Pelno mokesčio lengvata kinui, kuria pasinaudoję laimi visi

Publikuota: 2018-06-01
Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“)
Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“)

Jau  penktus metus Lietuvoje veikia mokestinė lengvata filmų gamybai. Ir nors pirmiausia  tai – netiesioginė valstybės parama kino industrijai, tiesioginės naudos  gauna ir lėšų Lietuvoje gaminamiems filmams suteikiantis verslas.

Pastaraisiais metais užsienio filmų gamintojai vis dažniau pasirenka Lietuvą. „Karas ir taika“ (JAV, Jungtinė Karalystė), „Tokijo teismas“ (Kanada, Japonija, Nyderlandai), „Džekas Skerdikas“ (Vokietija), „Popiežius prieš Hitlerį“ (JAV) – tai tik dalis garsiau nuskambėjusių mūsų šalyje filmuotų televizinių dramų bei filmų pavadinimų. 

Šiuo metu Lietuvoje filmuojamas ir kol kas didžiausias ir brangiausias šalies istorijoje bendras HBO ir Sky televizijų projektas „Černobylis“. 5 dalių mini seriale apie atominės elektrinės katastrofą pagrindinius vaidmenis atlieka pasaulyje gerai žinomi aktoriai, o filmavimo grupę sudaro 376 žmonės – ne tik iš užsienio, bet ir iš Lietuvos.

Toks kino industrijos pagyvėjimas tiesiogiai susijęs su Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta lengvata filmų gamybai, kuri kino kūrėjams leidžia sutaupyti  iki 20 proc. filmavimo biudžeto lėšų, o į filmo gamybą investuojančioms verslo įmonėms – sumažinti mokėtiną pelno mokestį.

Jau keletą metų galiojančio mokestinio įrankio schema paprasta: Lietuvoje veikianti bendrovė, skirianti lėšų šalyje gaminamam filmui, gali susimažinti pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas 75 proc. nuo kinui suteiktos sumos. Mokėtinas pelno mokestis  taip pat sumažinamas – jau visa skirtų lėšų suma. Skaičiuojama, kad šia mokestine lengvata pasinaudojęs verslas gali laimėti iki  11,25 proc. į kiną investuotų lėšų.

Patikrinta ir gyvybinga

Nuo 2014 m. veikiančią lengvatą verslas neretai dar painioja su parama kinui, tačiau tai – dvi skirtingos, nors abi gyvybingos priemonės. „Lengvata filmų gamybai yra  finansinis instrumentas: dalį pinigų, kuriuos šiaip ar taip išleistų mokesčiams, verslas skiria kino gamintojams , o mainais už tai gauna finansinę naudą – nuolaidą mokėtinam pelno mokesčiui. Tuo tarpu teikiant paramą pirmu smuiku groja emocinis aspektas, ji tarnauja ir kaip rinkodaros priemonė, nes bendrovė minima filmo komunikacijoje“, – aiškina Rolandas Kvietkauskas, Lietuvos kino centro, administruojančio lengvatos teikimą, direktorius.

Vienintelė nauda, kurią verslas gali gauti iš lengvatos, yra pelno mokesčio sumažinimas. Žinoma, tai nereiškia, kad visiškai atsiribojama nuo projekto: skirdama lėšas, bendrovė pasirašo sutartį su konkretaus filmo prodiuserių kompanija, tad tiksliai žino, į kokio kūrinio gamybą investuoja ir kas jį kuria.

Nuo šių metų visą projektų, kurie yra atviri ir laukia verslo investicijų, sąrašą galima rasti Lietuvos kino centro interneto puslapyje. Šiuo metu jame – 32 lietuvių bei užsienio gamintojų  projektai, nuo animacijos iki dokumentikos ir komedijų.

Investicijos dydis nėra svarbus – nėra nei minimalios, nei maksimalios sumos, kurią galima skirti kinui. Pasak R. Kvietkausko, investicijos suma daugiau priklauso nuo vidinio verslo finansų planavimo, nes pelno mokesčio negalima sumažinti iki nulio.

Tuo tarpu kinui reikšminga bet kuri lėšų suma – yra projektų, kuriems užtenka 20 tūkst., yra tokių, kur tokie pinigai bus tik reikiamo finansavimo dalis. Iš neatlygintinai verslo skirtų lėšų kino gamintojai  gali padengti ne daugiau nei 20 proc. gamybos išlaidų, tačiau ši suma gali būti surinkta ir iš vieno, ir iš keleto įmonių. Mažiausia neatlygintinai filmų gamybai skirta suma buvo 2000 eurų, didžiausia – 1,4 mln. eurų.

Per lengvatos veikimo metus  ja pasinaudojo 84 Lietuvoje veikiančios verslo kompanijos, bendrai į kiną investavusios daugiau nei 10 mln. eurų.

Nauda ne tik verslui, bet ir valstybei

Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą. Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma. 

 Mokestinės lengvatos filmų gamybai dėka į Lietuvą nuo 2014 m.  buvo pritraukta daugiau kaip 30 mln. eurų užsienio investicijų. Lengvata neretai tampa lemiamu kriterijumi, kai renkama filmavimo vieta – juk, anot Lietuvos kino centro vadovo, vertinant iš Los Andželo, Vilnius ir Praha yra sąlyginai toje pačioje geografinėje pozicijoje. „Pirmiausia, žinoma, žiūrima, kuri šalis gali pasiūlyti kokybiškas ir profesionalias kino gamybos paslaugas, tačiau įvertinus jas, sprendimas priimamas atsižvelgiant į finansinį aspektą.“

Mūsų šalyje įgyvendinami užsienio filmų gamybos projektai ne tik augina Lietuvos kino industrijos profesionalumą, bet turi ir tiesioginį poveikį šalies ekonomikai – per sumokamus mokesčius bei didėjantį darbuotojų užimtumą su kinu tiesiogiai nesusijusiuose sektoriuose: viešbučių, maitinimo, prekybos, pramogų ir kituose.

Tą patvirtino ir Lietuvos kino centro užsakymu atlikto mokestinės lengvatos ekonominio poveikio tyrimas. Jis parodė, kad filmų gamintojai, pasinaudoję mokestine lengvata, sumokėjo valstybei daugiau mokesčių, nei ši neteko dėl pelno mokesčio investuotojams sumažinimo.

 „Verslui šis instrumentas tereiškia vieną sutartį, vieną pavedimą ir vieną užpildytą eilutę mokesčių deklaracijoje. Šių paprastų veiksmų atnešama nauda – didžiulė. Įmonei ji tiesiogiai pasireiškia per pelno mokesčio sumažinimą, tačiau realus jos poveikis – kur kas platesnis. Tai investicija į visos kūrybinės industrijos tobulėjimą, šalies ekonomiką ir jos konkurencingumą tarptautinėje kino gamybos arenoje“, – įsitikinęs Lietuvos kino centro vadovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Sodra“ atnaujino pensijų skaičiuoklę – grąžos iki 8%

„Sodra“ pristato skaičiuoklę, kuri padės apsispręsti, ar dalyvauti antroje pensijų kaupimo pakopoje ir kokiu...

Finansai
12:31
Visi 2019 m. pajamų mokesčio tarifai – vienoje vietoje

Nuo 2019 m. su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos 20% arba 27% tarifu, o dividendų ir...

Finansai
11:47
Mokestiniai ginčai dėl „Metrail“ virsta Damoklo kardu įmonėms Premium

Nenorėdamos mokėti dėl „Metrail“ istorijos priskaičiuotų baudų, vis daugiau įmonių kreipiasi į teismus...

Išsamiai: kiek kam didėja pajamos 2019 m.

Mokesčių ir pensijų reforma labiausiai padidins tokių darbuotojų pajamas po mokesčių, kurie pasirinks...

Finansai
2019.01.01
Ekonomistai: mokesčių pakeitimai padidins pajamas, bet būtinos reformos 22

Dauguma ekonomistų sako, kad sausį įsigaliojantys mokesčių pakeitimai pagerins žmonių gyvenimą, nes padidins...

Finansai
2018.12.31
Suomių mokesčių administratorius: ir Kalėdų seneliai turi mokėti mokesčius 1

Prieš prasidedant kalėdiniam šurmuliui Suomijos mokesčių administratorius įspėjo, kad laisvai samdomi Kalėdų...

Verslo aplinka
2018.12.30
Ekspertų apklausa: kurie 2018 m. ekonomikos įvykiai buvo svarbiausi 5

Svarbiausias 2018-ųjų Lietuvos ekonominis įvykis buvo šalies tapimas Ekonominio bendradarbiavimo o ir plėtros...

Verslo aplinka
2018.12.28
11 mėnesių centrinės valdžios perviršis – 377 mln. Eur

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metų sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 377,3...

Finansai
2018.12.28
II pensijų pakopoje galima kaupti ir didesnėmis sumomis 7

Antroje pensijų pakopoje galima kaupti ir didesnėmis sumomis nei 3% nuo atlyginimo – 3% viršijančioms įmokoms...

Finansai
2018.12.28
Iki, 2018 metai, sveiki, dar įdomesni 2019 metai! 1

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“,...

Finansai
2018.12.28
ES direktyvoje – baigtinis įrodymų sąrašas taikant 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Taryba patvirtino „greitus“ PVM direktyvos pataisymus, kurie palengvins verslui 0% PVM...

Finansai
2018.12.28
2019 m. laukia 30 mokesčių pakeitimų, amnestija ir gėdos stulpas 15

Kitais metais laukia mažesnė mokesčių našta darbo užmokesčiui, kitokių pajamų mokesčių lengvatų. Taip pat bus...

Finansai
2018.12.28
„Sodra“ vaiko priežiūros išmokas už gruodį išmoka anksčiau 2

Tėvams „Sodra“ nusprendė anksčiau išmokėti vaiko priežiūros išmokas už gruodį, todėl šį mėnesį šeimos išmokų...

Finansai
2018.12.27
Tarp Baltijos šalių daugiausiai būstui planuoja skolintis Lietuvoje 3

Lietuviai palankiausiai iš Baltijos šalių gyventojų žiūri į skolinimąsi ir planuoja daugiausiai skolintis...

Finansai
2018.12.27
Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
Mokesčių amnestija galios ne visiems 3

Pirmąjį kitų metų pusmetį gyventojai ir įmonės galės nebaudžiami deklaruoti pamirštus sumokėti ar nuslėptus...

Finansai
2018.12.27
Svarbiausi mokesčių pokyčiai: prekybos sektoriui 2019 m. bus sunkūs Premium 1

Ateinančiais metais prekybos sektoriuje bus labai daug pasikeitimų, verslui tai bus sunkus laikas. Vien jau...

„Sodra“ prašo pranešimus apie darbo pradžią pateikti anksčiau 3

„Sodra“ rengiasi įmokų ir pensijų socialinio draudimo pokyčiams kitų metų pradžioje ir informacinėse...

Finansai
2018.12.21
Traukiasi Vilniaus apskrities VMI viršininkė

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Glumbakienė savo noru pasitraukė iš...

Finansai
2018.12.21
Suraskite save: 1-ojo, 1.000-ojo, 500.000-ojo gyventojo pajamos 36

Gyventojų apmokestinamųjų pajamų pjūvis rodo, kad pirmieji dešimt gyventojų per metus gavo virš 1 mln. Eur...

Finansai
2018.12.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau