Pelno mokesčio lengvata kinui, kuria pasinaudoję laimi visi

Publikuota: 2018-06-01
Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“)
Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“)

Jau  penktus metus Lietuvoje veikia mokestinė lengvata filmų gamybai. Ir nors pirmiausia  tai – netiesioginė valstybės parama kino industrijai, tiesioginės naudos  gauna ir lėšų Lietuvoje gaminamiems filmams suteikiantis verslas.

Pastaraisiais metais užsienio filmų gamintojai vis dažniau pasirenka Lietuvą. „Karas ir taika“ (JAV, Jungtinė Karalystė), „Tokijo teismas“ (Kanada, Japonija, Nyderlandai), „Džekas Skerdikas“ (Vokietija), „Popiežius prieš Hitlerį“ (JAV) – tai tik dalis garsiau nuskambėjusių mūsų šalyje filmuotų televizinių dramų bei filmų pavadinimų. 

Šiuo metu Lietuvoje filmuojamas ir kol kas didžiausias ir brangiausias šalies istorijoje bendras HBO ir Sky televizijų projektas „Černobylis“. 5 dalių mini seriale apie atominės elektrinės katastrofą pagrindinius vaidmenis atlieka pasaulyje gerai žinomi aktoriai, o filmavimo grupę sudaro 376 žmonės – ne tik iš užsienio, bet ir iš Lietuvos.

Toks kino industrijos pagyvėjimas tiesiogiai susijęs su Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta lengvata filmų gamybai, kuri kino kūrėjams leidžia sutaupyti  iki 20 proc. filmavimo biudžeto lėšų, o į filmo gamybą investuojančioms verslo įmonėms – sumažinti mokėtiną pelno mokestį.

Jau keletą metų galiojančio mokestinio įrankio schema paprasta: Lietuvoje veikianti bendrovė, skirianti lėšų šalyje gaminamam filmui, gali susimažinti pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas 75 proc. nuo kinui suteiktos sumos. Mokėtinas pelno mokestis  taip pat sumažinamas – jau visa skirtų lėšų suma. Skaičiuojama, kad šia mokestine lengvata pasinaudojęs verslas gali laimėti iki  11,25 proc. į kiną investuotų lėšų.

Patikrinta ir gyvybinga

Nuo 2014 m. veikiančią lengvatą verslas neretai dar painioja su parama kinui, tačiau tai – dvi skirtingos, nors abi gyvybingos priemonės. „Lengvata filmų gamybai yra  finansinis instrumentas: dalį pinigų, kuriuos šiaip ar taip išleistų mokesčiams, verslas skiria kino gamintojams , o mainais už tai gauna finansinę naudą – nuolaidą mokėtinam pelno mokesčiui. Tuo tarpu teikiant paramą pirmu smuiku groja emocinis aspektas, ji tarnauja ir kaip rinkodaros priemonė, nes bendrovė minima filmo komunikacijoje“, – aiškina Rolandas Kvietkauskas, Lietuvos kino centro, administruojančio lengvatos teikimą, direktorius.

Vienintelė nauda, kurią verslas gali gauti iš lengvatos, yra pelno mokesčio sumažinimas. Žinoma, tai nereiškia, kad visiškai atsiribojama nuo projekto: skirdama lėšas, bendrovė pasirašo sutartį su konkretaus filmo prodiuserių kompanija, tad tiksliai žino, į kokio kūrinio gamybą investuoja ir kas jį kuria.

Nuo šių metų visą projektų, kurie yra atviri ir laukia verslo investicijų, sąrašą galima rasti Lietuvos kino centro interneto puslapyje. Šiuo metu jame – 32 lietuvių bei užsienio gamintojų  projektai, nuo animacijos iki dokumentikos ir komedijų.

Investicijos dydis nėra svarbus – nėra nei minimalios, nei maksimalios sumos, kurią galima skirti kinui. Pasak R. Kvietkausko, investicijos suma daugiau priklauso nuo vidinio verslo finansų planavimo, nes pelno mokesčio negalima sumažinti iki nulio.

Tuo tarpu kinui reikšminga bet kuri lėšų suma – yra projektų, kuriems užtenka 20 tūkst., yra tokių, kur tokie pinigai bus tik reikiamo finansavimo dalis. Iš neatlygintinai verslo skirtų lėšų kino gamintojai  gali padengti ne daugiau nei 20 proc. gamybos išlaidų, tačiau ši suma gali būti surinkta ir iš vieno, ir iš keleto įmonių. Mažiausia neatlygintinai filmų gamybai skirta suma buvo 2000 eurų, didžiausia – 1,4 mln. eurų.

Per lengvatos veikimo metus  ja pasinaudojo 84 Lietuvoje veikiančios verslo kompanijos, bendrai į kiną investavusios daugiau nei 10 mln. eurų.

Nauda ne tik verslui, bet ir valstybei

Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą. Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma. 

 Mokestinės lengvatos filmų gamybai dėka į Lietuvą nuo 2014 m.  buvo pritraukta daugiau kaip 30 mln. eurų užsienio investicijų. Lengvata neretai tampa lemiamu kriterijumi, kai renkama filmavimo vieta – juk, anot Lietuvos kino centro vadovo, vertinant iš Los Andželo, Vilnius ir Praha yra sąlyginai toje pačioje geografinėje pozicijoje. „Pirmiausia, žinoma, žiūrima, kuri šalis gali pasiūlyti kokybiškas ir profesionalias kino gamybos paslaugas, tačiau įvertinus jas, sprendimas priimamas atsižvelgiant į finansinį aspektą.“

Mūsų šalyje įgyvendinami užsienio filmų gamybos projektai ne tik augina Lietuvos kino industrijos profesionalumą, bet turi ir tiesioginį poveikį šalies ekonomikai – per sumokamus mokesčius bei didėjantį darbuotojų užimtumą su kinu tiesiogiai nesusijusiuose sektoriuose: viešbučių, maitinimo, prekybos, pramogų ir kituose.

Tą patvirtino ir Lietuvos kino centro užsakymu atlikto mokestinės lengvatos ekonominio poveikio tyrimas. Jis parodė, kad filmų gamintojai, pasinaudoję mokestine lengvata, sumokėjo valstybei daugiau mokesčių, nei ši neteko dėl pelno mokesčio investuotojams sumažinimo.

 „Verslui šis instrumentas tereiškia vieną sutartį, vieną pavedimą ir vieną užpildytą eilutę mokesčių deklaracijoje. Šių paprastų veiksmų atnešama nauda – didžiulė. Įmonei ji tiesiogiai pasireiškia per pelno mokesčio sumažinimą, tačiau realus jos poveikis – kur kas platesnis. Tai investicija į visos kūrybinės industrijos tobulėjimą, šalies ekonomiką ir jos konkurencingumą tarptautinėje kino gamybos arenoje“, – įsitikinęs Lietuvos kino centro vadovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kol valdžia reformuoja mokesčius, kapitalas balsuoja kojomis 7

Kol valdžia gražbyliavo apie būsimą mokesčių reformą, kuri Lietuvą turi paversti patraukliausia šalimi...

Verslo aplinka
2018.06.30
Prezidentė pasirašė mokesčių reformos įstatymus 4

Kaip ir žadėjo, prezidentė Dalia Grybauskaitė neatidėliojo Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Paskaičiuokite, kokį atlyginimą gausite 2019 m. po mokesčių reformos 26

Seimui ketvirtadienį palaiminus mokečių reformą, pagal kurią darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai...

Finansai
2018.06.29
Po reformos: pasilyginkime, kas ir kiek Europoje mokesčių sumoka mažiau Premium 43

Lyginamoji analizė rodo, kad dėl mažėsiančio darbo santykių apmokestinimo 2019 m. Lietuvoje mokėsime mažiau...

Finansai
2018.06.29
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 4

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

Seimas patvirtino ir pensijų reformą

Seimas ketvirtadienį tarė paskutinį žodį dėl pensijų reformos – galutiniame balsavime reformai buvo pritarta.

Rinkos
2018.06.28
Pernai įmonių pradėtų bankrotų skaičius išaugo 8,7%

2017 m. pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 8,7%. Beveik visos bankrotą pradėjusios įmonės –...

Finansai
2018.06.28
Seimas galutinai palaimino mokesčių reformą 36

Seimo nariai ketvirtadienį pritarė mokesčių reformai, pagal kurią įvedami 20% ir 27% gyventojų pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.28
Įteisinta ir mokesčių amnestija, ir didesnės baudos už mokesčių slėpimą

Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlymui numatyti laikiną galimybę deklaruoti „pamirštus“ mokesčius be...

Verslo aplinka
2018.06.28
Patvirtintas akcizų rūkalams didinimo trimetis planas 2

Akcizai rūkalams didės artimiausius trejus metus – cigaretėms vidutiniškai po 6% kasmet, cigarams, cigarilėms...

Verslo aplinka
2018.06.28
Nesuprantami mokesčių pakeitimai: šou tęsiasi 17

Seimo nariai spaudžiami byrančio laiko, likusio iki šios sesijos pabaigos, skubos tvarka stumia mokesčių ir...

Verslo aplinka
2018.06.28
Profsąjungoms bus galima skirti 1% GPM

Profesinės sąjungos turės teisę gauti iš gyventojų savarankiškai ir atskirai joms pervestą 1% gyventojų...

Verslo aplinka
2018.06.28
Prezidentė paskubės peržiūrėti mokesčių reformos įstatymus 10

Prezidentė Dalia Grybauskaitė leido suprasti, kad skubos tvarka, dar šios savaitės pabaigoje tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.06.28
Vyriausybės įstaigų finansai ir personalo valdymas – vienose rankose: kaip veiks Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras Premium

Beveik pusantro šimto vyriausybinių įstaigų centralizuoja dalį savo funkcijų po vienu stogu. Tikinama, kad...

Verslo aplinka
2018.06.28
„Western Union“ Lietuvoje pernai uždirbo beveik 5 mln. Eur

Pasaulinės grynųjų pinigų perlaidų lyderės „Western Union“ valdoma bendrovė „Western Union Processing...

Finansai
2018.06.27
EK siūlymas: ES parama mažės iki 278 Eur gyventojui  7

Pagal pateiktus Europos Komisijos (EK) siūlymus ES paramos intensyvumas Lietuvoje nuo 2021 m. mažėja iki 278...

Finansai
2018.06.27
Šimonytė apie reformą: finansų šizofrenija tęsiasi Premium 34

Seime kelią besiskinanti reforma nėra jokia „centro kairioji“, kokia save vadina Vyriausybė ir Seimo...

Finansai
2018.06.27
VMI sudarytame PVM atotrūkio žemėlapyje – juodosios skylės Premium 3

VMI skelbia Lietuvos PVM atotrūkio žemėlapį pagal savivaldybes ir ūkio šakas, o ateityje PVM mokėtojai,...

Finansai
2018.06.27
Valdantieji vėl koreguoja NPD didinimo planus 1

Seimo valdančiųjų lyderiai antradienio popietę atsitraukė nuo pasiūlymo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD)...

Finansai
2018.06.26
Seime toliau juda mokesčių reforma: pritarta GPM ir NPD pokyčiams 67

Antradienį Seimas ėmėsi toliau svarstyti mokesčių reformos paketą. Parlamentarai pritarė gyventojų pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau