Tikslas – suteikti galimybę klientams greičiau bėgti ir augti

Publikuota: 2018-04-26
Laimonas Belickas, finansavimo paslaugų bendrovės „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinis direktorius: „Mes į santykį su klientu žiūrime kaip į partnerystꠖ mums svarbi jo sėkmė ir mes norime prie jos prisidėti.“
Laimonas Belickas, finansavimo paslaugų bendrovės „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinis direktorius: „Mes į santykį su klientu žiūrime kaip į partnerystꠖ mums svarbi jo sėkmė ir mes norime prie jos prisidėti.“

Laimoną Belicką, finansavimo paslaugų bendrovės „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinį direktorių, verslo plėtros vadovą Baltijos šalims, Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininką, kalbina Andrius Mankus.

„UniCredit Leasing“ – didžiausia lizingo bendrovė Europoje ir vienintelė specializuota lizingo bendrovė Lietuvoje. Ką tai reiškia klientams, ar pasinaudojate kolegų Europoje patirtimi? Ar teikiate tik lizingo paslaugas?

Teikiame ne tik lizingo paslaugas, bet siūlome ir kitus finansavimo sprendimus verslams, valstybės įstaigoms, pvz., ūkininkai gali naudotis ir paskolomis ūkio technikai įsigyti, ir pan. Itin palankus kitas mūsų produktas – veiklos nuoma. Tačiau tai nereiškia, kad dingsta mūsų lizingo know-how, gilinimosi į rinkų, kurioje veikia mūsų klientai, tendencijas bei prognozes privalumai – mes turime galimybę klientus konsultuoti daug plačiau, ne tik dėl finansavimo kainos.

Į santykį su klientu žiūrime kaip į partnerystę – mums svarbi jo sėkmė ir mes norime prie jos prisidėti. Kai girdime racionalius kliento argumentus, ieškome galimybių jam padėti augti. Ir čia kalbame ne apie rizikingų projektų finansavimą, bet labiau apie finansavimo lankstumą. Galiausiai, dabar matome, kaip nemaža mūsų klientų spurtavo augime, ateina nauji verslai, gavę mūsų klientų rekomendacijas su patikinimu, kad „visi finansuoti atsisakė, o „UniCredit Leasing“ rado saugų sprendimą“.

Tai, kad esame „UniCredit“ grupės dalis, reiškia kelias galimybes mūsų klientams. Pirma, perimame ilgametį know-how ir procesų valdymą. Grupė dirba su įvairiais gamybos įrangos, technikos, transporto gamintojais, jų atstovais – šie kontaktai tampa prieinami ir mums, ir mūsų klientams. Antra, glaudžiai bendradarbiaudami grupės viduje turime galimybę padėti vietiniam verslui dėl finansavimo užsienio šalyse. Kartais verslams kelius rimtam pokalbiui susiorganizuoti užtrunka ne vieną mėnesį, o mums susitikimui organizuoti užtenka skambučio su rekomendacija.

Galiausiai, galėčiau drąsiai pasakyti, kad esame bendrovė, kuri gali finansuoti didžiausius projektus šalyje. „UniCredit“ grupės pajamos 2017 m. sudarė 19,6 mlrd. EUR, kai Lietuvos 2018 m. planuojamos biudžeto pajamos sudarys 9,1 mlrd. EUR. 

Kokie jūsų bendrovės veiklos išskirtinumai?

Šiemet tapome „Verslo žinių“ projekto „Gazelės“ pagrindiniais rėmėjais. Patys esame „Gazelė“, todėl puikiai suprantame, kokie yra augančio verslo poreikiai bei iššūkiai.

Kalbant rinkos kontekste, mūsų didžiausia stiprybė – greitis. O tai ir yra esminis poreikis besiplečiantiems verslams. Turėdami savo know-how ir sustyguotus procesus, gebame greitai vertinti rizikas sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ir tai suteikia galimybę klientams greičiau bėgti, greičiau įgyvendinti projektus ir augti.

Kone esminis dalykas – mes galime pradėti kalbėti nuo idėjos, kai kitiems finansavimo rinkos dalyviams būtina atnešti paruoštą projektą. Išgirdę idėją galime pradėti kalbėti apie būsimo projekto potencialą bei idėjos trūkumus, diskutuoti, ar jie ištaisomi, ar idėją verta pamiršti ir dirbti su nauja. Gebėjimas kalbėtis idėjiniame lygmenyje – irgi greitis. Jeigu pasakysime „ne“, tai irgi padarysime greitai, – kas verslui padeda taupyti nemažus resursus ir neprarasti potencialo.

Apibendrindamas galiu pasakyti – tai kitokio tipo bendradarbiavimas: per greito pasaulio prizmę. Tai yra labai svarbu: jeigu norime, kad Lietuva klestėtų, turime turėti kuo daugiau unikalių idėjų. Gebėdami šiandien įžvelgti naudą ateityje, matome svarbą jas remti, kad idėjos kuo greičiau taptų įgyvendintais projektais. 

„UniCredit Leasing“ veiklą Lietuvoje pradėjo lygiai prieš 7 metus. Kaip per šį laikotarpį keitėsi šalies lizingo rinka?

Kai pradėjome dirbti, dar buvo ryškiai juntami ekonominės krizės padariniai, verslininkų baimė, susijusi augimu, investicijomis iš finansuotojo. Šiandien taip pat matome, kad dalis plėtros planų įgyvendinama iš apyvartinių lėšų, kas neleidžia įmonei išnaudoti viso augimo potencialo, ieškoti didesnės vertės kūrimo. Visgi, situacija keičiasi. Vien žiūrėdami į lizingo rinkos augimo statistiką matome, kad kasmet ji auga tvariai ir gana nemažais dydžiais.

Kiek įtakos Lietuvos verslo plėtrai turi lizingo paslauga?

Turime nemažai klientų pavyzdžių, kuriems investicijos sparčiai išaugino verslus. Lizingas suteikia galimybę įmonėms ne tik didinti efektyvumą, bet ir diegti inovacijas, taip pereinant prie didesnės vertės kūrimo. Kalbu apie įvairių sektorių ir įvairių dydžių įmones. Net pramonės gigantai, įpratę imti paskolas ir per jas prisirišę prie konkrečių bankų, atskiriems projektams pradeda kaip finansavimo instrumentą naudoti lizingą.

Atsakant trumpai – lizingo paslauga verslo plėtrai turi daug įtakos, tik reikėtų klausti, ar šis potencialas išnaudojamas visiškai. Atsakymas – ne.

Atsižvelgiant į tai, kad smulkusis ir vidutinis verslas yra pagrindiniai ekonomikos varikliai, svarbu išryškinti lizingo rinkos svarbą bendrai šalies ekonomikai.

2016 m. Lietuvos lizingo rinka augo 40%, o jūsų bendrovė – net 60%. Kokie praėjusių metų rezultatai?

2017 m. rinka išlaikė pozityvią dinamiką ir augo 16,5%, ji sudarė 1,469 mlrd. EUR.

„UniCredit Leasing“ Lietuvoje pernai išlaikė augimo tempus: finansuota naujų sutarčių suma buvo 62% didesnė nei užpernai. 2017 m. finansavome nemažai didelių verslo plėtros projektų. Šiemet esame užsibrėžę dar didesnius augimo tempus, o I ketv. augimas – 94% – rodo, kad juos pasiekti realu.

„UniCredit Leasing“ sparčiai auga ir iš to naudos gauna klientai – ir privatūs, ir smulkusis, vidutinis bei didysis verslas.

Augdami daug investuojame į procesų tobulinimą, technologijas. Pvz., dabar turime sprendimą – elektroninę paraišką, kurią užpildęs žmogus atsakymą dėl finansavimo gali gauti per kelias minutes. Mes kalbame apie saugų ir atsakingą skolinimą, kuris prieinamas labai greitai, paprastai, o finansuojamos sumos gali siekti keliasdešimt tūkstančių. Mūsų klientai taip pat gali naudotis portfelinėmis garantijomis, kitais riziką mažinančiais ES instrumentais. Tai jiems suteikia galimybę gauti finansavimą didesne rizika pasižymintiems projektams geromis sąlygomis, kas neatsiejama su inovacijų skatinimu šalyje.

Kas lėmė tokį spartų ir lizingo rinkos, ir jūsų bendrovės augimą?

Lizingo rinka yra savotiškas ekonomikos lakmuso popierėlis. Iš vienos pusės teigiami lūkesčiai dėl bendros ekonominės situacijos skatina lizingo rinkos augimą, iš kitos – auganti lizingo rinka turi tiesioginės teigiamos įtakos bendram ekonomikos augimui. Investicijos į įrengimus, susijusios su verslo plėtra, naujų darbo vietų kūrimu, didesnės vertės kūrimu mažesniais kaštais.

Be teigiamų lūkesčių dėl bendros ekonominės situacijos, lizingo augimą dar skatina ir besikeičiantis verslininkų požiūris. Jeigu seniau lizingas kaip finansavimo instrumentas buvo labiau siejamas tik su transporto įsigijimu, dabar apie lizingą galvojama ir planuojant verslo plėtrą, kurios įgyvendinimui reikalinga gamybos įranga, technika, įvairios inovacijos ir pan. Lizingas savo prigimtimi būdamas lankstesniu finansavimo įrankiu suteikia galimybę įmonėms rasti palankesnių sprendimų dėl papildomo turto įkeitimo, pradinio įnašo dydžio. Galiausiai, norint įsigyti novatorišką, unikalią įrangą, kartais lizingas gali tapti vienintelis finansavimo sprendimas, gebantis atsakingai prisiimti tokią riziką.

Kalbant apie „UniCredit Leasing“ Lietuvoje augimą, varomoji jėga vienareikšmiškai yra įmonėje dirbantys žmonės. Galime džiaugtis – mūsų komandos žmonių akys dega, jie yra tikri profesionalai ir ekspertai. Mes galime kalbėti apie glaudžius ryšius su gamintojais, jų atstovais, apie gebėjimą rasti klientams jiems palankiausius sprendimus, tačiau visa tai vis tiek kyla iš žmonių, todėl juos labai vertiname.

Teigiate, kad bendrovės rezultatams didžiausią įtaką daro joje dirbantys specialistai. Kas juos motyvuoja siekti ypač aukštų tikslų?

Kiekvienas darbuotojas „UniCredit Leasing“ yra labai svarbus. Visuomet siekiame puoselėti kultūrą, kurioje kiekvienas yra matomas, girdimas ir gauna grįžtamąjį ryšį. Sukūrei kažką gero – esi matomas, jei nieko nesukuri – taip pat esi matomas. Turi nuolat judėti pirmyn, būti aktyvus ir ieškoti novatoriškų veikimo būdų. Augi pats, auga ir įmonė. Novatoriškumas mūsų įmonės kultūroje užima itin svarbią vietą.

Visa tai galiausiai kuria didelę asmeninę atsakomybę, tampi tokia svarbia organizacijos dalimi, kad pradedi žiūrėti į verslą lyg jis būtų nuosavas.

Bendrovės veikloje išskiriate dvi pagrindines kryptis: lizingas privatiems ir verslui. Gyventojams finansuojate automobilių įsigijimą. Koks privataus kliento portretas, dėl kokių automobilių, sumų kreipiamasi?

Naujų ar apynaujų automobilių pirkėjai yra vidutinių ir aukštų pajamų didmiesčių gyventojai, skaičiuojantys ir savo laiką, ir pinigus, nes vietoje senesnio automobilio, kurį greičiausiai kasmet teks remontuoti, renkasi naują su garantija. Tokie asmenys skaičiuoja ir vertina daug kriterijų. Jiems svarbi ne tik kaina, atsižvelgiama į eksploatavimo kaštus, vertintamas saugumas, komfortas. Tie, kurie renkasi naują automobilį, nori naudotis juo be jokių rūpesčių.

Priešingai nei naudoto automobilio, naujo automobilio pirkėjas dažniausiai net neketina perkamo automobilio pasilikti sau po to, kai baigsis lizingo sutartis. Tokiu atveju automobilis grąžinamas pardavėjui, o klientas renkasi vėl naują transporto priemonę ir taip vėl išlaikomi visi privalumai. Lizingas iš esmės ir yra skirtas tokiam naudojimui, nes suteikia galimybę optimaliai paskirstyti automobilio išlaidas per visą planuojamą automobilio naudojimo laikotarpį: klientas faktiškai sumoka tik už automobilio nuvertėjimą bei palūkanas.

Būtent ekonomija ir nuvertėjimas yra vieni svarbiausių kriterijų, renkantis vidutinės klasės automobilį. Pastaruoju metu pastebime, kad klientai vietoje anksčiau pamėgtų dyzelinių automobilių, vertindami jų galimą nuvertėjimą per artimiausius 3–5 metus, vis dažniau renkasi benzininius arba hibridinius modelius.

Praėjusiais metais „UniCredit Leasing“ Lietuvoje vidutiniškai finansavo 21.800 EUR naujo automobilio ir 10.100 EUR – naudoto įsigijimui. Panašios sumos buvo ir 2016 m.

Pernai didžiausia finansuota suma –58.000 EUR. Klientas pirko „BMW X5“. Mažiausiai – 2.200 EUR – skirta „Škoda Octavia“ automobiliui. Šiemet didžiausia finansuota suma automobiliui įsigyti buvo 48.000 EUR, klientas pirko „Jaguar E-pace“. Mažiausia – 2.200 EUR – skirta „Toyota Avensis“ automobiliui.

Verslui finansuojate automobilių, komercinio transporto, įrenginių ir technikos bei žemės ūkio technikos įsigijimą. Dėl kokio finansavimo kreipiasi verslo atstovai? Kokie buvo išskirtiniai atvejai?

Poreikiai gana skirtingi, priklauso nuo sektoriaus, kuriame įmonės veikia. Nemažai sudarome įvairaus transporto finansavimo sutarčių: pradedant lengvaisiais automobiliais, sunkvežimiais, baigiant lietuvių sukurtais elektriniais autobusais. Žemės ūkio techniką finansuojame ne tik lizingo, bet ir paskolos būdu, siūlydami veiklos nuomos paslaugas. Kalbant apie įmonių įrangą, dažniausiai kreipiamasi dėl gamybinių įrengimų ir įvairios technikos, pvz., statybų, finansavimo.

Kalbėdamas apie išskirtinius atvejus galėčiau paminėti inovacijų finansavimą. Paprastai tokiems projektams finansavimą gauti tikras iššūkis. Finansuotojai tokius projektus vertina kaip rizikingus – kvestionuoja jų atsipirkimą, taikymo sėkmingumą, taip pat jie neturi atsakymo, kaip reikėtų tokį turtą realizuoti antrinėje rinkoje. Čia mes jaučiamės išskirtiniai ir stiprūs, nes sprendimus randame. Ir, kaip minėjau, galime pradėti apie tai kalbėti, kai verslininkas turi tik idėją.

Kokią prognozuojate šių ir artimiausių metų lizingo rinką?

Šiemet tikimasi 10–15% rinkos augimo, kuriam esminės įtakos turės keli veiksniai: laukiama sunkvežimių pardavimų spartaus augimo, bus daugiau įsigyjama naujų automobilių, galima tikėtis ir daugiau elektromobilių Lietuvos gatvėse – šalyje aktyviau pradėtas plėsti įkrovimo stotelių tinklas daro elektromobilius patrauklesniais. Galiausiai, siekdamas neprarasti konkurencingumo dar aktyviau į gamybos įrangos įsigijimą turėtų investuoti verslas. Poreikis yra, o investicinis klimatas palankus: palūkanos vis dar žemos, likvidumo sąlygos taip pat itin palankios.

Kalbant apie kiek ilgesnę perspektyvą, svarbu išryškinti esminius pokyčius požiūryje į turtą. Vakarų šalyse skaičiuojama, kad turtą turėti yra brangiau nei nuomotis. Turto turėjimas reiškia papildomus kaštus jo priežiūrai, pardavimui ir t. t. Veiklos nuoma suteikia galimybę naudotis turtu, o visus šiuos kaštus perkelti lizingo bendrovei.

Visgi, kalbant apie požiūrio pokyčius, vien skaičių nepakanka, mūsų galvose turi įvykti ir psichologinis lūžis. Tiesa, pirmieji pokyčiai jau vyksta – Lietuvoje puikiai prigyja ir vertinama dalijimosi automobiliais paslauga. Sėkmingas pavyzdys viename sektoriuje skatina plėsti praktiką kituose. Taip pat paspirtimi pokyčiams gali tapti Lietuva aktyviai besidomintys ir čia verslus kuriantys užsienio investuotojai, kurių sąmonėje turto nuoma jau yra įsišaknijusi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nauji dienpinigių maksimalūs dydžiai

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja dienpinigių ir komandiruočių išlaidų tvarka ir nauji maksimalūs...

Vadyba
08:04
Mėnesio sandoris: „PayPal“ už „iZettle“ nepagailėjo 1,8 mlrd. Eur

JAV mokėjimų bendrovė „PayPal“ gegužės 18 d. paskelbė apie Švedijos finansų technologijų startuolio „iZettle“...

Rinkos
2018.07.01
Kol valdžia reformuoja mokesčius, kapitalas balsuoja kojomis 10

Kol valdžia gražbyliavo apie būsimą mokesčių reformą, kuri Lietuvą turi paversti patraukliausia šalimi...

Verslo aplinka
2018.06.30
Prezidentė pasirašė mokesčių reformos įstatymus 4

Kaip ir žadėjo, prezidentė Dalia Grybauskaitė neatidėliojo Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Paskaičiuokite, kokį atlyginimą gausite 2019 m. po mokesčių reformos 26

Seimui ketvirtadienį palaiminus mokečių reformą, pagal kurią darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai...

Finansai
2018.06.29
Po reformos: pasilyginkime, kas ir kiek Europoje mokesčių sumoka mažiau Premium 43

Lyginamoji analizė rodo, kad dėl mažėsiančio darbo santykių apmokestinimo 2019 m. Lietuvoje mokėsime mažiau...

Finansai
2018.06.29
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 5

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

Seimas patvirtino ir pensijų reformą

Seimas ketvirtadienį tarė paskutinį žodį dėl pensijų reformos – galutiniame balsavime reformai buvo pritarta.

Rinkos
2018.06.28
Pernai įmonių pradėtų bankrotų skaičius išaugo 8,7%

2017 m. pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 8,7%. Beveik visos bankrotą pradėjusios įmonės –...

Finansai
2018.06.28
Seimas galutinai palaimino mokesčių reformą 36

Seimo nariai ketvirtadienį pritarė mokesčių reformai, pagal kurią įvedami 20% ir 27% gyventojų pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.28
Įteisinta ir mokesčių amnestija, ir didesnės baudos už mokesčių slėpimą

Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlymui numatyti laikiną galimybę deklaruoti „pamirštus“ mokesčius be...

Verslo aplinka
2018.06.28
Patvirtintas akcizų rūkalams didinimo trimetis planas 2

Akcizai rūkalams didės artimiausius trejus metus – cigaretėms vidutiniškai po 6% kasmet, cigarams, cigarilėms...

Verslo aplinka
2018.06.28
Nesuprantami mokesčių pakeitimai: šou tęsiasi 17

Seimo nariai spaudžiami byrančio laiko, likusio iki šios sesijos pabaigos, skubos tvarka stumia mokesčių ir...

Verslo aplinka
2018.06.28
Profsąjungoms bus galima skirti 1% GPM

Profesinės sąjungos turės teisę gauti iš gyventojų savarankiškai ir atskirai joms pervestą 1% gyventojų...

Verslo aplinka
2018.06.28
Prezidentė paskubės peržiūrėti mokesčių reformos įstatymus 10

Prezidentė Dalia Grybauskaitė leido suprasti, kad skubos tvarka, dar šios savaitės pabaigoje tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.06.28
Vyriausybės įstaigų finansai ir personalo valdymas – vienose rankose: kaip veiks Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras Premium

Beveik pusantro šimto vyriausybinių įstaigų centralizuoja dalį savo funkcijų po vienu stogu. Tikinama, kad...

Verslo aplinka
2018.06.28
„Western Union“ Lietuvoje pernai uždirbo beveik 5 mln. Eur

Pasaulinės grynųjų pinigų perlaidų lyderės „Western Union“ valdoma bendrovė „Western Union Processing...

Finansai
2018.06.27
EK siūlymas: ES parama mažės iki 278 Eur gyventojui  7

Pagal pateiktus Europos Komisijos (EK) siūlymus ES paramos intensyvumas Lietuvoje nuo 2021 m. mažėja iki 278...

Finansai
2018.06.27
Šimonytė apie reformą: finansų šizofrenija tęsiasi Premium 34

Seime kelią besiskinanti reforma nėra jokia „centro kairioji“, kokia save vadina Vyriausybė ir Seimo...

Finansai
2018.06.27
VMI sudarytame PVM atotrūkio žemėlapyje – juodosios skylės Premium 3

VMI skelbia Lietuvos PVM atotrūkio žemėlapį pagal savivaldybes ir ūkio šakas, o ateityje PVM mokėtojai,...

Finansai
2018.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau