Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas

Publikuota: 2018-09-12
Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais – tokia galimybė svarstoma tik idėjos lygmenyje.

Tai interviu BNS sakė Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius, komentuodamas Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio metinę kalbą. 

„Vienas sakinys apie mokesčius buvo tik užuomina, bet tai nėra joks oficialus pasiūlymas“, – trečiadienį sakė p. Pranckevičius.

Ponas Junckeris Strasbūre trečiadienį pareiškė, kad gilindamos integraciją ES šalys galėtų atsisakyti vienbalsiškumo kai kuriais mokesčių ir užsienio politikos klausimais.

Šiuo metu ES neturi įgaliojimų tiesiogiai didinti mokesčius arba nustatyti mokesčių tarifus. Bendrijos sprendimai dėl mokesčių gali būti priimami tik tuomet, jei jiems vieningai pritaria visų valstybių narių vyriausybės.

Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvos vadovo Pranckevičiaus, veto teisės Komisija siūlo atsisakyti, kai sprendžiama dėl sankcijų ar civilinių misijų bei formuojant poziciją žmogaus teisių klausimais.

Jis ragino nedaryti išvadų dėl to, kad p. Junckeris savo kalboje nepaminėjo Rusijos ir Ukrainos – anot p. Pranckevičiaus, Komisija laikosi tvirtos pozicijos dėl sankcijų Maskvai ir tęs paramą Kijevui. 

– J. C. Junckeris pasiūlė atsisakyti valstybių veto teisės sprendžiant kai kuriuos mokesčių klausimus. Ar tai nesumažins Lietuvos ir kitų periferijoje esančių šalių galimybių siekti konkurencingumo liberalesne mokesčių politika?

– Šiandien kartu su metine kalba išleistuose pasiūlymuose nekalbama apie mokesčius. Vienas sakinys apie mokesčius buvo tik užuomina, bet tai nėra joks oficialus pasiūlymas. Vienintelis pasiūlymas, paskelbtas po kalbos, – pritaikyti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą užsienio ir saugumo politikoje. Siūlomos trys sritys – kai ES reikia sutarti dėl pozicijos žmogaus teisių klausimais, sprendimuose dėl sankcijų režimo taikymo ir pradėti civilines misijas reaguojant į krizes užsienyje. Tai leistų vykdyti veiksmingesnę užsienio politiką.

– J. C. Junckeris savo 50 minučių kalboje nė žodžiu nepaminėjo Rusijos agresijos Ukrainoje. Kaip šiame kontekste Lietuva gali perduoti dalį įgaliojimų užsienio politikoje ES institucijoms?

– Būtent ES institucijos pradėjo ir išlaiko discipliną ES politikoje Rusijos atžvilgiu. Europos Parlamentas ir Komisija dar 2014 metais padarė įtaką, kad Taryba imtųsi atgrasymo priemonių prieš Rusiją. Abejoti institucijų pozicija nėra jokio pagrindo. Silpniausios grandys yra kai kurios valstybės narės, sostinės, kurios turi privilegijuotus ryšius su Kremliumi. 

Institucijos yra pagrindinės Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos draugės tiek per nuolatinę makrofinansinę paramą, tiek per pagalbą reformoms, tiek per sėkmingą bevizio režimo ir asociacijos sutarčių įgyvendinimą. Vienos ar kitos šalies nepaminėjimas kalboje neturėtų būti niekaip interpretuojamas. Šiame pranešime buvo paminėta labai nedaug šalių. Šis pranešimas nėra sąrašas visų pasaulyje vykstančių procesų ir visų ES politikų, kurios mums svarbios, – tai yra kalba, koncentruota į tai, ką reikia nuveikti iki Europos Parlamento rinkimų. Dėl Ukrainos ir Rytų partnerystės visi darbai tęsiasi, sprendimai priimti ir įgyvendinami. 

– Europos Komisijos pirmininkas pranešė apie papildomas 10.000 Europos pasieniečių pajėgas iki 2020 metų. Ar čia kalbama tik apie Pietų Europą, ar Lietuva gali tikėtis, kad prancūzai ar ispanai atvyktų saugoti sieną su Karaliaučiaus sritimi ar Baltarusija?

– Kalbame apie visą ES išorės sieną – ne tik pietų, bet ir rytų. Šios dienos pasiūlymas sustiprinti Europos sienų ir pakrančių tarnybą ir įkurti 10 tūkst. pajėgas yra gera žinai ne tik pietinei, bet ir rytinei ES sienai. Visa ES kaimynystė yra nerami ir ateityje gali kelti įvairių grėsmių.

ES negali būti vidinių sienų, nes tai pažeistų vidaus rinką ir Šengeno erdvę, bet išorės sienos turi tapti geriau saugomos, atsparesnės įvairioms grėsmėms. Šioje srityje vyksta tektoniniai lūžiai, per porą metų nuo migracijos krizės padaryta daug konkrečių žingsnių. Pirmininkas siūlo eiti dar toliau ir dar ambicingiau.

– J. C. Junckeris taip pat kalbėjo apie euro stiprinimą. Kaip Europos Komisija realiai gali išstumti JAV dolerį?

– Tokios ambicijos, kad euras turėtų išstumti dolerį, kalboje turbūt nėra. Bet svarbu, kad mes patys savo prekyboje ir tarptautiniuose sandoriuose naudotume eurą ir pasitikėtume juo. Tai jau dabar antroji rezervo valiuta pasaulyje. Jungtinei Karalystei išėjus iš ES tai bus valiuta 85% ES gyventojų. Pirmininkas dar pernai ragino plėsti euro zoną ir stiprinti ją iš vidaus. 

Euro zonos stiprinimas svarbus ir darant institucinius pokyčius, reformuojant Ekonominę ir pinigų sąjungą, tie pasiūlymai taip pat buvo praeitų metų kalboje ir mes vis dar laukiame valstybių narių verdikto. 

– Komisijos pirmininkas užsiminė, kad dar šiemet bus nauji pasiūlymai.

– Taip, iki šių metų pabaigos Komisija pateiks naujus pasiūlymus, kaip sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Kiti pasiūlymai jau yra ant valstybių narių ir Europos Parlamento stalo. Turime ambiciją užbaigti Ekonominės ir pinigų sąjungos reformą prieš Europos rinkimus. Bet nesame čia vieninteliai žaidėjai. Didžiausias atsargumas yra iš valstybių narių pusės ir tikimės stipresnės jų lyderystės šiuo klausimu.

– J. C. Junckeris nori, kad naujas Komisijos pirmininkas būtų renkamas europinėms partijoms iš anksto pateikus savo kandidatus, o 2024 metais Europos Parlamento rinkimuose atskirus sąrašus visose valstybėse pakeistų bendri europiniai sąrašai. Tai sumažintų Lietuvos politikų galimybes prasimušti į aukštus ES postus, nes Europos partijų elite lietuvių tiesiog nėra.

– Čia turbūt komentuoti reikėtų Lietuvos pareigūnams ar politinėms partijoms. Kai kurios partijos dalyvauja europinėse politinėse šeimose – Europos liaudies partijos, Europos socialdemokratų, Europos liberalų aljanso gretose išvysite Lietuvos politines jėgas. Dauguma Europos Parlamento narių iš Lietuvos sėdi didžiųjų Europos politinių šeimų frakcijose. Negalima būtų tvirtinti, kad nesame visiškai įsitinklinę į europines politines šeimas. Bet taip, šį dalyvavimą būtų galima stiprinti ir jį labiau išnaudoti ir būti aktyvesniems. Pats Spitzenkandidaten procesas (kai partijos pateikia savo kandidatus) nediskriminuoja jokios valstybės, mažos ar didelės. Geriausias pavyzdys yra pats J. C. Junckeris, kuris yra iš Liuksemburgo.

Ne valstybės dydis dažnai lemia, o pati asmenybė, politinė patirtis, tos asmenybės žinomumas tarp kitų lyderių ir valstybių narių, gebėjimas sutelkti ir laimėti partijos nominaciją ir sėkmingai dalyvauti rinkimuose. Jau šį rudenį Europos politinės jėgos turės savo partijų kongresus, kur rinks kandidatus į Europos Komisiją. Kova bus labai įdomi, nuožmi ir spalvinga. Be to, 2019 metais keičiasi ne tik Europos Komisija, bet visų institucijų sudėtis – ir Europos Parlamentas, bus paskirtas naujas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. 

Viskas yra atvira. Lietuva jau 14 metų skaičiuoja narystę ES, yra labai sėkmingai pirmininkavusi ES, tad gali visavertiškai dalyvauti kitų metų Europos rinkimuose. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kad mano pensija man nekeltų nerimo 4

344 Eur – tokia šiuo metu yra vidutinė senatvės pensija. Daug tai ar mažai? Jeigu tokią pensiją gaunantis...

Finansai
2019.04.22
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 42

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Neįrodžiusius turto kilmės pasišovė nubausti du kartus  Premium 6

Žmonės, kurie sukaupė turtą ir negali paaiškinti jo kilmės, turėtų rimtai susirūpinti. Seime kelią skinasi...

Finansai
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 20

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Ne visi smulkiausi ūkininkai privalo mokėti GPM – yra išlygų

Pernai įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, žemės ūkio veikla prilyginta individualiajai.

Gazelė
2019.04.17
Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Verslo aplinka
2019.04.17
Bambagyslė vis dar tvirta 10

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Verslo aplinka
2019.04.17
Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 3

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
2019.04.17
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 55,7 mln. Eur neplanuotų pajamų 4

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 2,4 mlrd. Eur – 2,4% (55,7 mln. Eur)...

Finansai
2019.04.16
Baigta tirti prekybos degalais afera: į biudžetą nesumokėta 10,7 mln. Eur mokesčių 2

Per dvejus metus tarptautinė organizuota nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir...

Finansai
2019.04.16
Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II)  Verslo tribūna 2

2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslas buvo sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms ir išgryninti...

2019.04.16
Mokestinė našta Lietuvoje mažesnė nei Latvijoje, tačiau didesnė nei Estijoje ir Lenkijoje 2

Pagal darbo santykių apmokestinimo naštą Lietuva 2018 m. užėmė 15 vietą tarp 36 Ekonominio bendradarbiavimo...

Finansai
2019.04.16
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
Reikalavimą pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali perimti ne kiekvienas kreditorius Verslo tribūna

Civilinis kodeksas prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti...

Finansai
2019.04.15
Ekspertai: mokesčių amnestijos rezultatas kol kas kuklus, bet bus daugiau milijonų 1

Nuo metų pradžios 314 gyventojų ir įmonių pasinaudojo galimybe deklaruoti anksčiau nedeklaruotus mokesčius ir...

Finansai
2019.04.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau