Pelno mokesčio lengvata kinui, kuria pasinaudoję laimi visi

Publikuota: 2018-06-01
Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“)
Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“)

Jau  penktus metus Lietuvoje veikia mokestinė lengvata filmų gamybai. Ir nors pirmiausia  tai – netiesioginė valstybės parama kino industrijai, tiesioginės naudos  gauna ir lėšų Lietuvoje gaminamiems filmams suteikiantis verslas.

Pastaraisiais metais užsienio filmų gamintojai vis dažniau pasirenka Lietuvą. „Karas ir taika“ (JAV, Jungtinė Karalystė), „Tokijo teismas“ (Kanada, Japonija, Nyderlandai), „Džekas Skerdikas“ (Vokietija), „Popiežius prieš Hitlerį“ (JAV) – tai tik dalis garsiau nuskambėjusių mūsų šalyje filmuotų televizinių dramų bei filmų pavadinimų. 

Šiuo metu Lietuvoje filmuojamas ir kol kas didžiausias ir brangiausias šalies istorijoje bendras HBO ir Sky televizijų projektas „Černobylis“. 5 dalių mini seriale apie atominės elektrinės katastrofą pagrindinius vaidmenis atlieka pasaulyje gerai žinomi aktoriai, o filmavimo grupę sudaro 376 žmonės – ne tik iš užsienio, bet ir iš Lietuvos.

Toks kino industrijos pagyvėjimas tiesiogiai susijęs su Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta lengvata filmų gamybai, kuri kino kūrėjams leidžia sutaupyti  iki 20 proc. filmavimo biudžeto lėšų, o į filmo gamybą investuojančioms verslo įmonėms – sumažinti mokėtiną pelno mokestį.

Jau keletą metų galiojančio mokestinio įrankio schema paprasta: Lietuvoje veikianti bendrovė, skirianti lėšų šalyje gaminamam filmui, gali susimažinti pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas 75 proc. nuo kinui suteiktos sumos. Mokėtinas pelno mokestis  taip pat sumažinamas – jau visa skirtų lėšų suma. Skaičiuojama, kad šia mokestine lengvata pasinaudojęs verslas gali laimėti iki  11,25 proc. į kiną investuotų lėšų.

Patikrinta ir gyvybinga

Nuo 2014 m. veikiančią lengvatą verslas neretai dar painioja su parama kinui, tačiau tai – dvi skirtingos, nors abi gyvybingos priemonės. „Lengvata filmų gamybai yra  finansinis instrumentas: dalį pinigų, kuriuos šiaip ar taip išleistų mokesčiams, verslas skiria kino gamintojams , o mainais už tai gauna finansinę naudą – nuolaidą mokėtinam pelno mokesčiui. Tuo tarpu teikiant paramą pirmu smuiku groja emocinis aspektas, ji tarnauja ir kaip rinkodaros priemonė, nes bendrovė minima filmo komunikacijoje“, – aiškina Rolandas Kvietkauskas, Lietuvos kino centro, administruojančio lengvatos teikimą, direktorius.

Vienintelė nauda, kurią verslas gali gauti iš lengvatos, yra pelno mokesčio sumažinimas. Žinoma, tai nereiškia, kad visiškai atsiribojama nuo projekto: skirdama lėšas, bendrovė pasirašo sutartį su konkretaus filmo prodiuserių kompanija, tad tiksliai žino, į kokio kūrinio gamybą investuoja ir kas jį kuria.

Nuo šių metų visą projektų, kurie yra atviri ir laukia verslo investicijų, sąrašą galima rasti Lietuvos kino centro interneto puslapyje. Šiuo metu jame – 32 lietuvių bei užsienio gamintojų  projektai, nuo animacijos iki dokumentikos ir komedijų.

Investicijos dydis nėra svarbus – nėra nei minimalios, nei maksimalios sumos, kurią galima skirti kinui. Pasak R. Kvietkausko, investicijos suma daugiau priklauso nuo vidinio verslo finansų planavimo, nes pelno mokesčio negalima sumažinti iki nulio.

Tuo tarpu kinui reikšminga bet kuri lėšų suma – yra projektų, kuriems užtenka 20 tūkst., yra tokių, kur tokie pinigai bus tik reikiamo finansavimo dalis. Iš neatlygintinai verslo skirtų lėšų kino gamintojai  gali padengti ne daugiau nei 20 proc. gamybos išlaidų, tačiau ši suma gali būti surinkta ir iš vieno, ir iš keleto įmonių. Mažiausia neatlygintinai filmų gamybai skirta suma buvo 2000 eurų, didžiausia – 1,4 mln. eurų.

Per lengvatos veikimo metus  ja pasinaudojo 84 Lietuvoje veikiančios verslo kompanijos, bendrai į kiną investavusios daugiau nei 10 mln. eurų.

Nauda ne tik verslui, bet ir valstybei

Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą. Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma. 

 Mokestinės lengvatos filmų gamybai dėka į Lietuvą nuo 2014 m.  buvo pritraukta daugiau kaip 30 mln. eurų užsienio investicijų. Lengvata neretai tampa lemiamu kriterijumi, kai renkama filmavimo vieta – juk, anot Lietuvos kino centro vadovo, vertinant iš Los Andželo, Vilnius ir Praha yra sąlyginai toje pačioje geografinėje pozicijoje. „Pirmiausia, žinoma, žiūrima, kuri šalis gali pasiūlyti kokybiškas ir profesionalias kino gamybos paslaugas, tačiau įvertinus jas, sprendimas priimamas atsižvelgiant į finansinį aspektą.“

Mūsų šalyje įgyvendinami užsienio filmų gamybos projektai ne tik augina Lietuvos kino industrijos profesionalumą, bet turi ir tiesioginį poveikį šalies ekonomikai – per sumokamus mokesčius bei didėjantį darbuotojų užimtumą su kinu tiesiogiai nesusijusiuose sektoriuose: viešbučių, maitinimo, prekybos, pramogų ir kituose.

Tą patvirtino ir Lietuvos kino centro užsakymu atlikto mokestinės lengvatos ekonominio poveikio tyrimas. Jis parodė, kad filmų gamintojai, pasinaudoję mokestine lengvata, sumokėjo valstybei daugiau mokesčių, nei ši neteko dėl pelno mokesčio investuotojams sumažinimo.

 „Verslui šis instrumentas tereiškia vieną sutartį, vieną pavedimą ir vieną užpildytą eilutę mokesčių deklaracijoje. Šių paprastų veiksmų atnešama nauda – didžiulė. Įmonei ji tiesiogiai pasireiškia per pelno mokesčio sumažinimą, tačiau realus jos poveikis – kur kas platesnis. Tai investicija į visos kūrybinės industrijos tobulėjimą, šalies ekonomiką ir jos konkurencingumą tarptautinėje kino gamybos arenoje“, – įsitikinęs Lietuvos kino centro vadovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mokesčių reformoje aptiko spragą – galima pasinaudoti pajamomis natūra Premium

Apskaičiuodami darbuotojų natūra gautas pajamas darbdaviai nuo 2019 m. neprivalo indeksuoti tokios darbuotojo...

Finansai
09:02
Primirštas, tačiau veiksmingas ir nemokamas „Solvit“

Lietuvos „Solvit“, kurios tikslas padėti ES piliečiams ir įmonėms išspręsti su vidaus rinka susijusias...

Pramonė
2018.09.29
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29
Tiesioginių užsienio investicijų augimas Lietuvoje – 58,5% per metus 2

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, išaugo...

Finansai
2018.09.28
Ministerija: MMA kitąmet augs, po mokesčių reformos sieks 555 Eur 19

Trišalei tarybai nepriėmus kompromisinio sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, ji nuo kitų...

Vadyba
2018.09.28
390.000 Lietuvos gyventojų – žemiau absoliučios skurdo ribos 39

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2017 m. siekė 13,8% ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 2 procentiniais...

Finansai
2018.09.28
Mokesčiai - įrankis konkurencinėje kovoje 13

Trijų Baltijos šalių mokesčių modeliai turi nemažai skirtumų – kai kurie Latvijoje ir Estijoje taikomi...

Finansai
2018.09.28
ECB: pasaulis ir euro zona jungia lėtesnę pavarą Premium

Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja, kad pasaulio ekonomika antrąjį šių metų pusmetį sulėtės. Anot...

Finansai
2018.09.28
Be darbuotojo sutikimo nuotraukų talpinti negalima 3

Norint talpinti darbuotojų nuotraukas iš įmonės organizuojamų renginių ir kelionių įmonės svetainėje ar...

Finansai
2018.09.27
Kai kyla įtarimų dėl įmonės, VMI tikrina jos akcininką Premium 2

Jeigu įmonė dirba nuostolingai ir ją paskolomis finansuoja jos akcininkas, fizinis asmuo, tokiu atveju VMI...

Finansai
2018.09.27
Lengvata elektromobiliams: atpigtų 15%, tačiau sukeltų ir rūpesčių Premium

Seimui sutikus su Ūkio ministerijos pasiūlymu elektromobilių įsigijimui taikyti investicijų lengvatą, toks...

Transportas
2018.09.27
Pajamų mokesčio lengvatos: kaip susigrąžinti mokestį nuo automobilio ir NT remonto išlaidų 3

Nuo 2019 m. keičiasi pajamų mokesčio lengvatos: kai kurios siaurėja, kai kurios išsiplečia. Atsiranda...

Finansai
2018.09.26
Ministerija: GPAIS pereinamąjį laikotarpį numatoma pratęsti iki gruodžio 4

Aplinkos ministerija paskelbė, kad prisitaikymo prie gaminių, pakuočių ir atliekų informacinės apskaitos...

Finansai
2018.09.26
Estišką eksperimentą vieni giria, kiti peikia Premium 1

Estišką mokesčių modelį vieni giria, o kiti peikia ir šiukštu nepataria jo perkelti į Lietuvą. Šios sistemos...

Finansai
2018.09.26
Pasikeitė darbuotojų skaičiaus apskaičiavimas

2018 m. rugsėjo 22 d. įsigaliojo atnaujintos vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisyklės.

Finansai
2018.09.25
GPAIS rakštis: svarstomas naujas pereinamojo laikotarpio terminas Premium 8

Verslininkams su nerimu laukiant spalio 1 d., kai baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos...

Finansai
2018.09.25
VMI pripažino, kad paskolų gausa netrukdo sumažinti pelno mokestį Premium

Mokesčių mokėtojai gali prašyti VMI grąžinti pelno mokesčio permoką, kuri susidarė dėl to, kad anksčiau...

Finansai
2018.09.25
Tyrimas: Lietuva nesurenka beveik 1 mlrd. Eur potencialaus PVM 14

Nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka Lietuvoje per metus sumažėjo 1 proc. punktu, iki 25% šalies...

Finansai
2018.09.25
Elektromobiliams siūloma pelno mokesčio lengvata 18

Šalies įmonėms, įsigysiančioms elektromobilius, nuo kitų metų gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. 

Finansai
2018.09.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau