1 mlrd. Eur mokesčių reformai – puiku. O kada pinigai sugrįš?

Publikuota: 2018-07-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Mokesčių reforma viešiesiems finansams kainuos apie 330 mln. Eur kasmet (1 mlrd. Eur per trejus metus), tačiau aiškaus verslo plano, kaip ši investicija atsipirks, nėra. Jo neturint, toks sprendimas gali būti netvarus, nes spaudimas didinti įvairias viešųjų finansų išlaidas privers ir vėl grįžti prie mokesčių klausimo.

Pastarųjų kelerių metų mokesčių įstatymų pakeitimai daro Lietuvą patrauklesnę investuotojams. Šiemet įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms leidžia apmokestinamąjį pelną sumažinti 100% (iki tol jį buvo galima mažinti iki 50%). Nuo šių metų iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas apmokestinamas taikant 5% pelno mokesčio tarifą vietoj 15%. Taip pat sukurtos paskatos kolektyviniams fondams – jų pelnas neapmokestinamas, kol pinigai neišmokami jų dalyviams, fiziniams asmenims.

Nuo kitų metų mažėja mokesčiai ir darbo užmokesčiui, nors ir neeuropietiškai aukštos, bet atsiranda „Sodros“ „lubos“, mažėja „Sodros“ tarifas. Vyriausybė skaičiuoja, kad pastarieji pokyčiai per metus kainuos po maždaug 330 mln. Eur. Tikimasi, kad jie turėtų padėti Lietuvos ekonomikai užlipti ant aukštesnio pridėtinės vertės kūrimo laiptelio. Nors žengta pirmyn, deja, to neužtenka.

Būtų išmintinga, jei Vyriausybė pateiktų ir 330 mln. Eur sugrįžimo į viešuosius aruodus planą – juk jie išleidžiami tam, kad grįžtų, ir dar su palūkanomis. Priešingu atveju tokie praradimai šaliai, kuri perskirsto vieną mažiausių BVP dalių, gali būti per didelė prabanga. Jeigu visos minėtos priemonės nepritrauks daugiau produktyvių investicijų, nesukurs pakankamai naujų darbo vietų, viešieji finansai vėl pradės dusti – prie Vyriausybės pastato gydytojus keis mokytojai, o mitingui vietą reikės rezervuoti iš anksto. Tuomet valdžiai vėl teks grįžti prie mokesčių klausimų. Kuo paprastai baigiasi tokie „sugrįžimai“, žinome – naujais mokesčiais mokiausioms visuomenės grupėms, papudruotais jau ne vieną devalvaciją išgyvenusiais solidarumo lozungais.

Kaip ir prie ankstesnių valdžių, Finansų ministerija tikisi minėtus praradimus finansuoti iš sumažėjusio šešėlio. Iki skausmo pažįstama melodija, kuri seniai virto lengvai parduodamu šlageriu gėrio pergalės prieš blogį serialus mėgstančiai rinkėjų daliai. Tačiau nereikėtų šių dalykų painioti: šešėlinę ekonomiką reikia mažinti bet kokiu atveju, todėl šioje situacijoje galima būtų kalbėti nebent apie finansinių srautų suvaldymą – laikinus praradimus dėl mokesčio mažinimo kompensuoti iš šešėlio ištrauktais pinigais. Bet jei rimtai galvojama apie didesnes išlaidas socialinėms reikmėms, vertėtų suvokti, kad, norėdami pasiekti Estijos BVP perskirstymo mastą, metines įplaukas turėtume padidinti apie 2 mlrd. Eur.

Teisybės labui turėtume pastebėti, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane galima rasti tam tikrų skaičių ir deklaracijų. Viena jų – aukštos pridėtinės vertės dalį BVP pyrage nuo 0,7% 2015 m. padidinti iki 2% 2020 m. VŽ nuomone, skaičių lyg yra ir daugiau – įsipareigojama didelės pridėtinės vertės investiciniuose projektuose sukuriamų darbo vietų skaičių padidinti nuo 4.226 iki 4.500.

Valdžios visaip skatinami startuoliai investicijų apimtį per kadenciją turėtų padidinti 20-ia mln. Eur – iki 36 mln. Eur 2020 m. Tikimasi, kad laisvosiose ekonominėse zonose veikiančios įmonės padidins savo investicijas dar 57 mln. Eur – iki 150 mln. Eur. Tačiau toks Vyriausybės darbų planas yra menkniekis, jei vertintume mokesčių reformą kaip investiciją, kuri turėtų sugeneruoti 1 mlrd. Eur paskolos grąžą.

Lieka neaišku, ar Vyriausybės plane paminėtų siekių pakanka, kad kasmet papildomai į viešuosius finansus įplauktų po 330 mln. Eur. Sekant gerąja vadybos praktika, derėtų nusistatyti svarbiausius kasmečius tikslus ir rodiklius, kad matytume, kaip mums sekasi jų siekti. Beje, nedaug kas prieštarautų, jei „investicijos atsipirkimo“ laikas galėtų būti ir ilgesnis nei treji mokesčių reformos metai – natūralu, kad reikia laiko įsibėgėti, tačiau turime matyti pradžią ir pabaigą bent jau tam, kad žinotume, ar judame į priekį, ar trypčiojame vietoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atsargiai – ir smulkios dovanos gali virsti interesų konfliktais

Priimant dovanas gali kilti interesų konfliktai. Jų galima išvengti deklaruojant dovanas viešai.

Finansai
13:31
ESTT sprendimas: vežėjai ekspeditoriams negali taikyti 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar kartą pakartojo, kad vežėjai ekspeditoriams turi išrašyti sąskaitas...

Finansai
13:55
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 10

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Priimti 2019 m. „Sodros“ ir Sveikatos draudimo biudžetai 4

Antradienį patvirtinęs kitų metų valstybės biudžetą Seimas priėmė ir 2019-ųjų „Sodros“ bei Privalomojo...

Finansai
2018.12.11
Ž. Mauricas: tai, kad Lietuva perskirsto per mažai BVP – mitas Premium 3

Lietuvos viešojo sektoriaus bėdos susijusios ne su lėšų stygiumi, o su išpūstu viešuoju sektoriumi bei...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė 4

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies...

Finansai
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 27

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Metinė infliacija pagal SVKI lapkritį siekė 2,4%

2018 m. lapkričio mėn. pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą...

Finansai
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Du keliai spręsti viešojo sektoriaus krizę: kuriuo pasuks Lietuva Premium 2

Dėl didesnės piliečių gerovės išsivysčiusios šalys renkasi du kelius – vienos mokesčius didina, o gavusios...

Finansai
2018.12.11
TOP 50 NT operacijų įmonių,  per 9 mėn. pervedusių daugiausia mokesčių 2

50 įmonių, kurios ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje priskirtos nekilnojamojo turto (NT) operacijų...

Statyba ir NT
2018.12.11
TOP 50 statybos įmonių, per 9 mėn. pervedusių daugiausia mokesčių 6

50 statybos sektoriaus įmonių per šių metų 9 mėnesius pervedė 67,3 mln. Eur mokesčių – 10% daugiau nei tuo...

Statyba ir NT
2018.12.11
VMI „atlaidai“ – tik pusė žingsnio 2

Vyriausybė, siekdama atkovoti iš šešėlio bent kažkokią sumą pinigų, imasi amnestijos – Valstybinė mokesčių...

Finansai
2018.12.11
Mokesčių amnestija – VMI ragina nebijoti ir deklaruoti Premium 7

Mokesčių administratorius tikina, kad pasinaudoję mokesčių amnestija nebus persekiojami nei pagal...

Finansai
2018.12.11
V. Šapoka: biudžeto priėmimo atidėjimas savaitei nieko nekeistų 8

Kitų metų valstybės biudžeto priėmimo atidėjimas savaitei nieko nekeistų, sako finansų ministras Vilius...

Finansai
2018.12.10
Lietuvos BVP pralenkė ES vidurkį 18

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, augo sparčiau nei...

Finansai
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau