Avansu įvertino reformas: nuo darbo vietų, investicijų iki 520 mln. Eur iš šešėlio

Publikuota: 2018-10-03
Vladimro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didžiausią teigiamą ekonominį efektą privačiam vartojimui turės mokesčių reforma, gyventojų kišenėse dėl sumažėjusios mokestinės naštos paliksianti 250 mln. Eur.  Daug vilčių dedama ir į kitąmet planuojamą mokesčių amnestiją, skelbiama Vyriausybės vykdomų reformų ekonominio poveikio tyrime.

Vyriausybė yra pradėjusi įgyvendinti šešias struktūrines reformas mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse. 

Finansų ministerijos užsakytame tyrime atskleidžiama, kad dėl įgyvendinamos pensijų reformos, kuri tyrimo autorių pilnai įvertinta nebuvo, vartojimas mažės 285 mln. Eur dėl didesnės lėšų dalies nukreipimo į taupymą senatvei, tačiau tikimasi, kad 65 mln. Eur išaugs kapitalinės investicijos dėl II pakopos pensijų fondų nukreipiamų investicijų, kurių Lietuvai tenka apie penktadalis. 

Vyriausybė tikisi, kad 2060 m. pensijos pasieks 50% gauto atlyginimo lygį, kai be reformos pensijos pakaitumo rodiklis tuo metu siektų 36%: šiuo metu pensijos siekia apie 42% buvusio atlyginimo.

Kartu nurodoma, kad dėl su darbo santykiais susijusios mažesnės mokestinės naštos bus pritraukiama ir daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Vidutinė mokestinė našta Lietuvoje 2019-2021 m. laikotarpiu iš viso sumažės 6,26 proc. punkto, dėl to 2019-2025 m. tiesioginės užsienio investicijos turėtų šiuo laikotarpiu padidėti apie 1,3 mlrd. Eur.

Klaudijus Maniokas, tyrimo vadovas ir ESTEP valdybos pirmininkas, apibendrindamas tyrimą teigė, kad įgyvendinus Vyriausybės šešių struktūrinių reformų paketo priemones, vidutiniu laikotarpiu – 2019-2030 m. – reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį BVP augimą, o didžiausias efektas ekonomikai bus pasiektas maždaug 2025–2027 m., kai reformos lems apie 2 procentais didesnį BVP. 

Dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26.000 darbo vietų, o nedarbo lygis sumažės 1,6 proc. punkto. 

Tyrimo pristatymo klausęs Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai ir ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas teigė, kad jam perdėm optimistiškos pasirodė darbo rinkos prognozės.  Jo nuomone bus sudėtinga kurti naujas darbo vietas, nes šalyje jau ir dabar yra labai žemas nedarbo lygis, o rinkoje dominuoja ilgalaikiai bedarbiai. Tuo tarpu ataskaitoje skaičiuojama, kad įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą dėl tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės padidėjimo 10 mėnesių, studijos vertinimu, asmenys galės daugiau dirbti arba ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl santykinis užimtųjų skaičius padidės apie 10.000 (pilna apimti efektas bus pasiektas 2025 m.). 

Iš šešėlio laukia 520 mln. Eur

Planuojama, kad dėl Vyriausybės vykdomų kovos su šešėliu priemonių valdžios sektoriaus pajamos 2019-2021 m. padidės 520 mln. Eur.

Dr. Friedrichas Schneideris, kuris įvertino Vyriausybės vykdomas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, tyrimo pristatyme VŽ paklaustas ar ištraukti tokią suma iš šešėlio yra realu, sakė, kad tai yra įmanoma. Jis kaip stipriausią priemonę išskyrė numatomą vienkartinę amnestiją.

nuotrauka::1 right

2019 metais verslui ir gyventojams planuojama siūlyti vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius. Be to, numatoma galimybė susigrąžinti dalį GPM sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms.

Pasak austrų šešėlinės ekonomikos eksperto, Vyriausybė įgyvendinamomis naujomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis optimaliai subalansuoja mokesčių neišvengiamumo ir paskatų skaidrinti veiklą aspektus.

„Vienkartinė mokesčių amnestija, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai, yra veiksmingas kompleksas, kurį visą rekomenduoju įgyvendinti“,  – sako p. Schneideris. 

Jo vertinimais, 2018 m. šešėlinė ekonomika sumažėjo beveik 1% punktu ir priklausomai nuo skaičiavimo metodo sudaro 15-23% BVP.

Ponas Maniokas sako, kad didžiausią ilgalaikį poveikį gali turėti švietimo reforma, žinoma, jei ji bus pilnai įgyvendinta.

Dėl įvairių naudojamo vertinimo modelio apribojimų ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti pilna apimtimi.

Tačiau vien dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės apie 2,8%.

Nurodoma, kad pertvarkius mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimą bei įgyvendinimą, 2019-2024 m. laikotarpiu 25 proc. padidės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų į aukštojo mokslo ir valdžios sektorius (209 mln. Eur) efektyvumas. Verslas turės daugiau paskatų investuoti į MTEP veiklas, todėl verslo sektoriaus išlaidos 2019-2023 m. laikotarpiu MTEP padidės 64 mln. Eur.

Reformų paketu visiškai arba bent iš dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų tarptautinių institucijų rekomendacijų.

FOTOGALERIJA Reformų ekonominio poveikio tyrimas (30 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
05:45
Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 35

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 21

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 16

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 8

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
2019.05.20
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 4

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Finansai
2019.05.18
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Pilna apimtimi pensijų fonduose kaupti pasirinko 79.400, į „Sodrą“ grįžo 21.000

Nuo metų pradžios, per sausį–balandį, kaupti maksimaliai ir gauti visą valstybės priemoką II pakopos pensijų...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Pardavimų valanda „Lietuvos draudime“: kuo mažiau klausimų, tuo daugiau naudos Premium

Augti daugiau, nei auga rinka, padeda naujovių taikymas – tiek pardavimų procese, tiek kuriant vertės...

Pardavimai
2019.05.16
Senkant ES paramai bankai pakėlė palūkanas, ieškoma alternatyvų Premium

Per paskutinius šešis mėnesius apie 30% ES finansuojamų projektų Lietuvoje pablogėjo paramos teikimo sąlygos,...

Finansai
2019.05.16
Atvirkštinis PVM mobiliesiems telefonams – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 9

Vyriausybė papildė prekių ir paslaugų, kurioms taikomas atvirkštinis PVM, sąrašą. Tokiu būdu Vyriausybė...

Finansai
2019.05.16
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 3

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
2019.05.16
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau