Kaip bus paveikti finansų, indėlių draudimo ir nemokumo sektoriai?

Publikuota: 2018-07-31
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
advokatas, advokatų kontoros TGS BALTIC vyresnysis teisininkas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2018 m. liepos 25 d. byloje Ūkio bankas prieš „Aviabaltika“ priėmė prejudicinį sprendimą dėl Finansinio įkaito direktyvos aiškinimo. Teisingumo Teismas pasisakė dėl finansinio įkaito likimo, kai bankrutuoja bankas, kuris iš kliento yra priėmęs finansinį įkaitą (lėšas to paties banko sąskaitoje) kliento prievolių užtikrinimui. ESTT išaiškino, kad ES valstybės narės turi priimti tokius teisės aktus, kurie leistų įkaito gavėjui išieškoti iš šio įkaito, nors pats įkaito gavėjas (bankas) ir bankrutuoja. Taigi, kokias svarbias išvadas galima padaryti iš suformuotos ESTT praktikos?

Teismas nurodė, kad tam, jog būtų įmanoma išieškoti iš finansinio įkaito (lėšų), esančio pas patį bankrutuojantį įkaito gavėją, valstybės narės turi numatyti tokią galimybę užtikrinančias priemones, tarp kurių gali būti priemonė, pagal kurią finansinis įkaitas nepatenka į įkaito gavėjo turto masę. Toks nurodymas visų pirma aktualus valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, finansų sektoriui. ESTT išaiškinimai reiškia, jog pagal finansinio užtikrinimo susitarimą priimamos lėšos turėtų būti apskaitomos atskirai nuo kito įstaigos turto.

Dėl tokio nurodymo praktinio įgyvendinimo galimi įvairūs sunkumai: kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą visos sąskaitose esančios lėšos yra kredito įstaigos turtas, o sąskaitos turėtojai turi teisę reikalauti kredito įstaigos lėšų pervedimo ar išmokėjimo, tokio nurodymo įgyvendinimas gali reikšti, jog kredito įstaigose gali atsirasti „negyvų“ sąskaitų, o kredito įstaigos, gavusias į jas lėšas, negalės šiomis lėšomis disponuoti savo veikloje – suteikti paskolų, investuoti į vertybinius popierius ir panašiai.

Tokios lėšos turės būti laikomos ir apskaitomos atskirai. Kitaip tariant, bankas ar kita kredito įstaiga negalės tokiomis lėšomis naudotis tik todėl, kad jos yra įkeistos. Kita alternatyva būtų nustatyti reikalavimą priimti tik kitoje finansų įstaigoje esančius finansinius įkaitus, nors šiuo metu praktikoje įkaito gavėjai dažniausiai priima ir įkeičia jiems pateiktas lėšas. Taigi, aptariamas variantas sukeltų nemažai problemų, ypač išieškojimo iš finansinio įkaito atveju. Be to, praktinis apskaitos sistemų keitimas pareikalaus papildomų kaštų.

Ar bus svarstoma išimtis dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo kredito įstaigos bankroto byloje? Šiuo metu Lietuvos teisėje įtvirtinta, jog bankroto metu pirmiausiai tenkinami įkaito (hipotekos) turėtojo reikalavimai iš jam įkeisto turto. Taip pat yra numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės išimtis, nustatant, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Teisingumo Teismas nenagrinėjo klausimų, susijusių su finansinio įkaito grąžinimu įkaito davėjui.

Tuo atveju, jeigu būtų numatytas reguliavimas laikyti įkeistas lėšas atskirai nuo kredito įstaigos turto, tačiau jos visgi būtų apskaitomas kaip įstaigos turtas, Lietuvos bankroto teisėje kaip vienas iš variantų galėtų būti svarstoma įtvirtinti nuostatas, jog finansinio įkaito davėjų reikalavimai pirmiausiai būtų tenkinami iš jų pateikto įkaito.

Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, ar dėl finansinio užstato davėjų teisių susigrąžinant finansinį užstatą, ypač kai finansinio užstato susitarimas jau yra pasibaigęs, nepagrįstai nepažeidžiami kitų kreditorių (kredito įstaigos indėlininkų ir kitų) interesai bei jų lygiateisiškumo principas – gali susidaryti situacija, kad skolininkai, manydami, jog gali grėsti kredito įstaigos bankrotas, tyčia nevykdys savo įsipareigojimų, nes žinos, kad juos kreditorių eilėje saugo būtent pateiktas finansinis įkaitas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, svarstytinas reikalavimas laikyti įkaitą atskirai nuo kredito įstaigos turto, apskaitant jį ne kredito įstaigos turte. Tokiu atveju reikėtų ir įtvirtinti atskirą reikalavimą sugrąžinti tokį turtą įkaito davėjui (jeigu nėra neįvykdytų prievolių įkaito davėjui ir jeigu susitarimo galiojimas pasibaigęs). O bankroto teisės nuostatos neturėtų būti keičiamos.

Ar teks koreguoti indėlių draudimo sistemą? Šiuo metu kaip finansinis užtikrinimas pateikti indėliai kredito įstaigai yra draudžiami indėlių draudimu bei kredito įstaigos nemokumo atveju Indėlių draudimo fondas išmoka iki 100.000 EUR dydžio indėlių draudimo išmoką sąskaitos turėtojui. Tuo tarpu kredito įstaiga moka indėlių draudimo įmokas už finansinio įkaito lėšas. Tokiu atveju, jeigu būtų įgyvendintas reikalavimas finansinio įkaito lėšas laikyti atskirai nuo kredito įstaigos turto, vadinasi, įkaito gavėjo bankroto atveju šių lėšų atžvilgiu nebūtų jokios rizikos. Taigi, tam, kad būtų galima praktiškai įgyvendinti Teisingumo Teismo poziciją, gali tekti keisti ES direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, atitinkamai ir Lietuvos teisės aktus, įtvirtinant išimtį nedrausti lėšų, pateiktų kaip finansinis įkaitas.

Komentaro autorius - Tomas Bairašauskas, advokatas, advokatų kontoros TGS Baltic vyresnysis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 10

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 121 mln. Eur neplanuotų pajamų 6

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–lapkričio mėnesiais siekė 7,902 mlrd. Eur – 1,6% (121,1...

Finansai
2018.12.13
EY grynasis pelnas išaugo 22% 2

EY pajamos per praėjusį finansinį laikotarpį paaugo 9,2%, o darbo užmokesčio išlaidos didėjo 11,1%.

Finansai
2018.12.13
VMI sukūrė nemokamo virtualaus buhalterio versiją 12

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama...

Finansai
2018.12.13
Paskola: rizikų įvertinimas atriša rankas Rėmėjo turinys

Paskola – žodis, dažniausiai keliantis, pirmiausia, negatyvias emocijas. Nei vienas mūsų nenori prisiimti...

Finansai
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Atsargiai – ir smulkios dovanos gali virsti interesų konfliktais

Priimant dovanas gali kilti interesų konfliktai. Jų galima išvengti deklaruojant dovanas viešai.

Finansai
2018.12.12
ESTT sprendimas: vežėjai ekspeditoriams negali taikyti 0% PVM Premium 3

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar kartą pakartojo, kad vežėjai ekspeditoriams turi išrašyti sąskaitas...

Finansai
2018.12.12
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 11

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Priimti 2019 m. „Sodros“ ir Sveikatos draudimo biudžetai 4

Antradienį patvirtinęs kitų metų valstybės biudžetą Seimas priėmė ir 2019-ųjų „Sodros“ bei Privalomojo...

Finansai
2018.12.11
Ž. Mauricas: tai, kad Lietuva perskirsto per mažai BVP – mitas Premium 3

Lietuvos viešojo sektoriaus bėdos susijusios ne su lėšų stygiumi, o su išpūstu viešuoju sektoriumi bei...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė 5

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies...

Finansai
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Metinė infliacija pagal SVKI lapkritį siekė 2,4%

2018 m. lapkričio mėn. pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą...

Finansai
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau