Ant pagalvės sėdėti ir minkščiau, ir ramiau

Publikuota: 2018-07-31
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos Vyriausybė per ekonominį pakilimą taip ir neperorientavo finansų politikos, kad būtų kaupiamas rezervas, galintis užlopyti biudžeto skyles ekonominiu nuosmukiu. Tokias išvadas Valstybės kontrolė paskelbė gegužę, tą patį vakar pakartojo ES nepriklausomos fiskalinės institucijos.

Minėtų institucijų ekspertai publikacijoje „Europos fiskalinės politikos monitorius“ paskelbė išvadą: pastaraisiais metais Europoje fiksuojamas ciklinis ekonomikos pakilimas nėra panaudojamas struktūriniam biudžeto balansui gerinti, pakankamai atsargų sukaupti galimoms krizėms ateityje. Valstybės kontrolė (VK) yra šias institucijas vienijančio tinklo dalyvė. Jos pranešime teigiama, kad, „nepaisant artimiausiais metais tvarios ekonomikos augimo perspektyvos, matomi reikšmingi vidaus ir išorės rizikos veiksniai, susiję su aukštu privačios skolos lygiu ir intensyvėjančiais pasaulinės prekybos suvaržymais“. VK ir anksčiau ne kartą yra pabrėžusi, kad ekonomikos augimo ir biudžeto perviršio metais galėtų būti sparčiau kaupiamas finansinis rezervas, kuris būtų panaudojamas galimos krizės laikotarpiu.

Rezervo (stabilizavimo) fondą Lietuva kaupia jau kelerius metus. Tiesa, jo aruodas vis dar atrodo gana kukliai: fonde šiuo metu yra 163 mln. Eur, metų pabaigoje planuojama jį papildyti dar 100 mln. Eur. Finansų ministerija yra skelbusi, kad 2019 m. sausio 1 d. šiame fonde turėtų būti sukaupta 283 mln. Eur – tai sudarytų 0,5% BVP. Valstybės auditoriai skaičiuoja, kad tai – pernelyg kuklios sumos. Turint omenyje, kad pastaraisiais metais buvo fiksuojamas viešųjų finansų perteklius, jau šiuo metu Rezervo fonde galėjo būti sukaupta apie 2% BVP, t. y. iki 800 mln. Eur.

Tokią sumą yra įvardijęs ir Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Jis pareiškė, kad finansiniai lašiniai nūnai yra labai ploni – dabartinių Rezervo fondo atsargų užtektų kelioms dienoms. Jis skaičiuoja, kad norint atremti kitą krizę, Lietuvai reikėtų sukaupti bent 2–3% BVP, arba 700–800 mln. Eur. Palyginkime: Estija 2018 m. planuoja sukaupti net 7,7% BVP dydžio rezervą, o iki 2020 m. jis turėtų siekti 8% šalies BVP.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tarptautinis valiutos fondas ragina Europos Sąjungos valstybes kurti „lietingų dienų“ fondą. Tai, žinoma, liečia ir Lietuvą. Tačiau kartu atsiranda galvosūkis, ką daryti su sukauptais pinigais, idant jų neapgraužtų infliacija ir pan. Valstybės auditoriai pataria nekaupti lėšų aklai: derėtų pasverti, kokiomis aplinkybėmis kiek lėšų reikia turėti, kur jas investuoti, ką daryti, kai aplinkybės pasikeis, ir t. t.

„Sunkmetis mus užklupo netikėtai, neturėjome jokių rezervų, todėl teko skolintis už 10% palūkanas. Negana to, negalima buvo šių paskolų refinansuoti pirma laiko – dideles palūkanas reikėjo mokėti už visą paskolų laikotarpį“, – VŽ prieš kurį laiką sakė Danguolė Krištopavičienė, VK Finansinio audito departamento direktoriaus pavaduotoja. VK skaičiuoja, kad vien senoms skoloms refinansuoti kasmet iki 2026 m. rinkose reikia skolintis apie 1,6 mlrd. Eur.

VŽ nuomone, dėl finansinės pagalvės būtinumo neturėtų būti abejojama. Ir reikalinga ne bet kokia, o „išmanioji“ pagalvė: protingai investuojant, atsakingai kaupiant – kaip tai daro krizės pamokas išmokę verslininkai. Svarbiausia, kad sukaupti lašiniai neištirptų rinkimams artėjant – politikų pagunda populistiškai ištaškyti ar pravalgyti santaupas vis dar gaji.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
05:45
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 9

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 26

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Atidedama Lietuvos oro uostų pertvarka į akcinę bendrovę

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) dėl numatomo...

Logistika
2022.06.29
Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio 62

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę...

Finansai
2022.06.29
Statybos verslo situacija kontrastinga, bet ir sėkmingų įmonių vadovai geresnių rezultatų nebesitiki Premium

Nors statybos sektorius 2021 m. užbaigė finansiškai gana sėkmingai, analitikai mato nerimo ženklų: itin...

Statyba ir NT
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Pažeidus atsiskaitymų grynaisiais tvarką baudos grės tiek verslui, tiek privatiems asmenims 5

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.

Finansai
2022.06.28
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Sodra“: Pensijų anuitetų fondas augo dukart, gavėjų skaičius – beveik tris kartus

Dvejus metus veikiančio „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas pasiekė 18 mln. Eur ir yra 2,3 karto didesnis...

Rinkos
2022.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku