Norime sočios senatvės? Mokykimės iš senjoro Česlovo

Publikuota: 2018-03-26
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Ar tikrai mes norime nubraukti viską, kas buvo pasiekta per Lietuvos nepriklausomybės metus skatinant žmonių savanorišką kaupimą senatvei?

Aš jau nesu jaunas žmogus, teko matyti įvairių santvarkų, sistemų ir jų pertvarkų. Ir žinote ką: stebint diskusijas dėl planuojamos eilinės pensijų reformos šalyje mane nukrečia šiurpas ir apima paprastas žmogiškas gailestis visiems tiems žmonėms, kurie neliko abejingi, neplaukė pasroviui, o patys ėmėsi veiksmų, kad susikurtų sau sotesnę senatvę ir galiausiai netaptų našta mūsų valstybei. Juk kuo daugiau žmonių savanoriškai rūpinasi savo senatve ir kaupia pensijai papildomai, tuo didesnė nauda ir visuomenei bei valstybei. Juolab kad dėl demografinių pokyčių po kelių dešimtmečių pensininkams gali tekti vargti dar labiau, nei tenka šiandien – tą prognozuoja ir Lietuvos bankas, įvardijęs, kad ateityje pensija gali nesiekti nė 30% žmogaus turėto atlyginimo, ir Europos Komisija, ir kitos organizacijos.

Tad išeitis yra viena ir labai aiški: užuot ribojus žmonių savanorišką kaupimą senatvei ir siūlius vis naujas reformas bei revoliucijas (kurios tik mažina pasitikėjimą sistema), valstybei reikia veikti priešingai – žmonių pastangas savarankiškai rūpintis savo ateitimi visomis išgalėmis palaikyti ir skatinti. Štai konkretus pavyzdys – senjoras Česlovas. Realus žmogus su realia pensija, kuris kaupė pensijų fonduose ir dėl to dabar kas mėnesį gauna papildomus 150 eurų prie savo „sodrinės“ pensijos. Taip, kaupdamas ilgiau jis būtų sukaupęs dar daugiau, bet ir dabar žmogus džiaugiasi, kad būdamas pensininku gali išlaikyti nuosavą automobilį ir net vieną du kartus per metus pakeliauti – po Lietuvą ar užsienį. Beje, Česlovas sako, kad senatvė ateina labai greitai, todėl turime apie tai galvoti ir tam ruoštis kuo anksčiau. Tokį patarimą jis dabar duoda ir savo vaikams bei anūkams.

Kas nutinka, jei tik sudedame rankas ir laukiame, jau gerai žinome – matome, kokios yra daugumos dabartinių senjorų pajamos. Tai toli gražu ne tai, ko jie tikėjosi dirbdami ir mokėdami mokesčius kelis dešimtmečius, tačiau tokia yra tikrovė. Ką daryti? Pirmiausia turime keisti į požiūrį ir suprasti, kad norint išlaikyti įprastus gyvenimo standartus atėjus senatvei, kai nustosime gauti darbo užmokestį, visos pensijų sistemos pakopos yra svarbios. Svarbi ir „Sodra“, ir kaupimas per antrą pakopą „Sodros“ įmokomis bei prisidedant savo lėšomis, ir savanoriškas kaupimas per gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus.

Tai galima pasiekti tik tuomet, jei naudosime visus instrumentus ir pajamas gausime iš kelių (o ne iš vieno) šaltinių. Šis modelis jau seniai yra pasiteisinęs Vakaruose, tad neišradinėkime dviračio, neverskime visko į vieną katilą, o ieškokime būdų, kaip savanorišką kaupimą dar labiau paskatinti. Ypač reikėtų skatinti kaupimą pradėti kuo jaunesnio amžiaus, jau nuo 20-30 metų. Taip net ir kaupiant nedidelėmis sumomis galima sukaupti daug didesnes pajamas savo senatvei.

Per pastaruosius keliolika metų, kol veikia sistema, pasiekėme tikrai nemažai. Mes kasmet matome augantį žmonių sąmoningumą savarankiškai rūpintis savo ateitimi – tiek būsima pensija, tiek apsauga nuo ligų ar nelaimių. Vien per gyvybės draudimą, kuris taip pat priskiriamas trečiajai pakopai, sotesnei senatvei kaupia ar nuo įvairių gyvenimo netikėtumų draudžiasi apie 430.000 gyventojų, o jų sukaupta suma jau artėja prie milijardo eurų. Kaip matome iš tyrimų, tai tikrai ne kokie „turčiai“, o daugiausiai vidutines arba net žemesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems ne vis tiek, kokia ateitis jų laukia. Ir jie tikrai nebus našta valstybei, kai užklups liga ar ateis metas išeiti užtarnauto poilsio.

Tad trečioji pensijų pakopa taip pat yra labai svarbi pensijų sistemos dalis, kurios nelikus (arba apjungus su antrąja pakopa, kas iš esmės reiškia tą patį) žala bus milžiniška. Tai būtų tarsi laidotuvių maršas savarankiškai savo ateitimi besirūpinančiam Lietuvos piliečiui: nukirstume gyvybiškai svarbią arteriją, palaikančią savanorišką kaupimo skatinimą šalyje. Ir nors kiti ir toliau ras būdų kaip kaupti senatvei, patirtis rodo, kad nesant paskatų iš valstybės – nesant tvarios sistemos, kuria pasitikima, – žmonės tas lėšas paprasčiausiai pravalgo.

Sistema yra sukurta, ji veikia, reikia tik galvoti, kaip galima ją plėtoti ir žmones dar labiau skatinti patiems rūpintis savo senatve, nes tai yra ir valstybės interesas. Štai Estijoje jau bemaž dešimtmetį veikia modelis, pagal kurį šalyje yra nustatytos gana aukštos lubos taupymui per pensijų fondus ar gyvybės draudimą – 6.000 Eur per metus. Tai reiškia, kad Estija skatina savo gyventojus savanoriškam kaupimui skirti iki 500 Eur per mėnesį ir visus kaupiančius remia, sudarydama galimybę jiems susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų iki nustatytos ribos. Latvijoje šios vadinamosios lubos siekia 4.000 Eur, o Lietuvoje jos tesiekia 2.000 Eur per metus, kas reikštų, kad mes savo piliečius skatiname senatvei atsidėti tris kartus mažesnę sumą, negu estai – tik 167 Eur per mėnesį. Tai nėra daug žinant, kad įprotis kaupimą pradėti nuo jaunystės pas mus dar tik formuojasi (pradedama kaupti vyresniame amžiuje, todėl ir kaupti reikia po daugiau): nors turėtų būti valstybės skatinami, šie žmonės paprasčiausiai „atsimuša“ į lubas. Tai nėra daug dar ir todėl, kad lubos apima visas gyventojo sumokėtas įmokas – už gyvybės draudimą ir į trečios pakopos pensijų fondus, šias įmokas sudedant. Tad jei norime pasiekti, kad žmonių, kurie yra priklausomi nuo valstybės, ateityje mažėtų, sprendimų net ir negriaunant sistemos iš esmės tikrai yra – lubų savanoriškam kaupimui padidinimas kaip tik ir būtų vienas iš tų žingsnių, kurį siekdami didesnės gerovės savo žmonėms mes privalome žengti.

Pensijos Lietuvoje kaupiamos dar tik keliolika metų, o Vakarų patirtis liudija, kad reikėtų kaupti keturiasdešimt – tai reiškia, kad turime dar labai jauną pensijų sistemą su visomis jos pakopomis ir tikrųjų jos vaisių dar reikia išlaukti. Esame teisingame kelyje, tad nesustokime priėję eilinę kryžkelę, o drąsiai ženkime pirmyn.

Komentaro autorius - Artūras BAKŠINSKAS, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Elektroniniai važtaraščiai padėjo aptikti nelegalias vadovo statybas 1

Šių metų liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros...

Finansai
2018.07.18
„Sodra“ paaiškina, kaip keisis išmokos po mokesčių reformos 2

„Sodra“ sulaukia nemažai klausimų iš gyventojų, kaip 2019 m. keisis įvairios socialinio draudimo išmokos.

Finansai
2018.07.18
54.000 Lietuvos gyventojų sulauks VMI laiškų 6

Gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 5

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 4

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Trumpesni senaties terminai – mažiau delspinigių Premium 1

Trumpesnis senaties terminas Lietuvoje pagerins mokestinę aplinką. Jo sutrumpinimas nuo 3 iki 5 metų rodo,...

Finansai
2018.07.17
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 14

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.17
Interviu: kaip Lietuvai patekti į „Doing Business“ 10-uką ir nesugriauti pensijų sistemos Premium 2

Kad patektų į verslui patraukliausių šalių dešimtuką, Lietuvai pertvarkyti mokesčių sistemos nepakaks. Kur...

Verslo aplinka
2018.07.17
Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje 2

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos...

Finansai
2018.07.16
„TransferGo“ gavo elektroninių pinigų licenciją 3

Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją piniginių perlaidų startuoliui „TransferGo“.

Technologijos
2018.07.16
Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000: verslas nusiteikęs optimistiškai Premium 2

Įvairių sričių įmonių vadovai džiugiai nusiteikę ne tik kalbėdami apie praėjusių metų rezultatus, bet ir...

Verslo klasė
2018.07.16
Pinigai, keliantys galvos skausmą 14

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
2018.07.16
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 3

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
2018.07.16
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 34

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14
Dvigubos atsakomybės už nesumokėtus mokesčius nebebus 1

Įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, asmuo už mokestinius pažeidimus nebus baudžiamas du...

Finansai
2018.07.13
Apklausa: sumažėjo manančių, kad būstas brangs 2

Šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo gyventojų dalis, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių būstas brangs.

Statyba ir NT
2018.07.12
VMI galės atskleisti daugiau informacijos apie mokesčių mokėtoją 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma, ar mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia...

Finansai
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Teismas gyventojui leido atskaityti palūkanas Premium

Parduodant nekilnojamąjį turtą, obligacijas ar automobilį ir apskaičiuojant mokesčius, prie jų įsigijimo...

Finansai
2018.07.10
Fondų dėka – mažesnė rizika investuotojams Rėmėjo turinys

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, kai investuojama į nuosavą įmonių kapitalą.

2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau