Mokesčiai - įrankis konkurencinėje kovoje

Publikuota: 2018-09-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Trijų Baltijos šalių mokesčių modeliai turi nemažai skirtumų – kai kurie Latvijoje ir Estijoje taikomi mokesčių tarifai ar lengvatos suteikia pranašumą vietos verslininkams ar besidairantiems potencialiems investuotojams, tačiau ekspertai vis dėlto nesutaria, kurios šalies modelis geriausias.

Sprendimą, kur įkurdinti verslą, nulemia daug veiksnių, tarp kurių – patikima teisinė aplinka, maža biurokratija ir administracinė našta. Tačiau, ko gero, svarbiausias vaidmuo vis tik atitenka patraukliai ir stabiliai mokestinei aplinkai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokestines sistemas nagrinėjusi Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė, pabrėžia, kad ypač didelę „meškos paslaugą“ verslo aplinkos gerinimui daro progresiniai mokesčiai – ant šio grėblio užlipę latviai savo šalį pavertė brangiausia darbo rinka regione. Kol kas Lietuva šiuo klausimu atrodo geriau nei Latvija, tačiau Estijos fone gerokai nublankstame: mokesčiai, mokami nuo minimalios mėnesinės algos, Lietuvoje sudaro 31% darbo vietos kainos, Latvijoje – 43%, užtat Estijoje – vos 28%.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje keičiami kai kurie mokesčiai šiek tiek pakoreguos šią statistiką – bendra darbo vietos kaina bus maždaug 40 Eur mažesnė nei Latvijoje, tačiau vis tiek didesnė nei Estijoje – 70 Eur. Tačiau, pasak instituto ekspertės, viskas gali pasikeisti ir Lietuva smukteltų gerokai žemiau, jei naujai įvestas 27% dydžio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas būtų pradėtas taikyti žemesnėms pajamoms ar kitoms pajamų grupėms. Toks mokesčių progresyvumas gali diskredituoti visą mokestinę sistemą. Kol kas numatyta, kad naujas 27% GPM tarifas bus taikomas didesnėms nei 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamoms – apie 9.000 Eur per mėnesį. Tačiau politikai ties šia riba sustoti neketina: planuojama per dvejus metus kartelę leisti žemiau, iki 5 VDU – tuomet didesnis tarifas jau būtų taikomas uždirbantiems maždaug 4.500 Eur.

Patraukliau už Lietuvą abi Baltijos kaimynės atrodo ir mokesčių apskaitos srityje: Latvijos ir Estijos įmonėms nėra aktualios turto nusidėvėjimo, nuostolių perkėlimo į ateinančius laikotarpius ir kitos taisyklės. Pvz., Estijoje daugiau nei du kartus trumpiau trunka deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Visa tai konkurencingumo indeksuose iškelia šią šalį aukščiau Lietuvos - čia biurokratiniai labirintai vis dar ilgesni.

Lietuvos verslininkai ilgą laiką pavydžiai žvelgia į Estiją dėl investuotojams svarbios lengvatos: šioje šalyje reinvestuojamas pelnas nėra apmokestinamas. Tokią pačią lengvatą ne taip seniai pradėjo taikyti ir Latvija. Lietuvoje ji yra, tačiau su išlygomis ir tik stambiems investuotojams – didelės plyno lauko investicijos į gamybą atveju pelno mokestis faktiškai gali būti lygus nuliui per visą projekto gyvavimo ciklą, kol visiškai nusidėvės ilgalaikis materialus turtas.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris, primena, kad dauguma investuotojų į Lietuvą investuoja per užsienio įmones. Be to, dividendams ir akcijų pardavimui taikomos išimtys leidžia dideliems investuotojams pelną iš Lietuvos pasiimti be mokesčių. Latvijoje ir Estijoje reikia mokėti 20% - nesvarbu, į ką yra investuota. Estai jau susiduria su rimta problema: susikaupė nemaži nepaskirstyti pelnai įmonėse, todėl yra daug piktnaudžiavimo, kai pinigai išimammi per paskolas, per iškreiptą sandorių kainodarą ir kt.

VŽ nuomone, Baltijos šalys dėl investicijų konkuruoja ne tik su didesnėmis kaimynėmis, bet ir tarpusavyje, o mokesčių skirtumai ir yra įrankiai konkurencinėje kovoje. Lietuvos valdžios atstovams reikėtų nuolat stebėti kaimyninių šalių mokestinę aplinką – sukūrus patrauklesnę verslo aplinką sulauktume ir daugiau investuotojų, daugiau ir naujų darbo vietų, galbūt – didesnių atlyginimų, atitinkamai biudžetas gautų daugiau pajamų iš mokesčių. Žinoma, esant sąlygai, kad darbo vietos kaina tolydžio mažės. Į brangią darbo rinką žvilgsniai nekryps.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 9

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 10

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau