Kaip bus paveikti finansų, indėlių draudimo ir nemokumo sektoriai?

Publikuota: 2018-07-31
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
advokatas, advokatų kontoros TGS BALTIC vyresnysis teisininkas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2018 m. liepos 25 d. byloje Ūkio bankas prieš „Aviabaltika“ priėmė prejudicinį sprendimą dėl Finansinio įkaito direktyvos aiškinimo. Teisingumo Teismas pasisakė dėl finansinio įkaito likimo, kai bankrutuoja bankas, kuris iš kliento yra priėmęs finansinį įkaitą (lėšas to paties banko sąskaitoje) kliento prievolių užtikrinimui. ESTT išaiškino, kad ES valstybės narės turi priimti tokius teisės aktus, kurie leistų įkaito gavėjui išieškoti iš šio įkaito, nors pats įkaito gavėjas (bankas) ir bankrutuoja. Taigi, kokias svarbias išvadas galima padaryti iš suformuotos ESTT praktikos?

Teismas nurodė, kad tam, jog būtų įmanoma išieškoti iš finansinio įkaito (lėšų), esančio pas patį bankrutuojantį įkaito gavėją, valstybės narės turi numatyti tokią galimybę užtikrinančias priemones, tarp kurių gali būti priemonė, pagal kurią finansinis įkaitas nepatenka į įkaito gavėjo turto masę. Toks nurodymas visų pirma aktualus valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, finansų sektoriui. ESTT išaiškinimai reiškia, jog pagal finansinio užtikrinimo susitarimą priimamos lėšos turėtų būti apskaitomos atskirai nuo kito įstaigos turto.

Dėl tokio nurodymo praktinio įgyvendinimo galimi įvairūs sunkumai: kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą visos sąskaitose esančios lėšos yra kredito įstaigos turtas, o sąskaitos turėtojai turi teisę reikalauti kredito įstaigos lėšų pervedimo ar išmokėjimo, tokio nurodymo įgyvendinimas gali reikšti, jog kredito įstaigose gali atsirasti „negyvų“ sąskaitų, o kredito įstaigos, gavusias į jas lėšas, negalės šiomis lėšomis disponuoti savo veikloje – suteikti paskolų, investuoti į vertybinius popierius ir panašiai.

Tokios lėšos turės būti laikomos ir apskaitomos atskirai. Kitaip tariant, bankas ar kita kredito įstaiga negalės tokiomis lėšomis naudotis tik todėl, kad jos yra įkeistos. Kita alternatyva būtų nustatyti reikalavimą priimti tik kitoje finansų įstaigoje esančius finansinius įkaitus, nors šiuo metu praktikoje įkaito gavėjai dažniausiai priima ir įkeičia jiems pateiktas lėšas. Taigi, aptariamas variantas sukeltų nemažai problemų, ypač išieškojimo iš finansinio įkaito atveju. Be to, praktinis apskaitos sistemų keitimas pareikalaus papildomų kaštų.

Ar bus svarstoma išimtis dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo kredito įstaigos bankroto byloje? Šiuo metu Lietuvos teisėje įtvirtinta, jog bankroto metu pirmiausiai tenkinami įkaito (hipotekos) turėtojo reikalavimai iš jam įkeisto turto. Taip pat yra numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės išimtis, nustatant, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Teisingumo Teismas nenagrinėjo klausimų, susijusių su finansinio įkaito grąžinimu įkaito davėjui.

Tuo atveju, jeigu būtų numatytas reguliavimas laikyti įkeistas lėšas atskirai nuo kredito įstaigos turto, tačiau jos visgi būtų apskaitomas kaip įstaigos turtas, Lietuvos bankroto teisėje kaip vienas iš variantų galėtų būti svarstoma įtvirtinti nuostatas, jog finansinio įkaito davėjų reikalavimai pirmiausiai būtų tenkinami iš jų pateikto įkaito.

Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, ar dėl finansinio užstato davėjų teisių susigrąžinant finansinį užstatą, ypač kai finansinio užstato susitarimas jau yra pasibaigęs, nepagrįstai nepažeidžiami kitų kreditorių (kredito įstaigos indėlininkų ir kitų) interesai bei jų lygiateisiškumo principas – gali susidaryti situacija, kad skolininkai, manydami, jog gali grėsti kredito įstaigos bankrotas, tyčia nevykdys savo įsipareigojimų, nes žinos, kad juos kreditorių eilėje saugo būtent pateiktas finansinis įkaitas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, svarstytinas reikalavimas laikyti įkaitą atskirai nuo kredito įstaigos turto, apskaitant jį ne kredito įstaigos turte. Tokiu atveju reikėtų ir įtvirtinti atskirą reikalavimą sugrąžinti tokį turtą įkaito davėjui (jeigu nėra neįvykdytų prievolių įkaito davėjui ir jeigu susitarimo galiojimas pasibaigęs). O bankroto teisės nuostatos neturėtų būti keičiamos.

Ar teks koreguoti indėlių draudimo sistemą? Šiuo metu kaip finansinis užtikrinimas pateikti indėliai kredito įstaigai yra draudžiami indėlių draudimu bei kredito įstaigos nemokumo atveju Indėlių draudimo fondas išmoka iki 100.000 EUR dydžio indėlių draudimo išmoką sąskaitos turėtojui. Tuo tarpu kredito įstaiga moka indėlių draudimo įmokas už finansinio įkaito lėšas. Tokiu atveju, jeigu būtų įgyvendintas reikalavimas finansinio įkaito lėšas laikyti atskirai nuo kredito įstaigos turto, vadinasi, įkaito gavėjo bankroto atveju šių lėšų atžvilgiu nebūtų jokios rizikos. Taigi, tam, kad būtų galima praktiškai įgyvendinti Teisingumo Teismo poziciją, gali tekti keisti ES direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, atitinkamai ir Lietuvos teisės aktus, įtvirtinant išimtį nedrausti lėšų, pateiktų kaip finansinis įkaitas.

Komentaro autorius - Tomas Bairašauskas, advokatas, advokatų kontoros TGS Baltic vyresnysis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gyventojų pajamų deklaravimo startą VMI planuoja kovo 20 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia pajamų deklaravimo startą. Šiemet yra paruošta 1,9 mln.

Finansai
11:54
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
07:35
Labiausiai asmeniniai finansai nukentės atostogaujant 2019 m. gruodį Premium 2

Norint sužinoti, kokį mėnesį geriausiai eiti atostogų, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti...

Finansai
05:45
Estai ir latviai nerimauja, kad švedų bankai gali trauktis iš regiono 12

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali...

Finansai
2019.03.17
Ką daryti su pensija? Skamba liftuose ir koridoriuose Premium 8

Ypač aštriai šis klausimas iškilo gavus pirmąjį darbo užmokestį šiais metais su nuskaičiuotu 1,8 proc. į...

Verslo klasė
2019.03.16
Baltarusiai privatizuoja alaus daryklą „Krinica“ ir dar 4 stambias įmones  Premium

Baltarusijos vyriausybė planuoja privatizuoti penkias stambias kompanijas, taip pat dar parduoti 600 įmonių...

Pramonė
2019.03.15
„Swedbank“ vidinis tyrimas: su „Danske Bank“ sudaryta 8 mlrd. Eur įtartinų sandorių 7

Švedijos banko „Swedbank“ atliktas vidinis auditas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.15
Bankų nuodėmių išaiškinimas: už įskundimą dosniausiai atsilygina JAV Premium 3

Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gresia dideliais nemalonumais bankams, tačiau...

Rinkos
2019.03.15
„Danske Bank“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 4

Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su integruotos...

Rinkodara
2019.03.15
Keletas gamybos sektorių išsiskiria stebėtinu pelnų augimu Premium

Apdirbamojoje pramonėje ikimokestinio pelno augimu pernai išsiskyrė transporto priemonių ir įrangos gamybos,...

Pramonė
2019.03.15
Lietuvos bankai renkasi pigesnį rūbą – tampa filialais Premium 4

Šių metų pradžioje keli bankai Lietuvoje pradėjo veikti kaip užsienio bankų filialai, o tai reiškia, kad...

Finansai
2019.03.15
VPT: VMI turi nutraukti beveik 4 mln. Eur vertės konkursą  4

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi nutraukti pernai rugsėjį skelbtą 3,8 mln. Eur vertės išmaniosios...

Finansai
2019.03.14
VMI: turime duomenis apie kriptovaliutų sandorius iš Lietuvos 17

Prekybą kriptovaliutomis reikia priskirti individualiai veiklai. Jeigu to nepadarėte, galima individualią...

Finansai
2019.03.14
Labdaros fondai ir VšĮ suskubo teikti metines finansines ataskaitas

Šiemet bendrovės aktyviau teikia metines finansines ataskaitas nei pernai. To nepadarius įmonių vadovai gali...

Finansai
2019.03.14
Mažesni tarpvaliutinių atsiskaitymų mokesčiai pasitarnaus ir lietuviams Verslo tribūna 3

Europos Parlamentas rado būdą, kaip papildyti gyventojų pinigines ne tik telekomunikacijų, bet ir finansinių...

Finansai
2019.03.14
Pakartoti 2018 metų rezultatus šiemet – misija įmanoma Premium

Įmonių pasiektus 2018 m. pajamų ir pelno augimo rezultatus finansų analitikai vadina tvariais ir laukia...

Finansai
2019.03.14
VMI atskleidė daugiau kriterijų, pagal kuriuos atsirenka tikrinamas įmones Premium

VMI atnaujino kriterijus, pagal kuriuos atsirenka įtarimų keliančias įmones. Ekspertai ragina paskelbti visus...

Finansai
2019.03.13
Lietuvos įmonės pernai uždirbo 5,9 mlrd. Eur pelno

Pernai Lietuvoje labiausiai augo sveikatos priežiūros ir viešbučių bei kavinių pelnai, sparčiausiai kilo...

Finansai
2019.03.13
Įtarimų sulaukęs „Danske Bank“ darbuotojas dirbo ir „Swedbank“ 6

Danijos banke „Danske Bank“ padalinyje dirbęs pinigų plovimu įtariamas asmuo dirbo ir kitame į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.13
FNTT tiria galimą kriptovaliutų verslo sukčiavimą  7

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka tyrimą dėl kriptovaliutų projekto „Miner One“ vadovų...

Finansai
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau