Latvija pavirto brangiausia darbo rinka Baltijos šalyse

Publikuota: 2018-03-20
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nors Latvijoje darbdavio mokesčiai yra mažiausi iš trijų Baltijos šalių, didesnė jungtinė darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių dalis lemia, kad darbo vietos kaina pagal realias darbuotojo pajamas šioje šalyje yra didžiausia.

Darbo kainą pas kaimynus kelia nuo 2018 m. įvesti progresiniai mokesčiai. Seimo narių siūlymus įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje praėjusią savaitę atmetė Vyriausybė.

Mokestinė analizė parodė, kad dirbti ir užsidirbti daugiau labiausiai skatina Estijoje galiojanti darbo santykių apmokestinimo sistema.

Lietuva tarpsta per vidurį. Tačiau tai nėra išeitis paskatinti spartesnį darbo pajamų augimą šalyje. Tam tikslui reikia didinti mokestinės aplinkos patrauklumą  užsienio investuotojams.  Apskaičiuota, kad jie vidutiniškai moka 60% aukštesnius atlyginimus nei šalies vidurkis.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="afad390f-acaa-451b-a2fe-ac213ba85e47" prefix="4EY" format="interactive" title="Darbo santykiu apmokestinimas Baltijos šalyse"]

Po mokesčių daugiausia lieka estams

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų institutas. 

Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Visos Baltijos šalys nuo 2018-ųjų padidino neapmokestinamųjų pajamų dydį. Šio pokyčio naudą labiausiai turi pajusti mažas pajamas gaunantys gyventojai.

„Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams apčiuopiamai sumažėjo pajamų mokestis arba jo mokėti apskritai nereikia. Lietuvoje neapmokestinamų pajamų dydis nuo šių metų pradžios išaugo iki 380 Eur, Latvijoje iki 200 Eur. Estijoje šis dydis išaugo labiausiai – iki 500 Eur, ir šiuo metu jis prilygsta minimaliam atlyginimui šioje šalyje“, ? pokyčius komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Palyginti Lietuvoje ir Latvijoje taikomas 400 Eur ir 430 Eur MMA.

Didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis ir platesnė jo pritaikymo apimtis Estijoje lemia, kad ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams po visų mokestinių atskaitymų lieka daugiau pinigų, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų instituto specialistai.

Neapmokestinamas 500 Eur pajamų dydis taikomas visiems Estijos gyventojams, kurių vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 1.200 Eur.

„Jei Lietuvoje uždirbame maždaug vidutinį 800 Eur atlyginimą „ant popieriaus“, po visų mokesčių mums lieka 635 Eurai. Uždirbdami tokį pat atlyginimą Latvijoje mes gautumėme 50 Eur mažiau, o Estijoje atvirkščiai – apie 80 Eur daugiau“, – pranešime cituojama Jūratės Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Net ir uždirbant santykinai didelį 1.500 Eur atlyginimą, didžiausia lėšų dalis darbuotojui liktų Estijoje. Tokiu atveju estas į rankas gautų šiek tiek daugiau kaip 1.200 Eur, lietuvis apie 80 Eur mažiau, o latvis – maždaug 155 Eur mažiau.

Vietoje lengvatų vaikams - išmokos

Nuo 2018 m. Lietuvoje atsisakyta už vaikus taikyto papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio. Vietoje to įvesta universali 30 Eur valstybinė mėnesio išmoka kiekvienam vaikui iki 18 metų (jei auginami trys ir daugiau vaikų taikoma 45 Eur išmoka). Taip siekiama užtikrinti, kad ir nedideles pajamas gaunančios šeimos Lietuvoje galėtų pasinaudoti šiomis išmokomis, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų.

Estijoje taip pat taikoma panaši praktika – išmoka už vieną vaiką šioje šalyje nuo šių metų siekia 55 Eur. Tiesa, už trečią vaiką šeimoje jau mokama 100 Eur išmoka, o daugiavaikei šeimai dar skiriama papildoma 300 Eur išmoka. Tad lyginant su Lietuva, tris vaikus auginanti estų šeima gauna nemenką valstybės paramą – virš 500 Eur.

Tuo metu Latvijoje taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, o galutinės išmokos dydis priklauso nuo šeimos pajamų ir joje augančių nepilnamečių vaikų skaičiaus.

Siūlymai, kaip padidinti algas Lietuvoje

Šią savaitę didžiausius investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investuotojų forumas“ (IF) paragino Vyriausybę įvesti „Sodros“ įmokų lubas, kai jos jau taikomos išmokoms. Įmokų lubas, beje, turi latviai ir estai. Siūloma nustatyti 4 vidutinių darbo užmokesčių (šiuo metu tai sudaro apie 3.300 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių) dydžio „Sodros“ įmokų lubos. Investuotojų nuomone, šiuo atveju turėtų būti įvertinti ne tik momentiniai biudžeto netekimai, bet ir prognozuojamos didesnės pajamos iš vartojimo ir kitų mokesčių. Iš viso pateikta 100 siūlymų, išskiriant dešimt svarbiausių, kurie padidintų Lietuvos patrauklumą vietos ir užsienio kompanijoms čia investuoti.

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų pateikti planuojamų mokestinių pakeitimų siūlymus diskusijai. Įvesti „Sodros" lubas Lietuvoje JAV investuotojams yra pažadėjęs Vilius Šapoka, finansų ministras

„Investuok Lietuvoje" skaičiavimai parodė, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas užsienio kapitalo bendrovėse neatskaičius mokesčių 2016 m. siekė 1.255 Eur ir buvo beveik 60% daugiau nei Lietuvos vidurkis. Be to, analitikų vertinimais, daugiau nei 100 į Lietuvą pritrauktų užsienio kapitalo bendrovių iš Lietuvos įmonių per metus įsigyja prekių ir paslaugų už daugiau nei 300 mln. Eur. Dar pusę tiek pirkdami vietos verslų prekes ir paslaugas išleido šių bendrovių darbuotojai.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris ir IF atstovas komentuoja, kad yra siūlymų nesujungti darbuotojo ir darbdavio įmokų, o lubas taikyti tik darbdavio daliai. Jei bus priimtas toks sprendimas, tai vėlgi, kol neatsižvelgiama į darbdavio įmoką, „lubos“ visai nekeičia vaizdo. Tačiau jeigu lubos atsirastų 4 VDU lygyje, kaip siūlo IF, tuomet bet kokia brangiau nei 4 VDU apmokama darbo vieta Lietuvoje taptų konkurencingesnė, nei Latvijoje ar Estijoje. Atitinkamai, Lietuva „nusigriebtų“ didžiąją dalį tokių darbo vietų naujuose investiciniuose projektuose regione.

„Kadangi kalbame apie brangiai apmokamas darbo vietas, didesniąją dalį sumažėjusios „darbdavio“ (arba sujungtos) įmokos darbdavys išmokėtų darbuotojui, o pastarasis sumokėtų daugiau GPM ir PSD. O darbdaviui likusi mažesnioji dalis būtų apmokestinama pelno mokesčiu. Didesnes pajamas gaunantys darbuotojai išleistų daugiau pajamų, daugiau būtų surenkama vartojimo mokesčių ir aktyvuojamas ekonomikos multiplikatorius, kuriantis paklausą, darbo vietas ir mokesčius" - komentuoja mokesčių ekspertas.

Ilgainiui Lietuvos biudžetas pasipildytų reikšmingomis įplaukomis, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje neilgai trukus pralenktų Estiją.

[infogram id="8860205a-2e88-4935-a90d-351cf8c15b42" prefix="tB7" format="interactive" title="Mokesčių našta darbuotojui Baltijos šalyse 2018 m."]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet kiek išaugo 2

Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja...

Finansai
2018.09.21
Odontologijos priemonėms siūlo įteisinti 9% PVM 6

Visomso dontologijos medžiagoms, priemonėms, instrumentams bei aparatams nuo 2019 m. kovo siūloma taikyti...

Finansai
2018.09.20
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 4

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Valstybės kontrolė rekomenduoja didinti rezervą sunkmečiui

Lietuvos ekonomikos kylanti temperatūra signalizuoja apie būtinybę sparčiau didinti finansinį rezervą, skirtą...

Finansai
2018.09.20
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 6

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

Verslo aplinka
2018.09.19
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 10

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Smulkų ir vidutinį verslą „SME Finance“ finansuoja greičiau   Rėmėjo turinys 7

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ savo...

Finansai
2018.09.19
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
2018.09.18
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 18

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
2018.09.18
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Atsispyrė rinkimų pagundai, kaupia rezervą Premium

Ekonomistai atnaujintą Fi­nansų ministerijos prog­nozę 2019-iesiems, kai vyks rinkimai, ir vėlesniems me­tams...

Verslo aplinka
2018.09.13
Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas 1

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais...

Finansai
2018.09.12
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Šapoka: žvelgiant į ateitį, stiprybės turėsime semtis iš vidaus 4

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2018 m. BVP augs 3,4% arba 0,2 proc. punkto sparčiau nei prognozuota šių...

Verslo aplinka
2018.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau