Mokesčiai - įrankis konkurencinėje kovoje

Sprendimą, kur įkurdinti verslą, nulemia daug veiksnių, tarp kurių – patikima teisinė aplinka, maža biurokratija ir administracinė našta. Tačiau, ko gero, svarbiausias vaidmuo vis tik atitenka patraukliai ir stabiliai mokestinei aplinkai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokestines sistemas nagrinėjusi Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė, pabrėžia, kad ypač didelę „meškos paslaugą“ verslo aplinkos gerinimui daro progresiniai mokesčiai – ant šio grėblio užlipę latviai savo šalį pavertė brangiausia darbo rinka regione. Kol kas Lietuva šiuo klausimu atrodo geriau nei Latvija, tačiau Estijos fone gerokai nublankstame: mokesčiai, mokami nuo minimalios mėnesinės algos, Lietuvoje sudaro 31% darbo vietos kainos, Latvijoje – 43%, užtat Estijoje – vos 28%.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje keičiami kai kurie mokesčiai šiek tiek pakoreguos šią statistiką – bendra darbo vietos kaina bus maždaug 40 Eur mažesnė nei Latvijoje, tačiau vis tiek didesnė nei Estijoje – 70 Eur. Tačiau, pasak instituto ekspertės, viskas gali pasikeisti ir Lietuva smukteltų gerokai žemiau, jei naujai įvestas 27% dydžio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas būtų pradėtas taikyti žemesnėms pajamoms ar kitoms pajamų grupėms. Toks mokesčių progresyvumas gali diskredituoti visą mokestinę sistemą. Kol kas numatyta, kad naujas 27% GPM tarifas bus taikomas didesnėms nei 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamoms – apie 9.000 Eur per mėnesį. Tačiau politikai ties šia riba sustoti neketina: planuojama per dvejus metus kartelę leisti žemiau, iki 5 VDU – tuomet didesnis tarifas jau būtų taikomas uždirbantiems maždaug 4.500 Eur.

Patraukliau už Lietuvą abi Baltijos kaimynės atrodo ir mokesčių apskaitos srityje: Latvijos ir Estijos įmonėms nėra aktualios turto nusidėvėjimo, nuostolių perkėlimo į ateinančius laikotarpius ir kitos taisyklės. Pvz., Estijoje daugiau nei du kartus trumpiau trunka deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Visa tai konkurencingumo indeksuose iškelia šią šalį aukščiau Lietuvos - čia biurokratiniai labirintai vis dar ilgesni.

Lietuvos verslininkai ilgą laiką pavydžiai žvelgia į Estiją dėl investuotojams svarbios lengvatos: šioje šalyje reinvestuojamas pelnas nėra apmokestinamas. Tokią pačią lengvatą ne taip seniai pradėjo taikyti ir Latvija. Lietuvoje ji yra, tačiau su išlygomis ir tik stambiems investuotojams – didelės plyno lauko investicijos į gamybą atveju pelno mokestis faktiškai gali būti lygus nuliui per visą projekto gyvavimo ciklą, kol visiškai nusidėvės ilgalaikis materialus turtas.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris, primena, kad dauguma investuotojų į Lietuvą investuoja per užsienio įmones. Be to, dividendams ir akcijų pardavimui taikomos išimtys leidžia dideliems investuotojams pelną iš Lietuvos pasiimti be mokesčių. Latvijoje ir Estijoje reikia mokėti 20% - nesvarbu, į ką yra investuota. Estai jau susiduria su rimta problema: susikaupė nemaži nepaskirstyti pelnai įmonėse, todėl yra daug piktnaudžiavimo, kai pinigai išimammi per paskolas, per iškreiptą sandorių kainodarą ir kt.

VŽ nuomone, Baltijos šalys dėl investicijų konkuruoja ne tik su didesnėmis kaimynėmis, bet ir tarpusavyje, o mokesčių skirtumai ir yra įrankiai konkurencinėje kovoje. Lietuvos valdžios atstovams reikėtų nuolat stebėti kaimyninių šalių mokestinę aplinką – sukūrus patrauklesnę verslo aplinką sulauktume ir daugiau investuotojų, daugiau ir naujų darbo vietų, galbūt – didesnių atlyginimų, atitinkamai biudžetas gautų daugiau pajamų iš mokesčių. Žinoma, esant sąlygai, kad darbo vietos kaina tolydžio mažės. Į brangią darbo rinką žvilgsniai nekryps.