Seime susiginčijo, kas geriau: šešėlio mažinimo ar mokesčių didinimo strategija

Publikuota: 2018-06-12
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seime diskutavę ekonomistai antradienį teigė, kad Seimą iš Vyriausybės pasiekę įstatymų pakeitimai dėl mokesčių ir pensijų reformos yra žingsnis teisinga kryptimi, kartu ginčijosi, kaip siekti teisingesnės visuomenės – keliant mokesčius ar skaidrinant ekonomiką.

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, kritikavo reformą teigdamas, kad ji neskatina į biudžetą surinkti daugiau ir perskirstyti daugiau socialinėms reikmėms.

„Esam priartėję prie Vakarų pagal BVP gyventojui lygį, lenkiame daugelį Rytų ir Vidurio Europos šalių, tačiau išlieka didžiulė nelygybė šalyje dėl mokesčių sistemos“, - sakė p. Lazutka.

nuotrauka::1 left

Jo teigimu, mokesčių reforma siekiama palikti daugiau pinigų žmonių rankose, bet į biudžetą taip bus surinkta mažiau, todėl turėsime mažiau lėšų perskirstymui.

Siūlomą pensijų sistemos pertvarką jis apskritai vadino „pavojinga“ ir siūlė, kad ją reikėtų atidėti, nes tai esą verslo inicijuoti pakeitimai.

„Pertvarka gali kiek padidinti vidutines pajams gaunančiųjų pajamas, bet daugiausiai gaunantieji nepaliečiami. Teigiant, kad bus padidintos pajamos įvairiems visuomenės sluoksniams, daugiausiai remiamasi pajamomis iš ekonomikos augimo“, - sakė VU profesorius.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, sakė sutinkąs su prof. Lazukta, kad Lietuva skiria per mažai socialinei apsaugai, bet tam jis mato rezervų dabartiniame biudžete peržiūrint prioritetus.

„Daug metų buvo investuojama į trinkeles, o ne į žmogų. Manau, galima biudžete rasti rezervų investuoti daugiau į socialines išlaidas, o mažiau į trinkeles“, - kalbėjo p. Mauricas.

Vien pajamomis iš šešėlio nepaveš

Klaudijus Maniokas, investicijų politikos ekspertas, UAB „ESTEP Vilnius“ valdybos pirmininkas, akcentavo, kad pasirinkta šešėlio mažinimo strategija yra tinkamesnė nei mokesčių didinimo strategija. Tai atitinka ir tarptautinių institucijų, pvz. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, rekomendacijas.

„Tai yra pakankamai subalansuota reforma, gaunamą naudą bandanti paskirstyti pakankamai tolygiai“, - sakė p. Maniokas. Kartu jam kliūva, kad mokesčių ir pensijų reformą siūloma finansuoti tik pinigais iš šešėlio, tad siūlytų paieškoti ir kitų šaltinių.

„Kalbant apie pensijų kaupimą, svarbu yra ne „Sodros“ tarifo mažinimas, o automatinio kaupimo elementas, kuris yra numatytas pensijų sistemos pertvarkos siūlymuose“, - tęsė p. Maniokas.

Ko pasigenda siūlymuose

Ekonomistas Mauricas, atsakydamas į Seimo narių klausimus, kokių žingsnių jis pasigenda mokesčių ir pensijų sistemos pertvarkos siūlymuose, teigė, kad reforma siūloma didinti vertikalų teisingumą, kai palaipsniui didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį, mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai mokės mažesnius mokesčius. Jis pasigenda horizontalaus teisingumo.

„Pagrindinė geros mokesčių sistemos savybė yra horizontalusis teisingumas, kuris užtikrinamas tuo, kad nepriklausomai, koks yra pajamų šaltinis (darbo santykiai, individuali veikla, kapitalo pajamos ir pan. - VŽ), visiems pritaikomas vienodas mokesčių tarifas“, - sakė ekonomistas.

nuotrauka::2 right

Anot jo, gyventojų pajamų ir „Sodros“ įmokų sujungimas yra pirmas žingsnis, kitas žingsnis – visų kitų veiklų, susijusių ne su darbo santykiais, mokestinės naštos suvienodinimas. Taip pat reikia labiau mažinti mokestinę naštą, pvz., mažus vaikus auginantiems tėvams.

„Bet tai tik po to, kai bus įvykdytas horizontalus teisingumas mokesčių srityje“, - sako p. Mauricas. Ekonomistas ragino siekti kuo paprastesnės ir skaidresnės sistemos, kuo mažiau išimčių.

Geriau būti Šveicarija, nei Švedija

Ponas Mauricas kartu ragino politikus nepamiršti, kad Lietuva visuomet yra konkurencinėje kovoje. Jo teigimu, didesni mokesčių tarifai nebūtinai didina surenkamų mokesčių kiekį, o Lietuvoje tarifai nėra mažesni nei kitur.

„Mažai valstybei pavojinga pradėti nuo labai didelės mokesčių bazės, turėti dosnią mokesčių sistemą. Net ir tie patys skandinavai pradėjo nuo mažų mokesčių, nes iš pradžių reikia užauginti tas avis, kurias būtų galima vėliau kirpti“, - tęsė ekonomistas.

„Pasisakyčiau už tai, kad mes ir toliau važiuotume apsipirkti į Lenkiją, bet lenkai čia atvyktų dirbti, nes čia būtų mokami didesni atlyginimai. Tai būtų toks mažos Šveicarijos modelis. Geriau jau tapkime tokie kaip Kipras, Airija, Liuksemburgas ar Šveicarija“, - samprotavo „Luminor“ ekonomistas.

Kalbėję ekspertai sutaria, kad pakankamai mažas viešasis sektorius, t. y., pakankamai platus viešųjų paslaugų ratas, kuris finansuojamas ribotais ištekliais, lemia ir sveikatos, ir švietimo, ir socialines problemas, skatina emigraciją.

Vilius Šapoka, finansų ministras, kalbėjo, kad jei norime, jog sugrįžtų žmonės į Lietuvą, tuomet neturėtume apsistatyti sienomis ir grasinti kardinaliais mokesčių didinimais. Be to, turime siekti pokyčių, kurie paskatintų verslumą.

„Jeigu kažkuris mokestis yra smarkiai per didelis, tai jo ir neturime. Mokesčiai darbui buvo smarkiai per dideli, todėl ir dirbančiųjų trūksta“, - sakė p. Šapoka.

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem proc. punktais mažinti „Sodros“ įmokas, įvesti įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą. Pagal Pensijų kaupimo pertvarkos planą, kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau analogišku dydžiu sumažinus socialinio draudimo įmokas, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Virš B. Bonnesen – vis tamsesni debesys

Švedijos „Swedbank“ dabartinė vadovė Birgitte Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams,...

Rinkos
2019.03.26
Tantjemų apmokestinimas mažėja – proga peržiūrėti atlygį Premium 1

Šiemet mažėja tantjemų apmokestinimas, o mokesčių našta nuo darbdavio gula ant valdymo nario pečių, todėl...

Finansai
2019.03.26
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 2

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
Trys iš keturių investuotojų Lietuvoje II ketvirtį numato didinti algas 

Nepaisant to, kad investuotojų pasitikėjimas šalies perspektyvomis silpsta nuo 2017 m., 77% apklaustų šalies...

Verslo aplinka
2019.03.25
Su „Baltic Petroleum“ susijusiai įmonei teks sumokėti 668.000 Eur PVM nepriemoką Premium 2

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai nurodė sumokėti apie 668.000 Eur PVM su UAB „Baltic Petroleum“...

Finansai
2019.03.25
Nepatikimo mokesčio mokėtojo etiketė keliauja paskui vadovą Premium

Jeigu vadovas, buhalteris ar kitas už apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo padaro nusižengimą ir įmonė netenka...

Finansai
2019.03.25
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 13

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau