1 mlrd. Eur mokesčių reformai – puiku. O kada pinigai sugrįš?

Publikuota: 2018-07-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Mokesčių reforma viešiesiems finansams kainuos apie 330 mln. Eur kasmet (1 mlrd. Eur per trejus metus), tačiau aiškaus verslo plano, kaip ši investicija atsipirks, nėra. Jo neturint, toks sprendimas gali būti netvarus, nes spaudimas didinti įvairias viešųjų finansų išlaidas privers ir vėl grįžti prie mokesčių klausimo.

Pastarųjų kelerių metų mokesčių įstatymų pakeitimai daro Lietuvą patrauklesnę investuotojams. Šiemet įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms leidžia apmokestinamąjį pelną sumažinti 100% (iki tol jį buvo galima mažinti iki 50%). Nuo šių metų iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas apmokestinamas taikant 5% pelno mokesčio tarifą vietoj 15%. Taip pat sukurtos paskatos kolektyviniams fondams – jų pelnas neapmokestinamas, kol pinigai neišmokami jų dalyviams, fiziniams asmenims.

Nuo kitų metų mažėja mokesčiai ir darbo užmokesčiui, nors ir neeuropietiškai aukštos, bet atsiranda „Sodros“ „lubos“, mažėja „Sodros“ tarifas. Vyriausybė skaičiuoja, kad pastarieji pokyčiai per metus kainuos po maždaug 330 mln. Eur. Tikimasi, kad jie turėtų padėti Lietuvos ekonomikai užlipti ant aukštesnio pridėtinės vertės kūrimo laiptelio. Nors žengta pirmyn, deja, to neužtenka.

Būtų išmintinga, jei Vyriausybė pateiktų ir 330 mln. Eur sugrįžimo į viešuosius aruodus planą – juk jie išleidžiami tam, kad grįžtų, ir dar su palūkanomis. Priešingu atveju tokie praradimai šaliai, kuri perskirsto vieną mažiausių BVP dalių, gali būti per didelė prabanga. Jeigu visos minėtos priemonės nepritrauks daugiau produktyvių investicijų, nesukurs pakankamai naujų darbo vietų, viešieji finansai vėl pradės dusti – prie Vyriausybės pastato gydytojus keis mokytojai, o mitingui vietą reikės rezervuoti iš anksto. Tuomet valdžiai vėl teks grįžti prie mokesčių klausimų. Kuo paprastai baigiasi tokie „sugrįžimai“, žinome – naujais mokesčiais mokiausioms visuomenės grupėms, papudruotais jau ne vieną devalvaciją išgyvenusiais solidarumo lozungais.

Kaip ir prie ankstesnių valdžių, Finansų ministerija tikisi minėtus praradimus finansuoti iš sumažėjusio šešėlio. Iki skausmo pažįstama melodija, kuri seniai virto lengvai parduodamu šlageriu gėrio pergalės prieš blogį serialus mėgstančiai rinkėjų daliai. Tačiau nereikėtų šių dalykų painioti: šešėlinę ekonomiką reikia mažinti bet kokiu atveju, todėl šioje situacijoje galima būtų kalbėti nebent apie finansinių srautų suvaldymą – laikinus praradimus dėl mokesčio mažinimo kompensuoti iš šešėlio ištrauktais pinigais. Bet jei rimtai galvojama apie didesnes išlaidas socialinėms reikmėms, vertėtų suvokti, kad, norėdami pasiekti Estijos BVP perskirstymo mastą, metines įplaukas turėtume padidinti apie 2 mlrd. Eur.

Teisybės labui turėtume pastebėti, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane galima rasti tam tikrų skaičių ir deklaracijų. Viena jų – aukštos pridėtinės vertės dalį BVP pyrage nuo 0,7% 2015 m. padidinti iki 2% 2020 m. VŽ nuomone, skaičių lyg yra ir daugiau – įsipareigojama didelės pridėtinės vertės investiciniuose projektuose sukuriamų darbo vietų skaičių padidinti nuo 4.226 iki 4.500.

Valdžios visaip skatinami startuoliai investicijų apimtį per kadenciją turėtų padidinti 20-ia mln. Eur – iki 36 mln. Eur 2020 m. Tikimasi, kad laisvosiose ekonominėse zonose veikiančios įmonės padidins savo investicijas dar 57 mln. Eur – iki 150 mln. Eur. Tačiau toks Vyriausybės darbų planas yra menkniekis, jei vertintume mokesčių reformą kaip investiciją, kuri turėtų sugeneruoti 1 mlrd. Eur paskolos grąžą.

Lieka neaišku, ar Vyriausybės plane paminėtų siekių pakanka, kad kasmet papildomai į viešuosius finansus įplauktų po 330 mln. Eur. Sekant gerąja vadybos praktika, derėtų nusistatyti svarbiausius kasmečius tikslus ir rodiklius, kad matytume, kaip mums sekasi jų siekti. Beje, nedaug kas prieštarautų, jei „investicijos atsipirkimo“ laikas galėtų būti ir ilgesnis nei treji mokesčių reformos metai – natūralu, kad reikia laiko įsibėgėti, tačiau turime matyti pradžią ir pabaigą bent jau tam, kad žinotume, ar judame į priekį, ar trypčiojame vietoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tarpusavio skolinimosi platformose galės dalyvauti ir bendrovės 9

Vyriausybė sutinka, kad tarpusavio skolinimosi platformose galėtų dalyvauti ne tik fiziniai, bet ir...

Finansai
2018.08.13
Rinka lietuviškų ICO žvaigždžių nelepina 8

Sėkmingi lietuvių komandų vieši kriptovaliutų platinimai (angl. initial coin offerings, ICOs) ir milijoninės...

Finansai
2018.08.12
Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Įprasta, jog įmonėse ir organizacijose, siekiančiose užsibrėžtų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama veiklos...

Finansai
2018.08.11
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
100.000 gyventojų sulaukė „Sodros“ pranešimų apie PSD skolas 2

Daugiau nei 100.000 gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“...

Finansai
2018.08.09
„Bonum Publicum“ šiemet uždirbo 142.000 Eur pelno 2

Šiaulių banko grupei priklausanti gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ per šešis šių metų mėnesius...

Finansai
2018.08.09
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 19

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba? 10

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja...

Finansai
2018.08.08
Kriptovaliutos prekyboje: „Topo centre“ bitkoinais atsiskaitė už 0,5 mln. Eur, lūkesčiai kyla Premium 19

Kai kurie viešbučiai, kirpyklos, oro linijos, technikos ir elektronikos pardavėjai Lietuvoje priima...

Trys dešimtys klausimų ir atsakymų apie pensijų reformą 16

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo birželio pabaigoje priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymai dėl...

Verslo aplinka
2018.08.08
Plečiasi „Sodros“ grindų prievolė 8

Nuo šių metų liepos už darbuotojus, kurie negauna minimalios algos, darbdaviai turi primokėti ne tik...

Finansai
2018.08.08
VMI patikrino NT sandorių Kaune, atrado 232.000 Eur PVM

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikrino keturias įmones, surado neapskaitytų...

Statyba ir NT
2018.08.08
Rinkos dėsniai nustojo veikti – pirkti būstą vis dar pigiau, nei nuomotis Premium 17

Pastaruosius 8 m. Lietuvoje būsto nuomos kainos augo sparčiau nei būsto kainos, rodo EBPO duomenys – šiuo...

Finansai
2018.08.08
Lietuvos namų ūkiai vieninteliai ES turi neigiamą taupymo normą 14

Lietuva vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri 2016 m. turėjo neigiamą taupymo normą (-0,5%), rodo...

Finansai
2018.08.07
VMI buria išmaniųjų kasos aparatų projekto darbo grupę 3

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia verslo atstovus registruotis į darbo grupę, kuri dirbs prie...

Finansai
2018.08.07
Nepakeliama automobilio mokesčio našta 46

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės...

Verslo aplinka
2018.08.07
Daugiau įmonių galės taikyti 0% ir 5% pelno mokesčio tarifus 2

Nuo 2019 m. daugiau nedidelių verslų galės taikyti lengvatinius 0% ir 5% pelno mokesčio tarifus, nes...

Finansai
2018.08.07
VMI skelbia NT mokesčio tarifus 2019 m. 5

Didieji miestai 2019 m. paliko galioti tokius pačius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus kaip ir 2018 m.,...

Finansai
2018.08.07
Konsultantams per daug neišlaidauja 1

Šio pusmečio Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) rinka pralenkė...

Rinkos
2018.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau