LB: Airija perskirsto mažiau BVP, bet vizitas pas gydytoją kainuoja 60 Eur

Publikuota: 2018-05-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Airija, kaip ir Lietuva, perskirsto mažesnę BVP dalį nei vidutiniškai ES. Tačiau Airija, priešingai nei Lietuva, daugiau viešųjų paslaugų yra privatizavusi.

Lietuvos mokestinės pajamos ir visos valdžios sektoriaus išlaidos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES). 2016 m. duomenimis, Lietuvoje jos sudarė atitinkamai 29,9 ir 34,2% BVP. Šie rodikliai mažesni buvo tik Airijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Nors tai, kokia BVP dalis perskirstoma per valdžios sektoriaus biudžetą, iš esmės priklauso nuo visuomenės pasirinkimo, lyginant įvairias šalis pastebima tendencija, kad valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis didėja augant šalies ekonominiam išsivystymui, rašoma Lietuvos banko (LB) rašte Vyriausybei „Dėl mokesčių ir pensijų sistemos pokyčių“.

Ši tendencija dar vadinama Vagnerio dėsniu ir reiškia, kad augant išsivystymo ir pragyvenimo lygiui, valstybės teikiamų prekių ir paslaugų poreikis didėja dar sparčiau (pvz., socialinės apsaugos, švietimo, kultūros, infrastruktūros ir kt.), todėl auga ir valdžios sektoriaus išlaidų dalis BVP.

Lietuvos valdžios sektoriaus mokestinių pajamų santykis yra beveik 6% BVP atitrūkęs nuo pagrindinės tendencijos tarp ES šalių. 2004–2016 m. mokestinių pajamų ir BVP santykis padidėjo 0,6% punkto, palyginti su 1,6% punkto padidėjimu visoje ES. Šiuo metu jis yra mažesnis už ekonomikos pakilimo metu stebėtą dydį (2008 m. – 30,7%).

Iš visų ES valstybių išskiria Airija – valstybė, kurios mokestinių pajamų ir BVP santykis yra mažiausias, o BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą (PGS) – didžiausias, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ar Japonija taip pat pasiekė didelių ekonominių laimėjimų, nors perskirsto nedidelę dalį BVP. Tačiau šiose šalyse daugiau atsakomybės tenka privačiam sektoriui.

Detaliau nagrinėjant Airijos valdžios sektoriaus išlaidas, matyti, kad Airija gerokai mažiau lėšų skiria socialinei apsaugai ir švietimui, – rašoma LB rašte. Šioms sritims finansuoti 2016 m. skirta 13,2% BVP, t. y. gerokai mažiau nei Estijoje (19,4%), Latvijoje (17,5%), Lietuvoje (16,4%) ir vidutiniškai ES (23,8 %). Tačiau Airijoje didesnė išlaidų dalis socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse dengiama privačiomis piliečių lėšomis. Pavyzdžiui, už vizitą pas šeimos gydytoją asmuo moka maždaug 60 Eur, aukštasis mokslas teoriškai yra nemokamas, tačiau visi studentai per metus turi mokėti po maždaug 2.500 Eur už susijusias mokslo paslaugas ir kt.

Tai rodo, kad dalis viešųjų paslaugų airių piliečių pasirinkimu yra skaidriai privatizuotos, t. y. mokamos, ir taip užtikrinama piliečius tenkinanti paslaugų kokybė, atkreipia dėmesį LB.

Lietuva pasirinko

Centrinis bankas taip pat pažymi, kad priimdama Konstituciją, Lietuva jau pasirinko švietimo, socialinės apsaugos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir finansavimo modelį, kuriame numatytas itin svarbus valstybės, taigi viešųjų finansų, vaidmuo.

Lietuvos Konstitucijoje (41 str.) įtvirtinta nuostata, kad mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas, taip pat valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamos nemokamos studijos gerai besimokantiems piliečiams. Konstitucijos 52 str. laiduoja piliečiams teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Be to, laiduojama medicinos pagalba ir paslaugos susirgus (53 str.).

Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė, pabrėžia, kad labai svarbu neinterpretuoti Konstitucijos paviršutiniškai.

„Nors Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, tai dar nereiškia, kad kiekvienam žmogui visi susirgimai bus gydomi valstybės lėšomis, – teigia p. Valeškaitė. – Reikia išsiaiškinti, kokia yra nemokamos medicinos apimtis.“

Anot jos, valstybės finansinės galimybės nėra beribės, nemokamo gydymo apimtis priklauso ir nuo to, kokį finansavimą valstybė pajėgi skirti.

„Valstybė gali užtikrinti nemokamą būtinąją medicinos pagalbą – tai neužkerta kelio hibridinėms sistemoms, kuriose valstybinis finansavimas derinamas su sveikatos draudimu“, – teigia p. Valeškaitė.

Pasak LLRI ekspertės, daugelio valstybių konstitucijose yra nuostatos, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, tačiau tai dar nereiškia kokybiškos sveikatos priežiūros.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pinigai, keliantys galvos skausmą

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
06:30
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 1

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
00:01
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 33

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14
Dvigubos atsakomybės už nesumokėtus mokesčius nebebus 1

Įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, asmuo už mokestinius pažeidimus nebus baudžiamas du...

Finansai
2018.07.13
Apklausa: sumažėjo manančių, kad būstas brangs 2

Šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo gyventojų dalis, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių būstas brangs.

Statyba ir NT
2018.07.12
VMI galės atskleisti daugiau informacijos apie mokesčių mokėtoją 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma, ar mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia...

Finansai
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Teismas gyventojui leido atskaityti palūkanas Premium

Parduodant nekilnojamąjį turtą, obligacijas ar automobilį ir apskaičiuojant mokesčius, prie jų įsigijimo...

Finansai
2018.07.10
Fondų dėka – mažesnė rizika investuotojams Rėmėjo turinys

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, kai investuojama į nuosavą įmonių kapitalą.

2018.07.10
Namų ūkių skola toliau auga

Lietuvos banko paskelbti 2018 m. I ketv. finansinių sąskaitų duomenys rodo, kad namų ūkių skola ir toliau...

Finansai
2018.07.09
Pasaulio banko ekspertas apie pensijų reformą: II pakopa „nebebus įdomi taupantiems“ 38

Pakeitusi gyventojų apmokestinimą ir pensijų sistemą Lietuvos vyriausybė siekė sustiprinti socialinę...

Finansai
2018.07.09
10 didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pajamas 11

Kaip ir kasmet „Verslo žinios“ sudarė bendrovių TOP 1000 pagal jų gautas pajamas 2017 m.  VŽ siūlo...

Verslo aplinka
2018.07.09
Lietuvos bankas nepatikėjo mįslinga 5.000 Eur dingimo iš sąskaitos istorija 9

Lietuvos bankas, atsakingas už vartotojų ginčų su komerciniais bankais sprendimą, atmetė SEB banko klientės...

Rinkos
2018.07.09
Nei avansas, nei rankpinigiai neapsaugos nuo nemokaus kliento 3

Komerciniuose sandoriuose yra įprasta, kad prievolių vykdymas yra užtikrinamas rankpinigiais, kurie sutarties...

Verslo aplinka
2018.07.06
Europiniai pinigai – it trąšos asociacijų gausai 5

Darbo rinkoje žiojėja trūkstamų darbuotojų „skylės“, nedarbas mūsų šalyje vis dar didžiulis: 2018 m.

Verslo aplinka
2018.07.05
Zefyro testas pensijų fondų dalyviams: išleisti negalima kaupti 21

Išleisti negalima kaupti. Sena kaip žemė dilema, kur padėti kablelį.

Verslo aplinka
2018.07.04
Mokesčių reforma: greitis pavydėtinas – dėl efekto kyla abejonių Premium

Nors opozicija ragino neskubėti, Seimo valdantieji be didesnių trikdžių priėmė mokesčių sistemos reformą.

Finansai
2018.07.04
Prezidentė pasirašė pensijų sistemos pokyčių įstatymus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė 26 įstatymų pataisas, susijusias su pokyčiais pensijų ir...

Finansai
2018.07.04
„E. sąskaitoje“ pateikiamų e. sąskaitų skaičius per metus išaugo 10 kartų 4

Nuo pernai liepos 1 d., kai visi viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai sąskaitas perkančiosioms...

Finansai
2018.07.04
Reforma ar juodraštis be skaičiavimų? 4

Kad ir kaip vadintume Seimo palaimintus pokyčius - mokesčių reforma ar tik jų pataisomis – taip ir nėra...

Verslo aplinka
2018.07.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau