1 mlrd. Eur mokesčių reformai – puiku. O kada pinigai sugrįš?

Publikuota: 2018-07-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Mokesčių reforma viešiesiems finansams kainuos apie 330 mln. Eur kasmet (1 mlrd. Eur per trejus metus), tačiau aiškaus verslo plano, kaip ši investicija atsipirks, nėra. Jo neturint, toks sprendimas gali būti netvarus, nes spaudimas didinti įvairias viešųjų finansų išlaidas privers ir vėl grįžti prie mokesčių klausimo.

Pastarųjų kelerių metų mokesčių įstatymų pakeitimai daro Lietuvą patrauklesnę investuotojams. Šiemet įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms leidžia apmokestinamąjį pelną sumažinti 100% (iki tol jį buvo galima mažinti iki 50%). Nuo šių metų iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas apmokestinamas taikant 5% pelno mokesčio tarifą vietoj 15%. Taip pat sukurtos paskatos kolektyviniams fondams – jų pelnas neapmokestinamas, kol pinigai neišmokami jų dalyviams, fiziniams asmenims.

Nuo kitų metų mažėja mokesčiai ir darbo užmokesčiui, nors ir neeuropietiškai aukštos, bet atsiranda „Sodros“ „lubos“, mažėja „Sodros“ tarifas. Vyriausybė skaičiuoja, kad pastarieji pokyčiai per metus kainuos po maždaug 330 mln. Eur. Tikimasi, kad jie turėtų padėti Lietuvos ekonomikai užlipti ant aukštesnio pridėtinės vertės kūrimo laiptelio. Nors žengta pirmyn, deja, to neužtenka.

Būtų išmintinga, jei Vyriausybė pateiktų ir 330 mln. Eur sugrįžimo į viešuosius aruodus planą – juk jie išleidžiami tam, kad grįžtų, ir dar su palūkanomis. Priešingu atveju tokie praradimai šaliai, kuri perskirsto vieną mažiausių BVP dalių, gali būti per didelė prabanga. Jeigu visos minėtos priemonės nepritrauks daugiau produktyvių investicijų, nesukurs pakankamai naujų darbo vietų, viešieji finansai vėl pradės dusti – prie Vyriausybės pastato gydytojus keis mokytojai, o mitingui vietą reikės rezervuoti iš anksto. Tuomet valdžiai vėl teks grįžti prie mokesčių klausimų. Kuo paprastai baigiasi tokie „sugrįžimai“, žinome – naujais mokesčiais mokiausioms visuomenės grupėms, papudruotais jau ne vieną devalvaciją išgyvenusiais solidarumo lozungais.

Kaip ir prie ankstesnių valdžių, Finansų ministerija tikisi minėtus praradimus finansuoti iš sumažėjusio šešėlio. Iki skausmo pažįstama melodija, kuri seniai virto lengvai parduodamu šlageriu gėrio pergalės prieš blogį serialus mėgstančiai rinkėjų daliai. Tačiau nereikėtų šių dalykų painioti: šešėlinę ekonomiką reikia mažinti bet kokiu atveju, todėl šioje situacijoje galima būtų kalbėti nebent apie finansinių srautų suvaldymą – laikinus praradimus dėl mokesčio mažinimo kompensuoti iš šešėlio ištrauktais pinigais. Bet jei rimtai galvojama apie didesnes išlaidas socialinėms reikmėms, vertėtų suvokti, kad, norėdami pasiekti Estijos BVP perskirstymo mastą, metines įplaukas turėtume padidinti apie 2 mlrd. Eur.

Teisybės labui turėtume pastebėti, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane galima rasti tam tikrų skaičių ir deklaracijų. Viena jų – aukštos pridėtinės vertės dalį BVP pyrage nuo 0,7% 2015 m. padidinti iki 2% 2020 m. VŽ nuomone, skaičių lyg yra ir daugiau – įsipareigojama didelės pridėtinės vertės investiciniuose projektuose sukuriamų darbo vietų skaičių padidinti nuo 4.226 iki 4.500.

Valdžios visaip skatinami startuoliai investicijų apimtį per kadenciją turėtų padidinti 20-ia mln. Eur – iki 36 mln. Eur 2020 m. Tikimasi, kad laisvosiose ekonominėse zonose veikiančios įmonės padidins savo investicijas dar 57 mln. Eur – iki 150 mln. Eur. Tačiau toks Vyriausybės darbų planas yra menkniekis, jei vertintume mokesčių reformą kaip investiciją, kuri turėtų sugeneruoti 1 mlrd. Eur paskolos grąžą.

Lieka neaišku, ar Vyriausybės plane paminėtų siekių pakanka, kad kasmet papildomai į viešuosius finansus įplauktų po 330 mln. Eur. Sekant gerąja vadybos praktika, derėtų nusistatyti svarbiausius kasmečius tikslus ir rodiklius, kad matytume, kaip mums sekasi jų siekti. Beje, nedaug kas prieštarautų, jei „investicijos atsipirkimo“ laikas galėtų būti ir ilgesnis nei treji mokesčių reformos metai – natūralu, kad reikia laiko įsibėgėti, tačiau turime matyti pradžią ir pabaigą bent jau tam, kad žinotume, ar judame į priekį, ar trypčiojame vietoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Sodros“ biudžeto projektas: pensijos kitąmet augs 8%

Senatvės pensijos 2019 m. augs 8,0%, iki 358 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto...

Finansai
15:20
Bėgiojančių valdybos narių nuotraukos padėjo apsiginti nuo vietinės VMI 5

Konsultacijų bendrovės „PwC“ Šveicarijos skyriui pavyko įrodyti, kad įmonės valdyba posėdžiavo būtent toje...

Finansai
10:40
ES parama: į plytas ar į ateitį? 13

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
06:38
Lietuva nepanaudojo 1 mlrd. Eur ES lėšų – vidutinių pajamų spąstai priartėjo Premium 3

Europos Sąjungos lėšų panaudojimas labai vėluoja, o nuo jų priklauso ir visos Lietuvos reformos.

Finansai
00:01
Krizės tyrėjams liudysiantis Šadžius: atsigręžti atgal niekada nevėlu

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito...

Verslo aplinka
2018.10.14
Lietuva panaudojo visas 2007-2013 m. ES lėšas: kur jos buvo investuotos 8

Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007-2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena...

Finansai
2018.10.12
Meilė gryniesiems pinigams dar neišblėso Premium 27

Drauge su ekonominiu pakilimu šiemet didėjo ir bankomatuose išgryninamų eurų sumos. Tačiau auga ir mokėjimų...

Finansai
2018.10.12
„Robolabs“ įkūrėjas: Darbo kodeksas – tai viena didelė formulė Premium 3

UAB „Robolabs“ sukūrė ir toliau tobulina apskaitos programą, kuri atpažįsta sąskaitas, mokosi iš savo klaidų...

Finansai
2018.10.12
Didėjantys kaštai jau valgo pelną Premium

Baltijos šalių įmonių finansų direktoriai palankiai arba labai palankiai vertina savo įmonių finansinę padėtį...

Finansai
2018.10.11
Paaiškėjo „Metų finansų vadovo 2018” konkurso finalininkai

Į „Verslo žinių“ ir Finansų analitikų asociacijos organizuojamo konkurso „Metų finansų vadovas 2018 m.“...

Finansai
2018.10.10
Biurokratijai Lietuvoje įmonė vidutiniškai skiria 252 valandas per metus 1

Lietuvoje biurokratinę naštą didina reikalavimas 12 valandų per metus skirti darbo saugos ir sveikatos...

Finansai
2018.10.10
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Valstybės kontrolė: tokiu greičiu rezervo nesukaupsime 2

Valstybės kontrolė (VK) pažymi, kad Lietuva per lėtai kaupia privalomą fiskalinį rezervą, tačiau Finansų...

Finansai
2018.10.09
Tarp turtingiausių viešų asmenų – Guoga, Martikonis, Karbauskis 9

Europarlamentaras Antanas Guoga, Vilniaus tarybos narys Vidmantas Martikonis ir Valstiečių ir žaliųjų...

Finansai
2018.10.09
Rugsėjį infliacija išaugo pabrangus avalynei ir daržovėms

2018 m. rugsėjį metinė infliacija apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 2,4% ir...

Finansai
2018.10.09
VMI: būtinos išlaidos 4 asmenų šeimai Vilniuje – 1.300 Eur Premium 12

Jeigu nėra kitų duomenų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojo būtinas išlaidas apskaičiuoja...

Finansai
2018.10.09
Lietuvoje pripažinta atsiskaitymų kortelėmis sistema įvertinta ir užsienyje Rėmėjo turinys

20-metį švenčianti UAB „ASHBURN International“ šiandien žinoma kaip įmonė, viena pirmųjų pristačiusi unikalių...

Finansai
2018.10.09
Pasaulio BVP per 60 metų suklupo tik kartą – galbūt verta sekti iš paskos Premium

Per pastaruosius 60 metų pasaulio BVP susitraukė tik 2009 m. – tuo metu jo vertė sumažėjo 0,6%, todėl galbūt...

Finansai
2018.10.08
Šią savaitę rinką pasieks perskaičiuotos pensijos

Šią savaitę pensininkams bus mokamos perskaičiuotos senatvės pensijos. Kadangi nepriemokos už pirmus šių metų...

Finansai
2018.10.08
Metinė infliacija rugsėjį siekė 2,4%

2018 m. rugsėjo mėn. metinė (2018 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn.) infliacija sudarė 2,4%,...

Finansai
2018.10.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau