Mokesčiai - įrankis konkurencinėje kovoje

Publikuota: 2018-09-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Trijų Baltijos šalių mokesčių modeliai turi nemažai skirtumų – kai kurie Latvijoje ir Estijoje taikomi mokesčių tarifai ar lengvatos suteikia pranašumą vietos verslininkams ar besidairantiems potencialiems investuotojams, tačiau ekspertai vis dėlto nesutaria, kurios šalies modelis geriausias.

Sprendimą, kur įkurdinti verslą, nulemia daug veiksnių, tarp kurių – patikima teisinė aplinka, maža biurokratija ir administracinė našta. Tačiau, ko gero, svarbiausias vaidmuo vis tik atitenka patraukliai ir stabiliai mokestinei aplinkai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokestines sistemas nagrinėjusi Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė, pabrėžia, kad ypač didelę „meškos paslaugą“ verslo aplinkos gerinimui daro progresiniai mokesčiai – ant šio grėblio užlipę latviai savo šalį pavertė brangiausia darbo rinka regione. Kol kas Lietuva šiuo klausimu atrodo geriau nei Latvija, tačiau Estijos fone gerokai nublankstame: mokesčiai, mokami nuo minimalios mėnesinės algos, Lietuvoje sudaro 31% darbo vietos kainos, Latvijoje – 43%, užtat Estijoje – vos 28%.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje keičiami kai kurie mokesčiai šiek tiek pakoreguos šią statistiką – bendra darbo vietos kaina bus maždaug 40 Eur mažesnė nei Latvijoje, tačiau vis tiek didesnė nei Estijoje – 70 Eur. Tačiau, pasak instituto ekspertės, viskas gali pasikeisti ir Lietuva smukteltų gerokai žemiau, jei naujai įvestas 27% dydžio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas būtų pradėtas taikyti žemesnėms pajamoms ar kitoms pajamų grupėms. Toks mokesčių progresyvumas gali diskredituoti visą mokestinę sistemą. Kol kas numatyta, kad naujas 27% GPM tarifas bus taikomas didesnėms nei 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamoms – apie 9.000 Eur per mėnesį. Tačiau politikai ties šia riba sustoti neketina: planuojama per dvejus metus kartelę leisti žemiau, iki 5 VDU – tuomet didesnis tarifas jau būtų taikomas uždirbantiems maždaug 4.500 Eur.

Patraukliau už Lietuvą abi Baltijos kaimynės atrodo ir mokesčių apskaitos srityje: Latvijos ir Estijos įmonėms nėra aktualios turto nusidėvėjimo, nuostolių perkėlimo į ateinančius laikotarpius ir kitos taisyklės. Pvz., Estijoje daugiau nei du kartus trumpiau trunka deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Visa tai konkurencingumo indeksuose iškelia šią šalį aukščiau Lietuvos - čia biurokratiniai labirintai vis dar ilgesni.

Lietuvos verslininkai ilgą laiką pavydžiai žvelgia į Estiją dėl investuotojams svarbios lengvatos: šioje šalyje reinvestuojamas pelnas nėra apmokestinamas. Tokią pačią lengvatą ne taip seniai pradėjo taikyti ir Latvija. Lietuvoje ji yra, tačiau su išlygomis ir tik stambiems investuotojams – didelės plyno lauko investicijos į gamybą atveju pelno mokestis faktiškai gali būti lygus nuliui per visą projekto gyvavimo ciklą, kol visiškai nusidėvės ilgalaikis materialus turtas.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris, primena, kad dauguma investuotojų į Lietuvą investuoja per užsienio įmones. Be to, dividendams ir akcijų pardavimui taikomos išimtys leidžia dideliems investuotojams pelną iš Lietuvos pasiimti be mokesčių. Latvijoje ir Estijoje reikia mokėti 20% - nesvarbu, į ką yra investuota. Estai jau susiduria su rimta problema: susikaupė nemaži nepaskirstyti pelnai įmonėse, todėl yra daug piktnaudžiavimo, kai pinigai išimammi per paskolas, per iškreiptą sandorių kainodarą ir kt.

VŽ nuomone, Baltijos šalys dėl investicijų konkuruoja ne tik su didesnėmis kaimynėmis, bet ir tarpusavyje, o mokesčių skirtumai ir yra įrankiai konkurencinėje kovoje. Lietuvos valdžios atstovams reikėtų nuolat stebėti kaimyninių šalių mokestinę aplinką – sukūrus patrauklesnę verslo aplinką sulauktume ir daugiau investuotojų, daugiau ir naujų darbo vietų, galbūt – didesnių atlyginimų, atitinkamai biudžetas gautų daugiau pajamų iš mokesčių. Žinoma, esant sąlygai, kad darbo vietos kaina tolydžio mažės. Į brangią darbo rinką žvilgsniai nekryps.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kas ketvirtas atsiskaitymas telefonu – iš operatoriaus sąskaitos  Verslo tribūna

Pritrūkus pinigų gyventojai prekybininkų kasose traukia iš kišenės išmanųjį telefoną bei už maistą, kavą,...

EK ir ECB neįvertino nuosmukio priežasčių ir padarinių, teigia krizės tyrėjai  2

2009-2010 m. krizės aplinkybes tiriančio parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pasigenda...

Pasikeitė Finansų analitikų asociacijos vadovas 2

Visuotiniame narių susirinkime Finansų analitikų asociacijos (FAA) prezidentu dviejų metų kadencijai...

Finansai
09:22
Krizės pamokos: pelningai investuoti, kaupti pensijai gali tik įveikę panikos priepuolius Premium 3

Atsidėdamas po 50 Eur per mėnesį 30 metų ir laikydamas juos grynaisiais ar kaip indėlį einamojoje sąskaitoje,...

Finansai
05:45
Memorandumą pasirašė, tačiau duomenys iš „Uber“ VMI nepasiekė Premium

VMI ir pavėžėjimo paslaugų platforma „Uber“ 2016 m. pasirašė memorandumą, kuris numato, kad „Uber“,...

Finansai
05:45
Premjeras siūlo dar kartą tirti „Revolut“ patikimumą 15

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad reikėtų dar kartą tirti Jungtinės Karalystės finansų startuolio...

Finansai
2019.04.25
Mokesčiai investuotojams 2019 m.: pagrindinės taisyklės ir pasikeitimai Premium 4

Lietuvos investuotojams iki gegužės 2 d. reikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti pajamų...

Rinkos
2019.04.25
V. Šapoka žada keisti formuluotes dėl ministrų įtakos formuojant įstaigų biudžetus  1

Finansų ministras Vilius Šapoka sako esąs pasirengęs keisti įstatymo projekto nuostatas dėl ministrų įtakos...

Finansai
2019.04.25
„Swedbank“ grynasis pelnas augo 18%, grupė steigia naują padalinį 19

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 33 mln. Eur grynojo pelno, arba 18% daugiau nei prieš...

Rinkos
2019.04.25
Lietuvos skola sumažėjo labiausiai ES, bet rezervo krizei atremti nepakaks Premium 3

Valdžios sektoriaus skola Lietuvoje 2018 m. pabaigoje, palyginti su 2017 m. pabaiga, sumažėjo labiausiai...

Finansai
2019.04.25
Didžiausios algos kovą: farmacijos įmonės užvaldė TOP 20-uką 12

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kuriose Lietuvos įmonėse kovo mėnesį buvo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
2019.04.25
LB vadovas: S. Jakeliūnas siūlė paskatinti „Revolut“ trauktis 22

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas...

Finansai
2019.04.24
Kuo ilgiau vėluoja atsiskaityti, tuo mažesnė tikimybė, kad sumokės  Premium 2

Declanas Daly, prekinių kreditų draudimo bendrovės „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos padalinio vadovas, sako,...

Finansai
2019.04.24
Seimo komitetas – už pakartotinį tyrimą dėl „Revolut“ 6

Seime skinasi kelią idėja įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją iš naujo...

Finansai
2019.04.24
Kas laukia nesumokėjus „Sodros“ įmokų 2

Jeigu asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruos pajamas iš individualios veiklos, tačiau nesumokės...

Finansai
2019.04.24
Atsakas S.Jakeliūnui: 20 interpretacijų VILIBOR klausimu 25

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
2019.04.24
Sukauptos atostogos neprapuola iki 2020 m. liepos 1 d.

Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sukauptas atostogas galima išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. vėliau jos...

Finansai
2019.04.24
V. Vasiliauskas: bendradarbiavimo su Seimu trūksta

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko...

Verslo aplinka
2019.04.24
Kaip išlaikyti darbuotojus: neišnaudota galimybė – pensijų kaupimas Verslo tribūna

Naujus specialistus pritraukti ir esamus išlaikyti siekiančios įmonės konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir...

Finansai
2019.04.24
Nulinis pelno mokestis Estijoje ar Latvijoje, virsta pelno mokesčiu Lietuvoje Premium 14

Jeigu įmonė nesumokėjo pelno mokesčio Estijoje ar Latvijoje, jį reikia sumokėti Lietuvoje, išaiškino VMI. Nuo...

Finansai
2019.04.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau