Kaip bus paveikti finansų, indėlių draudimo ir nemokumo sektoriai?

Publikuota: 2018-07-31
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
advokatas, advokatų kontoros TGS BALTIC vyresnysis teisininkas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2018 m. liepos 25 d. byloje Ūkio bankas prieš „Aviabaltika“ priėmė prejudicinį sprendimą dėl Finansinio įkaito direktyvos aiškinimo. Teisingumo Teismas pasisakė dėl finansinio įkaito likimo, kai bankrutuoja bankas, kuris iš kliento yra priėmęs finansinį įkaitą (lėšas to paties banko sąskaitoje) kliento prievolių užtikrinimui. ESTT išaiškino, kad ES valstybės narės turi priimti tokius teisės aktus, kurie leistų įkaito gavėjui išieškoti iš šio įkaito, nors pats įkaito gavėjas (bankas) ir bankrutuoja. Taigi, kokias svarbias išvadas galima padaryti iš suformuotos ESTT praktikos?

Teismas nurodė, kad tam, jog būtų įmanoma išieškoti iš finansinio įkaito (lėšų), esančio pas patį bankrutuojantį įkaito gavėją, valstybės narės turi numatyti tokią galimybę užtikrinančias priemones, tarp kurių gali būti priemonė, pagal kurią finansinis įkaitas nepatenka į įkaito gavėjo turto masę. Toks nurodymas visų pirma aktualus valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, finansų sektoriui. ESTT išaiškinimai reiškia, jog pagal finansinio užtikrinimo susitarimą priimamos lėšos turėtų būti apskaitomos atskirai nuo kito įstaigos turto.

Dėl tokio nurodymo praktinio įgyvendinimo galimi įvairūs sunkumai: kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą visos sąskaitose esančios lėšos yra kredito įstaigos turtas, o sąskaitos turėtojai turi teisę reikalauti kredito įstaigos lėšų pervedimo ar išmokėjimo, tokio nurodymo įgyvendinimas gali reikšti, jog kredito įstaigose gali atsirasti „negyvų“ sąskaitų, o kredito įstaigos, gavusias į jas lėšas, negalės šiomis lėšomis disponuoti savo veikloje – suteikti paskolų, investuoti į vertybinius popierius ir panašiai.

Tokios lėšos turės būti laikomos ir apskaitomos atskirai. Kitaip tariant, bankas ar kita kredito įstaiga negalės tokiomis lėšomis naudotis tik todėl, kad jos yra įkeistos. Kita alternatyva būtų nustatyti reikalavimą priimti tik kitoje finansų įstaigoje esančius finansinius įkaitus, nors šiuo metu praktikoje įkaito gavėjai dažniausiai priima ir įkeičia jiems pateiktas lėšas. Taigi, aptariamas variantas sukeltų nemažai problemų, ypač išieškojimo iš finansinio įkaito atveju. Be to, praktinis apskaitos sistemų keitimas pareikalaus papildomų kaštų.

Ar bus svarstoma išimtis dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo kredito įstaigos bankroto byloje? Šiuo metu Lietuvos teisėje įtvirtinta, jog bankroto metu pirmiausiai tenkinami įkaito (hipotekos) turėtojo reikalavimai iš jam įkeisto turto. Taip pat yra numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės išimtis, nustatant, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Teisingumo Teismas nenagrinėjo klausimų, susijusių su finansinio įkaito grąžinimu įkaito davėjui.

Tuo atveju, jeigu būtų numatytas reguliavimas laikyti įkeistas lėšas atskirai nuo kredito įstaigos turto, tačiau jos visgi būtų apskaitomas kaip įstaigos turtas, Lietuvos bankroto teisėje kaip vienas iš variantų galėtų būti svarstoma įtvirtinti nuostatas, jog finansinio įkaito davėjų reikalavimai pirmiausiai būtų tenkinami iš jų pateikto įkaito.

Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, ar dėl finansinio užstato davėjų teisių susigrąžinant finansinį užstatą, ypač kai finansinio užstato susitarimas jau yra pasibaigęs, nepagrįstai nepažeidžiami kitų kreditorių (kredito įstaigos indėlininkų ir kitų) interesai bei jų lygiateisiškumo principas – gali susidaryti situacija, kad skolininkai, manydami, jog gali grėsti kredito įstaigos bankrotas, tyčia nevykdys savo įsipareigojimų, nes žinos, kad juos kreditorių eilėje saugo būtent pateiktas finansinis įkaitas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, svarstytinas reikalavimas laikyti įkaitą atskirai nuo kredito įstaigos turto, apskaitant jį ne kredito įstaigos turte. Tokiu atveju reikėtų ir įtvirtinti atskirą reikalavimą sugrąžinti tokį turtą įkaito davėjui (jeigu nėra neįvykdytų prievolių įkaito davėjui ir jeigu susitarimo galiojimas pasibaigęs). O bankroto teisės nuostatos neturėtų būti keičiamos.

Ar teks koreguoti indėlių draudimo sistemą? Šiuo metu kaip finansinis užtikrinimas pateikti indėliai kredito įstaigai yra draudžiami indėlių draudimu bei kredito įstaigos nemokumo atveju Indėlių draudimo fondas išmoka iki 100.000 EUR dydžio indėlių draudimo išmoką sąskaitos turėtojui. Tuo tarpu kredito įstaiga moka indėlių draudimo įmokas už finansinio įkaito lėšas. Tokiu atveju, jeigu būtų įgyvendintas reikalavimas finansinio įkaito lėšas laikyti atskirai nuo kredito įstaigos turto, vadinasi, įkaito gavėjo bankroto atveju šių lėšų atžvilgiu nebūtų jokios rizikos. Taigi, tam, kad būtų galima praktiškai įgyvendinti Teisingumo Teismo poziciją, gali tekti keisti ES direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, atitinkamai ir Lietuvos teisės aktus, įtvirtinant išimtį nedrausti lėšų, pateiktų kaip finansinis įkaitas.

Komentaro autorius - Tomas Bairašauskas, advokatas, advokatų kontoros TGS Baltic vyresnysis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
SEB bankas ir „Girteka“ sudarė naują rekordinį sandorį 4

SEB bankas įmonių grupei „Girteka Logistics“ suteikė 105 mln. Eur lizingo finansavimą, kuris 10 mln. Eur...

Transportas
2018.08.17
VMI elektroninio deklaravimo sistema keisis iš esmės 11

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pasirašė sutartį su UAB „NRD“, kuri kartu su UAB „NFQ Technologies“ už...

Finansai
2018.08.16
Tarpusavio skolinimosi platformose galės dalyvauti ir bendrovės 9

Vyriausybė sutinka, kad tarpusavio skolinimosi platformose galėtų dalyvauti ne tik fiziniai, bet ir...

Finansai
2018.08.13
Rinka lietuviškų ICO žvaigždžių nelepina 8

Sėkmingi lietuvių komandų vieši kriptovaliutų platinimai (angl. initial coin offerings, ICOs) ir milijoninės...

Finansai
2018.08.12
Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Įprasta, jog įmonėse ir organizacijose, siekiančiose užsibrėžtų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama veiklos...

Finansai
2018.08.11
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
100.000 gyventojų sulaukė „Sodros“ pranešimų apie PSD skolas 2

Daugiau nei 100.000 gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“...

Finansai
2018.08.09
„Bonum Publicum“ šiemet uždirbo 142.000 Eur pelno 2

Šiaulių banko grupei priklausanti gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ per šešis šių metų mėnesius...

Finansai
2018.08.09
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 20

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba? 10

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja...

Finansai
2018.08.08
Kriptovaliutos prekyboje: „Topo centre“ bitkoinais atsiskaitė už 0,5 mln. Eur, lūkesčiai kyla Premium 19

Kai kurie viešbučiai, kirpyklos, oro linijos, technikos ir elektronikos pardavėjai Lietuvoje priima...

Trys dešimtys klausimų ir atsakymų apie pensijų reformą 16

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo birželio pabaigoje priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymai dėl...

Verslo aplinka
2018.08.08
Plečiasi „Sodros“ grindų prievolė 8

Nuo šių metų liepos už darbuotojus, kurie negauna minimalios algos, darbdaviai turi primokėti ne tik...

Finansai
2018.08.08
VMI patikrino NT sandorių Kaune, atrado 232.000 Eur PVM

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikrino keturias įmones, surado neapskaitytų...

Statyba ir NT
2018.08.08
Rinkos dėsniai nustojo veikti – pirkti būstą vis dar pigiau, nei nuomotis Premium 17

Pastaruosius 8 m. Lietuvoje būsto nuomos kainos augo sparčiau nei būsto kainos, rodo EBPO duomenys – šiuo...

Finansai
2018.08.08
Lietuvos namų ūkiai vieninteliai ES turi neigiamą taupymo normą 14

Lietuva vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri 2016 m. turėjo neigiamą taupymo normą (-0,5%), rodo...

Finansai
2018.08.07
VMI buria išmaniųjų kasos aparatų projekto darbo grupę 3

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia verslo atstovus registruotis į darbo grupę, kuri dirbs prie...

Finansai
2018.08.07
Nepakeliama automobilio mokesčio našta 47

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės...

Verslo aplinka
2018.08.07
Daugiau įmonių galės taikyti 0% ir 5% pelno mokesčio tarifus 2

Nuo 2019 m. daugiau nedidelių verslų galės taikyti lengvatinius 0% ir 5% pelno mokesčio tarifus, nes...

Finansai
2018.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau