Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje

Publikuota: 2018-07-16
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Kibernetinio saugumo bendrovės „SOPHOS” atstovas Baltijos šalyse

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos teikiamomis galimybėmis domisi ir skaitmeniniai sukčiai. Netyla ginčai, kur yra takoskyra tarp kriptovaliutų ir kriptovaliutoms kasti reikalingos elektros energijos vagysčių. Kol nėra vieningos nuomonės, pasirūpinkite savo įrenginių saugumu ir netapkite pasipelnyti nusiteikusiųjų aukomis.

Užtenka prisiminti 2018-ųjų metų išvakarėse kilusią visuotinę isteriją dėl kriptovaliutų kainų, kuomet „Bitcoin” vertė išaugo iki beveik 20.000 JAV dolerių už vienetą. Toks didelis visuotinis dėmesys negali likti nepastebėtas ir skaitmeninių sukčių, todėl nenuostabu, kad atsiranda įvairių būdų pasipelnyti tinkle naršančių vartotojų sąskaita.

Bendroji FinTech revoliucija, finansinių paslaugų skaitmenizavimas, finansinių tranzakcijų decentralizacijos žadami privalumai, kriptovaliutos, investavimas į jas ir jų kasimas (angl. Cryptomining), regis, užvaldė medijos kanalus ir visuomenės protus visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis.

Lietuva pademonstravo įspūdingą imlumą inovacijoms, kas lėmė lyderių poziciją tarp „Blockchain” taikymo įvairiose srityse, įskaitant ir kriptovaliutų kasimą. Tačiau su pripažinimu ateina ir rizika, kuri įpareigoja žiūrėti į Lietuvoje veikiančius verslus ir privačius kriptovaliutų investuotojus kaip į nemažą grupę potencialių kibernetinių nusikaltėlių taikinių.

Augant kriptovaliutų santykiui su realiomis valiutomis, logiška, kad kriptovaliutų kasimas išpopuliarėjo. Paskaičiuokime. Vienam „Bitcoinui” prireikia apytiksliai 3.4GW galios, o metinė „Bitcoin” gavyba potencialiai gali sunaudoti daugiau nei 30TWh energijos. Atrodo, nepigu, todėl kriptovaliutų entuziastams kilo natūralus noras atpiginti procesą, pvz., sumažinti suvartojamos energijos kainą ir kriptovaliutos kasimui išnaudoti tinkle esančius vartotojų kompiuterius bei mobiliuosius įrenginius.

Ne taip seniai anglų kibernetinio saugumo bendrovės „Sophos” ekspertai aptiko skriptą „CoinHive”, kurį įdiegus bet kurioje interneto svetainėje, galima vykdyti kriptovaliutų kasimą pasinaudojant naršančių vartotojų įrenginių elektros energija be jų sutikimo.

Negana to, panašaus pobūdžio kenkėjiška veikla netruko išplisti ir „Android” įrenginiuose per „CoinHive” ar panašiais skriptais papildytas mobiliąsias programėles, prieinamas „Google Play” platformoje, kuri yra oficialus ir vienas patraukliausių kanalų platinti mobiliąsias programėles. Turint omeny, kad „Android” užima virš 85% mobiliųjų įrenginių rinkos, tai yra iš tiesų reikšmingas ir, svarbiausia, nemokamas indėlis į piktavalių kriptovaliutų kasimo energijos poreikius.

Bendra kibernetinio saugumo atmosfera pradėjo kaisti, kai atsirado diskusijos apie kibernetinės erdvės elgesio normas, kuomet siekis pasipelnyti ir teisinio reguliavimo nebuvimas leidžia balansuoti ant ribos tarp to, kas leistina ir kas ne.

Netyla ginčai, ar kriptovaliutos kasimo veikla yra legali esant neteisėtam energijos panaudojimui. Pvz., „Sophos” ekspertai mano, kad vykdant kriptovaliutų kasimą, privaloma gauti vartotojų sutikimus pasinaudoti jų įrenginiais, priešingu atveju, tai yra kriptovaliutų vagystė (angl. Cryptojacking).

Plečiantis kibernetinių sukčių galimybėms nelegaliai pasinaudoti nelimituotu energijos šaltiniu, moralinis aspektas tapo bene svarbiausia priežastimi, kodėl „Sophos” nusprendė automatiškai blokuoti kriptovaliutų vagysčių atvejus ir visus tokius bandymus priskirti kenkėjiškos programinės įrangos kategorijai (angl. Malicious Software – Malware).

Tačiau nemenką susirūpinimą kelia tai, kad yra kitaip manančių ir toks griežtas Cryptojacking’o veiksmų blokavimas išprovokavo opozijos nepasitenkinimą. Jų manymu, kriptovaliutų kasimas yra puiki alternatyva interneto reklamos įskiepiams, kurie plačiai naudojami užmokesčiui už autorinį turinį gauti. Negana to, vartotojų informavimas apie tai, kad jų įrenginiai naudojami kriptovaliutai kasti, nebūtinas, kadangi nėra griežto teisinio reguliavimo, o ir dabartinė alternatyva – reklamos įskiepiai – yra aktyvuojama visiems vartotojams be galimybės pasirinkti.

Nesunku suvokti, kad neetiškam elgesiui virtualioje erdvėje didžiausią įtaką padarė kriptovaliutų kainų augimas ir aiškaus teisinio reguliavimo nebuvimas. Džiugina tai, jog vis dar yra tikinčių, kad aukšta veiklos vykdymo etika yra daug svarbiau, nei greitas pasipinigavimas nieko neįtariančių vartotojų sąskaita.

Akivaizdu, kad siekiant išsaugoti sveiką kibernetinės erdvės ir saugumo ekosistemą, moralinis aspektas ir atsakomybė gula ant visų šios naujos rinkos dalyvių pečių. Siekis apsaugoti vartotoją nuo skaitmeninių sukčių ir aukšti etikos standartais yra bene svarbiausios priežastys, kodėl kibernetinio saugumo bendrovės turi rinktis griežtą poziciją kovojant su nelegaliais būdais pasipelnyti.

Komentaro autorius - Justinas Valentukevičius, kibernetinio saugumo bendrovės „SOPHOS” atstovas Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 21

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 1

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

VMI nesulaukia gyventojų deklaracijų su išmokėtomis nuomos pajamomis 6

Nuo 2018 m. sausio 1 d. gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, atsirado nauja prievolė, tačiau...

Finansai
2018.10.16
Biudžetinė kišenė vėl planuojama su pertekliumi Premium 2

Vyriausybė baigia dėlioti kitų metų biudžetą ir atiduoda jį narstyti Seimui. Svarbiausias valstybės bendrųjų...

Verslo aplinka
2018.10.16
„Sodros“ biudžeto projektas: pensijos kitąmet augs 8% 1

Senatvės pensijos 2019 m. augs 8,0%, iki 358 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto...

Finansai
2018.10.15
Bėgiojančių valdybos narių nuotraukos padėjo apsiginti nuo vietinės VMI 7

Konsultacijų bendrovės „PwC“ Šveicarijos skyriui pavyko įrodyti, kad įmonės valdyba posėdžiavo būtent toje...

Finansai
2018.10.15
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Lietuva nepanaudojo 1 mlrd. Eur ES lėšų – vidutinių pajamų spąstai priartėjo Premium 4

Europos Sąjungos lėšų panaudojimas labai vėluoja, o nuo jų priklauso ir visos Lietuvos reformos.

Finansai
2018.10.15
Krizės tyrėjams liudysiantis Šadžius: atsigręžti atgal niekada nevėlu

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito...

Verslo aplinka
2018.10.14
Lietuva panaudojo visas 2007-2013 m. ES lėšas: kur jos buvo investuotos 8

Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007-2013 m. ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena...

Finansai
2018.10.12
Meilė gryniesiems pinigams dar neišblėso Premium 27

Drauge su ekonominiu pakilimu šiemet didėjo ir bankomatuose išgryninamų eurų sumos. Tačiau auga ir mokėjimų...

Finansai
2018.10.12
„Robolabs“ įkūrėjas: Darbo kodeksas – tai viena didelė formulė Premium 4

UAB „Robolabs“ sukūrė ir toliau tobulina apskaitos programą, kuri atpažįsta sąskaitas, mokosi iš savo klaidų...

Finansai
2018.10.12
Didėjantys kaštai jau valgo pelną Premium

Baltijos šalių įmonių finansų direktoriai palankiai arba labai palankiai vertina savo įmonių finansinę padėtį...

Finansai
2018.10.11
Paaiškėjo „Metų finansų vadovo 2018” konkurso finalininkai

Į „Verslo žinių“ ir Finansų analitikų asociacijos organizuojamo konkurso „Metų finansų vadovas 2018 m.“...

Finansai
2018.10.10
Biurokratijai Lietuvoje įmonė vidutiniškai skiria 252 valandas per metus 1

Lietuvoje biurokratinę naštą didina reikalavimas 12 valandų per metus skirti darbo saugos ir sveikatos...

Finansai
2018.10.10
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Valstybės kontrolė: tokiu greičiu rezervo nesukaupsime 2

Valstybės kontrolė (VK) pažymi, kad Lietuva per lėtai kaupia privalomą fiskalinį rezervą, tačiau Finansų...

Finansai
2018.10.09
Tarp turtingiausių viešų asmenų – Guoga, Martikonis, Karbauskis 9

Europarlamentaras Antanas Guoga, Vilniaus tarybos narys Vidmantas Martikonis ir Valstiečių ir žaliųjų...

Finansai
2018.10.09
Rugsėjį infliacija išaugo pabrangus avalynei ir daržovėms

2018 m. rugsėjį metinė infliacija apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 2,4% ir...

Finansai
2018.10.09
VMI: būtinos išlaidos 4 asmenų šeimai Vilniuje – 1.300 Eur Premium 12

Jeigu nėra kitų duomenų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojo būtinas išlaidas apskaičiuoja...

Finansai
2018.10.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau