Avansu įvertino reformas: nuo darbo vietų, investicijų iki 520 mln. Eur iš šešėlio

Publikuota: 2018-10-03
Vladimro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didžiausią teigiamą ekonominį efektą privačiam vartojimui turės mokesčių reforma, gyventojų kišenėse dėl sumažėjusios mokestinės naštos paliksianti 250 mln. Eur.  Daug vilčių dedama ir į kitąmet planuojamą mokesčių amnestiją, skelbiama Vyriausybės vykdomų reformų ekonominio poveikio tyrime.

Vyriausybė yra pradėjusi įgyvendinti šešias struktūrines reformas mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse. 

Finansų ministerijos užsakytame tyrime atskleidžiama, kad dėl įgyvendinamos pensijų reformos, kuri tyrimo autorių pilnai įvertinta nebuvo, vartojimas mažės 285 mln. Eur dėl didesnės lėšų dalies nukreipimo į taupymą senatvei, tačiau tikimasi, kad 65 mln. Eur išaugs kapitalinės investicijos dėl II pakopos pensijų fondų nukreipiamų investicijų, kurių Lietuvai tenka apie penktadalis. 

Vyriausybė tikisi, kad 2060 m. pensijos pasieks 50% gauto atlyginimo lygį, kai be reformos pensijos pakaitumo rodiklis tuo metu siektų 36%: šiuo metu pensijos siekia apie 42% buvusio atlyginimo.

Kartu nurodoma, kad dėl su darbo santykiais susijusios mažesnės mokestinės naštos bus pritraukiama ir daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Vidutinė mokestinė našta Lietuvoje 2019-2021 m. laikotarpiu iš viso sumažės 6,26 proc. punkto, dėl to 2019-2025 m. tiesioginės užsienio investicijos turėtų šiuo laikotarpiu padidėti apie 1,3 mlrd. Eur.

Klaudijus Maniokas, tyrimo vadovas ir ESTEP valdybos pirmininkas, apibendrindamas tyrimą teigė, kad įgyvendinus Vyriausybės šešių struktūrinių reformų paketo priemones, vidutiniu laikotarpiu – 2019-2030 m. – reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį BVP augimą, o didžiausias efektas ekonomikai bus pasiektas maždaug 2025–2027 m., kai reformos lems apie 2 procentais didesnį BVP. 

Dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26.000 darbo vietų, o nedarbo lygis sumažės 1,6 proc. punkto. 

Tyrimo pristatymo klausęs Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai ir ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas teigė, kad jam perdėm optimistiškos pasirodė darbo rinkos prognozės.  Jo nuomone bus sudėtinga kurti naujas darbo vietas, nes šalyje jau ir dabar yra labai žemas nedarbo lygis, o rinkoje dominuoja ilgalaikiai bedarbiai. Tuo tarpu ataskaitoje skaičiuojama, kad įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą dėl tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės padidėjimo 10 mėnesių, studijos vertinimu, asmenys galės daugiau dirbti arba ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl santykinis užimtųjų skaičius padidės apie 10.000 (pilna apimti efektas bus pasiektas 2025 m.). 

Iš šešėlio laukia 520 mln. Eur

Planuojama, kad dėl Vyriausybės vykdomų kovos su šešėliu priemonių valdžios sektoriaus pajamos 2019-2021 m. padidės 520 mln. Eur.

Dr. Friedrichas Schneideris, kuris įvertino Vyriausybės vykdomas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, tyrimo pristatyme VŽ paklaustas ar ištraukti tokią suma iš šešėlio yra realu, sakė, kad tai yra įmanoma. Jis kaip stipriausią priemonę išskyrė numatomą vienkartinę amnestiją.

nuotrauka::1 right

2019 metais verslui ir gyventojams planuojama siūlyti vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius. Be to, numatoma galimybė susigrąžinti dalį GPM sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms.

Pasak austrų šešėlinės ekonomikos eksperto, Vyriausybė įgyvendinamomis naujomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis optimaliai subalansuoja mokesčių neišvengiamumo ir paskatų skaidrinti veiklą aspektus.

„Vienkartinė mokesčių amnestija, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai, yra veiksmingas kompleksas, kurį visą rekomenduoju įgyvendinti“,  – sako p. Schneideris. 

Jo vertinimais, 2018 m. šešėlinė ekonomika sumažėjo beveik 1% punktu ir priklausomai nuo skaičiavimo metodo sudaro 15-23% BVP.

Ponas Maniokas sako, kad didžiausią ilgalaikį poveikį gali turėti švietimo reforma, žinoma, jei ji bus pilnai įgyvendinta.

Dėl įvairių naudojamo vertinimo modelio apribojimų ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti pilna apimtimi.

Tačiau vien dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės apie 2,8%.

Nurodoma, kad pertvarkius mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimą bei įgyvendinimą, 2019-2024 m. laikotarpiu 25 proc. padidės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų į aukštojo mokslo ir valdžios sektorius (209 mln. Eur) efektyvumas. Verslas turės daugiau paskatų investuoti į MTEP veiklas, todėl verslo sektoriaus išlaidos 2019-2023 m. laikotarpiu MTEP padidės 64 mln. Eur.

Reformų paketu visiškai arba bent iš dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų tarptautinių institucijų rekomendacijų.

FOTOGALERIJA Reformų ekonominio poveikio tyrimas (30 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kvitų loterija plečiasi į IKEA, bet ne į „Maximą“ 3

Vasario 18 d. įsigalioja kvitų loterijos taisyklių pakeitimai. Žaidime galės dalyvauti ir kvitai už prekes...

Finansai
09:17
Gydymo įstaigų pertvarka: beveik visos didžiosios ligoninės dirbo pelningai, rajoninės – įvairiai Premium 3

Valdantieji neatsisako planų reformuoti gydymo įstaigų tinklą, tik šias pertvarkas nukelia po savivaldybių ir...

 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
08:17
Aiškėja pirmieji mokesčių amnestijos rezultatai

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
07:30
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
05:45
Kinus, „fintech“ ir kitus užsienio investuotojus ES šalys skanuos pagal vieną kurpalį 1

Tiesioginės užsienio investicijos strateginėse ūkio šakose nuo 2020 m. pabaigos bus vertinamos pagal tuos...

Finansai
2019.02.14
Po EP sprendimo bus aišku, kada pigiau atsiskaityti eurais, o kada zlotais 4

Europos Parlamentas (EP) pritarė naujoms taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais...

Finansai
2019.02.14
SADM siūlys keisti išmokų dirbantiems tėvams tvarką   

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlys keisti tvarką dėl pirmaisiais vaiko priežiūros metais...

Finansai
2019.02.14
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  20

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
„Sodra“ pradeda mokėti priemokas vaikus prižiūrintiems tėvams

Pritaikius naują neapmokestinamąjį pajamų dydį, „Sodros“ išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams kiek sumažėja.

Finansai
2019.02.14
Atviras laiškas S. Jakeliūnui: Lietuva - lyderė Europoje ar maža agrarinė valstybė?  15

2017 metų rudenį Singapūre garsiai nuskambėjo Lietuvos ambicija tapti finansinių technologijų lydere regione.

Finansai
2019.02.14
50 metų ir 0 Eur santaupų? Būdai sukaupti antrą pensiją per 15 metų Premium 9

Penkiasdešimtmečiams ir vyresniems, kuriems iki pensijos liko 15 ar mažiau metų, norint sukaupti apie 70%...

Finansai
2019.02.14
Kam verta su valdžia obuoliauti 4

Ar galima sukaupti antrą pensiją, ypač kai tau jau per penkiasdešimt? Uždavinys – ne iš lengvųjų, bet, regis,...

Finansai
2019.02.14
Naktį į ketvirtadienį „Swedbank“ atnaujins IT sistemas, galimi sutrikimai

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį planuoja vykdyti IT sistemų atnaujinimą. Dėl...

Technologijos
2019.02.13
Bankai vėl atsigręžė į gaunančius pajamas užsienio valiuta 5

Lietuvos komerciniai bankai nuo šių metų vėl pradėjo teikti būsto paskolas asmenims, gaunantiems pajamas...

Rinkos
2019.02.13
Verslai dūžta atsimušę į PVM ribą 19

Per paskutinius 12 mėnesių pasiekus 45.000 Eur pajamų ribą, Lietuvoje reikia registruotis kaip PVM mokėtojui.

Finansai
2019.02.13
EK kilo įtarimų, ar Lietuva teisėtai reikalauja mokėti PVM nuo pirmojo euro Premium 2

Europos Komisija susidomėjo, ar Lietuva tinkamai taiko Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnį, kuris...

Finansai
2019.02.13
Nerimauja, kad M. Draghi nepakeistų vokietis Premium 3

Iki Mario Draghi, Europos centrinio banko vadovo, kadencijos pabaigos liko aštuoni mėnesiai. Jis šias...

Verslo aplinka
2019.02.13
„Swedbank“ kodų kortelių naudotojams pavedimų limitą mažina iki 100 Eur  17

„Swedbank“ toliau aktyviai skatina savo klientus atsisakyti slaptažodžių kodų kortelių ir rinktis modernesnes...

Technologijos
2019.02.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau