Norime sočios senatvės? Mokykimės iš senjoro Česlovo

Publikuota: 2018-03-26
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Ar tikrai mes norime nubraukti viską, kas buvo pasiekta per Lietuvos nepriklausomybės metus skatinant žmonių savanorišką kaupimą senatvei?

Aš jau nesu jaunas žmogus, teko matyti įvairių santvarkų, sistemų ir jų pertvarkų. Ir žinote ką: stebint diskusijas dėl planuojamos eilinės pensijų reformos šalyje mane nukrečia šiurpas ir apima paprastas žmogiškas gailestis visiems tiems žmonėms, kurie neliko abejingi, neplaukė pasroviui, o patys ėmėsi veiksmų, kad susikurtų sau sotesnę senatvę ir galiausiai netaptų našta mūsų valstybei. Juk kuo daugiau žmonių savanoriškai rūpinasi savo senatve ir kaupia pensijai papildomai, tuo didesnė nauda ir visuomenei bei valstybei. Juolab kad dėl demografinių pokyčių po kelių dešimtmečių pensininkams gali tekti vargti dar labiau, nei tenka šiandien – tą prognozuoja ir Lietuvos bankas, įvardijęs, kad ateityje pensija gali nesiekti nė 30% žmogaus turėto atlyginimo, ir Europos Komisija, ir kitos organizacijos.

Tad išeitis yra viena ir labai aiški: užuot ribojus žmonių savanorišką kaupimą senatvei ir siūlius vis naujas reformas bei revoliucijas (kurios tik mažina pasitikėjimą sistema), valstybei reikia veikti priešingai – žmonių pastangas savarankiškai rūpintis savo ateitimi visomis išgalėmis palaikyti ir skatinti. Štai konkretus pavyzdys – senjoras Česlovas. Realus žmogus su realia pensija, kuris kaupė pensijų fonduose ir dėl to dabar kas mėnesį gauna papildomus 150 eurų prie savo „sodrinės“ pensijos. Taip, kaupdamas ilgiau jis būtų sukaupęs dar daugiau, bet ir dabar žmogus džiaugiasi, kad būdamas pensininku gali išlaikyti nuosavą automobilį ir net vieną du kartus per metus pakeliauti – po Lietuvą ar užsienį. Beje, Česlovas sako, kad senatvė ateina labai greitai, todėl turime apie tai galvoti ir tam ruoštis kuo anksčiau. Tokį patarimą jis dabar duoda ir savo vaikams bei anūkams.

Kas nutinka, jei tik sudedame rankas ir laukiame, jau gerai žinome – matome, kokios yra daugumos dabartinių senjorų pajamos. Tai toli gražu ne tai, ko jie tikėjosi dirbdami ir mokėdami mokesčius kelis dešimtmečius, tačiau tokia yra tikrovė. Ką daryti? Pirmiausia turime keisti į požiūrį ir suprasti, kad norint išlaikyti įprastus gyvenimo standartus atėjus senatvei, kai nustosime gauti darbo užmokestį, visos pensijų sistemos pakopos yra svarbios. Svarbi ir „Sodra“, ir kaupimas per antrą pakopą „Sodros“ įmokomis bei prisidedant savo lėšomis, ir savanoriškas kaupimas per gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus.

Tai galima pasiekti tik tuomet, jei naudosime visus instrumentus ir pajamas gausime iš kelių (o ne iš vieno) šaltinių. Šis modelis jau seniai yra pasiteisinęs Vakaruose, tad neišradinėkime dviračio, neverskime visko į vieną katilą, o ieškokime būdų, kaip savanorišką kaupimą dar labiau paskatinti. Ypač reikėtų skatinti kaupimą pradėti kuo jaunesnio amžiaus, jau nuo 20-30 metų. Taip net ir kaupiant nedidelėmis sumomis galima sukaupti daug didesnes pajamas savo senatvei.

Per pastaruosius keliolika metų, kol veikia sistema, pasiekėme tikrai nemažai. Mes kasmet matome augantį žmonių sąmoningumą savarankiškai rūpintis savo ateitimi – tiek būsima pensija, tiek apsauga nuo ligų ar nelaimių. Vien per gyvybės draudimą, kuris taip pat priskiriamas trečiajai pakopai, sotesnei senatvei kaupia ar nuo įvairių gyvenimo netikėtumų draudžiasi apie 430.000 gyventojų, o jų sukaupta suma jau artėja prie milijardo eurų. Kaip matome iš tyrimų, tai tikrai ne kokie „turčiai“, o daugiausiai vidutines arba net žemesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems ne vis tiek, kokia ateitis jų laukia. Ir jie tikrai nebus našta valstybei, kai užklups liga ar ateis metas išeiti užtarnauto poilsio.

Tad trečioji pensijų pakopa taip pat yra labai svarbi pensijų sistemos dalis, kurios nelikus (arba apjungus su antrąja pakopa, kas iš esmės reiškia tą patį) žala bus milžiniška. Tai būtų tarsi laidotuvių maršas savarankiškai savo ateitimi besirūpinančiam Lietuvos piliečiui: nukirstume gyvybiškai svarbią arteriją, palaikančią savanorišką kaupimo skatinimą šalyje. Ir nors kiti ir toliau ras būdų kaip kaupti senatvei, patirtis rodo, kad nesant paskatų iš valstybės – nesant tvarios sistemos, kuria pasitikima, – žmonės tas lėšas paprasčiausiai pravalgo.

Sistema yra sukurta, ji veikia, reikia tik galvoti, kaip galima ją plėtoti ir žmones dar labiau skatinti patiems rūpintis savo senatve, nes tai yra ir valstybės interesas. Štai Estijoje jau bemaž dešimtmetį veikia modelis, pagal kurį šalyje yra nustatytos gana aukštos lubos taupymui per pensijų fondus ar gyvybės draudimą – 6.000 Eur per metus. Tai reiškia, kad Estija skatina savo gyventojus savanoriškam kaupimui skirti iki 500 Eur per mėnesį ir visus kaupiančius remia, sudarydama galimybę jiems susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų iki nustatytos ribos. Latvijoje šios vadinamosios lubos siekia 4.000 Eur, o Lietuvoje jos tesiekia 2.000 Eur per metus, kas reikštų, kad mes savo piliečius skatiname senatvei atsidėti tris kartus mažesnę sumą, negu estai – tik 167 Eur per mėnesį. Tai nėra daug žinant, kad įprotis kaupimą pradėti nuo jaunystės pas mus dar tik formuojasi (pradedama kaupti vyresniame amžiuje, todėl ir kaupti reikia po daugiau): nors turėtų būti valstybės skatinami, šie žmonės paprasčiausiai „atsimuša“ į lubas. Tai nėra daug dar ir todėl, kad lubos apima visas gyventojo sumokėtas įmokas – už gyvybės draudimą ir į trečios pakopos pensijų fondus, šias įmokas sudedant. Tad jei norime pasiekti, kad žmonių, kurie yra priklausomi nuo valstybės, ateityje mažėtų, sprendimų net ir negriaunant sistemos iš esmės tikrai yra – lubų savanoriškam kaupimui padidinimas kaip tik ir būtų vienas iš tų žingsnių, kurį siekdami didesnės gerovės savo žmonėms mes privalome žengti.

Pensijos Lietuvoje kaupiamos dar tik keliolika metų, o Vakarų patirtis liudija, kad reikėtų kaupti keturiasdešimt – tai reiškia, kad turime dar labai jauną pensijų sistemą su visomis jos pakopomis ir tikrųjų jos vaisių dar reikia išlaukti. Esame teisingame kelyje, tad nesustokime priėję eilinę kryžkelę, o drąsiai ženkime pirmyn.

Komentaro autorius - Artūras BAKŠINSKAS, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Siūloma dalį dirbančių savarankiškai atleisti nuo „Sodros“ įmokų

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu...

Finansai
13:14
Ministerija: dėl „Metrail“ nesusitaria patys gamintojai, galutinio sutarties projekto nėra

Gamintojų viltis šiandien sulaukti Aplinkos ministerijos patvirtinimo, kad taikos sutartis dėl „Metrail“ bus...

Ministerijos verdikto dėl „Metrail“ laukia šiandien Premium

Gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijai vakar pateikė naują taikos sutarties ginče dėl „Metrail“...

Sukčiavimo schemomis ateina atvirkštinis elektronikos PVM Premium

Lietuvoje planuojama nustatyti atvirkštinį PVM elektronikos prekėms. Tai gali gerokai apkarpyti nelegalių...

Finansai
06:00
Premjeras: didelius ūkininkus įmanoma labiau apmokestinti 4

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės...

Agroverslas
2018.04.19
Pagal mokesčių naštą Lietuva taikosi į ES dešimtuką Premium 7

Įgyvendinus mokesčių reformą, Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas turėtų tapti mažiausias Baltijos šalyse, o...

Finansai
2018.04.19
Naujas susitarimas dėl „Metrail“: steigs garantinį fondą

Gamintojai ir importuotojai skelbia Aplinkos ministerijai pateikę naują taikos sutarties ginče dėl „Metrail“...

BDAR: draudikai sutrikę, neaiškumų – miškas Premium 6

Gegužės 25-osios, kai įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), draudikai laukia su nerimu,...

Pensijų reforma: 4+2 tebuvo kalbos, bus 3+1,5 7

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos plačiai iškomunikuotas naujas 4+2 kaupimo II pakopos pensijų...

Rinkos
2018.04.19
Reformų horizonte – pensijų miražai 5

Pensijų reforma, pateikta Vyriausybės parengtų struktūrinių reformų gairėse, yra viena iš labiausiai žmones...

Finansai
2018.04.19
Derybos dėl „Metrail“: ministerija laukia taikos sutarties projekto Premium

Terminas 2.000 įmonių sumokėti taršos mokestį valstybei visai čia pat, tačiau taikos sutartis, kuri leistų...

Vasiliauskas: pensijų reforma gera, mokesčių – ne 32

Lietuvos bankas gana teigiamai vertina Vyriausybės siūlomą pensijų kaupimo reformą, tačiau neigiamai –...

Verslo aplinka
2018.04.18
VMI: kvitų loterija jau atsiperka 5

Per pirmuosius tris kvitų loterijos mėnesius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš viešojo maitinimo...

Finansai
2018.04.18
Esate skolingi bendrovei? Jūsų skolos gali imtis „Sodra“ Premium 7

Jūsų bendrovė gali sulaukti „Sodros“ reikalavimo sumokėti skolą, nors įmonė su šia įstaiga atsiskaito...

Finansai
2018.04.18
Moteris vilioja į sritį, kur algų nelygybė – viena didžiausių Premium 5

Lietuvoje moterys aktyviai traukiamos į specialistų trūkumu pasižymintį IT sektorių. Tačiau algų nelygybė čia...

Vadyba
2018.04.18
Kortos atskleistos, metas ėjimui 7

Vyriausybė, vakar pristačiusi struktūrinių reformų metmenis, tikina, kad tai – tik starto pozicija, o ne...

Finansai
2018.04.17
VŽ paaiškina: kaip skaičiuos NT mokestį už antrą ir kitus būstus 37

Vyriausybė pasiūlė plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę – 0,3% tarifu apmokestinti visą asmens...

Statyba ir NT
2018.04.17
Mokėjimų rinkoje atsiras naujos paslaugos

Lietuvoje palaipsniui, per ateinančius pusantrų metų, įsigalios naujas Europos Sąjungos reikalavimus...

Verslo aplinka
2018.04.17
Šapoka įvardijo Lietuvos finansų rinkos prioritetus 2

Lietuvos finansų sektoriuje kol kas nėra daug gerų žinių, tačiau šalis turi strategiją, kaip šį sektorių...

Rinkos
2018.04.17
Mokesčių reforma: iki 91 Eur didesnis darbo užmokestis „į rankas“ 14

Įgyvendinus mokesčių reformą, Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas turėtų tapti mažiausias Baltijos šalyse, o...

Verslo aplinka
2018.04.17

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau