Finansų ministras V. Šapoka: laukia įtemptas ruduo

Publikuota: 2018-09-10
Finansų ministras Vilius Šapoka. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Finansų ministras Vilius Šapoka. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Politiniame rudens sezone vienas svarbiausių darbų bus 2019 m. biudžeto svarstymas Seime, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka pripažįsta, kad politinių rizikų, priimant svarbiausią valstybės finansinį dokumentą, yra visada, o šiemet jas gali dar labiau pakurstyti kitąmet vyksiantys prezidento, savivaldos ir Europos parlamento rinkimai.

„Kasmet vyksta „pageidavimų koncertas“ (prašymų skirti finansavimą iš biudžeto teikimas – BNS), tačiau šį rudenį jis tikriausiai bus dar didesnis, nes visi puikiai žinome, kiek rinkimų mūsų laukia 2019 metais“, – interviu BNS sakė p. Šapoka.

Pasak jo, biudžeto rengimo procesas vyko sklandžiai, derybos su asignavimų valdytojais buvo konstruktyvesnės – iš ministrų pusės nebuvo nepamatuotų prašymų, orientuotasi į struktūrines reformas ir į patvirtintų strateginių projektų įgyvendinimą.

Ko tikitės iš šią savaitę Seime prasidedančio rudens politinio sezono?

Laukia tikrai įtemptas ruduo, politinės rizikos, susijusios su biudžeto priėmimo procesu, egzistuoja visada (....) Makroekonominės rizikos – tiek prekybos karų tikimybė, tiek lėtesnio ekonomikos augimo mūsų eksporto rinkose – taip pat niekur nedingo.

Mano pagrindinis uždavinys yra pateikti subalansuotą, sustyguotą, profesionaliai parengtą biudžeto projektą, kuris atspindėtų esminius Vyriausybės tikslus. Pernai ruošdami biudžetą pagrindiniu tikslu buvome iškėlę skurdo mažinimą, o šiemet – jau ne kartą iškomunikuotas struktūrines švietimo, sveikatos, mokesčių ir pensijų pertvarkos reformas bei šešėlinės ekonomikos mažinimą. Didžiojo dalis papildomo finansavimo kitąmet teks būtent šioms sritims.

Kitų metų biudžeto rengimo išskirtinis bruožas, bent jau man, yra tai, kad pagrindiniai mokesčių pakeitimai patvirtinti, likus pusmečiui iki jų įsigaliojimo.

Tai tikrai išskirtinis bruožas, ir tai padaryta tikslingai. Svarbūs pakeitimai, gerbiant mūsų gyventojus, verslą ir tuos paprastus buhalterius, kuriems viską reikės suskaičiuoti ir sutvarkyti, buvo priimti nelaukiant biudžeto, suteikiant galimybę per antrąjį pusmetį pasiruošti permainoms. Suprantame,  kokia našta yra dirbti per naktis, tuomet atsiranda ir klaidų tikimybė. Šiuo metu jau yra padarytas didelis įdirbis, aiškinant visus pakeitimus, netrukus prasidės ir informacinė kampanija, kad gyventojai aiškiai suprastų, kaip keisis jų pajamos ir mokami mokesčiai.

Tačiau pusės metų laikotarpis suteikia galimybių ir revizionistams. Nebijote, kad rudenį Seime bus bandoma dalį priimtų pakeitimų atšaukti arba pakeisti?

Bent jau iš opozicijos pusės mes tokių signalų tikrai girdime, bet valdančioji dauguma jau yra apsisprendusi dėl esminių pertvarkų. Tikrai čia nematyčiau rizikos.

Ar Vyriausybė planuoja grįžti prie Seime nepatvirtintų pasiūlymų? Pavyzdžiui, gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimų?

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio mano pozicija nesikeičia ir šioje vietoje Seimas yra laisvas apsispręsti – grįžti prie Vyriausybės pasiūlyto modelio ar svarstyti kažkokias savo iniciatyvas.

Kas šiuo atveju turėtų imtis iniciatyvos?

Vyriausybės pozicija nesikeičia, todėl kamuolys yra Seimo pusėje. 

Užsimenama ir apie naujus mokesčius – didesnį akcizą stipriam alui, automobilio registracijos mokestį. Kaip vertiname tokius pasiūlymus?

Svarstymai dėl stipraus alaus akcizo šiuo metu vyksta, bet sprendimo kol kas dar neturime. Tai būtų viena iš priemonių mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą, be to, tokius gėrimus paprastai vartoja su alkoholiu problemų jau turintys asmenys. Diskusijos dėl automobilių registracijos įmokos taip pat vyksta, tačiau ir jos nėra pasibaigusios. Aplinkos ministerijai konkretizavus pasiūlymą, jis bus teikiamas viešoms konsultacijoms.

Pritarus šiems mokesčiams, jie būtų priimami kartu su kitų metų biudžetu?

Jei būtų nuspręsta didinti akcizus stipriam alui, pakeitimai keliautų kartu su kitų metų biudžetu, tuo metu automobilių registracijos įmokos likimas priklausys nuo viešų diskusijų. Bet kuriuo atveju, laiko iki biudžeto tvirtinimo tikrai jau nėra daug.

Tačiau šių mokesčių pagrindinis tikslas tikriausiai nėra biudžeto pajamų didinimas.

Tai iš tiesų nėra susiję su pagrindiniu mokesčių tikslu – surinkti pajamas. Orientuojamės į antrinį efektą, tam tikros gyventojų elgsenos formavimą.

Pastaruoju metu girdime ir apie naujas mokesčių lengvatas. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prabilo apie mažesnį PVM būtiniausiems maisto produktams, o negalutiniame  Vyriausybės plane pažaboti prekybos tinklus minima GPM lengvata perkantiems mažose parduotuvėse, turgaus prekeivių atleidimas nuo rinkliavų mainais už mažesnes kainas.

Tiek Seimo nariai, tiek Vyriausybė ieško sprendimų, kaip padėti žmonėms. Mano nuomone, apčiuopiamą rezultatą gali duoti priemonės, susijusios su sveikos konkurencijos skatinimu. Kalbant apie įvairias mokestines lengvatas, kiekvieną siūlomą priemonę reikia vertinti individualiai ir labai atsargiai. Net jei kažkam intuicija sako, kad sumažinus PVM kai kuriems produktams sumažės ir jų kainos, tarptautinė praktika rodo, kad dažniausiai taip neįvyksta.

Kalbate apie sveikos konkurencijos skatinimą, tačiau man pasiūlymai dėl lengvatų mažų parduotuvių pirkėjams ar turgaus prekeiviams labiau panašūs į konkurencijos iškraipymą.

Nenorėčiau komentuoti pasiūlymų, kurie kol kas nėra oficialiai pristatyti. Tai tėra tik juodraštis, juo neverta remtis.

Ar Vyriausybė rudenį ketina teikti naujų pasiūlymų dėl tolesnio mokestinių lengvatų naikinimo?

Pas mus mėgstama nemažai spekuliuoti vienu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsniu, bet dažnai jį komentuojantys pamiršta pažiūrėti, kas tame straipsnyje yra. Dauguma taip vadinamų mokestinių lengvatų – pavyzdžiui, pensijų, pašalpų, išmokų mirties atveju neapmokestinimas, yra objektyvios ir pagrįstos. Jei keliamas klausimas dėl skirtingo darbo santykių ir individualios veiklos apmokestinimo, tikrai yra pagrindo pastarąją apmokestinti mažiau. Individualios veiklos rizika yra daug didesnė nei samdomo darbuotojo, nes iš esmės žmonės rizikuoja visu savo turtu.

Be to, šią vasarą priimant mokestinę pertvarką buvo apsispręsta ir dėl verslo liudijimų panaikinimo labiausiai su šešėliu susijusiose srityse. Dabar yra ruošiamas Vyriausybės nutarimas ir netrukus bus patvirtina, kad su verslo liudijimais negalima dirbti statybų ir automobilių remonto srityse, taip pat auklėmis.

Ar įmanoma efektyviai kontroliuoti auklių veiklą? Verslo liudijimų panaikinimas kaip tik gali tapti paskata joms vėl grįžti į šešėlį.

Srityse, kurios yra ypatingai jautrios šešėliui, keliauja ne tik lazda, bet ir meduolis. Yra numatyta galimybė už šiose srityse perkamas paslaugas susigrąžinti dalį gyventojo pajamų mokesčio, taip skatinant šias veikslas išskaidrinti.

Bet savo meduolį gali pasiūlyti ir auklė – pavyzdžiui, 50 eurų mažesnę kainą čia ir dabar. Daliai gyventojų tai bus patraukliau nei susigrąžintas GPM, kurio tektų laukti bent jau kelis mėnesius.

Teikdami tokį siūlymą, mes rėmėmės Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Žinoma, ir ten pokyčiai neįvyko per naktį, tai taip pat yra susiję su elgsenos formavimu, tačiau Skandinavijoje ši priemonė labai pasiteisino ir panašių pokyčių laikui bėgant tikimės ir pas mus. Gyventojų sąmoningumas auga, matome, kad šešėlis Lietuvoje ir dabar traukiasi pakankamai sparčiai, o naujos priemonės šiam procesui tik padės.

Grįžkime prie kitų metų biudžeto projekto. Kokias planuojamas permainas dar galite išskirti?

Svarbi naujovė yra susijusi su valstybės tarnybos pertvarka, priimtu įstatymu, leidžiančiu lanksčiau nustatyti atlyginimus valstybės tarnautojams. Turime įtvirtintą vadinamąjį plokščio biudžeto principą, jog sritims, nesusijusioms su strateginiais projektais ar struktūrinių reformų įgyvendinimu, yra paliekamas iš esmės to paties lygio finansavimas, o tai yra gera priemonė skatinant viešąjį sektorių tapti žymiai efektyvesniu. Kiekvienas asignavimų valdytojas turės spręsti uždavinį – dirbti su mažesniu, tačiau labiau kvalifikuotų darbuotojų skaičiumi, ar išlaikyti status quo. Tarptautinė praktika rodo, kad tai veda į efektyvesnę valstybės tarnybą ir su tais pačiais resursais yra padaroma daugiau.

Kartu su biudžetu bus tvirtinama ir nauja savivaldybių finansavimo tvarka, kitaip tariant, nauja GPM perskirstymo tvarka. Dabar savivaldybių finansavimas iš esmės priklauso nuo gyventojų skaičius, tačiau tarptautinė praktika rodo, kad toks modelis neįgalina savivaldybių, neskatina pritraukti investicijų, kurti naujas darbo vietas.

Nauja metodika būtent ir numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir kas yra ypač svarbu – įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika. Vietos bendruomenė taip pat bus suinteresuota, kad šešėlis trauktųsi, nes tie, kas šiuo metu didžiuojasi, jog slėpdami mokesčius apgauna valstybę, įsigaliojus naujai tvarkai, iš esmės apgaudinės save. Pavyzdys labai paprastas – jei savivaldybės gyventojai toleruos šešėlį, jie važinės ne keliais, o duobėmis.

Ar dėl naujos metodikos keisis bendros savivaldos pajamos, ar tik jų perskirstymas tarp atskirų savivaldybių?

Bendras savivaldybių finansavimas iš esmės priklauso nuo darbo užmokesčio augimo, todėl didėjant atlyginimams, jis augs ir augs gana smarkiai. O skirstant šias lėšas tarp savivaldybių bus žymiai daugiau paskatų kurti darbo vietas, pritraukti investicijų ir įsitraukti į kovą su šešėliu.

Paklausiu konkrečiau – ar dėl naujos metodikos mažės didžiųjų miestų savivaldybių pajamos?

Lėšų paskirstymo modelis tikrai bus subalansuotas, gyventojų skaičius taip pat turės įtakos. Neturime tikslo kažką nuskriausti, tačiau yra tikrai prasminga paskatinti pastangas dedančias savivaldybes. 

Kitąmet vėl planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius, tačiau valstybės biudžetas išliks deficitinis?

Savo pozicijos dėl viešųjų finansų pertekliaus, kuri yra įtvirtinta Stabilumo programoje, nekeičiame. Fiskalinė drausmė yra pagrindas tvariam augimui, todėl čia pagrindinis uždavinys bus suvaldyti politines rizikas ir tą nepamatuotą apetitą. Taip, valstybės biudžetas išliks deficitinis, tačiau prognozuojame rezervų augimą tiek sveikatos sektoriuje, tiek „Sodroje“. Žinoma, dėl fiskalinės drausmės taisyklių augs ir valstybės finansinis rezervas, nes jis yra finansuojamas tiek dividendais, tiek valstybės turto pardavimo pajamomis.

Kada viešai bus pristatytas pirmas biudžeto projektas ir kada jis turėtų būti patvirtintas Seime?

Planuojame, kad biudžeto projektas bus paviešintas apie spalio vidurį. Tikimės, kad Seime biudžetas bus patvirtintas laiku, maždaug gruodžio viduryje.

Dėkui už pokalbį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Virš B. Bonnesen – vis tamsesni debesys

Švedijos „Swedbank“ dabartinė vadovė Birgitte Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams,...

Rinkos
11:05
Tantjemų apmokestinimas mažėja – proga peržiūrėti atlygį Premium 1

Šiemet mažėja tantjemų apmokestinimas, o mokesčių našta nuo darbdavio gula ant valdymo nario pečių, todėl...

Finansai
08:59
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 2

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
Trys iš keturių investuotojų Lietuvoje II ketvirtį numato didinti algas 

Nepaisant to, kad investuotojų pasitikėjimas šalies perspektyvomis silpsta nuo 2017 m., 77% apklaustų šalies...

Verslo aplinka
2019.03.25
Su „Baltic Petroleum“ susijusiai įmonei teks sumokėti 668.000 Eur PVM nepriemoką Premium 2

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai nurodė sumokėti apie 668.000 Eur PVM su UAB „Baltic Petroleum“...

Finansai
2019.03.25
Nepatikimo mokesčio mokėtojo etiketė keliauja paskui vadovą Premium

Jeigu vadovas, buhalteris ar kitas už apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo padaro nusižengimą ir įmonė netenka...

Finansai
2019.03.25
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 13

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau