LB: Airija perskirsto mažiau BVP, bet vizitas pas gydytoją kainuoja 60 Eur

Publikuota: 2018-05-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Airija, kaip ir Lietuva, perskirsto mažesnę BVP dalį nei vidutiniškai ES. Tačiau Airija, priešingai nei Lietuva, daugiau viešųjų paslaugų yra privatizavusi.

Lietuvos mokestinės pajamos ir visos valdžios sektoriaus išlaidos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES). 2016 m. duomenimis, Lietuvoje jos sudarė atitinkamai 29,9 ir 34,2% BVP. Šie rodikliai mažesni buvo tik Airijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Nors tai, kokia BVP dalis perskirstoma per valdžios sektoriaus biudžetą, iš esmės priklauso nuo visuomenės pasirinkimo, lyginant įvairias šalis pastebima tendencija, kad valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis didėja augant šalies ekonominiam išsivystymui, rašoma Lietuvos banko (LB) rašte Vyriausybei „Dėl mokesčių ir pensijų sistemos pokyčių“.

Ši tendencija dar vadinama Vagnerio dėsniu ir reiškia, kad augant išsivystymo ir pragyvenimo lygiui, valstybės teikiamų prekių ir paslaugų poreikis didėja dar sparčiau (pvz., socialinės apsaugos, švietimo, kultūros, infrastruktūros ir kt.), todėl auga ir valdžios sektoriaus išlaidų dalis BVP.

Lietuvos valdžios sektoriaus mokestinių pajamų santykis yra beveik 6% BVP atitrūkęs nuo pagrindinės tendencijos tarp ES šalių. 2004–2016 m. mokestinių pajamų ir BVP santykis padidėjo 0,6% punkto, palyginti su 1,6% punkto padidėjimu visoje ES. Šiuo metu jis yra mažesnis už ekonomikos pakilimo metu stebėtą dydį (2008 m. – 30,7%).

Iš visų ES valstybių išskiria Airija – valstybė, kurios mokestinių pajamų ir BVP santykis yra mažiausias, o BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą (PGS) – didžiausias, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ar Japonija taip pat pasiekė didelių ekonominių laimėjimų, nors perskirsto nedidelę dalį BVP. Tačiau šiose šalyse daugiau atsakomybės tenka privačiam sektoriui.

Detaliau nagrinėjant Airijos valdžios sektoriaus išlaidas, matyti, kad Airija gerokai mažiau lėšų skiria socialinei apsaugai ir švietimui, – rašoma LB rašte. Šioms sritims finansuoti 2016 m. skirta 13,2% BVP, t. y. gerokai mažiau nei Estijoje (19,4%), Latvijoje (17,5%), Lietuvoje (16,4%) ir vidutiniškai ES (23,8 %). Tačiau Airijoje didesnė išlaidų dalis socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse dengiama privačiomis piliečių lėšomis. Pavyzdžiui, už vizitą pas šeimos gydytoją asmuo moka maždaug 60 Eur, aukštasis mokslas teoriškai yra nemokamas, tačiau visi studentai per metus turi mokėti po maždaug 2.500 Eur už susijusias mokslo paslaugas ir kt.

Tai rodo, kad dalis viešųjų paslaugų airių piliečių pasirinkimu yra skaidriai privatizuotos, t. y. mokamos, ir taip užtikrinama piliečius tenkinanti paslaugų kokybė, atkreipia dėmesį LB.

Lietuva pasirinko

Centrinis bankas taip pat pažymi, kad priimdama Konstituciją, Lietuva jau pasirinko švietimo, socialinės apsaugos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir finansavimo modelį, kuriame numatytas itin svarbus valstybės, taigi viešųjų finansų, vaidmuo.

Lietuvos Konstitucijoje (41 str.) įtvirtinta nuostata, kad mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas, taip pat valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamos nemokamos studijos gerai besimokantiems piliečiams. Konstitucijos 52 str. laiduoja piliečiams teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Be to, laiduojama medicinos pagalba ir paslaugos susirgus (53 str.).

Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė, pabrėžia, kad labai svarbu neinterpretuoti Konstitucijos paviršutiniškai.

„Nors Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, tai dar nereiškia, kad kiekvienam žmogui visi susirgimai bus gydomi valstybės lėšomis, – teigia p. Valeškaitė. – Reikia išsiaiškinti, kokia yra nemokamos medicinos apimtis.“

Anot jos, valstybės finansinės galimybės nėra beribės, nemokamo gydymo apimtis priklauso ir nuo to, kokį finansavimą valstybė pajėgi skirti.

„Valstybė gali užtikrinti nemokamą būtinąją medicinos pagalbą – tai neužkerta kelio hibridinėms sistemoms, kuriose valstybinis finansavimas derinamas su sveikatos draudimu“, – teigia p. Valeškaitė.

Pasak LLRI ekspertės, daugelio valstybių konstitucijose yra nuostatos, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, tačiau tai dar nereiškia kokybiškos sveikatos priežiūros.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES paskelbtame „juodajame“ pinigų plovimo sąraše – ir JAV teritorijos

Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą istorijoje paskelbė preliminarų 23-ų už bloko ribų esančių teritorijų,...

Rinkos
2019.02.22
Lietuvos bankų priežiūros vadas: nieko „neprasileidome“, o dėl „fintech“ pasekmių gali būti Premium 11

Švediją drebinant galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ skandalui, Lietuvos bankas kol kas neturi duomenų, kad...

Rinkos
2019.02.22
Bankrotų mažėjo, bet pokyčiai gali būti staigūs: prastėja atsiskaitymai 1

Verslas Lietuvoje pernai 14% sumažino ilgalaikio ir 13% – trumpalaikio skolinimosi apimtis, kartu padaugėjo...

Finansai
2019.02.22
Šių metų „Sodros“ lubų ir kitų pajamų rubikonas – 136.344 Eur metinių pajamų Premium 2

Nustatytas metinis pajamų dydis, kurį pasiekus nebereikės mokėti „Sodros“ įmokų ir bus taikomas didesnis...

Finansai
2019.02.22
Iš 14 rašiklių už 58.000 Eur į sąnaudas VMI leido įtraukti keturis 11

VMI neleido į sąnaudas atskaityti 10 rašiklių už 36.000 Eur ir 77.000 Eur vertės laikrodžio, nes šios...

Finansai
2019.02.22
 VMI: sausį alkoholio akcizų pajamos augo 37% 3

Alkoholio akcizų pajamos šiemet sausį išaugo.

Finansai
2019.02.21
Lietuvos bankas dirbs su švedais ir estais aiškinantis „Swedbank“ atvejį 2

Lietuvos bankas teiks pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu 5

Švedijos bankas „Swedbank“ aiškinasi detales dėl galimo pinigų plovimo skandale nuskambėjusių įmonių...

Rinkos
2019.02.21
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 4

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
2019.02.21
Nuo formalumų prie praktinių veiksmų: vis daugiau dėmesio – pinigų plovimo prevencijai

Sparčiai augančioje Lietuvos „fintech“ rinkoje reguliavimas, susijęs su elektroninių pinigų ir mokėjimo...

Finansai
2019.02.21
Į teismų skandalą įsipainiojęs verslininkas kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje Premium 2

Teismų korupcijos byloje suimtas statybos UAB „Indema“ vadovas ir akcininkas Rolandas Vasiliauskas kaltinamas...

Statyba ir NT
2019.02.21
Nuo kovo 1 d. – apmokestinamas cigarečių skystis 3

Nuo kovo 1 d. keičiasi cigaretėms, rūkomajam tabakui taikomi akcizų tarifai, apmokestinamas elektroninių...

Finansai
2019.02.21
VMI ragina deklaruoti neatskleistus akcijų sandorius

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia neatskleistų sandorių su akcininkais pavyzdžių, kurie esą...

Finansai
2019.02.21
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 12

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 9

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
2019.02.21
„Brexit“: VMI ir muitinė ragina paskubėti iki kovo 30 d. Premium 1

Muitinės procedūros be įprastų internetinių sistemų, negaliojančios prekių licencijos, sunkiau grąžinamas PVM...

Finansai
2019.02.21
Pernai VMI šaudė rečiau, bet taikliau Premium

Pernai VMI trečdaliu rečiau tikrino įmones, o po šių veiksmų priskaičiavo beveik 25% mažiau mokesčių, tačiau...

Finansai
2019.02.21
VMI: išankstinės pajamų deklaracijos – kovą, permokos – balandį

Gyventojai, kurie iki šių metų gegužės 1 d. privalo deklaruoti 2018 m. pajamas, pagal įstatymą tai gali...

Finansai
2019.02.21
ŠIB gali išmokėti 40 mln. Eur dividendų, 0,8 mln. Eur tektų Lietuvai 

Didesnį negu tikėtasi grynąjį pelną 2018 m. uždirbęs Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) valstybėms narėms gali...

Finansai
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau