ES parama: į plytas ar į ateitį?

Publikuota: 2018-10-15
Indrės Sesartės nuotr.
Indrės Sesartės nuotr.
Redakcijos nuomonė

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau praeityje, o naujojo finansinio laikotarpio lėšų panaudojimas gerokai atsilieka nuo plano. Ekonomistai būgštauja, kad kalnas lėšų stumiamas į 2014–2020 m. laikotarpio pabaigą, todėl kyla rizika išleisti pinigus bet kaip, kad tik nereikėtų jų grąžinti.

Gera žinia – Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007–2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena iš 10-ies ES šalių narių, nepraradusių šiam laikotarpiui skirtų ES lėšų. Lietuvai buvo skirta 6,7 mlrd. Eur, skaičiuojama, kad ES investicijų naudą asmeniškai pajuto 8 iš 10-ies šalies gyventojų. Europos Komisija (EK) pranešė, kad Lietuva atliko visus su šiuo laikotarpio užbaigimu susijusius veiksmus dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų.

Finansų ministerija (FM) skaičiuoja, kad pasitelkiant ES lėšas sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, sukurtos arba atnaujintos 228-ios mokslinės laboratorijos, atnaujinta daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų. ES paramos pinigais taip pat buvo rekonstruojami ir tiesiami keliai, didinama internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų dalis ir kt.

Naujojo finansinio 2014–2020 m. laikotarpio startas nebuvo sėkmingas – buvo ilgai ruošiami kvietimai atskiroms priemonėms, o jau juos paruošus paaiškėjo, kad dalis jų praktiškai neįkandami verslui. Pirmiausia dėl gana sudėtingų ir specifinių reikalavimų – keisčiausia, kad tai nebuvo Briuselio iniciatyva, prie įmantrybių padirbėjo vietos „specialistai“ iš atitinkamų ministerijų.

Nors po 2015 m. tempas šiek tiek paspartėjo, atsilikimas naudojant ES paramą išlieka nemenkas: 2016 ir 2017 m. Lietuva nepanaudojo beveik po 1 mlrd. Eur paramos, šių metų pirmasis pusmetis rodo, kad padėtis į gera nesikeičia: atsilikimas jau siekia 1 mlrd. Eur, arba 22% plano. FM atstovai tikina, kad ES investicijų sparta 2017 m. nebuvo pakankama, nes daugiau dėmesio buvo skiriama investicijų panaudojimo kokybei ir efektyvumui. Keliuose sektoriuose (IT infrastruktūros konsolidavimas, sveikatos apsauga, švietimas ir mokslas) buvo inicijuotos esminės reformos. Ramūnas Dilba, FM Investicijų departamento direktorius, aiškina, kad investicijos turėjo būti suderintos su inicijuotomis reformomis, o infrastruktūros projektams yra nustatyti reikalavimai parengti investicijų projektus, pagrindžiančius efektyviausią projektų įgyvendinimo alternatyvą, o tai esą lemia ilgesnius projektų rengimo terminus.

Šiuo finansiniu laikotarpiu prognozuojami geresni investicijų grąžos rodikliai – juos lemia keli veiksniai: pirmiausia prognozuojama, kad veiksmų programa bus įgyvendinama stabilioje makroekonominėje aplinkoje, antra, bendroje investicijų struktūroje daugiau lėšų nei ankstesniais programos laikotarpiais yra nukreipta į produktyviąsias investicijas bei mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Dėl ES paramos naujuoju finansiniu laikotarpiu, t. y. po 2020 m., iki šiol tvyro nežinia, aišku tik viena – sumos mažės. EK Lietuvai siūlo skirti pinigų mažiau nei 2014–2020 m., minimi įvairūs skaičiai, tarp jų – 24%: tai būtų maksimali riba, kiek gali būti mažinamos lėšos Lietuvai. Panašiai jos mažės ir kitoms sparčiai gerovę keliančioms ES narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija. Lietuva perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms mažėja.

Tačiau visi tie skaičiai ir procentai tikrai negalutiniai – vis dar neaiškus derybų tarp ES ir Jungtinės Karalystės likimas. Aišku tik tiek, kad paramos srautai dėl „Brexit“ nuseks. Dabartinė ES projektų struktūra rodo, kad ES investicijų mažėjimas Lietuvoje labiausiai atsilieps statybų verslui, pramonei ir privačioms paslaugoms, pvz., IT sričiai.

Nors Lietuvos derybininkai žada siekti didesnio finansavimo, ekspertai aiškina, kad EK nusprendė perskirstyti struktūrinę paramą ir ją iš Rytų Europos nukreipti Pietų Europos narėms – Graikijai, Ispanijai, Italijai. Galutiniai karpymai paaiškės po derybų, kurios, tikėtina, truks ir po 2019 m. gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Lietuvoje sanglaudos paramos lėšos sudaro apie 70% visų Lietuvos viešųjų investicijų. ES investicijos sudaro apie 4% mūsų šalies BVP.

VŽ nuomone, kai Briuselis po 2020 m. priverš paramos diržus, investicijų efektyvumą teks vertinti ypač kruopščiai. Tokios „prabangos“ kaip 2007–2013 m., kai dalis pinigų buvo paprasčiausiai „įsisavinama“ arba „investuojama“ į plytas, Lietuva negalės sau leisti. Kaip neturėtų to daryti ir šiuo finansiniu laikotarpiu – deja, dabartinis atsilikimas signalizuoja pavojų, kad, artėjant laikotarpio finišui, pinigai gali būti skubiai išleisti bet kaip, nepaisant investicijų kokybės ir efektyvumo, kad tik nereikėtų jų grąžinti Briuseliui.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 18

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Deloitte“ ir Ūkio bankas susitarė dėl kompensacijos už netinkamą auditą 14

Bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas ir UAB „Deloitte Lietuva“ pasiekė susitarimą ginče dėl Ūkio banko...

Finansai
2019.01.17
Verslo liudijimus galima įsigyti e.būdu

Pernai gyventojų skaičius, kurie įsigijo verslo liudijimus internetu, išaugo 8%. Mokesčių administratorius...

Finansai
2019.01.17
VMI atsako į klausimus dėl mokesčių amnestijos 6

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.01.17
EP siūlo PVM lengvatas prekėms, kurias dažniau perka moterys 13

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių pasiūlė taikyti PVM lengvatas moterų...

Finansai
2019.01.17
Sumenko antros ir trečios pakopos pensijų fondų vienetų vertė 12

Antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė pernai vidutiniškai sumenko 3,9%. Trečios pakopos pensijų fondų...

Finansai
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujai priemonei skolintis valstybės vardu

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įteisinti dar vieną galimybę skolintis valstybės vardu – pasirašant...

Finansai
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Prieš rinkimus Seimas dalinti paramą leido ir paliegusioms VVĮ 1

Antradienį Seime pritarta Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, kad kuo kuklesnį pelną...

Finansai
2019.01.16
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium 33

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
2019.01.16
Išaugo einamosios sąskaitos perteklius

2018 m. lapkritį Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas – 246 mln. Eur, tai geriausias...

Finansai
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Detalūs medicininės įrangos viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai gali būti neteisėti Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl reikalavimų, taikytinų medicininės įrangos viešojo pirkimo...

Finansai
2019.01.14
Tikrovės testas, arba Kiek reikia turto sočiai senatvei Premium 4

Papildomų pajamų senatvėje galima tikėtis ir iš per gyvenimą sukaupto turto – santaupų, nekilnojamojo ir...

Finansai
2019.01.14
Bankroto administratorių skyrimo sistema skaidresnė, bet stengtis neskatina Premium

Vieni rinkos dalyviai tvirtina, kad nuo 2015 m. veikianti automatinė bankroto administratorių skyrimo tvarka...

Verslo aplinka
2019.01.13
Technogidas: programėlės jūsų pinigams 5

Bankai Lietuvoje vis stipriau ragina klientus naudotis įvairiomis elektroninėmis platformomis, o ne kliautis...

Technologijos
2019.01.13
Didžiosios ES šalys spaudžia apmokestinti IT bendroves Premium 6

Prancūzija ir Didžioji Britanija duoda suprasti, kad jeigu nebus pasiekta bendrų susitarimų ES ar EBPO lygiu,...

Finansai
2019.01.13
Seimas linkęs susieti savivaldos įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu 2

Seimas penktadienį neuždraudė savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms bei jų antrinėms bendrovėms teikti paramą...

Verslo aplinka
2019.01.11
Po mokesčių amnestijos – VMI įspūdingi patikrinimų planai Premium 3

Kartu su mokesčiu amnestija VMI skelbia ir pusmečio trukmės tikrinimų moratoriumą, tačiau vėliau turi didelių...

Finansai
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau