Valstybės kontrolė rekomenduoja didinti rezervą sunkmečiui

Tokią išvadą ketvirtadienį paskelbė Valstybės kontrolė (VK), kaip biudžeto politikos kontrolės institucija atlikusi praėjusią savaitę paskelbto Finansų ministerijos 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą.

VK išvadoje nurodyta, kad šis ministerijos parengtasis vertinimas yra tinkamas rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus: „2018 m. I pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas – jam teigiamą įtaką darė vidaus paklausa ir grynasis eksportas. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, sparčiausiai augo statybų sektoriaus pridėtinė vertė. Aktyviai plėtojosi pramonė, prekybos, transporto ir telekomunikacinės paslaugos. Privataus vartojimo rezultatus lėmė sparčiai augęs vidutinis darbo užmokestis ir atslūgusi infliacija.“

Tačiau VK kartu pabrėžė, kad „neutralų išorės rizikos veiksnių balansą keičia neigiamas“.

„Prie įtampos tarptautinės prekybos srityje ir išaugusios kietojo „Brexit“ tikimybės bei galimų pasaulio finansų rinkų svyravimų prisideda potenciali Turkijos finansų krizės plitimo grėsmė Europos Sąjungos valstybėms narėms ir naujai susikūrusios Italijos vyriausybės planai vykdyti netvarią fiskalinę politiką, esant vienam aukščiausių skolos lygių ES“, – nurodoma valstybės auditorių išvadoje.

Tuo metu, pasak jos, „vidaus rizikos veiksniai yra daugiausiai susiję su neigiamais demografiniais pokyčiais, pajamų nelygybės ir skurdo suvaldymo iniciatyvomis“.

„Siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, būtinas tolimesnis produktyvių investicijų didinimas, perėjimas nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę. Dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos potencialaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas atsilieka nuo pastarųjų. Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016–2020 m. sieks 2,2%, o Latvijoje – 3,3%, Estijoje – 2,4%“, – rašoma VK išplatintame dokumente.

Kontrolierių pranešime spaudai cituojama Ingrida Vilkancaitė, VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė, teigianti, kad „Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad šalies ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis“.

„Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui“, – tvirtino ji.

VŽ rašė, kad kitąmet visų Lietuvos biudžetinių fondų rezervai ir nepanaudoti finansiniai likučiai sieks beveik 1 mlrd. Eur, kas sudarytų apie 2,4% BVP. Ekspertai užsimena, kad Lietuvos atveju reikėtų bent 7-8% BVP „finansinės pagalvės“ sunkmečiui.

Atnaujintą 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijų Finansų ministerija paskelbė rugsėjo 12 d. Dabar, vadovaudamasi šiuo scenarijumi, ministerija rengia kitų metų biudžeto projektą, kuris Vyriausybę ir Seimą pasieks spalį.

VK, vadovaudamasi įstatymo reikalavimais, pateikė Seimui išvadą dėl šio scenarijaus tvirtinimo, kuris bus pristatytas parlamentarams kartu su kitų metų biudžeto projektu.