Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje

Publikuota: 2018-07-16
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Kibernetinio saugumo bendrovės „SOPHOS” atstovas Baltijos šalyse

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos teikiamomis galimybėmis domisi ir skaitmeniniai sukčiai. Netyla ginčai, kur yra takoskyra tarp kriptovaliutų ir kriptovaliutoms kasti reikalingos elektros energijos vagysčių. Kol nėra vieningos nuomonės, pasirūpinkite savo įrenginių saugumu ir netapkite pasipelnyti nusiteikusiųjų aukomis.

Užtenka prisiminti 2018-ųjų metų išvakarėse kilusią visuotinę isteriją dėl kriptovaliutų kainų, kuomet „Bitcoin” vertė išaugo iki beveik 20.000 JAV dolerių už vienetą. Toks didelis visuotinis dėmesys negali likti nepastebėtas ir skaitmeninių sukčių, todėl nenuostabu, kad atsiranda įvairių būdų pasipelnyti tinkle naršančių vartotojų sąskaita.

Bendroji FinTech revoliucija, finansinių paslaugų skaitmenizavimas, finansinių tranzakcijų decentralizacijos žadami privalumai, kriptovaliutos, investavimas į jas ir jų kasimas (angl. Cryptomining), regis, užvaldė medijos kanalus ir visuomenės protus visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis.

Lietuva pademonstravo įspūdingą imlumą inovacijoms, kas lėmė lyderių poziciją tarp „Blockchain” taikymo įvairiose srityse, įskaitant ir kriptovaliutų kasimą. Tačiau su pripažinimu ateina ir rizika, kuri įpareigoja žiūrėti į Lietuvoje veikiančius verslus ir privačius kriptovaliutų investuotojus kaip į nemažą grupę potencialių kibernetinių nusikaltėlių taikinių.

Augant kriptovaliutų santykiui su realiomis valiutomis, logiška, kad kriptovaliutų kasimas išpopuliarėjo. Paskaičiuokime. Vienam „Bitcoinui” prireikia apytiksliai 3.4GW galios, o metinė „Bitcoin” gavyba potencialiai gali sunaudoti daugiau nei 30TWh energijos. Atrodo, nepigu, todėl kriptovaliutų entuziastams kilo natūralus noras atpiginti procesą, pvz., sumažinti suvartojamos energijos kainą ir kriptovaliutos kasimui išnaudoti tinkle esančius vartotojų kompiuterius bei mobiliuosius įrenginius.

Ne taip seniai anglų kibernetinio saugumo bendrovės „Sophos” ekspertai aptiko skriptą „CoinHive”, kurį įdiegus bet kurioje interneto svetainėje, galima vykdyti kriptovaliutų kasimą pasinaudojant naršančių vartotojų įrenginių elektros energija be jų sutikimo.

Negana to, panašaus pobūdžio kenkėjiška veikla netruko išplisti ir „Android” įrenginiuose per „CoinHive” ar panašiais skriptais papildytas mobiliąsias programėles, prieinamas „Google Play” platformoje, kuri yra oficialus ir vienas patraukliausių kanalų platinti mobiliąsias programėles. Turint omeny, kad „Android” užima virš 85% mobiliųjų įrenginių rinkos, tai yra iš tiesų reikšmingas ir, svarbiausia, nemokamas indėlis į piktavalių kriptovaliutų kasimo energijos poreikius.

Bendra kibernetinio saugumo atmosfera pradėjo kaisti, kai atsirado diskusijos apie kibernetinės erdvės elgesio normas, kuomet siekis pasipelnyti ir teisinio reguliavimo nebuvimas leidžia balansuoti ant ribos tarp to, kas leistina ir kas ne.

Netyla ginčai, ar kriptovaliutos kasimo veikla yra legali esant neteisėtam energijos panaudojimui. Pvz., „Sophos” ekspertai mano, kad vykdant kriptovaliutų kasimą, privaloma gauti vartotojų sutikimus pasinaudoti jų įrenginiais, priešingu atveju, tai yra kriptovaliutų vagystė (angl. Cryptojacking).

Plečiantis kibernetinių sukčių galimybėms nelegaliai pasinaudoti nelimituotu energijos šaltiniu, moralinis aspektas tapo bene svarbiausia priežastimi, kodėl „Sophos” nusprendė automatiškai blokuoti kriptovaliutų vagysčių atvejus ir visus tokius bandymus priskirti kenkėjiškos programinės įrangos kategorijai (angl. Malicious Software – Malware).

Tačiau nemenką susirūpinimą kelia tai, kad yra kitaip manančių ir toks griežtas Cryptojacking’o veiksmų blokavimas išprovokavo opozijos nepasitenkinimą. Jų manymu, kriptovaliutų kasimas yra puiki alternatyva interneto reklamos įskiepiams, kurie plačiai naudojami užmokesčiui už autorinį turinį gauti. Negana to, vartotojų informavimas apie tai, kad jų įrenginiai naudojami kriptovaliutai kasti, nebūtinas, kadangi nėra griežto teisinio reguliavimo, o ir dabartinė alternatyva – reklamos įskiepiai – yra aktyvuojama visiems vartotojams be galimybės pasirinkti.

Nesunku suvokti, kad neetiškam elgesiui virtualioje erdvėje didžiausią įtaką padarė kriptovaliutų kainų augimas ir aiškaus teisinio reguliavimo nebuvimas. Džiugina tai, jog vis dar yra tikinčių, kad aukšta veiklos vykdymo etika yra daug svarbiau, nei greitas pasipinigavimas nieko neįtariančių vartotojų sąskaita.

Akivaizdu, kad siekiant išsaugoti sveiką kibernetinės erdvės ir saugumo ekosistemą, moralinis aspektas ir atsakomybė gula ant visų šios naujos rinkos dalyvių pečių. Siekis apsaugoti vartotoją nuo skaitmeninių sukčių ir aukšti etikos standartais yra bene svarbiausios priežastys, kodėl kibernetinio saugumo bendrovės turi rinktis griežtą poziciją kovojant su nelegaliais būdais pasipelnyti.

Komentaro autorius - Justinas Valentukevičius, kibernetinio saugumo bendrovės „SOPHOS” atstovas Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 5

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
SBA logistikos centro plėtrai prie Klaipėdos skolinasi 12,3 mln. Eur

„Swedbank“ ir koncerno SBA antrinė įmonė „Evenmor“ susitarė dėl 12,3 mln. Eur paskolos. Ja bus finansuojama...

Statyba ir NT
2019.07.22
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 10

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau