Mokesčių diskusija Seime: pajamos tos pačios, o mokesčiai skiriasi

Publikuota: 2018-06-12
Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvai reikia sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, Seime diskusijoje dėl mokesčių reformos ragino premjeras Saulius Skvernelis. Vieni ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra viena iš didžiausių nelygybė ES, o mokesčių tarifai atsilieka nuo tarptautinių vidurkių, kiti akcentavo, kad vidurkiai visko nepasako. Esą reikia atsižvelgti į regiono ir Lietuvos specifiką.

Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas, pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje darbo užmokesčiui tenka 2 procentiniais punktais (p.p.) didesnė darbo užmokesčio našta nei Estijoje ir 5 p.p. didesnė nei Lenkijoje. Jis tai pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje per menkai apmokestinamas nekilnojamasis turtas (NT), todėl Vyriausybė siūlo mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir taip pat apmokestinti antrąjį būstą NT mokesčiu.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“883d14c0-662f-40b2-82b0-b6bcfbb1583e“ prefix=“Y1a“ format=“interactive“ title=“darbo jėgos apmokestinimas“]

Anot premjeros, mokesčių reforma apimtų trejų metų laikotarpį, o tai padidintų mokesčių sistemos prognozuojamumą.

Kalbėdamas apie pensijų reformą, jis prognozavo, kad iki 2070 m. vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos pakeitimo normą pavyks padidinti nuo dabartinių 40% iki 50%, o šiuo metu ši pakeitimo norma krenta. Premjeras garantavo, kad „Sodros“ biudžetas ir 2020 m. išliks pertekliniu, o pensijos bus indeksuojamos bei didinamos, kaip tai numato atitinkamas įstatymas.

Diskusija Seime prasidėjo opozicijos priekaištais, kad į ją nebuvo pakviestas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Seimas balsų dauguma nusprendė jo nekviesti, po tokio sprendimo dalis opozicijos paliko Seimo salę.

Stasys Jakeliūnas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, replikavo, kad mokesčių ir pensijų reikalai neįeina į LB funkcijas, o į LB pasiūlymus atsižvelgiama tiek, kiek verta į juos atsižvelgti.

Trys šaltiniai

Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, pabrėžė, kad esminis pensijų reformos tikslas – numatyti tris pensijų šaltinius ir tokiu būdu išskaidyti riziką. Pirmas šaltinis būtų „Sodra“, kurios mokamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo Lietuvoje dydžio, antras šaltinis – Lietuvos biudžetas. Pastarasis šaltinis atsirastų, į jį perkėlus bazinės pensijos mokėjimą. Anot p. Kukuraičio, valstybės biudžetas renka daug įvairių mokesčių, todėl turi didesnes galimybes paremti pensininkus.

„Trečias šaltinis – privatūs pensijų fondai. Mūsų gyventojai jau turi pakankamai lėšų, kad dalį jų galėtų atsidėti ateičiai“, – teigė p. Kukuraitis.

Šiuo metu antroje pensijų pakopoje dalyvauja 800.000 gyventojų ir tik 100.000 iš jų pasirinkę kaupti pagal formulę 2+2+2. Kitiems tik pervedami 2% iš „Sodros“, todėl „Sodros“ pensija jiems mažėja.

„Siūlome automatinį gyventojų įtraukimą į kaupimo sistemą pagal formulę 2+4, tai paskatintų juos pagalvoti apie ateitį“, – teigė ministras.

Anot jo, kiekviena iš šiuo metu veikiančių pensijų fondų bendrovių gautų po lygiai automatiškai įtrauktų gyventojų. Jeigu gyventojai nuspręs grįžti į „Sodra“ ir jų sukaupta suma bus didesnė nei praradimai „Sodroje“, jie gaus papildomų taškų prie būsimos pensijos. Jeigu jų į „Sodra“ atsinešta suma bus mažesnė, jie nieko nepraras. Taip pat planuojama perpus sumažinti atskaitymus į pensijų fondus bei nuo 17.000 Eur iki 10.000 Eur sumažinti ribą, kada jau galima įsigyti pensijų anuitetą.

Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas, akcentavo, kad Lietuva per mažai surenka aplinkos apsaugos ir NT mokesčių. Anot jo, išlieka galimybė išplėsti šių mokesčių bazę – juo labiau, kad jie nekenčia ekonomikos augimui. Taip pat Lietuvoje yra vienas didžiausių atotrūkių tarp PVM surinkimo ir potencialiai galimo surinkti PVM.

„Socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė Lietuvoje – vieni didžiausi Europos Sąjungoje. Didelė skurdo rizika tenka pagyvenusiems, bedarbiams, vienišiems, vaikams – čia dar reikia daug ką nuveikti“, – teigė p. Pranckevičius. Anot jo, nelygybę galima sumažinti skatinant sugrįžti į darbo rinką, didinant socialinės sistemos efektyvumą bei geriau renkant mokesčius.

„EK išskiria tris rekomendacijas Lietuvai – gerinti mokesčių surinkimą bei didinti jų bazę, tobulinti švietimo sistemos darbą bei geriau koordinuoti inovacinę politiką“, – teigė p. Pranckevičius.

Laimingos avys

Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, teigė, jog mokesčių sistemos esmė avį nukirpti taip, kad ji būtų laiminga. Tokiu atveju ji nenorės nubėgti pas kitą šeimininką. Jis teigė, kad mokesčių sistemai svarbus tiek horizontalus, tiek vertikalus teisingumas.

„Galima būtų nustatyti pagalvės mokestį – po 240 Eur kas mėnesį kiekvienam gyventojui ir biudžetas bus surinktas. Tačiau tokia sistema nebūtų teisinga, nes pensijos kartais yra mažesnės nei 240 Eur“, – teigė p. Mauricas. Jis įsitikinęs, kad siūlomas NPD padidinimas padidins vertikalų teisingumą, tačiau reforma nieko nedaro dėl horizontalaus teisingumo.

„Kodėl pagal darbo sutartį dirbantis informacinių technologijų specialistas turi mokėti nuo 3.000 Eur, o pagal individualią veiklą dirbantis advokatas – nuo 40 Eur, – kėlė klausimą p. Mauricas. – Labiausiai žmones žeidžia tai, kad skirtinga mokesčių našta tenka tokias pačias pajamas gaunantiems gyventojams.“

Siūlomi mokesčių pakeitimai

Pajamų mokestis

Padidinus pajamų mokesčio tarifą nuo 15% iki 21% ir sujungus darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas, dabartinio 380 Eur NPD taikymo poveikį galima pasiekti nustačius 272 Eur NPD.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) projekte siūloma 2019 metais NPD padidinti iki 280 Eur, 2020 metais – iki 370 Eur, 2021 metais iki – 470 Eur, taip pat siūloma išplėsti jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio 2021 metais.

Pajamų mokesčio reformos poveikį pajus gyventojai, kurie uždirba iki 2,5 VDU (šiuo metu apie 1.725 Eur).

FM skaičiuoja, kad įgyvendinusi reformą Lietuva taps konkurencingiausia Baltijos šalyse pagal darbo apmokestinimą.

Pavyzdžiui, 2021 m. asmens, gaunančio minimalią algą, mokesčių našta nuo dabartinių 30,8% sumažės iki 24%, kai Estijoje šiuo metu ji yra 25%, o Latvijoje – 30,8%.

Reformos šaltiniai

Mokesčių reformą planuojama finansuoti surinkus daugiau pajamų iš šešėlinės ekonomikos ir padidinus akcizus bei nekilnojamojo turto mokestį.

[infogram id=“6c01121b-5a83-4260-893d-f1cdcb0d6882“ prefix=“WvQ“ format=“interactive“ title=“mokesčių reformos finansavimo šaltiniai“]

GPMĮ projekte siūloma praplėsti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą nustatant, kad tokiomis išlaidomis laikomos ir sumos, sumokėtos už atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus. Į šį sąrašą taip pat patenka paslaugos, suteiktos už lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas. Kartu siūloma nustatyti 2000 Eur šių išlaidų atskaitymo ribojimo sumą. Tikimasi, kad tai padės sumažinti šešėlinę ekonomiką.

NT mokestis

Vyriausybė siūlo susiaurinti lengvatą, taikomą fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, t. y. 220.000 Eur neapmokestinamąjį dydį taikyti tik vienam didžiausios mokestinės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektui (kartu su kitu nekomercinės paskirties nekilnojamuoju turtu).

Antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą apmokestinti neatsižvelgiant į vertę, t. y. tokio turto vertė nebūtų įtraukta į 220.000 Eur lengvatą.

Didžiausioji gyvenamosios paskirties turto objekto (vieno būsto) vertė būtų susumuojama su viso kito nekomercinio nekilnojamojo turto (išskyrus antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turto) verte ir šiai sumai taikomas progresyvūs mokesčio tarifai:

0 % – iki 220.000 Eur

0,5 % – iki 300.000 Eur;

1 % – iki 500.000 Eur;

2 % – virš 500.000 Eur.

Antrojo ir paskesnio gyvenamosios paskirties turto objektų vertės susumuojamos ir apmokestinama atskirai nuo pirmojo būsto. Šiai sumai taikomas progresyvumas:

0,3 % – iki 220.000 Eur

0,5 % – iki 300.000 Eur

1 % – iki 500.000 Eur;

2 % – virš 500.000 Eur.

Plačiau apie tai, kaip būtų apmokestinamas sutuoktinių NT, skaitykite čia.

Didinami akcizai

Planuojama pakeisti ir Akcizų įstatymą. Siūloma akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 62,25 Eur už 1.000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1.000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 Eur. Taip pat siūloma didinti akcizų tarifus ir cigarams bei cigarilėms iki 42 Eur už kilogramą produkto ir rūkomajam tabakui – iki 68 Eur už kilogramą produkto.

Cigarečių pakelis (kuriame yra 20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,11 Eur (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 Eur). Atitinkamo svorio cigarilių pakelis (kuriame yra 10 vnt. cigarilių) – apie 0,12 Eur, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,30 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaitinamojo tabako produktai savo savybėmis yra artimi rūkomajam tabakui, tokiems produktams siūloma nustatyti tokį patį akcizų tarifą, kaip ir kitam rūkomajam tabakui – 68,6 Eur už kilogramą produkto.

Taip pat siūloma nustatyti akcizus nikotino turinčiam elektroninių cigarečių skysčiui. Dėl mokestinių veiksnių 2 ml šio skysčio galėtų pabrangti apie 0,48 Eur.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 6

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 9

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 10

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau