Palygino dvi Lietuvas: pirmoje daugiau gerovės, antroje – gyventojų, bet jų mažėja

Publikuota: 2018-04-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ)
Vladimiro Ivanovo (VŽ)

Statistikos departamentas pirmąkart pateikė statistinius rodiklius pagal du regionus – Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos. Toks pjūvis rodo, kad pagal daugelį parametrų ekonominis gyvenimas kur kas aktyvesnis Vilniuje ir jo apskrityje susitelkusiose savivaldybėse nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionai.

Bet yra ir geroji žinia mažiau pasiturintiems regionams: Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas po 2020 m. galės tikėtis bemaž penkis kartus didesnės paramos nei Sostinės regionas iš ES sanglaudos fondų, kad sparčiau vytųsi Vilniaus ir kitas turtingesnes Europos Sąjungos ekonomikas.

nuotrauka:: 1

Sostinės regionas yra sudarytas iš Vilniaus apskrities savivaldybių. Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas yra sudarytas iš likusių – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos – apskričių.

BVP

Išankstiniais duomenimis, 2016 m. Sostinės regione buvo sukurta 41,6% viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,8 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį.

Palyginti su 2015 m., 2016 m. nominalusis BVP vienam gyventojui Sostinės regione padidėjo 6,9%, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,8%.

Tiesioginės užsienio investicijos

2016 m. pabaigoje Sostinės regionui teko 9,9 mlrd. Eur, arba 71% visų sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šalyje, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – 4 mlrd. Eur, arba 29%. Palyginti su 2015 m. pabaiga, sukauptosios TUI Sostinės regione padidėjo 3,8%, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1,7%.

2016 m. pabaigoje Sostinės regione vidutiniškai vienam gyventojui teko 12.300 Eur TUI, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2.000 Eur. EUR. Palyginti su 2015 m. pabaiga, vienam gyventojui tenkančios TUI Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose padidėjo beveik vienodai (atitinkamai 3,8% ir 3,7%).

Tęsinys po grafiku

[infogram id="6d3e1b6f-34f2-44b4-8a71-d5739ff3988d" prefix="C8c" format="interactive" title="Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų palyginamieji rodikliai"]

Gyventojai ir darbo rinka

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. pradžioje Sostinės regione gyveno 805.500 (28,7% visų Lietuvos nuolatinių gyventojų), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2 mln. (71,3%) nuolatinių gyventojų. Per metus Vidurio ir vakarų Lietuvos regione nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 38.100 arba 1,87%, o Sostinės regione – šiek tiek (320, arba 0,04%) padidėjo.

Užimtų gyventojų skaičius 2016–2017 m. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 19.400, arba 2,1%, o Sostinės regione padidėjo 12.800, arba 3,1%. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2016–2017 m. Sostinės regione padidėjo nuo 74,7 iki 76,3%, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – nuo 67,2 iki 68%.

2016–2017 m. bedarbių skaičius mažėjo abiejuose regionuose: Sostinės – 2.800., Vidurio ir vakarų Lietuvos – 10.200. 2017 m. Sostinės regione nedarbo lygis sudarė 4,8%, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione gerokai aukštesnis – 8,1%.

Darbo užmokestis

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, Sostinės regione 2016 m. padidėjo 7,5% ir sudarė 863,7 Eur, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo sparčiau – padidėjo 9,1%, tačiau išliko mažesnis – 710,3 Eur. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų 2016 m. sudarė 153,4 Eur.

Į ES pinigus pretenduos dvi Lietuvos

VŽ jau rašė, kad siekiant išlaikyti kuo didesnę ES paramą Lietuvai, šalį planuojama padalinti į du regionus, kadangi Lietuva jau yra pasiekusi arba balansuoja ties 75% ES gerovės vidurkio riba, kurią perlipusioms valstybėms narėms ES sanglaudos fondų parama mažėja. Be to, iš Bendrijos pasitraukus Jungtinei Karalystei, laukiama, kad paramos lygis mažėtų bent 10%. Pagal pesimistiškiausią scenarijų parama galėtų mažėti nuo 6,7 iki 4 mlrd. Eur, o tai reiškia 40%.

Orientaciniai 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos asignavimų scenarijai rodo, kad pagal esamą ES fondų lėšų skirstymo metodiką sprendimas Lietuvą padalyti į du administracinius (NUTS-2) regionus – Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos – būtų optimalus, siekiant maksimizuoti išmokas iš ES biudžeto. Skaičiuojama, kad labiau išsivystęs (Sostinės regionas – 107,8% ES vidurkio, tačiau jam taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos) gautų 1,12 mlrd. Eur; mažiau išsivystęs (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas – 61,7% ES vidurkio) gautų – 5,63 mlrd. Eur.

[infogram id="_/cQy4Uz8Le58H6hMJaMLT" prefix="jxQ" format="interactive" title="Prognozuojami ES asignavimai Lietuvai 2021–2027 m., mlrd. EUR"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 34

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14
Dvigubos atsakomybės už nesumokėtus mokesčius nebebus 1

Įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, asmuo už mokestinius pažeidimus nebus baudžiamas du...

Finansai
2018.07.13
Apklausa: sumažėjo manančių, kad būstas brangs 2

Šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo gyventojų dalis, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių būstas brangs.

Statyba ir NT
2018.07.12
VMI galės atskleisti daugiau informacijos apie mokesčių mokėtoją 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma, ar mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia...

Finansai
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Teismas gyventojui leido atskaityti palūkanas Premium

Parduodant nekilnojamąjį turtą, obligacijas ar automobilį ir apskaičiuojant mokesčius, prie jų įsigijimo...

Finansai
2018.07.10
Fondų dėka – mažesnė rizika investuotojams Rėmėjo turinys

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, kai investuojama į nuosavą įmonių kapitalą.

2018.07.10
Namų ūkių skola toliau auga

Lietuvos banko paskelbti 2018 m. I ketv. finansinių sąskaitų duomenys rodo, kad namų ūkių skola ir toliau...

Finansai
2018.07.09
Pasaulio banko ekspertas apie pensijų reformą: II pakopa „nebebus įdomi taupantiems“ 38

Pakeitusi gyventojų apmokestinimą ir pensijų sistemą Lietuvos vyriausybė siekė sustiprinti socialinę...

Finansai
2018.07.09
10 didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pajamas 11

Kaip ir kasmet „Verslo žinios“ sudarė bendrovių TOP 1000 pagal jų gautas pajamas 2017 m.  VŽ siūlo...

Verslo aplinka
2018.07.09
Lietuvos bankas nepatikėjo mįslinga 5.000 Eur dingimo iš sąskaitos istorija 9

Lietuvos bankas, atsakingas už vartotojų ginčų su komerciniais bankais sprendimą, atmetė SEB banko klientės...

Rinkos
2018.07.09
Nei avansas, nei rankpinigiai neapsaugos nuo nemokaus kliento 3

Komerciniuose sandoriuose yra įprasta, kad prievolių vykdymas yra užtikrinamas rankpinigiais, kurie sutarties...

Verslo aplinka
2018.07.06
Europiniai pinigai – it trąšos asociacijų gausai 5

Darbo rinkoje žiojėja trūkstamų darbuotojų „skylės“, nedarbas mūsų šalyje vis dar didžiulis: 2018 m.

Verslo aplinka
2018.07.05
Zefyro testas pensijų fondų dalyviams: išleisti negalima kaupti 21

Išleisti negalima kaupti. Sena kaip žemė dilema, kur padėti kablelį.

Verslo aplinka
2018.07.04
Mokesčių reforma: greitis pavydėtinas – dėl efekto kyla abejonių Premium

Nors opozicija ragino neskubėti, Seimo valdantieji be didesnių trikdžių priėmė mokesčių sistemos reformą.

Finansai
2018.07.04
Prezidentė pasirašė pensijų sistemos pokyčių įstatymus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė 26 įstatymų pataisas, susijusias su pokyčiais pensijų ir...

Finansai
2018.07.04
„E. sąskaitoje“ pateikiamų e. sąskaitų skaičius per metus išaugo 10 kartų 4

Nuo pernai liepos 1 d., kai visi viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai sąskaitas perkančiosioms...

Finansai
2018.07.04
Reforma ar juodraštis be skaičiavimų? 4

Kad ir kaip vadintume Seimo palaimintus pokyčius - mokesčių reforma ar tik jų pataisomis – taip ir nėra...

Verslo aplinka
2018.07.04
Kuodis: vietoj pasišvaistymo „milijardas milijonui“ pinigus galime panaudoti prasmingiau Premium 22

Seime priimtą mokesčių reformą reikia dar pastatyti nuo galvos ant kojų, o kad tai įvyktų, Lietuvoje būtina...

Verslo aplinka
2018.07.04
GPAIS pereinamąjį laikotarpį pratęsė dar trims mėnesiams 13

Aplinkos ministras liepos 2 d. pasirašė įsakymą, kuriuo dar trims mėnesiams – iki spalio 1 d. – pratęsė...

Finansai
2018.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau