Kaip bus paveikti finansų, indėlių draudimo ir nemokumo sektoriai?

Publikuota: 2018-07-31
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
advokatas, advokatų kontoros TGS BALTIC vyresnysis teisininkas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2018 m. liepos 25 d. byloje Ūkio bankas prieš „Aviabaltika“ priėmė prejudicinį sprendimą dėl Finansinio įkaito direktyvos aiškinimo. Teisingumo Teismas pasisakė dėl finansinio įkaito likimo, kai bankrutuoja bankas, kuris iš kliento yra priėmęs finansinį įkaitą (lėšas to paties banko sąskaitoje) kliento prievolių užtikrinimui. ESTT išaiškino, kad ES valstybės narės turi priimti tokius teisės aktus, kurie leistų įkaito gavėjui išieškoti iš šio įkaito, nors pats įkaito gavėjas (bankas) ir bankrutuoja. Taigi, kokias svarbias išvadas galima padaryti iš suformuotos ESTT praktikos?

Teismas nurodė, kad tam, jog būtų įmanoma išieškoti iš finansinio įkaito (lėšų), esančio pas patį bankrutuojantį įkaito gavėją, valstybės narės turi numatyti tokią galimybę užtikrinančias priemones, tarp kurių gali būti priemonė, pagal kurią finansinis įkaitas nepatenka į įkaito gavėjo turto masę. Toks nurodymas visų pirma aktualus valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, finansų sektoriui. ESTT išaiškinimai reiškia, jog pagal finansinio užtikrinimo susitarimą priimamos lėšos turėtų būti apskaitomos atskirai nuo kito įstaigos turto.

Dėl tokio nurodymo praktinio įgyvendinimo galimi įvairūs sunkumai: kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą visos sąskaitose esančios lėšos yra kredito įstaigos turtas, o sąskaitos turėtojai turi teisę reikalauti kredito įstaigos lėšų pervedimo ar išmokėjimo, tokio nurodymo įgyvendinimas gali reikšti, jog kredito įstaigose gali atsirasti „negyvų“ sąskaitų, o kredito įstaigos, gavusias į jas lėšas, negalės šiomis lėšomis disponuoti savo veikloje – suteikti paskolų, investuoti į vertybinius popierius ir panašiai.

Tokios lėšos turės būti laikomos ir apskaitomos atskirai. Kitaip tariant, bankas ar kita kredito įstaiga negalės tokiomis lėšomis naudotis tik todėl, kad jos yra įkeistos. Kita alternatyva būtų nustatyti reikalavimą priimti tik kitoje finansų įstaigoje esančius finansinius įkaitus, nors šiuo metu praktikoje įkaito gavėjai dažniausiai priima ir įkeičia jiems pateiktas lėšas. Taigi, aptariamas variantas sukeltų nemažai problemų, ypač išieškojimo iš finansinio įkaito atveju. Be to, praktinis apskaitos sistemų keitimas pareikalaus papildomų kaštų.

Ar bus svarstoma išimtis dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo kredito įstaigos bankroto byloje? Šiuo metu Lietuvos teisėje įtvirtinta, jog bankroto metu pirmiausiai tenkinami įkaito (hipotekos) turėtojo reikalavimai iš jam įkeisto turto. Taip pat yra numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės išimtis, nustatant, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Teisingumo Teismas nenagrinėjo klausimų, susijusių su finansinio įkaito grąžinimu įkaito davėjui.

Tuo atveju, jeigu būtų numatytas reguliavimas laikyti įkeistas lėšas atskirai nuo kredito įstaigos turto, tačiau jos visgi būtų apskaitomas kaip įstaigos turtas, Lietuvos bankroto teisėje kaip vienas iš variantų galėtų būti svarstoma įtvirtinti nuostatas, jog finansinio įkaito davėjų reikalavimai pirmiausiai būtų tenkinami iš jų pateikto įkaito.

Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, ar dėl finansinio užstato davėjų teisių susigrąžinant finansinį užstatą, ypač kai finansinio užstato susitarimas jau yra pasibaigęs, nepagrįstai nepažeidžiami kitų kreditorių (kredito įstaigos indėlininkų ir kitų) interesai bei jų lygiateisiškumo principas – gali susidaryti situacija, kad skolininkai, manydami, jog gali grėsti kredito įstaigos bankrotas, tyčia nevykdys savo įsipareigojimų, nes žinos, kad juos kreditorių eilėje saugo būtent pateiktas finansinis įkaitas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, svarstytinas reikalavimas laikyti įkaitą atskirai nuo kredito įstaigos turto, apskaitant jį ne kredito įstaigos turte. Tokiu atveju reikėtų ir įtvirtinti atskirą reikalavimą sugrąžinti tokį turtą įkaito davėjui (jeigu nėra neįvykdytų prievolių įkaito davėjui ir jeigu susitarimo galiojimas pasibaigęs). O bankroto teisės nuostatos neturėtų būti keičiamos.

Ar teks koreguoti indėlių draudimo sistemą? Šiuo metu kaip finansinis užtikrinimas pateikti indėliai kredito įstaigai yra draudžiami indėlių draudimu bei kredito įstaigos nemokumo atveju Indėlių draudimo fondas išmoka iki 100.000 EUR dydžio indėlių draudimo išmoką sąskaitos turėtojui. Tuo tarpu kredito įstaiga moka indėlių draudimo įmokas už finansinio įkaito lėšas. Tokiu atveju, jeigu būtų įgyvendintas reikalavimas finansinio įkaito lėšas laikyti atskirai nuo kredito įstaigos turto, vadinasi, įkaito gavėjo bankroto atveju šių lėšų atžvilgiu nebūtų jokios rizikos. Taigi, tam, kad būtų galima praktiškai įgyvendinti Teisingumo Teismo poziciją, gali tekti keisti ES direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, atitinkamai ir Lietuvos teisės aktus, įtvirtinant išimtį nedrausti lėšų, pateiktų kaip finansinis įkaitas.

Komentaro autorius - Tomas Bairašauskas, advokatas, advokatų kontoros TGS Baltic vyresnysis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Investuotojams kuria naują pelno lengvatą Premium

Kuriama nauja lengvata investuotojams. VŽ žiniomis, nuo 2019 m. liepos siūloma atleisti nuo pelno mokesčio...

Finansai
06:00
Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP išlieka tarp mažiausių ES

Lietuvos valdžios skola II ketv. siekė 15,219 mlrd. Eur ir sudarė 35% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) –...

Finansai
2018.10.23
D. Trumpo efektas: pasaulinės pusmečio investicijos krito 41% Premium

Pasaulinis tiesioginių užsienio investicijų srautas (TUI) 2018 m. pirmąjį pusmetį smuko 41%, iki 470 mlrd.

Finansai
2018.10.23
Lietuva iš verslo liudijimų jau išaugo 30

Kai kurių paslaugas teikiančių smulkių verslininkų laukia permainos – Finansų ministerija (FM) rengia...

Finansai
2018.10.23
Laukia naujos formos paieškos: nelieka dalies verslo liudijimų Premium 5

Ant Vyriausybės stalo greitai atsidurs Finansų ministerijos pasiūlymai panaikinti kai kurių veiklų verslo...

Finansai
2018.10.23
Ar jau pučiasi medicininių kanapių burbulas? Rėmėjo turinys

Kriptovaliutų verslas po truputį tampa nuobodus. Naujųjų valiutų kursams krentant žemyn, nebesinori girtis...

Finansai
2018.10.22
G. Nausėda: su 2019 m. biudžetu sunkmečiui nesirengiama 3

Ateinančiais metais nepavyks reikšmingai sumažinti socialinės atskirties ir tinkamai pasiruošti juodai...

Finansai
2018.10.22
Išmokėdamos kompensacijas už nekonkuravimą, įmonės sumažina atlyginimą Premium 5

Norint, kad darbuotojas nekonkuruotų darbo santykių metu, jam reikia mokėti 40% darbo užmokesčio dydžio...

Finansai
2018.10.22
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 7

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 7

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau