LB: Airija perskirsto mažiau BVP, bet vizitas pas gydytoją kainuoja 60 Eur

Publikuota: 2018-05-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Airija, kaip ir Lietuva, perskirsto mažesnę BVP dalį nei vidutiniškai ES. Tačiau Airija, priešingai nei Lietuva, daugiau viešųjų paslaugų yra privatizavusi.

Lietuvos mokestinės pajamos ir visos valdžios sektoriaus išlaidos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES). 2016 m. duomenimis, Lietuvoje jos sudarė atitinkamai 29,9 ir 34,2% BVP. Šie rodikliai mažesni buvo tik Airijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Nors tai, kokia BVP dalis perskirstoma per valdžios sektoriaus biudžetą, iš esmės priklauso nuo visuomenės pasirinkimo, lyginant įvairias šalis pastebima tendencija, kad valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis didėja augant šalies ekonominiam išsivystymui, rašoma Lietuvos banko (LB) rašte Vyriausybei „Dėl mokesčių ir pensijų sistemos pokyčių“.

Ši tendencija dar vadinama Vagnerio dėsniu ir reiškia, kad augant išsivystymo ir pragyvenimo lygiui, valstybės teikiamų prekių ir paslaugų poreikis didėja dar sparčiau (pvz., socialinės apsaugos, švietimo, kultūros, infrastruktūros ir kt.), todėl auga ir valdžios sektoriaus išlaidų dalis BVP.

Lietuvos valdžios sektoriaus mokestinių pajamų santykis yra beveik 6% BVP atitrūkęs nuo pagrindinės tendencijos tarp ES šalių. 2004–2016 m. mokestinių pajamų ir BVP santykis padidėjo 0,6% punkto, palyginti su 1,6% punkto padidėjimu visoje ES. Šiuo metu jis yra mažesnis už ekonomikos pakilimo metu stebėtą dydį (2008 m. – 30,7%).

Iš visų ES valstybių išskiria Airija – valstybė, kurios mokestinių pajamų ir BVP santykis yra mažiausias, o BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą (PGS) – didžiausias, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ar Japonija taip pat pasiekė didelių ekonominių laimėjimų, nors perskirsto nedidelę dalį BVP. Tačiau šiose šalyse daugiau atsakomybės tenka privačiam sektoriui.

Detaliau nagrinėjant Airijos valdžios sektoriaus išlaidas, matyti, kad Airija gerokai mažiau lėšų skiria socialinei apsaugai ir švietimui, – rašoma LB rašte. Šioms sritims finansuoti 2016 m. skirta 13,2% BVP, t. y. gerokai mažiau nei Estijoje (19,4%), Latvijoje (17,5%), Lietuvoje (16,4%) ir vidutiniškai ES (23,8 %). Tačiau Airijoje didesnė išlaidų dalis socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse dengiama privačiomis piliečių lėšomis. Pavyzdžiui, už vizitą pas šeimos gydytoją asmuo moka maždaug 60 Eur, aukštasis mokslas teoriškai yra nemokamas, tačiau visi studentai per metus turi mokėti po maždaug 2.500 Eur už susijusias mokslo paslaugas ir kt.

Tai rodo, kad dalis viešųjų paslaugų airių piliečių pasirinkimu yra skaidriai privatizuotos, t. y. mokamos, ir taip užtikrinama piliečius tenkinanti paslaugų kokybė, atkreipia dėmesį LB.

Lietuva pasirinko

Centrinis bankas taip pat pažymi, kad priimdama Konstituciją, Lietuva jau pasirinko švietimo, socialinės apsaugos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir finansavimo modelį, kuriame numatytas itin svarbus valstybės, taigi viešųjų finansų, vaidmuo.

Lietuvos Konstitucijoje (41 str.) įtvirtinta nuostata, kad mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas, taip pat valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamos nemokamos studijos gerai besimokantiems piliečiams. Konstitucijos 52 str. laiduoja piliečiams teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Be to, laiduojama medicinos pagalba ir paslaugos susirgus (53 str.).

Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė, pabrėžia, kad labai svarbu neinterpretuoti Konstitucijos paviršutiniškai.

„Nors Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, tai dar nereiškia, kad kiekvienam žmogui visi susirgimai bus gydomi valstybės lėšomis, – teigia p. Valeškaitė. – Reikia išsiaiškinti, kokia yra nemokamos medicinos apimtis.“

Anot jos, valstybės finansinės galimybės nėra beribės, nemokamo gydymo apimtis priklauso ir nuo to, kokį finansavimą valstybė pajėgi skirti.

„Valstybė gali užtikrinti nemokamą būtinąją medicinos pagalbą – tai neužkerta kelio hibridinėms sistemoms, kuriose valstybinis finansavimas derinamas su sveikatos draudimu“, – teigia p. Valeškaitė.

Pasak LLRI ekspertės, daugelio valstybių konstitucijose yra nuostatos, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, tačiau tai dar nereiškia kokybiškos sveikatos priežiūros.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimas atveria kelią įvairių PVM lengvatų svarstymui 7

Seimas antradienį po pateikimo pritarė eilei pasiūlymų taikyti PVM lengvatas ir nutarė toliau jas svarstyti.

Finansai
2018.11.20
Seimas linksta apkarpyti „Sodros“ įmokų naštą 9

Seimas po svarstymo pritarė mokestinės naštos sumažinimui savarankiškai dirbantiems asmenims, o svarstydamas...

Finansai
2018.11.20
Lietuva pagal mokesčių palankumą pasaulyje liko 18 vietoje 1

Lietuva pagal mokesčių sistemos palankumą verslui liko toje pat – 18 vietoje tarp 190 pasaulio šalių, parodė...

Finansai
2018.11.20
N. Mačiulis: ekonomika neaugs tiek, kiek prognozuojama 19

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius...

Finansai
2018.11.20
2019 m. įsigalioja pranešėjų apsauga – nauja rizika verslui Premium 3

Pranešti apie pažeidimus įmonėje bus gerokai paprasčiau, o tai padariusiam asmeniui garantuojamas...

Finansai
2018.11.20
Euro zonoje – didžiausias kainų šuolis per 6 metus 7

Euro zonos kainos šių metų spalio mėn. augo sparčiausiai per paskutinius šešerius metus. Tokį pokytį lėmė...

Finansai
2018.11.20
Paramai skirta GPM dalis nuo 2% mažėja iki 1,06% 4

Nuo 2019 m. darbo užmokestis dauginamas iš koeficiento 1,289, didėja ir pajamų mokesčio tarifas, todėl...

Finansai
2018.11.20
Italai užčiuopė Lietuvos potencialą – nori atsiriekti 10% bankų dominuojamos rinkos Premium

Į Lietuvos faktoringo paslaugų rinką žengė Italijos verslininkų įsteigtas naujokas „Vilnius factoring...

Rinkos
2018.11.20
Statistikos departamentas atleidžia 18 darbuotojų 4

Po struktūrinių pokyčių Statistikos departamente sumažėjo padalinių ir darbuotojų skaičius.

Finansai
2018.11.20
MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
2018.11.19
Teismas: draudimas apima ir keleivio su durelėmis padarytą žalą 19

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga plečiasi – dabar ji apima ne tik...

Finansai
2018.11.19
Iš 1 mlrd. Eur ES paramos šiemet dar nepanaudota 605 mln. Eur 9

Šiemet Valstybės biudžete suplanuota panaudoti beveik 1 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kol...

Finansai
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kinija: mumis pasitikėjusios šalys nepateks į skolos spąstus 8

Kinija užtikrina, kad jokia šalis, finansų srityje nusprendusi bendradarbiauti su Kinija, dėl tokio savo...

Rinkos
2018.11.18
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 13

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Užsienyje gyvenantys asmenys į Lietuvą pernai pervedė 1,1 mlrd. Eur 11

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 m. siekė 1,109 mlrd. Eur, tuo tarpu Lietuvos gyventojų...

Finansai
2018.11.16
Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą 2

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies...

Finansai
2018.11.16
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės 13

Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis...

Finansai
2018.11.15
Audito komitetas nepritarė 2019 m. biudžetui 9

Seimo Audito komitetas nepritarė 2019 m. valstybės biudžetui, o Biudžeto ir finansų komitetas palaimino...

Finansai
2018.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau