Akcininkų konfliktas – ką rinktis: veiklos tyrimą ar bankrotą?

Publikuota: 2018-06-21
Tomas Bairašauskas. TGS BALTIC nuotr.
Tomas Bairašauskas. TGS BALTIC nuotr.
advokatas, advokatų kontoros TGS BALTIC vyresnysis teisininkas

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliolika įmonių veiklos tyrimo bylų, kurių pagalba akcininkai sprendžia tarpusavio konfliktus, kilusius dėl bendrovės valdymo bei galimo akcininkų teisių pažeidimo. Daugiausiai nagrinėjamų atvejų yra tokių, kuomet asmenys turi po 50% bendrovės akcijų ir gali blokuoti vienas kito sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu. Nors šis procesas yra ilgas, brangus bei sudėtingas, akcininkai visgi renkasi spręsti konfliktus tokiu būdu. Tokio pobūdžio byla naudojama akcininkų konflikte ir kaip ginklas savo tikslams pasiekti.

2018 m. pradžioje Lietuvos teismuose pirmojoje instancijoje buvo nagrinėjamos 11 bendrovių veiklos tyrimo bylų. Be kitų šios kategorijos bylose nustatytų taisyklių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 6 d. pirmą kartą pateikė ir reikšmingus bendrovėms, jų kreditoriams, akcininkams bei vadovams išaiškinimus dėl įmonių veiklos tyrimo bei įmonių bankroto santykio. Tuo tarpu 2018 m. pradžioje Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos 4.473 bylos dėl juridinių asmenų bankroto, taip pat toliau auga bendrovių bankroto bylų, vykdomų ne teismo tvarka, skaičius.

Akcininkų konflikto metu bendrovės akcininkui kiekvienu atveju ypač svarbu įsivertinti, kokį procesą verta inicijuoti – įmonės veiklos tyrimą ar bankrotą? Pasirenkant vieną ar kitą kelią, svarbu įvertinti kiekvieno iš būdų privalumus ir trūkumus bei žinoti pirmą kartą pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Taigi, kokias svarbias pamokas galima išmokti iš jau suformuotos teismų praktikos bendrovių veiklos tyrimo bylose? Įmonės veiklos tyrimo bylos tikslai yra atkurti konfliktuojančių šalių įmonėje santykius, nustatyti, kas vyksta ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas. Veiklos tyrimu siekiama įgyvendinti bendrovės valdymo kontrolę ir taip apsaugoti akcininkų privačius interesus. Bendrovės veiklos tęstinumo išsaugojimas yra didžiausias interesas įmonės tyrimo procese.

Paprastai bendrovės veiklos tyrimo bylos inicijuojamos, kai bendrovės veiklos rezultatai yra neaiškūs, nuostolingi ir galima įtarti, kad šie rezultatai gali būti susiję su bendrovės turto naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai, kai egzistuoja nuolatiniai neigiami įmonės veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų. Taigi, tyrimo tikslas yra nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą. Nurodytieji kriterijai yra vertinamojo pobūdžio.

Svarbu paminėti tai, kad, be abejonės, teismai ieško balanso, vertindami įmonių veiklos rezultatus bei pačią veiklą. Teismai realistiškai žvelgia į šalies ūkį, įmonių ūkinę komercinę veiklą bei supranta, kad egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, kadangi pati ūkinė komercinė veikla yra susijusi su rizikos prisiėmimu veikiant rinkos ekonomikos sąlygomis. Taigi, net ir esant neigiamiems finansiniams rodikliams bei sunkiai ir sudėtingai veiklai, ne visais atvejais pradedamas bendrovės veiklos tyrimas.

Bendrovės veiklos tyrimo bylos metu paprastai vertinamas pakankamai ilgas bendrovės veiklos retrospektyvinis laikotarpis, atliekamas bendrovės veiklos ekonominis bei teisinis vertinimas. Kaip minėta, tokios bylos yra ilgos, sudėtingos, reikalaujančios daug kaštų teisiniams patarėjams (advokato dalyvavimas yra privalomas pagal įstatymą) bei ekspertams (auditoriams, finansininkams), kurie atliks įmonės veiklos tyrimą.

Nors įmonės veiklos tyrimo bylos metu pirminis ir svarbiausias tikslas yra išsaugoti bendrovės veiklą ir, pašalinus jos trūkumus, veiklą pagerinti, tačiau akcininkų konfliktai ypač neigiamai veikia bendroves. Be jokios abejonės, sutrinka bendrovės veiklos finansavimas, pirmiausia, akcininkų įnašais. Bendrovei dalyvaujant nurodyto pobūdžio byloje, ribojamos bendrovės galimybės skolintis iš kredito įstaigų, gauti kitas finansų ar draudimo rinkos paslaugas bei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip pat neigiamai veikiama bendrovių reputacija santykiuose su verslo partneriais. Atskirai paminėtina ir tai, kad bendrovės verslo aplinka, vadovo motyvacija bei mikroklimatas darbovietėje taip pat reikšmingai pablogėja. Kadangi akcininkų, kaip verslo savininkų, vaidmuo įmonių gyvavimui bei gyvybingumui yra esminis, įvykęs konfliktas bendrovės veiklai naudos neduoda ir dažnu atveju gali tapti bendrovės bankroto priežastimi.

Kaip nurodyta naujausioje kasacinio teismo praktikoje, iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės veiklos tyrimo byla nutraukiama, kadangi įmonės veiklos tyrimas ir bankroto procesas siekia to paties tikslo panašiomis priemonėmis, todėl šių institutų dubliavimas nėra tikslingas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymą pareiga patikrinti įmonės veiklą bei sandorius tenka paskirtajam bankroto administratoriui, o, nustačius netinkamą veiklą, kyla pareiga kreiptis į teismą dėl sandorių ginčijimo, tyčinio bankroto bylos inicijavimo, vadovo atsakomybės taikymo ir panašiai. Nurodytos taisyklės galioja tiek teisminio, tiek neteisminio bankroto atvejais.

Įmonės bankroto procesas yra sukonstruotas jau ne įmonės akcininkų, o kreditorių naudai ir bankroto proceso tikslas yra kuo naudingiau realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą bei kuo maksimaliau patenkinti bendrovės kreditorių interesus likviduojant bendrovę. Taigi, akcininkų interesai iš esmės lieka antrame plane.

Taigi, bręstant ar jau vykstant akcininkų konfliktui, svarbu įsivertinti, ar, kreipiantis dėl bendrovės veiklos ištyrimo, šiuo įrankiu tikrai pavyks pasiekti norimų tikslų – išspręsti konfliktus, o taip pat užtikrinti įmonės veiklos išsaugojimą. Taip pat svarbu, įmonei veikiant nuostolingai bei ženkliai prastėjant jos veiklai bei jau esant galimai nemokumo būsenai, įvertinti galimybę inicijuoti bankroto procesą.

Tiek vienu, tiek kitu atveju tikslas nustatyti veiklos bei vadovavimo efektyvumą bus pasiektas.

Komentaro autorius - Tomas Bairašauskas, advokatas, advokatų kontoros TGS BALTIC vyresnysis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Virš B. Bonnesen – vis tamsesni debesys

Švedijos „Swedbank“ dabartinė vadovė Birgitte Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams,...

Rinkos
11:05
Tantjemų apmokestinimas mažėja – proga peržiūrėti atlygį Premium 1

Šiemet mažėja tantjemų apmokestinimas, o mokesčių našta nuo darbdavio gula ant valdymo nario pečių, todėl...

Finansai
08:59
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 2

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
Trys iš keturių investuotojų Lietuvoje II ketvirtį numato didinti algas 

Nepaisant to, kad investuotojų pasitikėjimas šalies perspektyvomis silpsta nuo 2017 m., 77% apklaustų šalies...

Verslo aplinka
2019.03.25
Su „Baltic Petroleum“ susijusiai įmonei teks sumokėti 668.000 Eur PVM nepriemoką Premium 1

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai nurodė sumokėti apie 668.000 Eur PVM su UAB „Baltic Petroleum“...

Finansai
2019.03.25
Nepatikimo mokesčio mokėtojo etiketė keliauja paskui vadovą Premium

Jeigu vadovas, buhalteris ar kitas už apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo padaro nusižengimą ir įmonė netenka...

Finansai
2019.03.25
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 13

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau