Norime sočios senatvės? Mokykimės iš senjoro Česlovo

Publikuota: 2018-03-26
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Ar tikrai mes norime nubraukti viską, kas buvo pasiekta per Lietuvos nepriklausomybės metus skatinant žmonių savanorišką kaupimą senatvei?

Aš jau nesu jaunas žmogus, teko matyti įvairių santvarkų, sistemų ir jų pertvarkų. Ir žinote ką: stebint diskusijas dėl planuojamos eilinės pensijų reformos šalyje mane nukrečia šiurpas ir apima paprastas žmogiškas gailestis visiems tiems žmonėms, kurie neliko abejingi, neplaukė pasroviui, o patys ėmėsi veiksmų, kad susikurtų sau sotesnę senatvę ir galiausiai netaptų našta mūsų valstybei. Juk kuo daugiau žmonių savanoriškai rūpinasi savo senatve ir kaupia pensijai papildomai, tuo didesnė nauda ir visuomenei bei valstybei. Juolab kad dėl demografinių pokyčių po kelių dešimtmečių pensininkams gali tekti vargti dar labiau, nei tenka šiandien – tą prognozuoja ir Lietuvos bankas, įvardijęs, kad ateityje pensija gali nesiekti nė 30% žmogaus turėto atlyginimo, ir Europos Komisija, ir kitos organizacijos.

Tad išeitis yra viena ir labai aiški: užuot ribojus žmonių savanorišką kaupimą senatvei ir siūlius vis naujas reformas bei revoliucijas (kurios tik mažina pasitikėjimą sistema), valstybei reikia veikti priešingai – žmonių pastangas savarankiškai rūpintis savo ateitimi visomis išgalėmis palaikyti ir skatinti. Štai konkretus pavyzdys – senjoras Česlovas. Realus žmogus su realia pensija, kuris kaupė pensijų fonduose ir dėl to dabar kas mėnesį gauna papildomus 150 eurų prie savo „sodrinės“ pensijos. Taip, kaupdamas ilgiau jis būtų sukaupęs dar daugiau, bet ir dabar žmogus džiaugiasi, kad būdamas pensininku gali išlaikyti nuosavą automobilį ir net vieną du kartus per metus pakeliauti – po Lietuvą ar užsienį. Beje, Česlovas sako, kad senatvė ateina labai greitai, todėl turime apie tai galvoti ir tam ruoštis kuo anksčiau. Tokį patarimą jis dabar duoda ir savo vaikams bei anūkams.

Kas nutinka, jei tik sudedame rankas ir laukiame, jau gerai žinome – matome, kokios yra daugumos dabartinių senjorų pajamos. Tai toli gražu ne tai, ko jie tikėjosi dirbdami ir mokėdami mokesčius kelis dešimtmečius, tačiau tokia yra tikrovė. Ką daryti? Pirmiausia turime keisti į požiūrį ir suprasti, kad norint išlaikyti įprastus gyvenimo standartus atėjus senatvei, kai nustosime gauti darbo užmokestį, visos pensijų sistemos pakopos yra svarbios. Svarbi ir „Sodra“, ir kaupimas per antrą pakopą „Sodros“ įmokomis bei prisidedant savo lėšomis, ir savanoriškas kaupimas per gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus.

Tai galima pasiekti tik tuomet, jei naudosime visus instrumentus ir pajamas gausime iš kelių (o ne iš vieno) šaltinių. Šis modelis jau seniai yra pasiteisinęs Vakaruose, tad neišradinėkime dviračio, neverskime visko į vieną katilą, o ieškokime būdų, kaip savanorišką kaupimą dar labiau paskatinti. Ypač reikėtų skatinti kaupimą pradėti kuo jaunesnio amžiaus, jau nuo 20-30 metų. Taip net ir kaupiant nedidelėmis sumomis galima sukaupti daug didesnes pajamas savo senatvei.

Per pastaruosius keliolika metų, kol veikia sistema, pasiekėme tikrai nemažai. Mes kasmet matome augantį žmonių sąmoningumą savarankiškai rūpintis savo ateitimi – tiek būsima pensija, tiek apsauga nuo ligų ar nelaimių. Vien per gyvybės draudimą, kuris taip pat priskiriamas trečiajai pakopai, sotesnei senatvei kaupia ar nuo įvairių gyvenimo netikėtumų draudžiasi apie 430.000 gyventojų, o jų sukaupta suma jau artėja prie milijardo eurų. Kaip matome iš tyrimų, tai tikrai ne kokie „turčiai“, o daugiausiai vidutines arba net žemesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems ne vis tiek, kokia ateitis jų laukia. Ir jie tikrai nebus našta valstybei, kai užklups liga ar ateis metas išeiti užtarnauto poilsio.

Tad trečioji pensijų pakopa taip pat yra labai svarbi pensijų sistemos dalis, kurios nelikus (arba apjungus su antrąja pakopa, kas iš esmės reiškia tą patį) žala bus milžiniška. Tai būtų tarsi laidotuvių maršas savarankiškai savo ateitimi besirūpinančiam Lietuvos piliečiui: nukirstume gyvybiškai svarbią arteriją, palaikančią savanorišką kaupimo skatinimą šalyje. Ir nors kiti ir toliau ras būdų kaip kaupti senatvei, patirtis rodo, kad nesant paskatų iš valstybės – nesant tvarios sistemos, kuria pasitikima, – žmonės tas lėšas paprasčiausiai pravalgo.

Sistema yra sukurta, ji veikia, reikia tik galvoti, kaip galima ją plėtoti ir žmones dar labiau skatinti patiems rūpintis savo senatve, nes tai yra ir valstybės interesas. Štai Estijoje jau bemaž dešimtmetį veikia modelis, pagal kurį šalyje yra nustatytos gana aukštos lubos taupymui per pensijų fondus ar gyvybės draudimą – 6.000 Eur per metus. Tai reiškia, kad Estija skatina savo gyventojus savanoriškam kaupimui skirti iki 500 Eur per mėnesį ir visus kaupiančius remia, sudarydama galimybę jiems susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų iki nustatytos ribos. Latvijoje šios vadinamosios lubos siekia 4.000 Eur, o Lietuvoje jos tesiekia 2.000 Eur per metus, kas reikštų, kad mes savo piliečius skatiname senatvei atsidėti tris kartus mažesnę sumą, negu estai – tik 167 Eur per mėnesį. Tai nėra daug žinant, kad įprotis kaupimą pradėti nuo jaunystės pas mus dar tik formuojasi (pradedama kaupti vyresniame amžiuje, todėl ir kaupti reikia po daugiau): nors turėtų būti valstybės skatinami, šie žmonės paprasčiausiai „atsimuša“ į lubas. Tai nėra daug dar ir todėl, kad lubos apima visas gyventojo sumokėtas įmokas – už gyvybės draudimą ir į trečios pakopos pensijų fondus, šias įmokas sudedant. Tad jei norime pasiekti, kad žmonių, kurie yra priklausomi nuo valstybės, ateityje mažėtų, sprendimų net ir negriaunant sistemos iš esmės tikrai yra – lubų savanoriškam kaupimui padidinimas kaip tik ir būtų vienas iš tų žingsnių, kurį siekdami didesnės gerovės savo žmonėms mes privalome žengti.

Pensijos Lietuvoje kaupiamos dar tik keliolika metų, o Vakarų patirtis liudija, kad reikėtų kaupti keturiasdešimt – tai reiškia, kad turime dar labai jauną pensijų sistemą su visomis jos pakopomis ir tikrųjų jos vaisių dar reikia išlaukti. Esame teisingame kelyje, tad nesustokime priėję eilinę kryžkelę, o drąsiai ženkime pirmyn.

Komentaro autorius - Artūras BAKŠINSKAS, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į banką – su vairuotojo pažymėjimu 6

Lietuvoje siūloma leisti banko klientą atpažinti pagal vairuotojo pažymėjimą. Toks pasikeitimas gali...

Finansai
2018.12.16
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 12

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 121 mln. Eur neplanuotų pajamų 6

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–lapkričio mėnesiais siekė 7,902 mlrd. Eur – 1,6% (121,1...

Finansai
2018.12.13
EY grynasis pelnas išaugo 22% 2

EY pajamos per praėjusį finansinį laikotarpį paaugo 9,2%, o darbo užmokesčio išlaidos didėjo 11,1%.

Finansai
2018.12.13
VMI sukūrė nemokamo virtualaus buhalterio versiją 12

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama...

Finansai
2018.12.13
Paskola: rizikų įvertinimas atriša rankas Rėmėjo turinys

Paskola – žodis, dažniausiai keliantis, pirmiausia, negatyvias emocijas. Nei vienas mūsų nenori prisiimti...

Finansai
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Atsargiai – ir smulkios dovanos gali virsti interesų konfliktais

Priimant dovanas gali kilti interesų konfliktai. Jų galima išvengti deklaruojant dovanas viešai.

Finansai
2018.12.12
ESTT sprendimas: vežėjai ekspeditoriams negali taikyti 0% PVM Premium 3

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar kartą pakartojo, kad vežėjai ekspeditoriams turi išrašyti sąskaitas...

Finansai
2018.12.12
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 11

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Priimti 2019 m. „Sodros“ ir Sveikatos draudimo biudžetai 4

Antradienį patvirtinęs kitų metų valstybės biudžetą Seimas priėmė ir 2019-ųjų „Sodros“ bei Privalomojo...

Finansai
2018.12.11
Ž. Mauricas: tai, kad Lietuva perskirsto per mažai BVP – mitas Premium 3

Lietuvos viešojo sektoriaus bėdos susijusios ne su lėšų stygiumi, o su išpūstu viešuoju sektoriumi bei...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė 5

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies...

Finansai
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Metinė infliacija pagal SVKI lapkritį siekė 2,4%

2018 m. lapkričio mėn. pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą...

Finansai
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau