Norime sočios senatvės? Mokykimės iš senjoro Česlovo

Publikuota: 2018-03-26
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Ar tikrai mes norime nubraukti viską, kas buvo pasiekta per Lietuvos nepriklausomybės metus skatinant žmonių savanorišką kaupimą senatvei?

Aš jau nesu jaunas žmogus, teko matyti įvairių santvarkų, sistemų ir jų pertvarkų. Ir žinote ką: stebint diskusijas dėl planuojamos eilinės pensijų reformos šalyje mane nukrečia šiurpas ir apima paprastas žmogiškas gailestis visiems tiems žmonėms, kurie neliko abejingi, neplaukė pasroviui, o patys ėmėsi veiksmų, kad susikurtų sau sotesnę senatvę ir galiausiai netaptų našta mūsų valstybei. Juk kuo daugiau žmonių savanoriškai rūpinasi savo senatve ir kaupia pensijai papildomai, tuo didesnė nauda ir visuomenei bei valstybei. Juolab kad dėl demografinių pokyčių po kelių dešimtmečių pensininkams gali tekti vargti dar labiau, nei tenka šiandien – tą prognozuoja ir Lietuvos bankas, įvardijęs, kad ateityje pensija gali nesiekti nė 30% žmogaus turėto atlyginimo, ir Europos Komisija, ir kitos organizacijos.

Tad išeitis yra viena ir labai aiški: užuot ribojus žmonių savanorišką kaupimą senatvei ir siūlius vis naujas reformas bei revoliucijas (kurios tik mažina pasitikėjimą sistema), valstybei reikia veikti priešingai – žmonių pastangas savarankiškai rūpintis savo ateitimi visomis išgalėmis palaikyti ir skatinti. Štai konkretus pavyzdys – senjoras Česlovas. Realus žmogus su realia pensija, kuris kaupė pensijų fonduose ir dėl to dabar kas mėnesį gauna papildomus 150 eurų prie savo „sodrinės“ pensijos. Taip, kaupdamas ilgiau jis būtų sukaupęs dar daugiau, bet ir dabar žmogus džiaugiasi, kad būdamas pensininku gali išlaikyti nuosavą automobilį ir net vieną du kartus per metus pakeliauti – po Lietuvą ar užsienį. Beje, Česlovas sako, kad senatvė ateina labai greitai, todėl turime apie tai galvoti ir tam ruoštis kuo anksčiau. Tokį patarimą jis dabar duoda ir savo vaikams bei anūkams.

Kas nutinka, jei tik sudedame rankas ir laukiame, jau gerai žinome – matome, kokios yra daugumos dabartinių senjorų pajamos. Tai toli gražu ne tai, ko jie tikėjosi dirbdami ir mokėdami mokesčius kelis dešimtmečius, tačiau tokia yra tikrovė. Ką daryti? Pirmiausia turime keisti į požiūrį ir suprasti, kad norint išlaikyti įprastus gyvenimo standartus atėjus senatvei, kai nustosime gauti darbo užmokestį, visos pensijų sistemos pakopos yra svarbios. Svarbi ir „Sodra“, ir kaupimas per antrą pakopą „Sodros“ įmokomis bei prisidedant savo lėšomis, ir savanoriškas kaupimas per gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus.

Tai galima pasiekti tik tuomet, jei naudosime visus instrumentus ir pajamas gausime iš kelių (o ne iš vieno) šaltinių. Šis modelis jau seniai yra pasiteisinęs Vakaruose, tad neišradinėkime dviračio, neverskime visko į vieną katilą, o ieškokime būdų, kaip savanorišką kaupimą dar labiau paskatinti. Ypač reikėtų skatinti kaupimą pradėti kuo jaunesnio amžiaus, jau nuo 20-30 metų. Taip net ir kaupiant nedidelėmis sumomis galima sukaupti daug didesnes pajamas savo senatvei.

Per pastaruosius keliolika metų, kol veikia sistema, pasiekėme tikrai nemažai. Mes kasmet matome augantį žmonių sąmoningumą savarankiškai rūpintis savo ateitimi – tiek būsima pensija, tiek apsauga nuo ligų ar nelaimių. Vien per gyvybės draudimą, kuris taip pat priskiriamas trečiajai pakopai, sotesnei senatvei kaupia ar nuo įvairių gyvenimo netikėtumų draudžiasi apie 430.000 gyventojų, o jų sukaupta suma jau artėja prie milijardo eurų. Kaip matome iš tyrimų, tai tikrai ne kokie „turčiai“, o daugiausiai vidutines arba net žemesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems ne vis tiek, kokia ateitis jų laukia. Ir jie tikrai nebus našta valstybei, kai užklups liga ar ateis metas išeiti užtarnauto poilsio.

Tad trečioji pensijų pakopa taip pat yra labai svarbi pensijų sistemos dalis, kurios nelikus (arba apjungus su antrąja pakopa, kas iš esmės reiškia tą patį) žala bus milžiniška. Tai būtų tarsi laidotuvių maršas savarankiškai savo ateitimi besirūpinančiam Lietuvos piliečiui: nukirstume gyvybiškai svarbią arteriją, palaikančią savanorišką kaupimo skatinimą šalyje. Ir nors kiti ir toliau ras būdų kaip kaupti senatvei, patirtis rodo, kad nesant paskatų iš valstybės – nesant tvarios sistemos, kuria pasitikima, – žmonės tas lėšas paprasčiausiai pravalgo.

Sistema yra sukurta, ji veikia, reikia tik galvoti, kaip galima ją plėtoti ir žmones dar labiau skatinti patiems rūpintis savo senatve, nes tai yra ir valstybės interesas. Štai Estijoje jau bemaž dešimtmetį veikia modelis, pagal kurį šalyje yra nustatytos gana aukštos lubos taupymui per pensijų fondus ar gyvybės draudimą – 6.000 Eur per metus. Tai reiškia, kad Estija skatina savo gyventojus savanoriškam kaupimui skirti iki 500 Eur per mėnesį ir visus kaupiančius remia, sudarydama galimybę jiems susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų iki nustatytos ribos. Latvijoje šios vadinamosios lubos siekia 4.000 Eur, o Lietuvoje jos tesiekia 2.000 Eur per metus, kas reikštų, kad mes savo piliečius skatiname senatvei atsidėti tris kartus mažesnę sumą, negu estai – tik 167 Eur per mėnesį. Tai nėra daug žinant, kad įprotis kaupimą pradėti nuo jaunystės pas mus dar tik formuojasi (pradedama kaupti vyresniame amžiuje, todėl ir kaupti reikia po daugiau): nors turėtų būti valstybės skatinami, šie žmonės paprasčiausiai „atsimuša“ į lubas. Tai nėra daug dar ir todėl, kad lubos apima visas gyventojo sumokėtas įmokas – už gyvybės draudimą ir į trečios pakopos pensijų fondus, šias įmokas sudedant. Tad jei norime pasiekti, kad žmonių, kurie yra priklausomi nuo valstybės, ateityje mažėtų, sprendimų net ir negriaunant sistemos iš esmės tikrai yra – lubų savanoriškam kaupimui padidinimas kaip tik ir būtų vienas iš tų žingsnių, kurį siekdami didesnės gerovės savo žmonėms mes privalome žengti.

Pensijos Lietuvoje kaupiamos dar tik keliolika metų, o Vakarų patirtis liudija, kad reikėtų kaupti keturiasdešimt – tai reiškia, kad turime dar labai jauną pensijų sistemą su visomis jos pakopomis ir tikrųjų jos vaisių dar reikia išlaukti. Esame teisingame kelyje, tad nesustokime priėję eilinę kryžkelę, o drąsiai ženkime pirmyn.

Komentaro autorius - Artūras BAKŠINSKAS, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet kiek išaugo 2

Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja...

Finansai
2018.09.21
Odontologijos priemonėms siūlo įteisinti 9% PVM 6

Visomso dontologijos medžiagoms, priemonėms, instrumentams bei aparatams nuo 2019 m. kovo siūloma taikyti...

Finansai
2018.09.20
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 6

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Valstybės kontrolė rekomenduoja didinti rezervą sunkmečiui

Lietuvos ekonomikos kylanti temperatūra signalizuoja apie būtinybę sparčiau didinti finansinį rezervą, skirtą...

Finansai
2018.09.20
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 6

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

Verslo aplinka
2018.09.19
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 10

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Smulkų ir vidutinį verslą „SME Finance“ finansuoja greičiau   Rėmėjo turinys 7

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ savo...

Finansai
2018.09.19
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
2018.09.18
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 18

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
2018.09.18
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Atsispyrė rinkimų pagundai, kaupia rezervą Premium

Ekonomistai atnaujintą Fi­nansų ministerijos prog­nozę 2019-iesiems, kai vyks rinkimai, ir vėlesniems me­tams...

Verslo aplinka
2018.09.13
Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas 1

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais...

Finansai
2018.09.12
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Šapoka: žvelgiant į ateitį, stiprybės turėsime semtis iš vidaus 4

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2018 m. BVP augs 3,4% arba 0,2 proc. punkto sparčiau nei prognozuota šių...

Verslo aplinka
2018.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau