Finansų ministras V. Šapoka: laukia įtemptas ruduo

Publikuota: 2018-09-10
Finansų ministras Vilius Šapoka. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Finansų ministras Vilius Šapoka. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Politiniame rudens sezone vienas svarbiausių darbų bus 2019 m. biudžeto svarstymas Seime, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka pripažįsta, kad politinių rizikų, priimant svarbiausią valstybės finansinį dokumentą, yra visada, o šiemet jas gali dar labiau pakurstyti kitąmet vyksiantys prezidento, savivaldos ir Europos parlamento rinkimai.

„Kasmet vyksta „pageidavimų koncertas“ (prašymų skirti finansavimą iš biudžeto teikimas – BNS), tačiau šį rudenį jis tikriausiai bus dar didesnis, nes visi puikiai žinome, kiek rinkimų mūsų laukia 2019 metais“, – interviu BNS sakė p. Šapoka.

Pasak jo, biudžeto rengimo procesas vyko sklandžiai, derybos su asignavimų valdytojais buvo konstruktyvesnės – iš ministrų pusės nebuvo nepamatuotų prašymų, orientuotasi į struktūrines reformas ir į patvirtintų strateginių projektų įgyvendinimą.

Ko tikitės iš šią savaitę Seime prasidedančio rudens politinio sezono?

Laukia tikrai įtemptas ruduo, politinės rizikos, susijusios su biudžeto priėmimo procesu, egzistuoja visada (....) Makroekonominės rizikos – tiek prekybos karų tikimybė, tiek lėtesnio ekonomikos augimo mūsų eksporto rinkose – taip pat niekur nedingo.

Mano pagrindinis uždavinys yra pateikti subalansuotą, sustyguotą, profesionaliai parengtą biudžeto projektą, kuris atspindėtų esminius Vyriausybės tikslus. Pernai ruošdami biudžetą pagrindiniu tikslu buvome iškėlę skurdo mažinimą, o šiemet – jau ne kartą iškomunikuotas struktūrines švietimo, sveikatos, mokesčių ir pensijų pertvarkos reformas bei šešėlinės ekonomikos mažinimą. Didžiojo dalis papildomo finansavimo kitąmet teks būtent šioms sritims.

Kitų metų biudžeto rengimo išskirtinis bruožas, bent jau man, yra tai, kad pagrindiniai mokesčių pakeitimai patvirtinti, likus pusmečiui iki jų įsigaliojimo.

Tai tikrai išskirtinis bruožas, ir tai padaryta tikslingai. Svarbūs pakeitimai, gerbiant mūsų gyventojus, verslą ir tuos paprastus buhalterius, kuriems viską reikės suskaičiuoti ir sutvarkyti, buvo priimti nelaukiant biudžeto, suteikiant galimybę per antrąjį pusmetį pasiruošti permainoms. Suprantame,  kokia našta yra dirbti per naktis, tuomet atsiranda ir klaidų tikimybė. Šiuo metu jau yra padarytas didelis įdirbis, aiškinant visus pakeitimus, netrukus prasidės ir informacinė kampanija, kad gyventojai aiškiai suprastų, kaip keisis jų pajamos ir mokami mokesčiai.

Tačiau pusės metų laikotarpis suteikia galimybių ir revizionistams. Nebijote, kad rudenį Seime bus bandoma dalį priimtų pakeitimų atšaukti arba pakeisti?

Bent jau iš opozicijos pusės mes tokių signalų tikrai girdime, bet valdančioji dauguma jau yra apsisprendusi dėl esminių pertvarkų. Tikrai čia nematyčiau rizikos.

Ar Vyriausybė planuoja grįžti prie Seime nepatvirtintų pasiūlymų? Pavyzdžiui, gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimų?

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio mano pozicija nesikeičia ir šioje vietoje Seimas yra laisvas apsispręsti – grįžti prie Vyriausybės pasiūlyto modelio ar svarstyti kažkokias savo iniciatyvas.

Kas šiuo atveju turėtų imtis iniciatyvos?

Vyriausybės pozicija nesikeičia, todėl kamuolys yra Seimo pusėje. 

Užsimenama ir apie naujus mokesčius – didesnį akcizą stipriam alui, automobilio registracijos mokestį. Kaip vertiname tokius pasiūlymus?

Svarstymai dėl stipraus alaus akcizo šiuo metu vyksta, bet sprendimo kol kas dar neturime. Tai būtų viena iš priemonių mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą, be to, tokius gėrimus paprastai vartoja su alkoholiu problemų jau turintys asmenys. Diskusijos dėl automobilių registracijos įmokos taip pat vyksta, tačiau ir jos nėra pasibaigusios. Aplinkos ministerijai konkretizavus pasiūlymą, jis bus teikiamas viešoms konsultacijoms.

Pritarus šiems mokesčiams, jie būtų priimami kartu su kitų metų biudžetu?

Jei būtų nuspręsta didinti akcizus stipriam alui, pakeitimai keliautų kartu su kitų metų biudžetu, tuo metu automobilių registracijos įmokos likimas priklausys nuo viešų diskusijų. Bet kuriuo atveju, laiko iki biudžeto tvirtinimo tikrai jau nėra daug.

Tačiau šių mokesčių pagrindinis tikslas tikriausiai nėra biudžeto pajamų didinimas.

Tai iš tiesų nėra susiję su pagrindiniu mokesčių tikslu – surinkti pajamas. Orientuojamės į antrinį efektą, tam tikros gyventojų elgsenos formavimą.

Pastaruoju metu girdime ir apie naujas mokesčių lengvatas. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prabilo apie mažesnį PVM būtiniausiems maisto produktams, o negalutiniame  Vyriausybės plane pažaboti prekybos tinklus minima GPM lengvata perkantiems mažose parduotuvėse, turgaus prekeivių atleidimas nuo rinkliavų mainais už mažesnes kainas.

Tiek Seimo nariai, tiek Vyriausybė ieško sprendimų, kaip padėti žmonėms. Mano nuomone, apčiuopiamą rezultatą gali duoti priemonės, susijusios su sveikos konkurencijos skatinimu. Kalbant apie įvairias mokestines lengvatas, kiekvieną siūlomą priemonę reikia vertinti individualiai ir labai atsargiai. Net jei kažkam intuicija sako, kad sumažinus PVM kai kuriems produktams sumažės ir jų kainos, tarptautinė praktika rodo, kad dažniausiai taip neįvyksta.

Kalbate apie sveikos konkurencijos skatinimą, tačiau man pasiūlymai dėl lengvatų mažų parduotuvių pirkėjams ar turgaus prekeiviams labiau panašūs į konkurencijos iškraipymą.

Nenorėčiau komentuoti pasiūlymų, kurie kol kas nėra oficialiai pristatyti. Tai tėra tik juodraštis, juo neverta remtis.

Ar Vyriausybė rudenį ketina teikti naujų pasiūlymų dėl tolesnio mokestinių lengvatų naikinimo?

Pas mus mėgstama nemažai spekuliuoti vienu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsniu, bet dažnai jį komentuojantys pamiršta pažiūrėti, kas tame straipsnyje yra. Dauguma taip vadinamų mokestinių lengvatų – pavyzdžiui, pensijų, pašalpų, išmokų mirties atveju neapmokestinimas, yra objektyvios ir pagrįstos. Jei keliamas klausimas dėl skirtingo darbo santykių ir individualios veiklos apmokestinimo, tikrai yra pagrindo pastarąją apmokestinti mažiau. Individualios veiklos rizika yra daug didesnė nei samdomo darbuotojo, nes iš esmės žmonės rizikuoja visu savo turtu.

Be to, šią vasarą priimant mokestinę pertvarką buvo apsispręsta ir dėl verslo liudijimų panaikinimo labiausiai su šešėliu susijusiose srityse. Dabar yra ruošiamas Vyriausybės nutarimas ir netrukus bus patvirtina, kad su verslo liudijimais negalima dirbti statybų ir automobilių remonto srityse, taip pat auklėmis.

Ar įmanoma efektyviai kontroliuoti auklių veiklą? Verslo liudijimų panaikinimas kaip tik gali tapti paskata joms vėl grįžti į šešėlį.

Srityse, kurios yra ypatingai jautrios šešėliui, keliauja ne tik lazda, bet ir meduolis. Yra numatyta galimybė už šiose srityse perkamas paslaugas susigrąžinti dalį gyventojo pajamų mokesčio, taip skatinant šias veikslas išskaidrinti.

Bet savo meduolį gali pasiūlyti ir auklė – pavyzdžiui, 50 eurų mažesnę kainą čia ir dabar. Daliai gyventojų tai bus patraukliau nei susigrąžintas GPM, kurio tektų laukti bent jau kelis mėnesius.

Teikdami tokį siūlymą, mes rėmėmės Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Žinoma, ir ten pokyčiai neįvyko per naktį, tai taip pat yra susiję su elgsenos formavimu, tačiau Skandinavijoje ši priemonė labai pasiteisino ir panašių pokyčių laikui bėgant tikimės ir pas mus. Gyventojų sąmoningumas auga, matome, kad šešėlis Lietuvoje ir dabar traukiasi pakankamai sparčiai, o naujos priemonės šiam procesui tik padės.

Grįžkime prie kitų metų biudžeto projekto. Kokias planuojamas permainas dar galite išskirti?

Svarbi naujovė yra susijusi su valstybės tarnybos pertvarka, priimtu įstatymu, leidžiančiu lanksčiau nustatyti atlyginimus valstybės tarnautojams. Turime įtvirtintą vadinamąjį plokščio biudžeto principą, jog sritims, nesusijusioms su strateginiais projektais ar struktūrinių reformų įgyvendinimu, yra paliekamas iš esmės to paties lygio finansavimas, o tai yra gera priemonė skatinant viešąjį sektorių tapti žymiai efektyvesniu. Kiekvienas asignavimų valdytojas turės spręsti uždavinį – dirbti su mažesniu, tačiau labiau kvalifikuotų darbuotojų skaičiumi, ar išlaikyti status quo. Tarptautinė praktika rodo, kad tai veda į efektyvesnę valstybės tarnybą ir su tais pačiais resursais yra padaroma daugiau.

Kartu su biudžetu bus tvirtinama ir nauja savivaldybių finansavimo tvarka, kitaip tariant, nauja GPM perskirstymo tvarka. Dabar savivaldybių finansavimas iš esmės priklauso nuo gyventojų skaičius, tačiau tarptautinė praktika rodo, kad toks modelis neįgalina savivaldybių, neskatina pritraukti investicijų, kurti naujas darbo vietas.

Nauja metodika būtent ir numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir kas yra ypač svarbu – įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika. Vietos bendruomenė taip pat bus suinteresuota, kad šešėlis trauktųsi, nes tie, kas šiuo metu didžiuojasi, jog slėpdami mokesčius apgauna valstybę, įsigaliojus naujai tvarkai, iš esmės apgaudinės save. Pavyzdys labai paprastas – jei savivaldybės gyventojai toleruos šešėlį, jie važinės ne keliais, o duobėmis.

Ar dėl naujos metodikos keisis bendros savivaldos pajamos, ar tik jų perskirstymas tarp atskirų savivaldybių?

Bendras savivaldybių finansavimas iš esmės priklauso nuo darbo užmokesčio augimo, todėl didėjant atlyginimams, jis augs ir augs gana smarkiai. O skirstant šias lėšas tarp savivaldybių bus žymiai daugiau paskatų kurti darbo vietas, pritraukti investicijų ir įsitraukti į kovą su šešėliu.

Paklausiu konkrečiau – ar dėl naujos metodikos mažės didžiųjų miestų savivaldybių pajamos?

Lėšų paskirstymo modelis tikrai bus subalansuotas, gyventojų skaičius taip pat turės įtakos. Neturime tikslo kažką nuskriausti, tačiau yra tikrai prasminga paskatinti pastangas dedančias savivaldybes. 

Kitąmet vėl planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius, tačiau valstybės biudžetas išliks deficitinis?

Savo pozicijos dėl viešųjų finansų pertekliaus, kuri yra įtvirtinta Stabilumo programoje, nekeičiame. Fiskalinė drausmė yra pagrindas tvariam augimui, todėl čia pagrindinis uždavinys bus suvaldyti politines rizikas ir tą nepamatuotą apetitą. Taip, valstybės biudžetas išliks deficitinis, tačiau prognozuojame rezervų augimą tiek sveikatos sektoriuje, tiek „Sodroje“. Žinoma, dėl fiskalinės drausmės taisyklių augs ir valstybės finansinis rezervas, nes jis yra finansuojamas tiek dividendais, tiek valstybės turto pardavimo pajamomis.

Kada viešai bus pristatytas pirmas biudžeto projektas ir kada jis turėtų būti patvirtintas Seime?

Planuojame, kad biudžeto projektas bus paviešintas apie spalio vidurį. Tikimės, kad Seime biudžetas bus patvirtintas laiku, maždaug gruodžio viduryje.

Dėkui už pokalbį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 19

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 1

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

VMI nesulaukia gyventojų deklaracijų su išmokėtomis nuomos pajamomis 6

Nuo 2018 m. sausio 1 d. gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, atsirado nauja prievolė, tačiau...

Finansai
2018.10.16
Biudžetinė kišenė vėl planuojama su pertekliumi Premium 2

Vyriausybė baigia dėlioti kitų metų biudžetą ir atiduoda jį narstyti Seimui. Svarbiausias valstybės bendrųjų...

Verslo aplinka
2018.10.16
„Sodros“ biudžeto projektas: pensijos kitąmet augs 8% 1

Senatvės pensijos 2019 m. augs 8,0%, iki 358 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto...

Finansai
2018.10.15
Bėgiojančių valdybos narių nuotraukos padėjo apsiginti nuo vietinės VMI 7

Konsultacijų bendrovės „PwC“ Šveicarijos skyriui pavyko įrodyti, kad įmonės valdyba posėdžiavo būtent toje...

Finansai
2018.10.15
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Lietuva nepanaudojo 1 mlrd. Eur ES lėšų – vidutinių pajamų spąstai priartėjo Premium 4

Europos Sąjungos lėšų panaudojimas labai vėluoja, o nuo jų priklauso ir visos Lietuvos reformos.

Finansai
2018.10.15
Krizės tyrėjams liudysiantis Šadžius: atsigręžti atgal niekada nevėlu

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito...

Verslo aplinka
2018.10.14
Lietuva panaudojo visas 2007-2013 m. ES lėšas: kur jos buvo investuotos 8

Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007-2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena...

Finansai
2018.10.12
Meilė gryniesiems pinigams dar neišblėso Premium 27

Drauge su ekonominiu pakilimu šiemet didėjo ir bankomatuose išgryninamų eurų sumos. Tačiau auga ir mokėjimų...

Finansai
2018.10.12
„Robolabs“ įkūrėjas: Darbo kodeksas – tai viena didelė formulė Premium 4

UAB „Robolabs“ sukūrė ir toliau tobulina apskaitos programą, kuri atpažįsta sąskaitas, mokosi iš savo klaidų...

Finansai
2018.10.12
Didėjantys kaštai jau valgo pelną Premium

Baltijos šalių įmonių finansų direktoriai palankiai arba labai palankiai vertina savo įmonių finansinę padėtį...

Finansai
2018.10.11
Paaiškėjo „Metų finansų vadovo 2018” konkurso finalininkai

Į „Verslo žinių“ ir Finansų analitikų asociacijos organizuojamo konkurso „Metų finansų vadovas 2018 m.“...

Finansai
2018.10.10
Biurokratijai Lietuvoje įmonė vidutiniškai skiria 252 valandas per metus 1

Lietuvoje biurokratinę naštą didina reikalavimas 12 valandų per metus skirti darbo saugos ir sveikatos...

Finansai
2018.10.10
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Valstybės kontrolė: tokiu greičiu rezervo nesukaupsime 2

Valstybės kontrolė (VK) pažymi, kad Lietuva per lėtai kaupia privalomą fiskalinį rezervą, tačiau Finansų...

Finansai
2018.10.09
Tarp turtingiausių viešų asmenų – Guoga, Martikonis, Karbauskis 9

Europarlamentaras Antanas Guoga, Vilniaus tarybos narys Vidmantas Martikonis ir Valstiečių ir žaliųjų...

Finansai
2018.10.09
Rugsėjį infliacija išaugo pabrangus avalynei ir daržovėms

2018 m. rugsėjį metinė infliacija apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 2,4% ir...

Finansai
2018.10.09
VMI: būtinos išlaidos 4 asmenų šeimai Vilniuje – 1.300 Eur Premium 12

Jeigu nėra kitų duomenų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojo būtinas išlaidas apskaičiuoja...

Finansai
2018.10.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau