Lietuva panaudojo visas 2007-2013 m. ES lėšas: kur jos buvo investuotos
Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007-2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena iš 10-ies ES šalių narių, nepraradusi 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu skirtų ES lėšų.
Tai konstatuoja Europos Komisija (EK) leidinyje Panorama.
2007-2013 m. ES finansavimo laikotarpiu Lietuvai iš viso buvo skirta 6,7 mlrd. Eur 8.300 projektų finansuoti, o ES investicijų naudą asmeniškai pajuto 8 iš 10 šalies gyventojų.
Kiekvienas investuotas euras atnešė 1,38 euro nominalaus BVP grąžos, o 20072015 m. ES investicijos papildomai sukūrė apie 10,3 mlrd. Eur nominalaus BVP.
Kaip nurodo Finansų ministerija (FM), Lietuva baigė įgyvendinti prieš 11 metų išsikeltus tikslus 2007-2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimas oficialiai yra baigtas.
EK pranešė, kad Lietuva atliko visus su šiuo laikotarpio užbaigimu susijusius veiksmus dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų.
Kur buvo nukreiptos lėšos
FM nurodo, kad pasitelkiant ES lėšas sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, sukurtos arba atnaujintos 228 mokslinės laboratorijos, atnaujinta daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų.
Per šį laikotarpį beveik 27.000 įvairioms socialinėms grupėms priskiriamų asmenų padidino savo gebėjimus ir tapo labiau pasirengę konkuruoti darbo rinkoje, buvo nutiesta 1.700 km naujų ir rekonstruota esamų kelių. Internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų dalis 20072013 m. padidėjo nuo 37% iki 95%, o gyventojų, naudojančių elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, skaičius išaugo dvigubai iki 44%.
Šiuo metu yra įpusėjęs 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpio investicijų panaudojimas. Iki šiol finansuoti beveik 14 tūkst. projektų, kurių vertė 3,9 mlrd. eurų (58 proc. nuo visų Lietuvai šiuo laikotarpiu skirtų ES investicijų). Didelis dėmesys skiriamas inovacijų, mokslo tyrimų, technologinės plėtros skatinimui, ekonominės infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumui.
Europos Komisija Lietuvai po 2020 m. siūlo skirti iki ketvirtadalio mažesnius sanglaudos politikos asignavimus, nei numatyta šiame septynmečiame ES biudžete. Lietuvos derybininkai žada siekti didesnio finansavimo.
Dėl Lietuvos pasiekto aukštesnio ekonominio išsivystymo lygio, taip pat Jungtinės Karalystės (antros didžiausios lėšų davėjos į ES biudžetą) pasitraukimo iš ES, 2020-2027 m. laikotarpiu mažėsiančias ES subsidijas iš sanglaudos fondų Lietuvai, tikėtina, pakeis jau šiandien inovatyvaus verslo pamėgtos ES garantuotos paskolos, taip pat infrastruktūrinai projektai, mokslas ir inovacijos bus finansuojamos pagal Europos investicijų (Junckerio) planą.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą