Mokesčių diskusija Seime: pajamos tos pačios, o mokesčiai skiriasi

Publikuota: 2018-06-12
Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvai reikia sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, Seime diskusijoje dėl mokesčių reformos ragino premjeras Saulius Skvernelis. Vieni ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra viena iš didžiausių nelygybė ES, o mokesčių tarifai atsilieka nuo tarptautinių vidurkių, kiti akcentavo, kad vidurkiai visko nepasako. Esą reikia atsižvelgti į regiono ir Lietuvos specifiką.

Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas, pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje darbo užmokesčiui tenka 2 procentiniais punktais (p.p.) didesnė darbo užmokesčio našta nei Estijoje ir 5 p.p. didesnė nei Lenkijoje. Jis tai pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje per menkai apmokestinamas nekilnojamasis turtas (NT), todėl Vyriausybė siūlo mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir taip pat apmokestinti antrąjį būstą NT mokesčiu.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“883d14c0-662f-40b2-82b0-b6bcfbb1583e“ prefix=“Y1a“ format=“interactive“ title=“darbo jėgos apmokestinimas“]

Anot premjeros, mokesčių reforma apimtų trejų metų laikotarpį, o tai padidintų mokesčių sistemos prognozuojamumą.

Kalbėdamas apie pensijų reformą, jis prognozavo, kad iki 2070 m. vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos pakeitimo normą pavyks padidinti nuo dabartinių 40% iki 50%, o šiuo metu ši pakeitimo norma krenta. Premjeras garantavo, kad „Sodros“ biudžetas ir 2020 m. išliks pertekliniu, o pensijos bus indeksuojamos bei didinamos, kaip tai numato atitinkamas įstatymas.

Diskusija Seime prasidėjo opozicijos priekaištais, kad į ją nebuvo pakviestas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Seimas balsų dauguma nusprendė jo nekviesti, po tokio sprendimo dalis opozicijos paliko Seimo salę.

Stasys Jakeliūnas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, replikavo, kad mokesčių ir pensijų reikalai neįeina į LB funkcijas, o į LB pasiūlymus atsižvelgiama tiek, kiek verta į juos atsižvelgti.

Trys šaltiniai

Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, pabrėžė, kad esminis pensijų reformos tikslas – numatyti tris pensijų šaltinius ir tokiu būdu išskaidyti riziką. Pirmas šaltinis būtų „Sodra“, kurios mokamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo Lietuvoje dydžio, antras šaltinis – Lietuvos biudžetas. Pastarasis šaltinis atsirastų, į jį perkėlus bazinės pensijos mokėjimą. Anot p. Kukuraičio, valstybės biudžetas renka daug įvairių mokesčių, todėl turi didesnes galimybes paremti pensininkus.

„Trečias šaltinis – privatūs pensijų fondai. Mūsų gyventojai jau turi pakankamai lėšų, kad dalį jų galėtų atsidėti ateičiai“, – teigė p. Kukuraitis.

Šiuo metu antroje pensijų pakopoje dalyvauja 800.000 gyventojų ir tik 100.000 iš jų pasirinkę kaupti pagal formulę 2+2+2. Kitiems tik pervedami 2% iš „Sodros“, todėl „Sodros“ pensija jiems mažėja.

„Siūlome automatinį gyventojų įtraukimą į kaupimo sistemą pagal formulę 2+4, tai paskatintų juos pagalvoti apie ateitį“, – teigė ministras.

Anot jo, kiekviena iš šiuo metu veikiančių pensijų fondų bendrovių gautų po lygiai automatiškai įtrauktų gyventojų. Jeigu gyventojai nuspręs grįžti į „Sodra“ ir jų sukaupta suma bus didesnė nei praradimai „Sodroje“, jie gaus papildomų taškų prie būsimos pensijos. Jeigu jų į „Sodra“ atsinešta suma bus mažesnė, jie nieko nepraras. Taip pat planuojama perpus sumažinti atskaitymus į pensijų fondus bei nuo 17.000 Eur iki 10.000 Eur sumažinti ribą, kada jau galima įsigyti pensijų anuitetą.

Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas, akcentavo, kad Lietuva per mažai surenka aplinkos apsaugos ir NT mokesčių. Anot jo, išlieka galimybė išplėsti šių mokesčių bazę – juo labiau, kad jie nekenčia ekonomikos augimui. Taip pat Lietuvoje yra vienas didžiausių atotrūkių tarp PVM surinkimo ir potencialiai galimo surinkti PVM.

„Socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė Lietuvoje – vieni didžiausi Europos Sąjungoje. Didelė skurdo rizika tenka pagyvenusiems, bedarbiams, vienišiems, vaikams – čia dar reikia daug ką nuveikti“, – teigė p. Pranckevičius. Anot jo, nelygybę galima sumažinti skatinant sugrįžti į darbo rinką, didinant socialinės sistemos efektyvumą bei geriau renkant mokesčius.

„EK išskiria tris rekomendacijas Lietuvai – gerinti mokesčių surinkimą bei didinti jų bazę, tobulinti švietimo sistemos darbą bei geriau koordinuoti inovacinę politiką“, – teigė p. Pranckevičius.

Laimingos avys

Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, teigė, jog mokesčių sistemos esmė avį nukirpti taip, kad ji būtų laiminga. Tokiu atveju ji nenorės nubėgti pas kitą šeimininką. Jis teigė, kad mokesčių sistemai svarbus tiek horizontalus, tiek vertikalus teisingumas.

„Galima būtų nustatyti pagalvės mokestį – po 240 Eur kas mėnesį kiekvienam gyventojui ir biudžetas bus surinktas. Tačiau tokia sistema nebūtų teisinga, nes pensijos kartais yra mažesnės nei 240 Eur“, – teigė p. Mauricas. Jis įsitikinęs, kad siūlomas NPD padidinimas padidins vertikalų teisingumą, tačiau reforma nieko nedaro dėl horizontalaus teisingumo.

„Kodėl pagal darbo sutartį dirbantis informacinių technologijų specialistas turi mokėti nuo 3.000 Eur, o pagal individualią veiklą dirbantis advokatas – nuo 40 Eur, – kėlė klausimą p. Mauricas. – Labiausiai žmones žeidžia tai, kad skirtinga mokesčių našta tenka tokias pačias pajamas gaunantiems gyventojams.“

Siūlomi mokesčių pakeitimai

Pajamų mokestis

Padidinus pajamų mokesčio tarifą nuo 15% iki 21% ir sujungus darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas, dabartinio 380 Eur NPD taikymo poveikį galima pasiekti nustačius 272 Eur NPD.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) projekte siūloma 2019 metais NPD padidinti iki 280 Eur, 2020 metais – iki 370 Eur, 2021 metais iki – 470 Eur, taip pat siūloma išplėsti jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio 2021 metais.

Pajamų mokesčio reformos poveikį pajus gyventojai, kurie uždirba iki 2,5 VDU (šiuo metu apie 1.725 Eur).

FM skaičiuoja, kad įgyvendinusi reformą Lietuva taps konkurencingiausia Baltijos šalyse pagal darbo apmokestinimą.

Pavyzdžiui, 2021 m. asmens, gaunančio minimalią algą, mokesčių našta nuo dabartinių 30,8% sumažės iki 24%, kai Estijoje šiuo metu ji yra 25%, o Latvijoje – 30,8%.

Reformos šaltiniai

Mokesčių reformą planuojama finansuoti surinkus daugiau pajamų iš šešėlinės ekonomikos ir padidinus akcizus bei nekilnojamojo turto mokestį.

[infogram id=“6c01121b-5a83-4260-893d-f1cdcb0d6882“ prefix=“WvQ“ format=“interactive“ title=“mokesčių reformos finansavimo šaltiniai“]

GPMĮ projekte siūloma praplėsti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą nustatant, kad tokiomis išlaidomis laikomos ir sumos, sumokėtos už atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus. Į šį sąrašą taip pat patenka paslaugos, suteiktos už lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas. Kartu siūloma nustatyti 2000 Eur šių išlaidų atskaitymo ribojimo sumą. Tikimasi, kad tai padės sumažinti šešėlinę ekonomiką.

NT mokestis

Vyriausybė siūlo susiaurinti lengvatą, taikomą fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, t. y. 220.000 Eur neapmokestinamąjį dydį taikyti tik vienam didžiausios mokestinės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektui (kartu su kitu nekomercinės paskirties nekilnojamuoju turtu).

Antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą apmokestinti neatsižvelgiant į vertę, t. y. tokio turto vertė nebūtų įtraukta į 220.000 Eur lengvatą.

Didžiausioji gyvenamosios paskirties turto objekto (vieno būsto) vertė būtų susumuojama su viso kito nekomercinio nekilnojamojo turto (išskyrus antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turto) verte ir šiai sumai taikomas progresyvūs mokesčio tarifai:

0 % – iki 220.000 Eur

0,5 % – iki 300.000 Eur;

1 % – iki 500.000 Eur;

2 % – virš 500.000 Eur.

Antrojo ir paskesnio gyvenamosios paskirties turto objektų vertės susumuojamos ir apmokestinama atskirai nuo pirmojo būsto. Šiai sumai taikomas progresyvumas:

0,3 % – iki 220.000 Eur

0,5 % – iki 300.000 Eur

1 % – iki 500.000 Eur;

2 % – virš 500.000 Eur.

Plačiau apie tai, kaip būtų apmokestinamas sutuoktinių NT, skaitykite čia.

Didinami akcizai

Planuojama pakeisti ir Akcizų įstatymą. Siūloma akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 62,25 Eur už 1.000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1.000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 Eur. Taip pat siūloma didinti akcizų tarifus ir cigarams bei cigarilėms iki 42 Eur už kilogramą produkto ir rūkomajam tabakui – iki 68 Eur už kilogramą produkto.

Cigarečių pakelis (kuriame yra 20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,11 Eur (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 Eur). Atitinkamo svorio cigarilių pakelis (kuriame yra 10 vnt. cigarilių) – apie 0,12 Eur, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,30 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaitinamojo tabako produktai savo savybėmis yra artimi rūkomajam tabakui, tokiems produktams siūloma nustatyti tokį patį akcizų tarifą, kaip ir kitam rūkomajam tabakui – 68,6 Eur už kilogramą produkto.

Taip pat siūloma nustatyti akcizus nikotino turinčiam elektroninių cigarečių skysčiui. Dėl mokestinių veiksnių 2 ml šio skysčio galėtų pabrangti apie 0,48 Eur.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 6

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 5

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 12

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
Šadžius: skolintis iš TVF Lietuva bijojo dėl griežtų reikalavimų 18

Prieš dešimtmetį ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuva...

Verslo aplinka
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Kaupiame popierinį perteklių, o pinigais skaičiuojama Lietuvos skola auga Premium 15

2019 m. Vyriausybė planuoja mažesnį viešųjų finansų perteklių nei 2018 m., o praėję laikotarpiai rodo, kad...

Finansai
2018.10.17
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 28

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau