Chroniškos ligos pasekmės

Publikuota: 2018-05-11
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ko gero, nūnai reta valdžia galėtų pasigirti neprikišusi nagų prie pensijų kaupimo sistemos – kas keletą metų eiliniai „reformuotojai“ mėgina viską apversti aukštyn kojomis.

Priešokiais mėginant pertvarkyti pensijų sistemą ir neturint kompleksinio požiūrio į visą sistemą, eksperimentai žada tik vieną rezultatą: gyventojai pasijus apgauti ir praras pasitikėjimą pensijų sistema. Privačių pensijų kaupimo fondų dalyviai jau svarsto teisybės ieškoti teismuose.

Pensijų reforma Lietuvoje jau įgauna chroniškos ligos pobūdį – paūmėjimų požymiai reguliariai kartojasi. Mūsų šalies gyventojai jau 14 metų turi galimybę dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų kaupti pasirinktose pensijų kaupimo bendrovėse. Įstatymo sumanytojai aiškino, kad tokia naujovė suteiks daugiau galimybių darbingo amžiaus žmonėms pasirūpinti geresne apsauga senatvėje, gauti didesnę pensiją ir kt. Pradinis įmokos dydis buvo 2,5%, o pridedant kasmet po procentą, 2007 m. jis turėjo pasiekti 5,5%.

Tačiau smogė ekonomikos krizė, tad nuo 2009-ųjų Seimas kelis kartus keitė Pensijų sistemos reformos įstatymą ir vis mažino kaupiamųjų įmokų dydžius. Galiausiai teliko 1,5%. Neapsikentę kai kurie pensijų fondų dalyviai tarifų sumažinimą apskundė Konstituciniam Teismui (KT). Šis išaiškino, kad asmenys pagal įstatymą įgijo tam tikrų teisių, kad priimant sprendimą laikinai sumažinti lėšų dalį buvo privalu laikytis Konstitucijos normų, tarp jų ir teisingumo, protingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir kt. Taip pat minima, kad neišvengiami praradimai asmenims turi būti tinkamai kompensuojami.

Nuo KT nutarimo praėjo 6 metai – iki šio momento taip ir neatkurtas įmokų į pensijų fondus ikikrizinis dydis, kurį valstybė buvo įsipareigojusi neterminuotai pervesti į pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąskaitas pensijų fonduose, taip pat nėra kompensuoti šių asmenų praradimai, atsiradę dėl krizės metu sumažintų įmokų į tuos fondus.

Negana to, per tuos šešerius metus būta ne vieno mėginimo prikirpti pensijų fondus, o drąsesni „patarėjai“ net svaičiojo kone apie sukauptų lėšų nacionalizavimą ir visišką kaupiančiųjų grąžinimą į „Sodros“ glėbį. Galiausiai sugalvota nauja formulė, kai į fondus truputį įdeda „Sodra“, truputį – pats dalyvis ir truputį – valstybė. Neilgai buvo leista gyvuoti ir šiam modeliui: dabartiniai valdantieji reformatoriai susigalvojo naujų taisyklių. Formulė vėl keičiama: nuo 2020 m. žadėto „Sodros“ tarifo kilstelėjimo iki 3,5% nebus, gyventojai turės įmokėti jau po 4%. Kitaip tariant, pasaka be galo ir be supratimo. Regis, būtent be pačių „reformatorių“ supratimo. O juk į visas pensijų sistemos skaičiuokles buvo įtraukta, kad valstybė nuo 2020 m. didina „Sodros“ įmokų dalį iki 3,5%. Tokiu būdu gyventojai teisėtai viliasi, kad „Sodros“ įmokos dalis didės.

Negana to, kad skubos darbą patys žinote, kas gaudo, panašu, kad reformos autoriai arba nesikonsultavo su teisininkais (o kiekvienoje ministerijoje jų esama ne vieno), arba jų patarimus ignoravo. Tiesa, dar galimas trečias variantas – teisininkų kompetencijos klausimas.

Bet kokiu atveju yra grėsmių, kad Vyriausybės siūlymai mažintų įsipareigojimus pensijų dalyvių atžvilgiu, – manytina, kad tai prieštarautų minėtam KT nutarimui, t. y. nebūtų iki galo įvykdytas per krizę sumažintų įmokų kompensavimas.

VŽ nuomone, Vyriausybė, paskubomis rengdama tokios svarbos reformas ir kėsindamasi pažeisti teisėtus žmonių lūkesčius, ne tik rizikuoja prarasti pasitikėjimą pensijų sistema (o gal ir ne tik ja), bet gali sulaukti ir teisminių ieškinių. Iš kokių pinigų ji mokėtų teismus laimėjusiems piliečiams? Ir kiek kartų bus dar lipama ant to paties grėblio?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Investuotojams kuria naują pelno lengvatą Premium

Kuriama nauja lengvata investuotojams. VŽ žiniomis, nuo 2019 m. liepos siūloma atleisti nuo pelno mokesčio...

Finansai
06:00
Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP išlieka tarp mažiausių ES

Lietuvos valdžios skola II ketv. siekė 15,219 mlrd. Eur ir sudarė 35% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) –...

Finansai
2018.10.23
D. Trumpo efektas: pasaulinės pusmečio investicijos krito 41% Premium

Pasaulinis tiesioginių užsienio investicijų srautas (TUI) 2018 m. pirmąjį pusmetį smuko 41%, iki 470 mlrd.

Finansai
2018.10.23
Lietuva iš verslo liudijimų jau išaugo 30

Kai kurių paslaugas teikiančių smulkių verslininkų laukia permainos – Finansų ministerija (FM) rengia...

Finansai
2018.10.23
Laukia naujos formos paieškos: nelieka dalies verslo liudijimų Premium 5

Ant Vyriausybės stalo greitai atsidurs Finansų ministerijos pasiūlymai panaikinti kai kurių veiklų verslo...

Finansai
2018.10.23
Ar jau pučiasi medicininių kanapių burbulas? Rėmėjo turinys

Kriptovaliutų verslas po truputį tampa nuobodus. Naujųjų valiutų kursams krentant žemyn, nebesinori girtis...

Finansai
2018.10.22
G. Nausėda: su 2019 m. biudžetu sunkmečiui nesirengiama 3

Ateinančiais metais nepavyks reikšmingai sumažinti socialinės atskirties ir tinkamai pasiruošti juodai...

Finansai
2018.10.22
Išmokėdamos kompensacijas už nekonkuravimą, įmonės sumažina atlyginimą Premium 5

Norint, kad darbuotojas nekonkuruotų darbo santykių metu, jam reikia mokėti 40% darbo užmokesčio dydžio...

Finansai
2018.10.22
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 7

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 7

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau