Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje

Publikuota: 2018-07-16
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Kibernetinio saugumo bendrovės „SOPHOS” atstovas Baltijos šalyse

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos teikiamomis galimybėmis domisi ir skaitmeniniai sukčiai. Netyla ginčai, kur yra takoskyra tarp kriptovaliutų ir kriptovaliutoms kasti reikalingos elektros energijos vagysčių. Kol nėra vieningos nuomonės, pasirūpinkite savo įrenginių saugumu ir netapkite pasipelnyti nusiteikusiųjų aukomis.

Užtenka prisiminti 2018-ųjų metų išvakarėse kilusią visuotinę isteriją dėl kriptovaliutų kainų, kuomet „Bitcoin” vertė išaugo iki beveik 20.000 JAV dolerių už vienetą. Toks didelis visuotinis dėmesys negali likti nepastebėtas ir skaitmeninių sukčių, todėl nenuostabu, kad atsiranda įvairių būdų pasipelnyti tinkle naršančių vartotojų sąskaita.

Bendroji FinTech revoliucija, finansinių paslaugų skaitmenizavimas, finansinių tranzakcijų decentralizacijos žadami privalumai, kriptovaliutos, investavimas į jas ir jų kasimas (angl. Cryptomining), regis, užvaldė medijos kanalus ir visuomenės protus visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis.

Lietuva pademonstravo įspūdingą imlumą inovacijoms, kas lėmė lyderių poziciją tarp „Blockchain” taikymo įvairiose srityse, įskaitant ir kriptovaliutų kasimą. Tačiau su pripažinimu ateina ir rizika, kuri įpareigoja žiūrėti į Lietuvoje veikiančius verslus ir privačius kriptovaliutų investuotojus kaip į nemažą grupę potencialių kibernetinių nusikaltėlių taikinių.

Augant kriptovaliutų santykiui su realiomis valiutomis, logiška, kad kriptovaliutų kasimas išpopuliarėjo. Paskaičiuokime. Vienam „Bitcoinui” prireikia apytiksliai 3.4GW galios, o metinė „Bitcoin” gavyba potencialiai gali sunaudoti daugiau nei 30TWh energijos. Atrodo, nepigu, todėl kriptovaliutų entuziastams kilo natūralus noras atpiginti procesą, pvz., sumažinti suvartojamos energijos kainą ir kriptovaliutos kasimui išnaudoti tinkle esančius vartotojų kompiuterius bei mobiliuosius įrenginius.

Ne taip seniai anglų kibernetinio saugumo bendrovės „Sophos” ekspertai aptiko skriptą „CoinHive”, kurį įdiegus bet kurioje interneto svetainėje, galima vykdyti kriptovaliutų kasimą pasinaudojant naršančių vartotojų įrenginių elektros energija be jų sutikimo.

Negana to, panašaus pobūdžio kenkėjiška veikla netruko išplisti ir „Android” įrenginiuose per „CoinHive” ar panašiais skriptais papildytas mobiliąsias programėles, prieinamas „Google Play” platformoje, kuri yra oficialus ir vienas patraukliausių kanalų platinti mobiliąsias programėles. Turint omeny, kad „Android” užima virš 85% mobiliųjų įrenginių rinkos, tai yra iš tiesų reikšmingas ir, svarbiausia, nemokamas indėlis į piktavalių kriptovaliutų kasimo energijos poreikius.

Bendra kibernetinio saugumo atmosfera pradėjo kaisti, kai atsirado diskusijos apie kibernetinės erdvės elgesio normas, kuomet siekis pasipelnyti ir teisinio reguliavimo nebuvimas leidžia balansuoti ant ribos tarp to, kas leistina ir kas ne.

Netyla ginčai, ar kriptovaliutos kasimo veikla yra legali esant neteisėtam energijos panaudojimui. Pvz., „Sophos” ekspertai mano, kad vykdant kriptovaliutų kasimą, privaloma gauti vartotojų sutikimus pasinaudoti jų įrenginiais, priešingu atveju, tai yra kriptovaliutų vagystė (angl. Cryptojacking).

Plečiantis kibernetinių sukčių galimybėms nelegaliai pasinaudoti nelimituotu energijos šaltiniu, moralinis aspektas tapo bene svarbiausia priežastimi, kodėl „Sophos” nusprendė automatiškai blokuoti kriptovaliutų vagysčių atvejus ir visus tokius bandymus priskirti kenkėjiškos programinės įrangos kategorijai (angl. Malicious Software – Malware).

Tačiau nemenką susirūpinimą kelia tai, kad yra kitaip manančių ir toks griežtas Cryptojacking’o veiksmų blokavimas išprovokavo opozijos nepasitenkinimą. Jų manymu, kriptovaliutų kasimas yra puiki alternatyva interneto reklamos įskiepiams, kurie plačiai naudojami užmokesčiui už autorinį turinį gauti. Negana to, vartotojų informavimas apie tai, kad jų įrenginiai naudojami kriptovaliutai kasti, nebūtinas, kadangi nėra griežto teisinio reguliavimo, o ir dabartinė alternatyva – reklamos įskiepiai – yra aktyvuojama visiems vartotojams be galimybės pasirinkti.

Nesunku suvokti, kad neetiškam elgesiui virtualioje erdvėje didžiausią įtaką padarė kriptovaliutų kainų augimas ir aiškaus teisinio reguliavimo nebuvimas. Džiugina tai, jog vis dar yra tikinčių, kad aukšta veiklos vykdymo etika yra daug svarbiau, nei greitas pasipinigavimas nieko neįtariančių vartotojų sąskaita.

Akivaizdu, kad siekiant išsaugoti sveiką kibernetinės erdvės ir saugumo ekosistemą, moralinis aspektas ir atsakomybė gula ant visų šios naujos rinkos dalyvių pečių. Siekis apsaugoti vartotoją nuo skaitmeninių sukčių ir aukšti etikos standartais yra bene svarbiausios priežastys, kodėl kibernetinio saugumo bendrovės turi rinktis griežtą poziciją kovojant su nelegaliais būdais pasipelnyti.

Komentaro autorius - Justinas Valentukevičius, kibernetinio saugumo bendrovės „SOPHOS” atstovas Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Virš B. Bonnesen – vis tamsesni debesys

Švedijos „Swedbank“ dabartinė vadovė Birgitte Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams,...

Rinkos
2019.03.26
Tantjemų apmokestinimas mažėja – proga peržiūrėti atlygį Premium 1

Šiemet mažėja tantjemų apmokestinimas, o mokesčių našta nuo darbdavio gula ant valdymo nario pečių, todėl...

Finansai
2019.03.26
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 2

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
Trys iš keturių investuotojų Lietuvoje II ketvirtį numato didinti algas 

Nepaisant to, kad investuotojų pasitikėjimas šalies perspektyvomis silpsta nuo 2017 m., 77% apklaustų šalies...

Verslo aplinka
2019.03.25
Su „Baltic Petroleum“ susijusiai įmonei teks sumokėti 668.000 Eur PVM nepriemoką Premium 2

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai nurodė sumokėti apie 668.000 Eur PVM su UAB „Baltic Petroleum“...

Finansai
2019.03.25
Nepatikimo mokesčio mokėtojo etiketė keliauja paskui vadovą Premium

Jeigu vadovas, buhalteris ar kitas už apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo padaro nusižengimą ir įmonė netenka...

Finansai
2019.03.25
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 13

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau