Avansu įvertino reformas: nuo darbo vietų, investicijų iki 520 mln. Eur iš šešėlio

Publikuota: 2018-10-03
Vladimro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didžiausią teigiamą ekonominį efektą privačiam vartojimui turės mokesčių reforma, gyventojų kišenėse dėl sumažėjusios mokestinės naštos paliksianti 250 mln. Eur.  Daug vilčių dedama ir į kitąmet planuojamą mokesčių amnestiją, skelbiama Vyriausybės vykdomų reformų ekonominio poveikio tyrime.

Vyriausybė yra pradėjusi įgyvendinti šešias struktūrines reformas mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse. 

Finansų ministerijos užsakytame tyrime atskleidžiama, kad dėl įgyvendinamos pensijų reformos, kuri tyrimo autorių pilnai įvertinta nebuvo, vartojimas mažės 285 mln. Eur dėl didesnės lėšų dalies nukreipimo į taupymą senatvei, tačiau tikimasi, kad 65 mln. Eur išaugs kapitalinės investicijos dėl II pakopos pensijų fondų nukreipiamų investicijų, kurių Lietuvai tenka apie penktadalis. 

Vyriausybė tikisi, kad 2060 m. pensijos pasieks 50% gauto atlyginimo lygį, kai be reformos pensijos pakaitumo rodiklis tuo metu siektų 36%: šiuo metu pensijos siekia apie 42% buvusio atlyginimo.

Kartu nurodoma, kad dėl su darbo santykiais susijusios mažesnės mokestinės naštos bus pritraukiama ir daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Vidutinė mokestinė našta Lietuvoje 2019-2021 m. laikotarpiu iš viso sumažės 6,26 proc. punkto, dėl to 2019-2025 m. tiesioginės užsienio investicijos turėtų šiuo laikotarpiu padidėti apie 1,3 mlrd. Eur.

Klaudijus Maniokas, tyrimo vadovas ir ESTEP valdybos pirmininkas, apibendrindamas tyrimą teigė, kad įgyvendinus Vyriausybės šešių struktūrinių reformų paketo priemones, vidutiniu laikotarpiu – 2019-2030 m. – reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį BVP augimą, o didžiausias efektas ekonomikai bus pasiektas maždaug 2025–2027 m., kai reformos lems apie 2 procentais didesnį BVP. 

Dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26.000 darbo vietų, o nedarbo lygis sumažės 1,6 proc. punkto. 

Tyrimo pristatymo klausęs Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai ir ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas teigė, kad jam perdėm optimistiškos pasirodė darbo rinkos prognozės.  Jo nuomone bus sudėtinga kurti naujas darbo vietas, nes šalyje jau ir dabar yra labai žemas nedarbo lygis, o rinkoje dominuoja ilgalaikiai bedarbiai. Tuo tarpu ataskaitoje skaičiuojama, kad įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą dėl tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės padidėjimo 10 mėnesių, studijos vertinimu, asmenys galės daugiau dirbti arba ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl santykinis užimtųjų skaičius padidės apie 10.000 (pilna apimti efektas bus pasiektas 2025 m.). 

Iš šešėlio laukia 520 mln. Eur

Planuojama, kad dėl Vyriausybės vykdomų kovos su šešėliu priemonių valdžios sektoriaus pajamos 2019-2021 m. padidės 520 mln. Eur.

Dr. Friedrichas Schneideris, kuris įvertino Vyriausybės vykdomas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, tyrimo pristatyme VŽ paklaustas ar ištraukti tokią suma iš šešėlio yra realu, sakė, kad tai yra įmanoma. Jis kaip stipriausią priemonę išskyrė numatomą vienkartinę amnestiją.

nuotrauka::1 right

2019 metais verslui ir gyventojams planuojama siūlyti vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius. Be to, numatoma galimybė susigrąžinti dalį GPM sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms.

Pasak austrų šešėlinės ekonomikos eksperto, Vyriausybė įgyvendinamomis naujomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis optimaliai subalansuoja mokesčių neišvengiamumo ir paskatų skaidrinti veiklą aspektus.

„Vienkartinė mokesčių amnestija, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai, yra veiksmingas kompleksas, kurį visą rekomenduoju įgyvendinti“,  – sako p. Schneideris. 

Jo vertinimais, 2018 m. šešėlinė ekonomika sumažėjo beveik 1% punktu ir priklausomai nuo skaičiavimo metodo sudaro 15-23% BVP.

Ponas Maniokas sako, kad didžiausią ilgalaikį poveikį gali turėti švietimo reforma, žinoma, jei ji bus pilnai įgyvendinta.

Dėl įvairių naudojamo vertinimo modelio apribojimų ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti pilna apimtimi.

Tačiau vien dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės apie 2,8%.

Nurodoma, kad pertvarkius mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimą bei įgyvendinimą, 2019-2024 m. laikotarpiu 25 proc. padidės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų į aukštojo mokslo ir valdžios sektorius (209 mln. Eur) efektyvumas. Verslas turės daugiau paskatų investuoti į MTEP veiklas, todėl verslo sektoriaus išlaidos 2019-2023 m. laikotarpiu MTEP padidės 64 mln. Eur.

Reformų paketu visiškai arba bent iš dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų tarptautinių institucijų rekomendacijų.

FOTOGALERIJA Reformų ekonominio poveikio tyrimas (30 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES parama: į plytas ar į ateitį? 6

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
06:38
Lietuva nepanaudojo 1 mlrd. Eur ES lėšų – vidutinių pajamų spąstai priartėjo Premium

Europos Sąjungos lėšų panaudojimas labai vėluoja, o nuo jų priklauso ir visos Lietuvos reformos.

Finansai
06:00
Krizės tyrėjams liudysiantis Šadžius: atsigręžti atgal niekada nevėlu

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito...

Verslo aplinka
2018.10.14
Lietuva panaudojo visas 2007-2013 m. ES lėšas: kur jos buvo investuotos 8

Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007-2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena...

Finansai
2018.10.12
Meilė gryniesiems pinigams dar neišblėso Premium 25

Drauge su ekonominiu pakilimu šiemet didėjo ir bankomatuose išgryninamų eurų sumos. Tačiau auga ir mokėjimų...

Finansai
2018.10.12
„Robolabs“ įkūrėjas: Darbo kodeksas – tai viena didelė formulė Premium 3

UAB „Robolabs“ sukūrė ir toliau tobulina apskaitos programą, kuri atpažįsta sąskaitas, mokosi iš savo klaidų...

Finansai
2018.10.12
Didėjantys kaštai jau valgo pelną Premium

Baltijos šalių įmonių finansų direktoriai palankiai arba labai palankiai vertina savo įmonių finansinę padėtį...

Finansai
2018.10.11
Paaiškėjo „Metų finansų vadovo 2018” konkurso finalininkai

Į „Verslo žinių“ ir Finansų analitikų asociacijos organizuojamo konkurso „Metų finansų vadovas 2018 m.“...

Finansai
2018.10.10
Biurokratijai Lietuvoje įmonė vidutiniškai skiria 252 valandas per metus 1

Lietuvoje biurokratinę naštą didina reikalavimas 12 valandų per metus skirti darbo saugos ir sveikatos...

Finansai
2018.10.10
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Valstybės kontrolė: tokiu greičiu rezervo nesukaupsime 2

Valstybės kontrolė (VK) pažymi, kad Lietuva per lėtai kaupia privalomą fiskalinį rezervą, tačiau Finansų...

Finansai
2018.10.09
Tarp turtingiausių viešų asmenų – Guoga, Martikonis, Karbauskis 9

Europarlamentaras Antanas Guoga, Vilniaus tarybos narys Vidmantas Martikonis ir Valstiečių ir žaliųjų...

Finansai
2018.10.09
Rugsėjį infliacija išaugo pabrangus avalynei ir daržovėms

2018 m. rugsėjį metinė infliacija apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 2,4% ir...

Finansai
2018.10.09
VMI: būtinos išlaidos 4 asmenų šeimai Vilniuje – 1.300 Eur Premium 12

Jeigu nėra kitų duomenų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojo būtinas išlaidas apskaičiuoja...

Finansai
2018.10.09
Lietuvoje pripažinta atsiskaitymų kortelėmis sistema įvertinta ir užsienyje Rėmėjo turinys

20-metį švenčianti UAB „ASHBURN International“ šiandien žinoma kaip įmonė, viena pirmųjų pristačiusi unikalių...

Finansai
2018.10.09
Pasaulio BVP per 60 metų suklupo tik kartą – galbūt verta sekti iš paskos Premium

Per pastaruosius 60 metų pasaulio BVP susitraukė tik 2009 m. – tuo metu jo vertė sumažėjo 0,6%, todėl galbūt...

Finansai
2018.10.08
Šią savaitę rinką pasieks perskaičiuotos pensijos

Šią savaitę pensininkams bus mokamos perskaičiuotos senatvės pensijos. Kadangi nepriemokos už pirmus šių metų...

Finansai
2018.10.08
Metinė infliacija rugsėjį siekė 2,4%

2018 m. rugsėjo mėn. metinė (2018 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn.) infliacija sudarė 2,4%,...

Finansai
2018.10.08
Valstybės kontrolė: dalis informacijos apie mokesčių pajamas nepatikima

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei pritarti 2017 m. valstybės konsoliduotų ataskaitų rinkiniui ir...

Finansai
2018.10.08
Graikija mokesčiams iš turizmo sektoriaus surinkti pasitelkė dronus

Graikijos valdžia, siekdama aptikti tuos verslininkus, kurie darbuojasi turizmo srityje, tačiau vengia mokėti...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau