Reformų horizonte – pensijų miražai

Publikuota: 2018-04-19
Atnaujinta 2018-04-19 06:32
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pensijų reforma, pateikta Vyriausybės parengtų struktūrinių reformų gairėse, yra viena iš labiausiai žmones jaudinančių sričių, tačiau tai, kas dabar paskleista viešojoje erdvėje, – gana miglota ir painu. Negana to, kai kurie teiginiai klaidina ir gali sukelti žmonėms nepagrįstų lūkesčių.

Tiek pat pinigų uždirbantys gyventojai mokės skirtingo dydžio „Sodros“ įmokas – atitinkamai jiems bus skaičiuojamos ir skirtingos dydžio išmokos. Jei žmogus gaus dviejų rūšių pajamas, nuo jų mokės du arba tris skirtingus GPM (15,21 ir 25%). Toks žmogus mokės ir kelias skirtingų dydžių „Sodros“ įmokas. Išsiaiškinti šioje painiavoje sunku, mažai vilčių, kad ir artimiausiu metu pavyks. Beprasmiška ir pensiją prognozuoti iš tokios skaičių abrakadabros.

Bet dar didesnis galvosūkis sumazgytas tiems, kurie kaupia ar kaups pensiją privačiuose fonduose. Šie fondai ne vienai valdžiai buvo it buliui raudona skepeta: valdantiesiems vis paniždavo tuos fondus panaikinti ir susigrąžinti juose sukauptus žmonių pinigus į „Sodrą“ ir pan. Dabartiniai valdantieji pasiryžo keliauti kiek kitu keliu, tačiau jau dabar matyti, kad duobių ir kitokių kliūčių jame bus nemažai. Kaip ir staigmenų už vieno ar kito posūkio. Pateikta schema, kaip ir kiek reikės mokėti tiems, kurie liks arba naujai ateis į pensijų kaupimo fondus, ko gero, aiški tik jos sudarytojams. Nors ir tuo galėtume suabejoti.

Numatoma, kad ligšiolinę schemą 2+2+2%, kai prie būsimos pensijos kaupimo privačiai, be žmogaus mokamos 2% įmokos, dar 2% prideda „Sodra“ ir 2% – valstybės biudžetas, pakeis 4+2 schema, kai 4% savų lėšų turės prie kaupimo prisidėti gyventojas, dar 2% nuo vidutinio darbo užmokesčio pridurs valstybės biudžetas. „Dabar dauguma išeinančių į pensiją negali įsigyti anuiteto ir užsitikrinti pensijos. Mūsų tikslas – kad kaupiantieji užsitikrintų pensiją, todėl atsisakome formulės 2+0+0. Siekiame bent 6%“, – vakar aiškino Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak jo, už didesnį nei 4% dalyvavimą bus taikoma mokestinė lengvata tiek kaupiančiajam, tiek darbdaviui, jei kaupia darbuotojo naudai. „Norisi didinti vertę žmogui išlaikant ir „sodrinę“ pensiją, ir išlaikant 6%“, – sakė p. Kukuraitis.

Lieka neaišku, kas disponuos asmens privačiame pensijų fonde sukauptomis lėšomis jam mirus. Kol kas galioja tvarka, kad sukaupęs 17.000 Eur asmuo privalo nusipirkti anuitetą, t. y. kas mėnesį jam bus išmokama atitinkama suma iš jo santaupų fonde. Dabartiniai reformatoriai žada nuleisti anuiteto sumos kartelę, vadinasi, ji dar bus sumažinta. Neišnaudoti pinigai negalės būti paveldimi. Ar tokia tvarka skatins žmones kaupti pensijų fonde, mokėti didesnes įmokas? Galbūt sukaupti pinigai, iš kurių jau sumokėti mokesčiai valstybei, galėtų pereiti į paveldėtojų pensines sąskaitas, o ne būtų nusavinami valstybės? Paveldimas kaupimas galėtų tapti Lietuvos senjoro gerovės fondu. Taip iš tiesų užtikrintume būsimų pensininkų geresnę, oresnę senatvę, tai būtų papildoma paskata kaupti lėšas. Argi ne toks yra reformos tikslas?

Galima suabejoti ne tik šiuo tikslu – pristatydami permainas, valdantieji daug kur kalba netiesą. Pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministras skaičiuoja, kad su „sodrine“ pensija pagal naują schemą jauno žmogaus būsima pensija siektų 50% uždarbio. „Sodra“ visur taiko atlyginimų „lubas“ (ligos ar pensijos atveju), o p. Kukuraitis, visuomenei „pardavinėdamas“ reformų gėrį, operuoja procentais – pensijos sudarys pusę uždarbio. Ar visiems, ministre? Ar žmogus, uždirbantis 4.000 Eur, gaus 2.000 Eur pensiją?

VŽ klausia, kaip tai reikėtų vadinti – melu ar pusiau melu? Ar ne taip pat elgiasi Ramūnas Karbauskis, Bronius Markevičius ir Ko, pasakojantys viena, o vėliau – jau visiškai priešingas „tiesas“?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Investuotojams kuria naują pelno lengvatą Premium

Kuriama nauja lengvata investuotojams. VŽ žiniomis, nuo 2019 m. liepos siūloma atleisti nuo pelno mokesčio...

Finansai
06:00
Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP išlieka tarp mažiausių ES

Lietuvos valdžios skola II ketv. siekė 15,219 mlrd. Eur ir sudarė 35% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) –...

Finansai
2018.10.23
D. Trumpo efektas: pasaulinės pusmečio investicijos krito 41% Premium

Pasaulinis tiesioginių užsienio investicijų srautas (TUI) 2018 m. pirmąjį pusmetį smuko 41%, iki 470 mlrd.

Finansai
2018.10.23
Lietuva iš verslo liudijimų jau išaugo 30

Kai kurių paslaugas teikiančių smulkių verslininkų laukia permainos – Finansų ministerija (FM) rengia...

Finansai
2018.10.23
Laukia naujos formos paieškos: nelieka dalies verslo liudijimų Premium 5

Ant Vyriausybės stalo greitai atsidurs Finansų ministerijos pasiūlymai panaikinti kai kurių veiklų verslo...

Finansai
2018.10.23
Ar jau pučiasi medicininių kanapių burbulas? Rėmėjo turinys

Kriptovaliutų verslas po truputį tampa nuobodus. Naujųjų valiutų kursams krentant žemyn, nebesinori girtis...

Finansai
2018.10.22
G. Nausėda: su 2019 m. biudžetu sunkmečiui nesirengiama 3

Ateinančiais metais nepavyks reikšmingai sumažinti socialinės atskirties ir tinkamai pasiruošti juodai...

Finansai
2018.10.22
Išmokėdamos kompensacijas už nekonkuravimą, įmonės sumažina atlyginimą Premium 5

Norint, kad darbuotojas nekonkuruotų darbo santykių metu, jam reikia mokėti 40% darbo užmokesčio dydžio...

Finansai
2018.10.22
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 7

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 7

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 13

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau