Mokesčių diskusija Seime: pajamos tos pačios, o mokesčiai skiriasi

Publikuota: 2018-06-12
Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvai reikia sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, Seime diskusijoje dėl mokesčių reformos ragino premjeras Saulius Skvernelis. Vieni ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra viena iš didžiausių nelygybė ES, o mokesčių tarifai atsilieka nuo tarptautinių vidurkių, kiti akcentavo, kad vidurkiai visko nepasako. Esą reikia atsižvelgti į regiono ir Lietuvos specifiką.

Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas, pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje darbo užmokesčiui tenka 2 procentiniais punktais (p.p.) didesnė darbo užmokesčio našta nei Estijoje ir 5 p.p. didesnė nei Lenkijoje. Jis tai pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje per menkai apmokestinamas nekilnojamasis turtas (NT), todėl Vyriausybė siūlo mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir taip pat apmokestinti antrąjį būstą NT mokesčiu.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“883d14c0-662f-40b2-82b0-b6bcfbb1583e“ prefix=“Y1a“ format=“interactive“ title=“darbo jėgos apmokestinimas“]

Anot premjeros, mokesčių reforma apimtų trejų metų laikotarpį, o tai padidintų mokesčių sistemos prognozuojamumą.

Kalbėdamas apie pensijų reformą, jis prognozavo, kad iki 2070 m. vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos pakeitimo normą pavyks padidinti nuo dabartinių 40% iki 50%, o šiuo metu ši pakeitimo norma krenta. Premjeras garantavo, kad „Sodros“ biudžetas ir 2020 m. išliks pertekliniu, o pensijos bus indeksuojamos bei didinamos, kaip tai numato atitinkamas įstatymas.

Diskusija Seime prasidėjo opozicijos priekaištais, kad į ją nebuvo pakviestas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Seimas balsų dauguma nusprendė jo nekviesti, po tokio sprendimo dalis opozicijos paliko Seimo salę.

Stasys Jakeliūnas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, replikavo, kad mokesčių ir pensijų reikalai neįeina į LB funkcijas, o į LB pasiūlymus atsižvelgiama tiek, kiek verta į juos atsižvelgti.

Trys šaltiniai

Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, pabrėžė, kad esminis pensijų reformos tikslas – numatyti tris pensijų šaltinius ir tokiu būdu išskaidyti riziką. Pirmas šaltinis būtų „Sodra“, kurios mokamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo Lietuvoje dydžio, antras šaltinis – Lietuvos biudžetas. Pastarasis šaltinis atsirastų, į jį perkėlus bazinės pensijos mokėjimą. Anot p. Kukuraičio, valstybės biudžetas renka daug įvairių mokesčių, todėl turi didesnes galimybes paremti pensininkus.

„Trečias šaltinis – privatūs pensijų fondai. Mūsų gyventojai jau turi pakankamai lėšų, kad dalį jų galėtų atsidėti ateičiai“, – teigė p. Kukuraitis.

Šiuo metu antroje pensijų pakopoje dalyvauja 800.000 gyventojų ir tik 100.000 iš jų pasirinkę kaupti pagal formulę 2+2+2. Kitiems tik pervedami 2% iš „Sodros“, todėl „Sodros“ pensija jiems mažėja.

„Siūlome automatinį gyventojų įtraukimą į kaupimo sistemą pagal formulę 2+4, tai paskatintų juos pagalvoti apie ateitį“, – teigė ministras.

Anot jo, kiekviena iš šiuo metu veikiančių pensijų fondų bendrovių gautų po lygiai automatiškai įtrauktų gyventojų. Jeigu gyventojai nuspręs grįžti į „Sodra“ ir jų sukaupta suma bus didesnė nei praradimai „Sodroje“, jie gaus papildomų taškų prie būsimos pensijos. Jeigu jų į „Sodra“ atsinešta suma bus mažesnė, jie nieko nepraras. Taip pat planuojama perpus sumažinti atskaitymus į pensijų fondus bei nuo 17.000 Eur iki 10.000 Eur sumažinti ribą, kada jau galima įsigyti pensijų anuitetą.

Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas, akcentavo, kad Lietuva per mažai surenka aplinkos apsaugos ir NT mokesčių. Anot jo, išlieka galimybė išplėsti šių mokesčių bazę – juo labiau, kad jie nekenčia ekonomikos augimui. Taip pat Lietuvoje yra vienas didžiausių atotrūkių tarp PVM surinkimo ir potencialiai galimo surinkti PVM.

„Socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė Lietuvoje – vieni didžiausi Europos Sąjungoje. Didelė skurdo rizika tenka pagyvenusiems, bedarbiams, vienišiems, vaikams – čia dar reikia daug ką nuveikti“, – teigė p. Pranckevičius. Anot jo, nelygybę galima sumažinti skatinant sugrįžti į darbo rinką, didinant socialinės sistemos efektyvumą bei geriau renkant mokesčius.

„EK išskiria tris rekomendacijas Lietuvai – gerinti mokesčių surinkimą bei didinti jų bazę, tobulinti švietimo sistemos darbą bei geriau koordinuoti inovacinę politiką“, – teigė p. Pranckevičius.

Laimingos avys

Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, teigė, jog mokesčių sistemos esmė avį nukirpti taip, kad ji būtų laiminga. Tokiu atveju ji nenorės nubėgti pas kitą šeimininką. Jis teigė, kad mokesčių sistemai svarbus tiek horizontalus, tiek vertikalus teisingumas.

„Galima būtų nustatyti pagalvės mokestį – po 240 Eur kas mėnesį kiekvienam gyventojui ir biudžetas bus surinktas. Tačiau tokia sistema nebūtų teisinga, nes pensijos kartais yra mažesnės nei 240 Eur“, – teigė p. Mauricas. Jis įsitikinęs, kad siūlomas NPD padidinimas padidins vertikalų teisingumą, tačiau reforma nieko nedaro dėl horizontalaus teisingumo.

„Kodėl pagal darbo sutartį dirbantis informacinių technologijų specialistas turi mokėti nuo 3.000 Eur, o pagal individualią veiklą dirbantis advokatas – nuo 40 Eur, – kėlė klausimą p. Mauricas. – Labiausiai žmones žeidžia tai, kad skirtinga mokesčių našta tenka tokias pačias pajamas gaunantiems gyventojams.“

Siūlomi mokesčių pakeitimai

Pajamų mokestis

Padidinus pajamų mokesčio tarifą nuo 15% iki 21% ir sujungus darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas, dabartinio 380 Eur NPD taikymo poveikį galima pasiekti nustačius 272 Eur NPD.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) projekte siūloma 2019 metais NPD padidinti iki 280 Eur, 2020 metais – iki 370 Eur, 2021 metais iki – 470 Eur, taip pat siūloma išplėsti jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio 2021 metais.

Pajamų mokesčio reformos poveikį pajus gyventojai, kurie uždirba iki 2,5 VDU (šiuo metu apie 1.725 Eur).

FM skaičiuoja, kad įgyvendinusi reformą Lietuva taps konkurencingiausia Baltijos šalyse pagal darbo apmokestinimą.

Pavyzdžiui, 2021 m. asmens, gaunančio minimalią algą, mokesčių našta nuo dabartinių 30,8% sumažės iki 24%, kai Estijoje šiuo metu ji yra 25%, o Latvijoje – 30,8%.

Reformos šaltiniai

Mokesčių reformą planuojama finansuoti surinkus daugiau pajamų iš šešėlinės ekonomikos ir padidinus akcizus bei nekilnojamojo turto mokestį.

[infogram id=“6c01121b-5a83-4260-893d-f1cdcb0d6882“ prefix=“WvQ“ format=“interactive“ title=“mokesčių reformos finansavimo šaltiniai“]

GPMĮ projekte siūloma praplėsti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą nustatant, kad tokiomis išlaidomis laikomos ir sumos, sumokėtos už atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus. Į šį sąrašą taip pat patenka paslaugos, suteiktos už lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas. Kartu siūloma nustatyti 2000 Eur šių išlaidų atskaitymo ribojimo sumą. Tikimasi, kad tai padės sumažinti šešėlinę ekonomiką.

NT mokestis

Vyriausybė siūlo susiaurinti lengvatą, taikomą fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, t. y. 220.000 Eur neapmokestinamąjį dydį taikyti tik vienam didžiausios mokestinės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektui (kartu su kitu nekomercinės paskirties nekilnojamuoju turtu).

Antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą apmokestinti neatsižvelgiant į vertę, t. y. tokio turto vertė nebūtų įtraukta į 220.000 Eur lengvatą.

Didžiausioji gyvenamosios paskirties turto objekto (vieno būsto) vertė būtų susumuojama su viso kito nekomercinio nekilnojamojo turto (išskyrus antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turto) verte ir šiai sumai taikomas progresyvūs mokesčio tarifai:

0 % – iki 220.000 Eur

0,5 % – iki 300.000 Eur;

1 % – iki 500.000 Eur;

2 % – virš 500.000 Eur.

Antrojo ir paskesnio gyvenamosios paskirties turto objektų vertės susumuojamos ir apmokestinama atskirai nuo pirmojo būsto. Šiai sumai taikomas progresyvumas:

0,3 % – iki 220.000 Eur

0,5 % – iki 300.000 Eur

1 % – iki 500.000 Eur;

2 % – virš 500.000 Eur.

Plačiau apie tai, kaip būtų apmokestinamas sutuoktinių NT, skaitykite čia.

Didinami akcizai

Planuojama pakeisti ir Akcizų įstatymą. Siūloma akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 62,25 Eur už 1.000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1.000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 Eur. Taip pat siūloma didinti akcizų tarifus ir cigarams bei cigarilėms iki 42 Eur už kilogramą produkto ir rūkomajam tabakui – iki 68 Eur už kilogramą produkto.

Cigarečių pakelis (kuriame yra 20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,11 Eur (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 Eur). Atitinkamo svorio cigarilių pakelis (kuriame yra 10 vnt. cigarilių) – apie 0,12 Eur, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,30 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaitinamojo tabako produktai savo savybėmis yra artimi rūkomajam tabakui, tokiems produktams siūloma nustatyti tokį patį akcizų tarifą, kaip ir kitam rūkomajam tabakui – 68,6 Eur už kilogramą produkto.

Taip pat siūloma nustatyti akcizus nikotino turinčiam elektroninių cigarečių skysčiui. Dėl mokestinių veiksnių 2 ml šio skysčio galėtų pabrangti apie 0,48 Eur.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
SEB bankas ir „Girteka“ sudarė naują rekordinį sandorį

SEB bankas įmonių grupei „Girteka Logistics“ suteikė 105 mln. Eur lizingo finansavimą, kuris 10 mln. Eur...

Transportas
08:30
VMI elektroninio deklaravimo sistema keisis iš esmės 8

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pasirašė sutartį su UAB „NRD“, kuri kartu su UAB „NFQ Technologies“ už...

Finansai
2018.08.16
Tarpusavio skolinimosi platformose galės dalyvauti ir bendrovės 9

Vyriausybė sutinka, kad tarpusavio skolinimosi platformose galėtų dalyvauti ne tik fiziniai, bet ir...

Finansai
2018.08.13
Rinka lietuviškų ICO žvaigždžių nelepina 8

Sėkmingi lietuvių komandų vieši kriptovaliutų platinimai (angl. initial coin offerings, ICOs) ir milijoninės...

Finansai
2018.08.12
Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Įprasta, jog įmonėse ir organizacijose, siekiančiose užsibrėžtų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama veiklos...

Finansai
2018.08.11
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
100.000 gyventojų sulaukė „Sodros“ pranešimų apie PSD skolas 2

Daugiau nei 100.000 gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“...

Finansai
2018.08.09
„Bonum Publicum“ šiemet uždirbo 142.000 Eur pelno 2

Šiaulių banko grupei priklausanti gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ per šešis šių metų mėnesius...

Finansai
2018.08.09
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 20

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba? 10

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja...

Finansai
2018.08.08
Kriptovaliutos prekyboje: „Topo centre“ bitkoinais atsiskaitė už 0,5 mln. Eur, lūkesčiai kyla Premium 19

Kai kurie viešbučiai, kirpyklos, oro linijos, technikos ir elektronikos pardavėjai Lietuvoje priima...

Trys dešimtys klausimų ir atsakymų apie pensijų reformą 16

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo birželio pabaigoje priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymai dėl...

Verslo aplinka
2018.08.08
Plečiasi „Sodros“ grindų prievolė 8

Nuo šių metų liepos už darbuotojus, kurie negauna minimalios algos, darbdaviai turi primokėti ne tik...

Finansai
2018.08.08
VMI patikrino NT sandorių Kaune, atrado 232.000 Eur PVM

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikrino keturias įmones, surado neapskaitytų...

Statyba ir NT
2018.08.08
Rinkos dėsniai nustojo veikti – pirkti būstą vis dar pigiau, nei nuomotis Premium 17

Pastaruosius 8 m. Lietuvoje būsto nuomos kainos augo sparčiau nei būsto kainos, rodo EBPO duomenys – šiuo...

Finansai
2018.08.08
Lietuvos namų ūkiai vieninteliai ES turi neigiamą taupymo normą 14

Lietuva vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri 2016 m. turėjo neigiamą taupymo normą (-0,5%), rodo...

Finansai
2018.08.07
VMI buria išmaniųjų kasos aparatų projekto darbo grupę 3

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia verslo atstovus registruotis į darbo grupę, kuri dirbs prie...

Finansai
2018.08.07
Nepakeliama automobilio mokesčio našta 46

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės...

Verslo aplinka
2018.08.07
Daugiau įmonių galės taikyti 0% ir 5% pelno mokesčio tarifus 2

Nuo 2019 m. daugiau nedidelių verslų galės taikyti lengvatinius 0% ir 5% pelno mokesčio tarifus, nes...

Finansai
2018.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau