Pelno mokesčio lengvata kinui, kuria pasinaudoję laimi visi

Publikuota: 2018-06-01
Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“)
svg svg
Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“)

Jau  penktus metus Lietuvoje veikia mokestinė lengvata filmų gamybai. Ir nors pirmiausia  tai – netiesioginė valstybės parama kino industrijai, tiesioginės naudos  gauna ir lėšų Lietuvoje gaminamiems filmams suteikiantis verslas.

Pastaraisiais metais užsienio filmų gamintojai vis dažniau pasirenka Lietuvą. „Karas ir taika“ (JAV, Jungtinė Karalystė), „Tokijo teismas“ (Kanada, Japonija, Nyderlandai), „Džekas Skerdikas“ (Vokietija), „Popiežius prieš Hitlerį“ (JAV) – tai tik dalis garsiau nuskambėjusių mūsų šalyje filmuotų televizinių dramų bei filmų pavadinimų. 

Šiuo metu Lietuvoje filmuojamas ir kol kas didžiausias ir brangiausias šalies istorijoje bendras HBO ir Sky televizijų projektas „Černobylis“. 5 dalių mini seriale apie atominės elektrinės katastrofą pagrindinius vaidmenis atlieka pasaulyje gerai žinomi aktoriai, o filmavimo grupę sudaro 376 žmonės – ne tik iš užsienio, bet ir iš Lietuvos.

Toks kino industrijos pagyvėjimas tiesiogiai susijęs su Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta lengvata filmų gamybai, kuri kino kūrėjams leidžia sutaupyti  iki 20 proc. filmavimo biudžeto lėšų, o į filmo gamybą investuojančioms verslo įmonėms – sumažinti mokėtiną pelno mokestį.

Jau keletą metų galiojančio mokestinio įrankio schema paprasta: Lietuvoje veikianti bendrovė, skirianti lėšų šalyje gaminamam filmui, gali susimažinti pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas 75 proc. nuo kinui suteiktos sumos. Mokėtinas pelno mokestis  taip pat sumažinamas – jau visa skirtų lėšų suma. Skaičiuojama, kad šia mokestine lengvata pasinaudojęs verslas gali laimėti iki  11,25 proc. į kiną investuotų lėšų.

Patikrinta ir gyvybinga

Nuo 2014 m. veikiančią lengvatą verslas neretai dar painioja su parama kinui, tačiau tai – dvi skirtingos, nors abi gyvybingos priemonės. „Lengvata filmų gamybai yra  finansinis instrumentas: dalį pinigų, kuriuos šiaip ar taip išleistų mokesčiams, verslas skiria kino gamintojams , o mainais už tai gauna finansinę naudą – nuolaidą mokėtinam pelno mokesčiui. Tuo tarpu teikiant paramą pirmu smuiku groja emocinis aspektas, ji tarnauja ir kaip rinkodaros priemonė, nes bendrovė minima filmo komunikacijoje“, – aiškina Rolandas Kvietkauskas, Lietuvos kino centro, administruojančio lengvatos teikimą, direktorius.

Vienintelė nauda, kurią verslas gali gauti iš lengvatos, yra pelno mokesčio sumažinimas. Žinoma, tai nereiškia, kad visiškai atsiribojama nuo projekto: skirdama lėšas, bendrovė pasirašo sutartį su konkretaus filmo prodiuserių kompanija, tad tiksliai žino, į kokio kūrinio gamybą investuoja ir kas jį kuria.

Nuo šių metų visą projektų, kurie yra atviri ir laukia verslo investicijų, sąrašą galima rasti Lietuvos kino centro interneto puslapyje. Šiuo metu jame – 32 lietuvių bei užsienio gamintojų  projektai, nuo animacijos iki dokumentikos ir komedijų.

Investicijos dydis nėra svarbus – nėra nei minimalios, nei maksimalios sumos, kurią galima skirti kinui. Pasak R. Kvietkausko, investicijos suma daugiau priklauso nuo vidinio verslo finansų planavimo, nes pelno mokesčio negalima sumažinti iki nulio.

Tuo tarpu kinui reikšminga bet kuri lėšų suma – yra projektų, kuriems užtenka 20 tūkst., yra tokių, kur tokie pinigai bus tik reikiamo finansavimo dalis. Iš neatlygintinai verslo skirtų lėšų kino gamintojai  gali padengti ne daugiau nei 20 proc. gamybos išlaidų, tačiau ši suma gali būti surinkta ir iš vieno, ir iš keleto įmonių. Mažiausia neatlygintinai filmų gamybai skirta suma buvo 2000 eurų, didžiausia – 1,4 mln. eurų.

Per lengvatos veikimo metus  ja pasinaudojo 84 Lietuvoje veikiančios verslo kompanijos, bendrai į kiną investavusios daugiau nei 10 mln. eurų.

Nauda ne tik verslui, bet ir valstybei

Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą. Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma. 

 Mokestinės lengvatos filmų gamybai dėka į Lietuvą nuo 2014 m.  buvo pritraukta daugiau kaip 30 mln. eurų užsienio investicijų. Lengvata neretai tampa lemiamu kriterijumi, kai renkama filmavimo vieta – juk, anot Lietuvos kino centro vadovo, vertinant iš Los Andželo, Vilnius ir Praha yra sąlyginai toje pačioje geografinėje pozicijoje. „Pirmiausia, žinoma, žiūrima, kuri šalis gali pasiūlyti kokybiškas ir profesionalias kino gamybos paslaugas, tačiau įvertinus jas, sprendimas priimamas atsižvelgiant į finansinį aspektą.“

Mūsų šalyje įgyvendinami užsienio filmų gamybos projektai ne tik augina Lietuvos kino industrijos profesionalumą, bet turi ir tiesioginį poveikį šalies ekonomikai – per sumokamus mokesčius bei didėjantį darbuotojų užimtumą su kinu tiesiogiai nesusijusiuose sektoriuose: viešbučių, maitinimo, prekybos, pramogų ir kituose.

Tą patvirtino ir Lietuvos kino centro užsakymu atlikto mokestinės lengvatos ekonominio poveikio tyrimas. Jis parodė, kad filmų gamintojai, pasinaudoję mokestine lengvata, sumokėjo valstybei daugiau mokesčių, nei ši neteko dėl pelno mokesčio investuotojams sumažinimo.

 „Verslui šis instrumentas tereiškia vieną sutartį, vieną pavedimą ir vieną užpildytą eilutę mokesčių deklaracijoje. Šių paprastų veiksmų atnešama nauda – didžiulė. Įmonei ji tiesiogiai pasireiškia per pelno mokesčio sumažinimą, tačiau realus jos poveikis – kur kas platesnis. Tai investicija į visos kūrybinės industrijos tobulėjimą, šalies ekonomiką ir jos konkurencingumą tarptautinėje kino gamybos arenoje“, – įsitikinęs Lietuvos kino centro vadovas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Compensa“ ir „Seesam“ baigė susijungimą

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Seesam Insurance“, gavusios atsakingų...

Rinkos
15:12
Ir krizės įkarštyje augę indėliai gali pavirsti vartojimo pirtimi Premium 1

Lietuvos gyventojų, įmonių ir valdžios sektoriaus indėlių apimtis komerciniuose bankuose per gegužę...

Finansai
13:33
Keičiasi kai kurios didžiausios ir mažiausios „Sodros“ išmokos

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo ...

Gazelė
12:20
„Bonum Publicum“ virsta į „SB draudimą“

Šiaulių banko valdoma gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ nuo liepos 1 d. keičia pavadinimą į „SB...

Rinkos
10:06
Verslo liudijimai nuo liepos išduodami ne visiems

Nuo liepos su vienu verslo liudijimu bus galima užsiimti tik vieno buto nuoma, o būstų ir automobilių...

Gazelė
10:02
Paskutinę dieną pajamų dar nedeklaravo 147.000 gyventojų 1

Paskutinę pajamų deklaravimo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia laukianti dar 147.000...

Finansai
09:30
Tamsesnė paskolų moratoriumo pusė: daugiau verslų gali nepajėgti jų grąžinti Premium

Lietuvos finansų įstaigos iki rugsėjo 30 d. pratęsia moratoriumą verslo ir gyvenotojų paskoloms. Šiuo metu...

Finansai
09:00
Karantininės būsto paskolos: suma krito beveik trečdaliu, palūkanos stabilios Premium 1

Naujai išduotų paskolų būstui įsigyti vidutinės palūkanos Lietuvoje gegužę siekė 2,4% – buvo kiek didesnės...

„Ignitis grupė“ skolina 200 mln. Eur ESO

UAB „Ignitis grupė“ šiandien suteikė 200 mln. Eur ilgalaikę paskolą AB „Energijos skirstymo operatorius“...

Pramonė
2020.06.30
„Luminor“ klientų perkėlimas į naują sistemą neapsiėjo be trikdžių 15

Lietuvos „Luminor“ banko, į kurį susijungė „Nordea“ ir DNB bankai, klientų perkėlimas į vieningą sistemą...

Rinkos
2020.06.30
„Ignitis grupės“ IPO galimi talkininkai šokiravo rinką Premium 9

Lietuvos energetikos grupės „Ignitis“ žygis į akcijų rinką toliau vyksta pakeltų antakių kalneliais ir...

Rinkos
2020.06.30
Didiesiems investuotojams – pelno mokesčio lengvata 1

Dideliems investuotojams nuo kitų metų bus pradėta taikyti pelno mokesčio lengvata. Kartu nustatyta, kad po...

Verslo aplinka
2020.06.30
Paskolos turizmui: daliai įmonių pavėluotų pinigų nebereikia Premium

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad nuo koronaviruso nukentėjusios Lietuvos turizmo,...

Paslaugos
2020.06.30
Finansų ministerija: tikėtina, kad Lietuvos ekonomika atsities 2022 m. 7

Nuo antrojo šių metų pusmečio tikėtinas laipsniškas Lietuvos ūkio atsigavimas, praėjusių metų lygį pasiekiant...

Finansai
2020.06.30
V. Šapoka: Lietuvos paštą paversti mažmeniniu banku yra teisiškai neįmanoma

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad pritaria jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“...

Finansai
2020.06.30
Teismas: administratorė su 6 išeitinėmis buvo atleista teisėtai Premium 15

Darbdavys net ir išmokėjęs šešių atlyginimų dydžio išeitinę negali darbuotojo atleisti be aiškios...

Finansai
2020.06.30
Lietuviai minties vasarą atostogauti užsienyje neatsisako – tai ketina daryti kas penktas Verslo tribūna

Prie kelionių užsienyje vasarą įpratusių lietuvių planus šiemet sujaukė koronavirusas. Nepaisant to, vienas...

„Luminor“ komunikacijos vadove tapo I. Baltrušaitienė 5

Indrė Baltrušaitienė, neseniai pasitraukusi iš prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės pareigų, tokias...

Rinkodara
2020.06.29
„Paysera“ žengia į Kosovo rinką 1

Elektroninių mokėjimų įstaiga „Paysera“ Kosove gavo pirmąją šalyje elektroninių pinigų įstaigos (EMI)...

Rinkos
2020.06.29
Europos investicijų bankas skolina verslo centro plėtrai Rygoje

Europos investicijų bankas (EIB) skiria 22 mln. Eur paskolą koncerno SBA įmonės „Capitalica Asset Management“...

Statyba ir NT
2020.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus