1 mlrd. Eur mokesčių reformai – puiku. O kada pinigai sugrįš?

Publikuota: 2018-07-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Mokesčių reforma viešiesiems finansams kainuos apie 330 mln. Eur kasmet (1 mlrd. Eur per trejus metus), tačiau aiškaus verslo plano, kaip ši investicija atsipirks, nėra. Jo neturint, toks sprendimas gali būti netvarus, nes spaudimas didinti įvairias viešųjų finansų išlaidas privers ir vėl grįžti prie mokesčių klausimo.

Pastarųjų kelerių metų mokesčių įstatymų pakeitimai daro Lietuvą patrauklesnę investuotojams. Šiemet įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms leidžia apmokestinamąjį pelną sumažinti 100% (iki tol jį buvo galima mažinti iki 50%). Nuo šių metų iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas apmokestinamas taikant 5% pelno mokesčio tarifą vietoj 15%. Taip pat sukurtos paskatos kolektyviniams fondams – jų pelnas neapmokestinamas, kol pinigai neišmokami jų dalyviams, fiziniams asmenims.

Nuo kitų metų mažėja mokesčiai ir darbo užmokesčiui, nors ir neeuropietiškai aukštos, bet atsiranda „Sodros“ „lubos“, mažėja „Sodros“ tarifas. Vyriausybė skaičiuoja, kad pastarieji pokyčiai per metus kainuos po maždaug 330 mln. Eur. Tikimasi, kad jie turėtų padėti Lietuvos ekonomikai užlipti ant aukštesnio pridėtinės vertės kūrimo laiptelio. Nors žengta pirmyn, deja, to neužtenka.

Būtų išmintinga, jei Vyriausybė pateiktų ir 330 mln. Eur sugrįžimo į viešuosius aruodus planą – juk jie išleidžiami tam, kad grįžtų, ir dar su palūkanomis. Priešingu atveju tokie praradimai šaliai, kuri perskirsto vieną mažiausių BVP dalių, gali būti per didelė prabanga. Jeigu visos minėtos priemonės nepritrauks daugiau produktyvių investicijų, nesukurs pakankamai naujų darbo vietų, viešieji finansai vėl pradės dusti – prie Vyriausybės pastato gydytojus keis mokytojai, o mitingui vietą reikės rezervuoti iš anksto. Tuomet valdžiai vėl teks grįžti prie mokesčių klausimų. Kuo paprastai baigiasi tokie „sugrįžimai“, žinome – naujais mokesčiais mokiausioms visuomenės grupėms, papudruotais jau ne vieną devalvaciją išgyvenusiais solidarumo lozungais.

Kaip ir prie ankstesnių valdžių, Finansų ministerija tikisi minėtus praradimus finansuoti iš sumažėjusio šešėlio. Iki skausmo pažįstama melodija, kuri seniai virto lengvai parduodamu šlageriu gėrio pergalės prieš blogį serialus mėgstančiai rinkėjų daliai. Tačiau nereikėtų šių dalykų painioti: šešėlinę ekonomiką reikia mažinti bet kokiu atveju, todėl šioje situacijoje galima būtų kalbėti nebent apie finansinių srautų suvaldymą – laikinus praradimus dėl mokesčio mažinimo kompensuoti iš šešėlio ištrauktais pinigais. Bet jei rimtai galvojama apie didesnes išlaidas socialinėms reikmėms, vertėtų suvokti, kad, norėdami pasiekti Estijos BVP perskirstymo mastą, metines įplaukas turėtume padidinti apie 2 mlrd. Eur.

Teisybės labui turėtume pastebėti, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane galima rasti tam tikrų skaičių ir deklaracijų. Viena jų – aukštos pridėtinės vertės dalį BVP pyrage nuo 0,7% 2015 m. padidinti iki 2% 2020 m. VŽ nuomone, skaičių lyg yra ir daugiau – įsipareigojama didelės pridėtinės vertės investiciniuose projektuose sukuriamų darbo vietų skaičių padidinti nuo 4.226 iki 4.500.

Valdžios visaip skatinami startuoliai investicijų apimtį per kadenciją turėtų padidinti 20-ia mln. Eur – iki 36 mln. Eur 2020 m. Tikimasi, kad laisvosiose ekonominėse zonose veikiančios įmonės padidins savo investicijas dar 57 mln. Eur – iki 150 mln. Eur. Tačiau toks Vyriausybės darbų planas yra menkniekis, jei vertintume mokesčių reformą kaip investiciją, kuri turėtų sugeneruoti 1 mlrd. Eur paskolos grąžą.

Lieka neaišku, ar Vyriausybės plane paminėtų siekių pakanka, kad kasmet papildomai į viešuosius finansus įplauktų po 330 mln. Eur. Sekant gerąja vadybos praktika, derėtų nusistatyti svarbiausius kasmečius tikslus ir rodiklius, kad matytume, kaip mums sekasi jų siekti. Beje, nedaug kas prieštarautų, jei „investicijos atsipirkimo“ laikas galėtų būti ir ilgesnis nei treji mokesčių reformos metai – natūralu, kad reikia laiko įsibėgėti, tačiau turime matyti pradžią ir pabaigą bent jau tam, kad žinotume, ar judame į priekį, ar trypčiojame vietoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 6

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
SBA logistikos centro plėtrai prie Klaipėdos skolinasi 12,3 mln. Eur

„Swedbank“ ir koncerno SBA antrinė įmonė „Evenmor“ susitarė dėl 12,3 mln. Eur paskolos. Ja bus finansuojama...

Statyba ir NT
2019.07.22
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 10

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau