Seimo Biudžeto komitetas nagrinės kelių vyriausybių finansų politiką

Publikuota: 2018-03-29
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas pavedė savo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) per vienerius metus atlikti parlamentinį tyrimą dėl valstybės finansų ir skolinimosi politikos, vykdytos nuo 2005 m. Tyrimo išvados turėtų būti paskelbtos kitąmet pavasarį – per patį prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimų kampanijos įkarštį.

Pavesta ištirti iki 2019 04 15

Ketvirtadienį Seimo posėdyje balsų dauguma priimtas nutarimas „Dėl pavedimo BFK atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“. Pirminiame pernai gruodį teiktame nutarimo projekte siūlyta sudaryti šiems klausimams ištirti skirtą specialią laikinąją Seimo komisiją, tačiau vėliau valdantieji su opozicija sutarė, kad galima tuos pačius klausimus užduoti ir BFK.

Priimtuoju nutarimu BFK pavedama iki kitų metų balandžio 15 d. atlikti parlamentinį tyrimą, kuris analizuotų dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 m., veiklą valdant šalies finansus.

Bendru valdančiųjų ir opozicijos sutarimu atsisakyta siūlymo atlikti tik konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės finansų politikos 2009–2012 m. tyrimą. Dabar BFK nurodyta išanalizuoti, „kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 m. ir vėliau turėjo 2005–2008 m. vykdyta prociklinė biudžeto politika“, taip pat „ar Lietuvos Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4%“.

Užduodami 7 klausimai, pavardžių neliko

Komitetas turės išsiaiškinti, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 m., ar atsižvelgė į Skandinavijos kapitalo bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui. Taip pat bus siekiama nustatyti bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ veiklos 2005–2009 m. ir jos įsipareigojimų administravimo 2010–2017 m. įtaką bankų sprendimams teikiant būsto paskolas bei viešiesiems finansams Lietuvoje.

Taip pat, pasak nutarime dėl pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą suformuluotų klausimų, bus bandoma atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Bus ieškoma atsakymų, dėl kieno kaltės Lietuva 2007 m. neįstojo į euro zoną, kodėl, skirtingai nei Estija, nesukaupė finansinių rezervų, kodėl 2008-aisiais šalyje susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas.

Stasys Jakeliūnas, BFK pirmininkas, ketvirtadienį Seimui pristatydamas nutarimo dėl parlamentinio tyrimo atlikimo projektą, atkreipė dėmesį, kad iš jo buvo išimtos visos siūlytosios nuostatos dėl „ankstesnių vyriausybių vadovų ar finansų ministrų asmeninės atsakomybės už priimtuosius sprendimus“, todėl priimtajame nutarime nėra nei p. Kubiliaus, nei buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavardžių. „Mes tiesiog keliame tikslą išsiaiškinti bendrąją valstybės vykdytą finansų politiką nuo pat krizės išvakarių, pačios krizės metu ir tuojau po jos. Šie komitetui užduodami septyni klausimai yra vertingi kuo geriau pasiruošti ateities galimiems iššūkiams“, – sakė p. Jakeliūnas.

Priminė apie pasikartojančias krizes

Diskusijos metu ekspremjeras p. Kubilius sakė: „Neturiu nei ko gėdytis, nei ko baimintis dėl to, ką nuveikėm per mano vadovavimą Vyriausybei 2008-2012 m. Šis tyrimas galbūt yra šiokia tokia politinė archeologija, nes tyrinėjama tai, kas įvyko prieš daugiau kaip dešimtmetį ir jau seniai ištyrinėta. Kita vertus, galbūt ir nebūtų blogai patyrinėti, pvz., kodėl Estija dėl nuo 2005 m. vykdytos politikos ne taip smarkiai nukentėjo nuo krizės, kaip mes, kurie nevykdėm jokios parengiamosios politikos ir dėl to kilus krizei Vyriausybei teko gesinti gaisrus.“

Jis priminė, kad „pasaulinės krizės paprastai kyla dešimtmečių pradžioje“. „Visur rašoma apie 1970, 1980, 1990, 2000, 2010 m. buvusias krizes. Dabar artėja 2020 m. Matyt, kaip tik pats laikas ruoštis naujam dešimtmečiui ir galimiems jo iššūkiams. Tik gaila, kad komisija praranda savotišką „brendą“, nes iki šiol ji buvo paprastai vadinama Kubiliaus ir Šimonytės komisija, o dabar tampa Brazausko-Balčyčio-Butkevičiaus-Kirkilo-Šadžiaus ir tik tada Kubiliaus ir Šimonytės komisija“, – pridūrė ekspremjeras.

2005–2006 m. premjeru buvo Algirdas Brazauskas, 2006–2008 m. – Gediminas Kirkilas, 2008–2012 m. – p. Kubilius, 2012–2016 m. – Algirdas Butkevičius.

Kitas konservatorių atstovas Mykolas Majauskas apgailestavo, kad „komiteto pirmininkas nori visus metus užsidaręs tyrinėti ekonomikos teoriją“. „Tai galime palinkėti tik sėkmės šioje veikloje“, – ironiškai pridūrė jis.

Balsavo dauguma

„Šiuo atveju bus tiriama praeitis iš dabarties pozicijų. Tai bus aiškiai politiškai angažuota išvada, vargu ar sukursianti kokią nors pridėtinę vertę arba pateiksianti kokių nors patarimų, kaip derėtų elgtis krizės akivaizdoje ateityje, nes kiekviena krizė – unikali“, – sakė p. Šimonytė.

Tiek ji, tiek ir kiti Seimo opozicijos atstovai pastebėjo, kad BFK išvados šiame parlamentiniame tyrime bus pateiktos kitų metų balandžio viduryje, t. y. tuomet, kai tik ką bus įvykę savivaldos rinkimai ir bus priartėję gegužę numatyti prezidento bei Europos Parlamento rinkimai. Todėl neatmesta, kad komiteto išvadomis dalis politikų gali pasinaudoti karštoje rinkimų kampanijoje.

Seimo nutarimas dėl pavedimo BFK per metus atlikti tyrimą dėl šalies valdžios nuo 2005-ųjų vykdytos finansų politikos įvertinimo priimtas nemenka balsų dauguma – už balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 parlamentarų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kas turtingesnis: Bezosas šiandien ar Rockefelleris vakar? 4

Pasaulio istoriniai turtuoliai neretu atveju buvo turtingesni nei nūdienos milijardieriai. Pasirodo, kad XIX...

Finansai
2019.05.25
„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Pardavimų valanda „Lietuvos draudime“: kuo mažiau klausimų, tuo daugiau naudos Premium

Augti daugiau, nei auga rinka, padeda naujovių taikymas – tiek pardavimų procese, tiek kuriant vertės...

Pardavimai
2019.05.24
Surinkimas iš šešėlio atsilieka nuo plano: kokios priežastys?  Premium 23

Daugiau pajamų į valstybės iždą 2018 m. didžiąja dalimi buvo surinkta ne dėl administravimo gerinimo...

Finansai
2019.05.24
ESTT Lietuvoje atveria 780 mln. Eur vertės rinką Premium

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. savivaldybės turėjo nutraukti sutartis su savo bendrovėmis, jeigu jos neatitinka...

Finansai
2019.05.23
Iki ataskaitų pateikimo liko savaitė, bet to dar nepadarė 60% bendrovių

Juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas...

Finansai
2019.05.23
Startuoja mokesčių mokėtojų patikrinimai nuotoliniu būdu 4

Ketvirtadienį vartotojams atveriamas Standartizuotų buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo ir tvarkymo...

Finansai
2019.05.23
„Darnu Group“ iš „Luminor“ skolinasi 34,5 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ būstų ir biurų projektui Vilniuje vystyti skolinasi 34,5...

Statyba ir NT
2019.05.23
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
VMI ir „Sodros" konsultacijos vienu skambučiu 1

Nuo šiol mokesčių informacijos centro telefonu 1882 asmeninių konsultacijų pageidaujantys gyventojai ir...

Finansai
2019.05.22
D. Trumpo mokesčiai ir prekybos karai smukdo užsienio investicijas Premium

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2018 m. sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, kai Donaldas...

Finansai
2019.05.22
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 36

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau