VVĮ dividendai į biudžetą 2017 m. išaugo 35,2%, iki 202 mln. Eur

Tai teigiama VVĮ veiklą analizuojančio Valdymo koordinavimo centro (VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ (SIPA) parengtoje 2017 m. VVĮ veiklos ataskaitoje.

VVĮ nuosavo kapitalo grąža 2017 m. siekė 5,1% (3,9% - 2016 m.), o per 2017 m. darbuotojų skaičius sumažėjo 7,5%, iki 36.000. 

Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras teigia, kad valstybės valdomos įmonės ilgus metus neišnaudojo turimų išteklių taip, kad pasiektų pačius geriausius finansinius rezultatus ir svariai prisidėtų prie valstybės biudžeto. Tačiau stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) metu įgyvendinta reforma, leidusi optimizuoti, skaidrinti ir depolitizuoti VVĮ valdyseną jau duoda rezultatų. 

„Visiems valstybės piliečiams priklausantis kapitalas gali būti naudojamas dar efektyviau ir duoti dar geresnių rezultatų, todėl planuojama palaipsniui centralizuoti įmonių valdymą, tobulinti nepriklausomų valdybų ir stebėtojų tarybų atrankas bei lūkesčių įmonėms nustatymą“, – pranešime cituojamas ūkio ministras.

nuotrauka::1 left

Per metus didžiausią pažangą padarė susisiekimo sektoriaus įmonės. Jos valstybės biudžetą papildys 65,7 mln. Eur dividendų ir pelno įmokų, tai yra apie 10 kartų daugiau nei ankstesniais metais.

Biudžetą pamalonino ir Klaipėdos uostas

VŽ jau rašė, kad 2017 m. išskirtiniai tuo, kad visos didžiosios valstybės valdomos įmonės, kurios pernai gavo apčiuopiamą pelną, moka dividendus, įskaitant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją – ji po ilgesnės pertraukos į biudžetą pervedė 22,3 mln. Eur.

Daugiausia dividendų (ir pelno įmokų) sunešė didžiosios VVĮ – AB „Lietuvos energija“ (LE), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) ir VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU). Šiuo metu iš viso veikia 65 VVĮ – jų per metus gerokai pamažėjo konsolidavus 42 urėdijų ir 11 regioninių kelių įmonių veiklą.

Vienintelė AB Lietuvos paštas, šiuo metu pertvarkanti paslaugų tiekimo tinklą visoje Lietuvoje, dividendų dar nemokės, nors 2017 m. gavo 1,6 mln. Eur grynojo pelno. 50% į valstybės biudžetą gautų dividendų sumos pervedama į Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Kitos lėšos skiriamos bendroms biudžeto reikmėms finansuoti.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 34 mln. Eur dividendų, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 22,3 mln., VĮ „Kelių priežiūra“ – 4,5 mln., VĮ „Lietuvos oro uostai“ – 3,4 mln. Eur pelno įmokų.

Ūkio  ministerijos ir SIPA pranešime nurodoma, kad  energetikos sektoriaus įmonių grąža valstybei sumažėjo, lyginant su 2016 m. Dividendai, pelno įmokos ir netipiniai mokesčiai valstybei už 2017 metus sudarė  92 mln. Eur, o 2016 m. ši suma siekė 109 mln. Eur. Tai lėmė 15,7% sumažėję LE dividendai.

Miškininkystės sektoriaus didžiąją dalį grąžos valstybei sudarė žaliavos mokestis – urėdijos sumokėjo 22,5 mln. Eur už iškirstą ir parduotą medieną, dar 4,4 mln. Eur sudarė pelno įmokos.

Kitų įmonių sektoriui priskirtos įmonės paskyrė 11,5 mln. Eur dividendų ir pelno įmokų – 78,8 % daugiau nei 2016 m. Didžiausią indėlį valstybės biudžetui skyrė VĮ „Regitra“, AB „Problematika“ ir VĮ „Registrų centras“, kurių pelno įmokos ir dividendai sudarė atitinkamai 4,8 mln., 1,2 mln., ir 1,1 mln. eurų.

Deividas Gabulas, vyriausiasis analitikas, laikinai einantis SIPA direktoriaus pareigas, komentuoja, kad įmonių grąža valstybei – ne vienintelis 2017 m. VVĮ ataskaitoje analizuojamas rodiklis. Joje atskleidžiami ir kiti mažiau pastebimi, tačiau finansiniams rezultatams svarbūs aspektai, pvz. specialieji įpareigojimai, tokie kaip kelių priežiūros, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, miškų ekologinės ir socialinės veiklos ir kt.  Šiems specialiesiems įpareigojimams išlaidos 2017 m. sudarė 278,6 mln. Eur, o nuostoliai siekė 54,4 mln. Eur.

Iš vienos kišenės į kitą - 34 mln. Eur?

Šiemet LG numato sumokėti 34 mln. Eur dividendų į biudžetą, kurie bus grąžinti įmonei, kaip iš keleivių vežimo patirtos išlaidos - tai yra valstybės įmonei pavesta funkcija - spec. įpareigojimai. 

Ponas Gabulas VŽ paklaustas ar taip neapgaudinėjama visuomenė, kai uždirbtas VVĮ pelnas perdedamas iš vienos kišenės į kitą, teigė, kad tai yra normali praktika EBPO valstybėse, kurios nare Lietuva tapo šiemet.

nuotrauka::2 right

„Tai yra geroji praktika. Taip turėtų būti su visomis VVĮ, kurios atlikdamos nekomercines, valstybės pavestas funkcijas, patiria išlaidas. Už jas turėtų būti kompensuojama iš biudžeto. Turėtų apsisuki šitas mechanizmas, kai valstybė skiria lėšas įmonėms ir tada įmonės moka dividendus, nes įmonės dividendus moka iš komercinės veiklos. Taip yra ir „Lietuvos geležinkelių“ atveju, nes jie uždirbo ir moka dividendus iš komercinės veiklos (krovinių vežimo - VŽ)“, - sakė p. Gabulas.

Analitiko teigimu, kai už nekomercinę veiklą VVĮ kompensuojama iš biudžeto, valstybė geriau žino, kiek iš tikrųjų kainuoja įmonėms tie specialieji įpareigojimai, galima geriau kontroliuoti kaip tos lėšos panaudojamos, analizuojama, kaip jas teikti taupiau.

„Ne veltui pradėta svarstyti, kad dalį traukinių maršrutų iki galutinės stotelės galėtų pakeisti autobusai, t.y. ekonomiškai pigesnė paslauga“, - sakė p. Gabulas.

Iki šiol LG, kitos VVĮ, pvz. „Lietuvos paštas“ (į regionus vežioja prenumeratą), iš valstybės patikėtos nekomercinės veiklos patirtus nuostolius tiesiog dengdavo uždirbtu pelnu iš kitų veiklų.

2017 m. VVĮ veiklos ataskaitoje apžvelgiami visų VVĮ rezultatai, vadovų darbo užmokesčių dydžiai (vidutinis atlyginimas 2.800 Eur / mėn.) , specialieji įpareigojimai, siektinos kapitalo grąžos įgyvendinimo rodikliai, plačiau analizuojama situacija pagrindiniuose sektoriuose ir įmonėse. Tai jau 9-oji VVĮ metinė veiklos ataskaita.

[infogram id="057652c6-04f8-4a8d-a422-701a105750c7" prefix="mSV" format="interactive" title="Copy: VVĮ dividendai už 2017 m."]