinėmis išmokomis Premium 34

Kitų metų spalio 11 d. Lietuvos laukia Seimo rinkimai, todėl šiemet priimti valstybės finansus...

Finansai
05:45
Kodėl būstą įpirkti lengviausia Rygoje, o Vilnius vis dar gale Premium

Šių metų antrąjį ketvirtį, kaip ir pastaruosius 5-erius metus, geriausias nuosavo būsto įperkamumo rodiklis...

Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
05:45
M. Dubnikovas: 2020 metų biudžeto projektas – kontraversiškas 3

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei...

Finansai
2019.10.16
G. Kirkilas: biudžeto projekte neatsispindi koalicijos sutartyje įtvirtinti punktai 2

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija trečiadienį paskelbtame biudžeto projekte pasigenda koalicijos...

Verslo aplinka
2019.10.16
„Revolut“ ir „Monese“ ruošiasi kietajam „Brexit“ 11

Europoje veikiančios finansų technologijų bendrovės, tokios, kaip „Revolut“ ar „Monese“, ruošiasi kietajam...

Rinkos
2019.10.16
Ž. Mauricas: nerimą kelia valstybės planuojamos kitų metų pajamos 1

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų...

Finansai
2019.10.16
Kitais metais „Sodros“ lubos – ties 104.000 Eur per metus 1

„Sodros“ pajamos šiemet augs šiek tiek lėčiau nei darbo užmokestis, nes iki 84 vidutinių darbo užmokesčių...

Finansai
2019.10.16
Vyriausybė pritarė 2020 m. Valstybės biudžeto projektui: pajamos auga sparčiau už BVP 5

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2020 m. valstybės biudžeto projektui. Numatyta,...

Finansai
2019.10.16
Turto bankas brangiausiai pardavė patalpas Vilniaus senamiestyje ir Alytuje 1

Turto bankas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius surengė 941 viešą aukcioną, kurių metu pardavė 256...

Finansai
2019.10.16
Turkija po JAV veiksmų uždraudė pelnytis iš bankų akcijų pigimo

Turkijos akcijų biržos operatorius laikinai uždraudė investuotojams pelnytis iš 7-ių Turkijos bankų akcijų...

Rinkos
2019.10.16
V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba 20

Šalių vyriausybės privalo imtis priemonių pasaulio ekonomikos augimui gaivinti, teigia Vitas Vasiliauskas,...

Verslo aplinka
2019.10.16
2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas 33

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą...

Finansai
2019.10.15
Darbo rinkos laukia iššūkiai: kas antra darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota  9

Vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50%. Tai reiškia, kad kas...

Finansai
2019.10.15
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 65

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
2019.10.15
Pasaulinės recesijos tikimybė tesiekia 30%, rodo ekonominių rodiklių švieslentė Premium

Tikimybė, kad pasaulinė ekonomika panirs į recesiją per ateinančius dvejus metus, siekia 30%, rodo...

Finansai
2019.10.15
Po VK audito iš šešėlio ištraukta suma sumažėjo 30% Premium 2

Po Valstybės kontrolės peržiūros 171 mln. Eur iš šešėlio ištraukta suma 2018 m. sumažėjo iki 115 mln. Eur.

Finansai
2019.10.15
„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 10

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14
VMI darbuotojai jautrią informaciją siuntėsi į savo asmenį e. paštą Premium 12

Valstybinė mokesčių inspekcija gauna daug jautrios informacijos, tačiau ne visuomet pakankamai atsargiai su...

Finansai
2019.10.14
Lietuvos bankas: bankai neturėtų riboti klientų pasirinkimo dėl notarų 3

Lietuvos bankas ir Lietuvos notarų rūmai iš gyventojų sulaukia nusiskundimų dėl komercinių bankų taikomos...

Paslaugos
2019.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau