Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas

Publikuota: 2018-09-12
Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais – tokia galimybė svarstoma tik idėjos lygmenyje.

Tai interviu BNS sakė Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius, komentuodamas Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio metinę kalbą. 

„Vienas sakinys apie mokesčius buvo tik užuomina, bet tai nėra joks oficialus pasiūlymas“, – trečiadienį sakė p. Pranckevičius.

Ponas Junckeris Strasbūre trečiadienį pareiškė, kad gilindamos integraciją ES šalys galėtų atsisakyti vienbalsiškumo kai kuriais mokesčių ir užsienio politikos klausimais.

Šiuo metu ES neturi įgaliojimų tiesiogiai didinti mokesčius arba nustatyti mokesčių tarifus. Bendrijos sprendimai dėl mokesčių gali būti priimami tik tuomet, jei jiems vieningai pritaria visų valstybių narių vyriausybės.

Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvos vadovo Pranckevičiaus, veto teisės Komisija siūlo atsisakyti, kai sprendžiama dėl sankcijų ar civilinių misijų bei formuojant poziciją žmogaus teisių klausimais.

Jis ragino nedaryti išvadų dėl to, kad p. Junckeris savo kalboje nepaminėjo Rusijos ir Ukrainos – anot p. Pranckevičiaus, Komisija laikosi tvirtos pozicijos dėl sankcijų Maskvai ir tęs paramą Kijevui. 

– J. C. Junckeris pasiūlė atsisakyti valstybių veto teisės sprendžiant kai kuriuos mokesčių klausimus. Ar tai nesumažins Lietuvos ir kitų periferijoje esančių šalių galimybių siekti konkurencingumo liberalesne mokesčių politika?

– Šiandien kartu su metine kalba išleistuose pasiūlymuose nekalbama apie mokesčius. Vienas sakinys apie mokesčius buvo tik užuomina, bet tai nėra joks oficialus pasiūlymas. Vienintelis pasiūlymas, paskelbtas po kalbos, – pritaikyti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą užsienio ir saugumo politikoje. Siūlomos trys sritys – kai ES reikia sutarti dėl pozicijos žmogaus teisių klausimais, sprendimuose dėl sankcijų režimo taikymo ir pradėti civilines misijas reaguojant į krizes užsienyje. Tai leistų vykdyti veiksmingesnę užsienio politiką.

– J. C. Junckeris savo 50 minučių kalboje nė žodžiu nepaminėjo Rusijos agresijos Ukrainoje. Kaip šiame kontekste Lietuva gali perduoti dalį įgaliojimų užsienio politikoje ES institucijoms?

– Būtent ES institucijos pradėjo ir išlaiko discipliną ES politikoje Rusijos atžvilgiu. Europos Parlamentas ir Komisija dar 2014 metais padarė įtaką, kad Taryba imtųsi atgrasymo priemonių prieš Rusiją. Abejoti institucijų pozicija nėra jokio pagrindo. Silpniausios grandys yra kai kurios valstybės narės, sostinės, kurios turi privilegijuotus ryšius su Kremliumi. 

Institucijos yra pagrindinės Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos draugės tiek per nuolatinę makrofinansinę paramą, tiek per pagalbą reformoms, tiek per sėkmingą bevizio režimo ir asociacijos sutarčių įgyvendinimą. Vienos ar kitos šalies nepaminėjimas kalboje neturėtų būti niekaip interpretuojamas. Šiame pranešime buvo paminėta labai nedaug šalių. Šis pranešimas nėra sąrašas visų pasaulyje vykstančių procesų ir visų ES politikų, kurios mums svarbios, – tai yra kalba, koncentruota į tai, ką reikia nuveikti iki Europos Parlamento rinkimų. Dėl Ukrainos ir Rytų partnerystės visi darbai tęsiasi, sprendimai priimti ir įgyvendinami. 

– Europos Komisijos pirmininkas pranešė apie papildomas 10.000 Europos pasieniečių pajėgas iki 2020 metų. Ar čia kalbama tik apie Pietų Europą, ar Lietuva gali tikėtis, kad prancūzai ar ispanai atvyktų saugoti sieną su Karaliaučiaus sritimi ar Baltarusija?

– Kalbame apie visą ES išorės sieną – ne tik pietų, bet ir rytų. Šios dienos pasiūlymas sustiprinti Europos sienų ir pakrančių tarnybą ir įkurti 10 tūkst. pajėgas yra gera žinai ne tik pietinei, bet ir rytinei ES sienai. Visa ES kaimynystė yra nerami ir ateityje gali kelti įvairių grėsmių.

ES negali būti vidinių sienų, nes tai pažeistų vidaus rinką ir Šengeno erdvę, bet išorės sienos turi tapti geriau saugomos, atsparesnės įvairioms grėsmėms. Šioje srityje vyksta tektoniniai lūžiai, per porą metų nuo migracijos krizės padaryta daug konkrečių žingsnių. Pirmininkas siūlo eiti dar toliau ir dar ambicingiau.

– J. C. Junckeris taip pat kalbėjo apie euro stiprinimą. Kaip Europos Komisija realiai gali išstumti JAV dolerį?

– Tokios ambicijos, kad euras turėtų išstumti dolerį, kalboje turbūt nėra. Bet svarbu, kad mes patys savo prekyboje ir tarptautiniuose sandoriuose naudotume eurą ir pasitikėtume juo. Tai jau dabar antroji rezervo valiuta pasaulyje. Jungtinei Karalystei išėjus iš ES tai bus valiuta 85% ES gyventojų. Pirmininkas dar pernai ragino plėsti euro zoną ir stiprinti ją iš vidaus. 

Euro zonos stiprinimas svarbus ir darant institucinius pokyčius, reformuojant Ekonominę ir pinigų sąjungą, tie pasiūlymai taip pat buvo praeitų metų kalboje ir mes vis dar laukiame valstybių narių verdikto. 

– Komisijos pirmininkas užsiminė, kad dar šiemet bus nauji pasiūlymai.

– Taip, iki šių metų pabaigos Komisija pateiks naujus pasiūlymus, kaip sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Kiti pasiūlymai jau yra ant valstybių narių ir Europos Parlamento stalo. Turime ambiciją užbaigti Ekonominės ir pinigų sąjungos reformą prieš Europos rinkimus. Bet nesame čia vieninteliai žaidėjai. Didžiausias atsargumas yra iš valstybių narių pusės ir tikimės stipresnės jų lyderystės šiuo klausimu.

– J. C. Junckeris nori, kad naujas Komisijos pirmininkas būtų renkamas europinėms partijoms iš anksto pateikus savo kandidatus, o 2024 metais Europos Parlamento rinkimuose atskirus sąrašus visose valstybėse pakeistų bendri europiniai sąrašai. Tai sumažintų Lietuvos politikų galimybes prasimušti į aukštus ES postus, nes Europos partijų elite lietuvių tiesiog nėra.

– Čia turbūt komentuoti reikėtų Lietuvos pareigūnams ar politinėms partijoms. Kai kurios partijos dalyvauja europinėse politinėse šeimose – Europos liaudies partijos, Europos socialdemokratų, Europos liberalų aljanso gretose išvysite Lietuvos politines jėgas. Dauguma Europos Parlamento narių iš Lietuvos sėdi didžiųjų Europos politinių šeimų frakcijose. Negalima būtų tvirtinti, kad nesame visiškai įsitinklinę į europines politines šeimas. Bet taip, šį dalyvavimą būtų galima stiprinti ir jį labiau išnaudoti ir būti aktyvesniems. Pats Spitzenkandidaten procesas (kai partijos pateikia savo kandidatus) nediskriminuoja jokios valstybės, mažos ar didelės. Geriausias pavyzdys yra pats J. C. Junckeris, kuris yra iš Liuksemburgo.

Ne valstybės dydis dažnai lemia, o pati asmenybė, politinė patirtis, tos asmenybės žinomumas tarp kitų lyderių ir valstybių narių, gebėjimas sutelkti ir laimėti partijos nominaciją ir sėkmingai dalyvauti rinkimuose. Jau šį rudenį Europos politinės jėgos turės savo partijų kongresus, kur rinks kandidatus į Europos Komisiją. Kova bus labai įdomi, nuožmi ir spalvinga. Be to, 2019 metais keičiasi ne tik Europos Komisija, bet visų institucijų sudėtis – ir Europos Parlamentas, bus paskirtas naujas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. 

Viskas yra atvira. Lietuva jau 14 metų skaičiuoja narystę ES, yra labai sėkmingai pirmininkavusi ES, tad gali visavertiškai dalyvauti kitų metų Europos rinkimuose. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
09:59
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 13

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
06:00
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 7

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Atsispyrė rinkimų pagundai, kaupia rezervą Premium

Ekonomistai atnaujintą Fi­nansų ministerijos prog­nozę 2019-iesiems, kai vyks rinkimai, ir vėlesniems me­tams...

Verslo aplinka
2018.09.13
Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas 1

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais...

Finansai
2018.09.12
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Šapoka: žvelgiant į ateitį, stiprybės turėsime semtis iš vidaus 4

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2018 m. BVP augs 3,4% arba 0,2 proc. punkto sparčiau nei prognozuota šių...

Verslo aplinka
2018.09.12
VMI dėmesio sulaukusių statybininkų pajamos išaugo 34 mln. Eur 9

Per 2018 m. 7 mėnesius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) statybos įmonėse atliko 248 kontrolės veiksmus,...

Statyba ir NT
2018.09.11
Finansų ministras V. Šapoka: laukia įtemptas ruduo 4

Politiniame rudens sezone vienas svarbiausių darbų bus 2019 m. biudžeto svarstymas Seime, teigia finansų...

Finansai
2018.09.10
NT nuomos verslas: kada verta steigti bendrovę Premium 1

Kartais nuomoti patalpas labiau apsimoka kaip fiziniam asmeniui, o kartais – įregistravus juridinį asmenį.

Finansai
2018.09.10
EBPO įvertino mokestines reformas JAV ir Latvijoje, Lietuva – eilėje

Šalys, kuriose buvo įgyvendintos mokesčių reformos, mažino mokestinę naštą verslui ir gyventojams siekdamos...

Finansai
2018.09.10
Atsisakoma minties Elektrėnuos steigti teismą 2

Atskiro pastato teismui Elektrėnuose įkurti nebeketinama, teisėjai ir toliau dirbs policijos patalpose.

Finansai
2018.09.09
Didesnėse bendrovėse privalu turėti sveikatos komitetus 3

Darbo inspekcija pranešė apie atliekamus neplaninius patikrinimus. „Jurex“ primena, kad darbo saugos ir...

Finansai
2018.09.09
SADM nepritaria „Sodros“ „grindų“ išimtims 3

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria siūlymui netaikyti „Sodros“ įmokų „grindų“ viešųjų...

Finansai
2018.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau