1 mlrd. Eur mokesčių reformai – puiku. O kada pinigai sugrįš?

Publikuota: 2018-07-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Mokesčių reforma viešiesiems finansams kainuos apie 330 mln. Eur kasmet (1 mlrd. Eur per trejus metus), tačiau aiškaus verslo plano, kaip ši investicija atsipirks, nėra. Jo neturint, toks sprendimas gali būti netvarus, nes spaudimas didinti įvairias viešųjų finansų išlaidas privers ir vėl grįžti prie mokesčių klausimo.

Pastarųjų kelerių metų mokesčių įstatymų pakeitimai daro Lietuvą patrauklesnę investuotojams. Šiemet įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms leidžia apmokestinamąjį pelną sumažinti 100% (iki tol jį buvo galima mažinti iki 50%). Nuo šių metų iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas apmokestinamas taikant 5% pelno mokesčio tarifą vietoj 15%. Taip pat sukurtos paskatos kolektyviniams fondams – jų pelnas neapmokestinamas, kol pinigai neišmokami jų dalyviams, fiziniams asmenims.

Nuo kitų metų mažėja mokesčiai ir darbo užmokesčiui, nors ir neeuropietiškai aukštos, bet atsiranda „Sodros“ „lubos“, mažėja „Sodros“ tarifas. Vyriausybė skaičiuoja, kad pastarieji pokyčiai per metus kainuos po maždaug 330 mln. Eur. Tikimasi, kad jie turėtų padėti Lietuvos ekonomikai užlipti ant aukštesnio pridėtinės vertės kūrimo laiptelio. Nors žengta pirmyn, deja, to neužtenka.

Būtų išmintinga, jei Vyriausybė pateiktų ir 330 mln. Eur sugrįžimo į viešuosius aruodus planą – juk jie išleidžiami tam, kad grįžtų, ir dar su palūkanomis. Priešingu atveju tokie praradimai šaliai, kuri perskirsto vieną mažiausių BVP dalių, gali būti per didelė prabanga. Jeigu visos minėtos priemonės nepritrauks daugiau produktyvių investicijų, nesukurs pakankamai naujų darbo vietų, viešieji finansai vėl pradės dusti – prie Vyriausybės pastato gydytojus keis mokytojai, o mitingui vietą reikės rezervuoti iš anksto. Tuomet valdžiai vėl teks grįžti prie mokesčių klausimų. Kuo paprastai baigiasi tokie „sugrįžimai“, žinome – naujais mokesčiais mokiausioms visuomenės grupėms, papudruotais jau ne vieną devalvaciją išgyvenusiais solidarumo lozungais.

Kaip ir prie ankstesnių valdžių, Finansų ministerija tikisi minėtus praradimus finansuoti iš sumažėjusio šešėlio. Iki skausmo pažįstama melodija, kuri seniai virto lengvai parduodamu šlageriu gėrio pergalės prieš blogį serialus mėgstančiai rinkėjų daliai. Tačiau nereikėtų šių dalykų painioti: šešėlinę ekonomiką reikia mažinti bet kokiu atveju, todėl šioje situacijoje galima būtų kalbėti nebent apie finansinių srautų suvaldymą – laikinus praradimus dėl mokesčio mažinimo kompensuoti iš šešėlio ištrauktais pinigais. Bet jei rimtai galvojama apie didesnes išlaidas socialinėms reikmėms, vertėtų suvokti, kad, norėdami pasiekti Estijos BVP perskirstymo mastą, metines įplaukas turėtume padidinti apie 2 mlrd. Eur.

Teisybės labui turėtume pastebėti, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane galima rasti tam tikrų skaičių ir deklaracijų. Viena jų – aukštos pridėtinės vertės dalį BVP pyrage nuo 0,7% 2015 m. padidinti iki 2% 2020 m. VŽ nuomone, skaičių lyg yra ir daugiau – įsipareigojama didelės pridėtinės vertės investiciniuose projektuose sukuriamų darbo vietų skaičių padidinti nuo 4.226 iki 4.500.

Valdžios visaip skatinami startuoliai investicijų apimtį per kadenciją turėtų padidinti 20-ia mln. Eur – iki 36 mln. Eur 2020 m. Tikimasi, kad laisvosiose ekonominėse zonose veikiančios įmonės padidins savo investicijas dar 57 mln. Eur – iki 150 mln. Eur. Tačiau toks Vyriausybės darbų planas yra menkniekis, jei vertintume mokesčių reformą kaip investiciją, kuri turėtų sugeneruoti 1 mlrd. Eur paskolos grąžą.

Lieka neaišku, ar Vyriausybės plane paminėtų siekių pakanka, kad kasmet papildomai į viešuosius finansus įplauktų po 330 mln. Eur. Sekant gerąja vadybos praktika, derėtų nusistatyti svarbiausius kasmečius tikslus ir rodiklius, kad matytume, kaip mums sekasi jų siekti. Beje, nedaug kas prieštarautų, jei „investicijos atsipirkimo“ laikas galėtų būti ir ilgesnis nei treji mokesčių reformos metai – natūralu, kad reikia laiko įsibėgėti, tačiau turime matyti pradžią ir pabaigą bent jau tam, kad žinotume, ar judame į priekį, ar trypčiojame vietoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 1

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
Trys iš keturių investuotojų Lietuvoje II ketvirtį numato didinti algas 

Nepaisant to, kad investuotojų pasitikėjimas šalies perspektyvomis silpsta nuo 2017 m., 77% apklaustų šalies...

Verslo aplinka
2019.03.25
„Baltic Petroleum“ priklausančiai įmonei teks sumokėti 668.000 Eur PVM nepriemoką Premium 1

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai nurodė sumokėti apie 668.000 Eur PVM su UAB „Baltic Petroleum“...

Finansai
2019.03.25
Nepatikimo mokesčio mokėtojo etiketė keliauja paskui vadovą Premium

Jeigu vadovas, buhalteris ar kitas už apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo padaro nusižengimą ir įmonė netenka...

Finansai
2019.03.25
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 13

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20
Sutrikus VMI svetainei, pratęsia PVM faktūrų pateikimo terminus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog trečiadienį laikinai sutrikus išmaniosios mokesčių...

Finansai
2019.03.20
Šaltiniai: Ž. Marcinkevičius arbitraže reikalaus iš N. Numavičiaus 230 mln. Eur 9

Buvęs vadinamojo VP dešimtuko narys, vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Žilvinas Marcinkevičius...

Prekyba
2019.03.20
Parse Error line 0, character 0
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau