1 mlrd. Eur mokesčių reformai – puiku. O kada pinigai sugrįš?

Publikuota: 2018-07-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Mokesčių reforma viešiesiems finansams kainuos apie 330 mln. Eur kasmet (1 mlrd. Eur per trejus metus), tačiau aiškaus verslo plano, kaip ši investicija atsipirks, nėra. Jo neturint, toks sprendimas gali būti netvarus, nes spaudimas didinti įvairias viešųjų finansų išlaidas privers ir vėl grįžti prie mokesčių klausimo.

Pastarųjų kelerių metų mokesčių įstatymų pakeitimai daro Lietuvą patrauklesnę investuotojams. Šiemet įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms leidžia apmokestinamąjį pelną sumažinti 100% (iki tol jį buvo galima mažinti iki 50%). Nuo šių metų iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas apmokestinamas taikant 5% pelno mokesčio tarifą vietoj 15%. Taip pat sukurtos paskatos kolektyviniams fondams – jų pelnas neapmokestinamas, kol pinigai neišmokami jų dalyviams, fiziniams asmenims.

Nuo kitų metų mažėja mokesčiai ir darbo užmokesčiui, nors ir neeuropietiškai aukštos, bet atsiranda „Sodros“ „lubos“, mažėja „Sodros“ tarifas. Vyriausybė skaičiuoja, kad pastarieji pokyčiai per metus kainuos po maždaug 330 mln. Eur. Tikimasi, kad jie turėtų padėti Lietuvos ekonomikai užlipti ant aukštesnio pridėtinės vertės kūrimo laiptelio. Nors žengta pirmyn, deja, to neužtenka.

Būtų išmintinga, jei Vyriausybė pateiktų ir 330 mln. Eur sugrįžimo į viešuosius aruodus planą – juk jie išleidžiami tam, kad grįžtų, ir dar su palūkanomis. Priešingu atveju tokie praradimai šaliai, kuri perskirsto vieną mažiausių BVP dalių, gali būti per didelė prabanga. Jeigu visos minėtos priemonės nepritrauks daugiau produktyvių investicijų, nesukurs pakankamai naujų darbo vietų, viešieji finansai vėl pradės dusti – prie Vyriausybės pastato gydytojus keis mokytojai, o mitingui vietą reikės rezervuoti iš anksto. Tuomet valdžiai vėl teks grįžti prie mokesčių klausimų. Kuo paprastai baigiasi tokie „sugrįžimai“, žinome – naujais mokesčiais mokiausioms visuomenės grupėms, papudruotais jau ne vieną devalvaciją išgyvenusiais solidarumo lozungais.

Kaip ir prie ankstesnių valdžių, Finansų ministerija tikisi minėtus praradimus finansuoti iš sumažėjusio šešėlio. Iki skausmo pažįstama melodija, kuri seniai virto lengvai parduodamu šlageriu gėrio pergalės prieš blogį serialus mėgstančiai rinkėjų daliai. Tačiau nereikėtų šių dalykų painioti: šešėlinę ekonomiką reikia mažinti bet kokiu atveju, todėl šioje situacijoje galima būtų kalbėti nebent apie finansinių srautų suvaldymą – laikinus praradimus dėl mokesčio mažinimo kompensuoti iš šešėlio ištrauktais pinigais. Bet jei rimtai galvojama apie didesnes išlaidas socialinėms reikmėms, vertėtų suvokti, kad, norėdami pasiekti Estijos BVP perskirstymo mastą, metines įplaukas turėtume padidinti apie 2 mlrd. Eur.

Teisybės labui turėtume pastebėti, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane galima rasti tam tikrų skaičių ir deklaracijų. Viena jų – aukštos pridėtinės vertės dalį BVP pyrage nuo 0,7% 2015 m. padidinti iki 2% 2020 m. VŽ nuomone, skaičių lyg yra ir daugiau – įsipareigojama didelės pridėtinės vertės investiciniuose projektuose sukuriamų darbo vietų skaičių padidinti nuo 4.226 iki 4.500.

Valdžios visaip skatinami startuoliai investicijų apimtį per kadenciją turėtų padidinti 20-ia mln. Eur – iki 36 mln. Eur 2020 m. Tikimasi, kad laisvosiose ekonominėse zonose veikiančios įmonės padidins savo investicijas dar 57 mln. Eur – iki 150 mln. Eur. Tačiau toks Vyriausybės darbų planas yra menkniekis, jei vertintume mokesčių reformą kaip investiciją, kuri turėtų sugeneruoti 1 mlrd. Eur paskolos grąžą.

Lieka neaišku, ar Vyriausybės plane paminėtų siekių pakanka, kad kasmet papildomai į viešuosius finansus įplauktų po 330 mln. Eur. Sekant gerąja vadybos praktika, derėtų nusistatyti svarbiausius kasmečius tikslus ir rodiklius, kad matytume, kaip mums sekasi jų siekti. Beje, nedaug kas prieštarautų, jei „investicijos atsipirkimo“ laikas galėtų būti ir ilgesnis nei treji mokesčių reformos metai – natūralu, kad reikia laiko įsibėgėti, tačiau turime matyti pradžią ir pabaigą bent jau tam, kad žinotume, ar judame į priekį, ar trypčiojame vietoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
09:30
Kredito unijų grupės „Kreda“ misija – būti rūpestingu ir patikimu finansų parneriu Verslo tribūna

Edwardas Filene, JAV kredito unijų judėjimo pradininkas, kredito unijų naudą yra įvardinęs taip: „Šimtas...

Finansai
06:00
Apsamanoję Vyriausybės planai

Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi Vyriausybės darbą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo srityje,...

Finansai
05:50
Mokesčių našta individualiai veiklai nuo 22% traukiasi iki 17% Premium 3

Seimo nariai balsų dauguma po svarstymo pritarė įstatymo pataisai, kuri mokesčių naštą individualiai veiklai,...

Finansai
05:45
Seimas neprieštarauja bankų pelno papildomam apmokestinimui 

Seimo daugumai patinka pasiūlymas nuo 15 iki 20% padidinti bankų pelno mokestį. Šio tarifo pakėlimui jau nuo...

Finansai
2019.12.10
Estai patvirtino „Mokilizingo“ įsigijimą, Lietuvoje veiks „Inbank filialas“

Estijos Finansų priežiūros tarnyba (FSA) patvirtino vartojimo kredituotojo „Mokilizingas“ įsigijimo sandorį...

Rinkos
2019.12.10
Į pensijų fondus šiemet įkrito 395 mln. Eur 

Į asmenines gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose šiemet iš viso pervesta daugiau kaip 395 mln. Eur.

Finansai
2019.12.10
Valstybės kontrolė: Vyriausybė nuslepia nepadarytus darbus Premium 5

Valstybės kontrolė (VK) atliko strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkos vertinimą ir...

Finansai
2019.12.10
Naujasis biržos bankas startavo 10% akcijų kritimu

Baltijos biržoje prasidėjo prekyba Estijos kooperatyvų banko „Coop Pank“ akcijomis. Po lūkesčių neatitikusio...

Rinkos
2019.12.10
Pensijų kaupimo programa įmonėse: patirtimi dalinasi „Jotron“ ir „Baltnetos komunikacijos“ Verslo tribūna

Pensijų kaupimą savo darbuotojams siūlančios įmonės atskleidžia, kad pradžioje tenka susidurti su skeptišku...

Finansai
2019.12.10
PPP Lietuvoje įgauna pagreitį, bet persekioja verslo baubas Premium 8

Lietuvoje pastaruoju metu gimsta stambių infrastruktūros projektų, kurie gali tapti įdomūs ne tik vietos, bet...

Statyba ir NT
2019.12.10
Lietuvos garantinis fondas bankui moka neigiamas palūkanas  Premium

Neigiamos palūkanos graužia ir valstybės valdomų įmonių, kitų viešojo sektoriaus institucijų bankų sąskaitose...

Finansai
2019.12.10
„Gelvora“ jau du dešimtmečius padeda gydytis nuo skolų Verslo tribūna 1

Dvidešimt metų su skolininkais ir jiems nesėkmingai paskolinusiomis įmonėmis dirbanti UAB „Gelvora“...

2019.12.09
Eurais išmatavo, kiek pagerėję moksleivių pasiekimai išaugins Lietuvos ekonomiką Premium 1

Ekonomistai suskaičiavo, kad jei švietimo pasiekimai Lietuvoje per ateinančius 15 metų pagerėtų tiek, kiek...

Finansai
2019.12.09
Biudžeto ir finansų komitetas dėl bankų turto mokesčio daro pertrauką

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį patvirtino anksčiau jo priimtą sprendimą nuo 15 iki 20%...

Finansai
2019.12.09
Prancūzijos „Edenred“ siekia įgyti „EBV Finance“

Prancūzijos mokėjimo sprendimų grupė „Edenred“ ketina įsigyti dviejų fizinių asmenų netiesiogiai valdomos...

Finansai
2019.12.09
Lietuvoje veikiančio „fintech“ startuolio apyvarta artėja prie 1 mlrd. Eur 2

Pernai veiklą pradėjusios Lietuvos finansinių paslaugų teikėjos UAB „ConnectPay“ klientų finansinių operacijų...

Rinkos
2019.12.09
Į Graikiją vilioja ne tik saulė, bet ir galimybė išsimokėti gyvenimo uždarbį Premium

Šalys siūlo neapmokestinti verslininkų tarptautinių pajamų, jeigu jie sumokės nemenką fiksuotą mokesčio sumą...

Finansai
2019.12.09
„Swedbank“ Lietuvoje paleidžia nemokamą prekybą baltiškomis akcijomis 3

„Swedbank“ planuoja nuo 2020 m. vasario 1 d. privatiems klientams pasiūlyti nemokamą prekybą Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09
„Swedbank“ grupę palieka dar dvi aukštos vadovės, bus vertinama banko kultūra 6

Galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandale atsidūrusį Švedijos banką „Swedbank“ palieka Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau