ES parama: į plytas ar į ateitį?

Publikuota: 2018-10-15
Indrės Sesartės nuotr.
Indrės Sesartės nuotr.
Redakcijos nuomonė

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau praeityje, o naujojo finansinio laikotarpio lėšų panaudojimas gerokai atsilieka nuo plano. Ekonomistai būgštauja, kad kalnas lėšų stumiamas į 2014–2020 m. laikotarpio pabaigą, todėl kyla rizika išleisti pinigus bet kaip, kad tik nereikėtų jų grąžinti.

Gera žinia – Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007–2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena iš 10-ies ES šalių narių, nepraradusių šiam laikotarpiui skirtų ES lėšų. Lietuvai buvo skirta 6,7 mlrd. Eur, skaičiuojama, kad ES investicijų naudą asmeniškai pajuto 8 iš 10-ies šalies gyventojų. Europos Komisija (EK) pranešė, kad Lietuva atliko visus su šiuo laikotarpio užbaigimu susijusius veiksmus dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų.

Finansų ministerija (FM) skaičiuoja, kad pasitelkiant ES lėšas sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, sukurtos arba atnaujintos 228-ios mokslinės laboratorijos, atnaujinta daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų. ES paramos pinigais taip pat buvo rekonstruojami ir tiesiami keliai, didinama internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų dalis ir kt.

Naujojo finansinio 2014–2020 m. laikotarpio startas nebuvo sėkmingas – buvo ilgai ruošiami kvietimai atskiroms priemonėms, o jau juos paruošus paaiškėjo, kad dalis jų praktiškai neįkandami verslui. Pirmiausia dėl gana sudėtingų ir specifinių reikalavimų – keisčiausia, kad tai nebuvo Briuselio iniciatyva, prie įmantrybių padirbėjo vietos „specialistai“ iš atitinkamų ministerijų.

Nors po 2015 m. tempas šiek tiek paspartėjo, atsilikimas naudojant ES paramą išlieka nemenkas: 2016 ir 2017 m. Lietuva nepanaudojo beveik po 1 mlrd. Eur paramos, šių metų pirmasis pusmetis rodo, kad padėtis į gera nesikeičia: atsilikimas jau siekia 1 mlrd. Eur, arba 22% plano. FM atstovai tikina, kad ES investicijų sparta 2017 m. nebuvo pakankama, nes daugiau dėmesio buvo skiriama investicijų panaudojimo kokybei ir efektyvumui. Keliuose sektoriuose (IT infrastruktūros konsolidavimas, sveikatos apsauga, švietimas ir mokslas) buvo inicijuotos esminės reformos. Ramūnas Dilba, FM Investicijų departamento direktorius, aiškina, kad investicijos turėjo būti suderintos su inicijuotomis reformomis, o infrastruktūros projektams yra nustatyti reikalavimai parengti investicijų projektus, pagrindžiančius efektyviausią projektų įgyvendinimo alternatyvą, o tai esą lemia ilgesnius projektų rengimo terminus.

Šiuo finansiniu laikotarpiu prognozuojami geresni investicijų grąžos rodikliai – juos lemia keli veiksniai: pirmiausia prognozuojama, kad veiksmų programa bus įgyvendinama stabilioje makroekonominėje aplinkoje, antra, bendroje investicijų struktūroje daugiau lėšų nei ankstesniais programos laikotarpiais yra nukreipta į produktyviąsias investicijas bei mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Dėl ES paramos naujuoju finansiniu laikotarpiu, t. y. po 2020 m., iki šiol tvyro nežinia, aišku tik viena – sumos mažės. EK Lietuvai siūlo skirti pinigų mažiau nei 2014–2020 m., minimi įvairūs skaičiai, tarp jų – 24%: tai būtų maksimali riba, kiek gali būti mažinamos lėšos Lietuvai. Panašiai jos mažės ir kitoms sparčiai gerovę keliančioms ES narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija. Lietuva perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms mažėja.

Tačiau visi tie skaičiai ir procentai tikrai negalutiniai – vis dar neaiškus derybų tarp ES ir Jungtinės Karalystės likimas. Aišku tik tiek, kad paramos srautai dėl „Brexit“ nuseks. Dabartinė ES projektų struktūra rodo, kad ES investicijų mažėjimas Lietuvoje labiausiai atsilieps statybų verslui, pramonei ir privačioms paslaugoms, pvz., IT sričiai.

Nors Lietuvos derybininkai žada siekti didesnio finansavimo, ekspertai aiškina, kad EK nusprendė perskirstyti struktūrinę paramą ir ją iš Rytų Europos nukreipti Pietų Europos narėms – Graikijai, Ispanijai, Italijai. Galutiniai karpymai paaiškės po derybų, kurios, tikėtina, truks ir po 2019 m. gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Lietuvoje sanglaudos paramos lėšos sudaro apie 70% visų Lietuvos viešųjų investicijų. ES investicijos sudaro apie 4% mūsų šalies BVP.

VŽ nuomone, kai Briuselis po 2020 m. priverš paramos diržus, investicijų efektyvumą teks vertinti ypač kruopščiai. Tokios „prabangos“ kaip 2007–2013 m., kai dalis pinigų buvo paprasčiausiai „įsisavinama“ arba „investuojama“ į plytas, Lietuva negalės sau leisti. Kaip neturėtų to daryti ir šiuo finansiniu laikotarpiu – deja, dabartinis atsilikimas signalizuoja pavojų, kad, artėjant laikotarpio finišui, pinigai gali būti skubiai išleisti bet kaip, nepaisant investicijų kokybės ir efektyvumo, kad tik nereikėtų jų grąžinti Briuseliui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Liko dvi dienos, o žemės mokestį sumokėjo tik kas antras

Likus dviem dienoms iki žemės mokėjimo termino pabaigos už žemę dar neatsiskaitė apie pusė gyventojų ir...

Finansai
10:17
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
06:30
VMI ruošia gėdos stulpą: rizika reputacijai ir pajamoms Premium 20

Privatiems poreikiams naudojami automobiliai, abejonių sukėlusios sąskaitos už valdymo paslaugas, netinkamai...

Finansai
06:00
Vietoj valstybinio banko formuoja kontroliuojamų skolintojų tinklą Premium 1

Valdančiųjų valstiečių po Seimo rinkimų puoselėta valstybinio banko idėja nemirė, tik ji, regis, įgauna kitas...

Finansai
06:00
„Valstiečių“ lyderiai siūlo mažinti PVM laikraščiams ir žurnalams 5

Daugumą Seime turinčių „valstiečių“ lyderiai Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis siūlo nuo...

Finansai
2018.11.13
A. Veryga užsimojo didinti akcizus alkoholiui 2

Nuo 2019 metų pavasario turėtų didėti degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo 10%...

Finansai
2018.11.13
Metų finansų vadovė: dienos darbą tekdavo atlikti per valandą Premium 13

Apie pasikeitusį požiūrį į laiko sąvoką, greitai pateikiamas finansines ataskaitas ir tolesnius plėtros...

Vadyba
2018.11.13
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Seimas neatlaisvino suvaržymų daliai smulkių degalų prekybininkų

Seimas neatšaukė prieš metus nustatytų griežtų reikalavimų daliai smulkių degalų prekybininkų.    

Transportas
2018.11.13
VMI planuoja paskelbti patikimų PVM mokėtojų kriterijus

Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atnaujino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonei PVM...

Finansai
2018.11.13
SEB: pasaulio ekonomikos recesijos tikimybė – 20–25% 22

SEB grupės ekonomistai euro zonos augimo prognozę 2019 m. nuo 2,1% sumažino iki 1,9%. Tokį sprendimą lėmė...

Finansai
2018.11.13
Kada tiekėjas iš viešojo pirkimo gali būti pašalinamas dėl įtariamo draudžiamo susitarimo su kitais pirkimo dalyviais Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)[1] išaiškino, kokie duomenys atitinka „įtikinamų duomenų“ kriterijų...

Finansai
2018.11.12
2018 m. gyventojų skirta parama organizacijoms ir partijoms – kaip ant delno 4

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo pervedinėti paramą įvairiems paramos gavėjams, meno kūrėjams ir...

Finansai
2018.11.12
VMI kvitų žaidimą pratęsė dar metams

Praėjus beveik metams nuo Kvitų žaidimo pradžios, gyventojų užregistruotų kvitų skaičius artėja prie 2 mln.,...

Finansai
2018.11.12
Kaip taupyti, kad 40-ies galėtum išeiti į pensiją Premium 17

Jaunimo nebevilioja perspektyva geriausius gyvenimo metus skirti darbui, todėl jie stengiasi užsitikrinti...

Vadyba
2018.11.12
Skubotos civilinio turto konfiskavimo pataisos gali būti diskredituotos – teisininkas 1

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pataisas dėl civilinio turto konfiskavimo teikia skubotai, todėl jos gali...

Finansai
2018.11.12
Kaip keisis 2019 m. viešųjų finansų pajamos ir išlaidos

Vyriausybės 2019 m. numatytos priemonės valdžios sektoriaus išlaidas didina daugiau nei pajamos.

Finansai
2018.11.12
Merai reikalauja daugiau pinigų, valdantieji atrėžia – galimybės ribotos  3

Penktadienį susirinkę šalies savivaldybių merai oficialiai pareikalavo numatyti daugiau pinigų iš centrinės...

Finansai
2018.11.12
ESTT išteisino pasyvias pagrindines bendroves Premium

Aplinkybė, kad pagrindinė bendrovė (holdingas) vykdo pasyvią veiklą, nereiškia, kad toks darinys yra...

Finansai
2018.11.12
Nacionaliniai ginčų su finansų įstaigomis įpročiai

Lietuvos gyventojai iš finansinių įstaigų labiausiai mėgsta pasiginčyti su draudikais ir bankais.

Rinkos
2018.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau