Latvija pavirto brangiausia darbo rinka Baltijos šalyse

Publikuota: 2018-03-20
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nors Latvijoje darbdavio mokesčiai yra mažiausi iš trijų Baltijos šalių, didesnė jungtinė darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių dalis lemia, kad darbo vietos kaina pagal realias darbuotojo pajamas šioje šalyje yra didžiausia.

Darbo kainą pas kaimynus kelia nuo 2018 m. įvesti progresiniai mokesčiai. Seimo narių siūlymus įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje praėjusią savaitę atmetė Vyriausybė.

Mokestinė analizė parodė, kad dirbti ir užsidirbti daugiau labiausiai skatina Estijoje galiojanti darbo santykių apmokestinimo sistema.

Lietuva tarpsta per vidurį. Tačiau tai nėra išeitis paskatinti spartesnį darbo pajamų augimą šalyje. Tam tikslui reikia didinti mokestinės aplinkos patrauklumą  užsienio investuotojams.  Apskaičiuota, kad jie vidutiniškai moka 60% aukštesnius atlyginimus nei šalies vidurkis.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="afad390f-acaa-451b-a2fe-ac213ba85e47" prefix="4EY" format="interactive" title="Darbo santykiu apmokestinimas Baltijos šalyse"]

Po mokesčių daugiausia lieka estams

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų institutas. 

Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Visos Baltijos šalys nuo 2018-ųjų padidino neapmokestinamųjų pajamų dydį. Šio pokyčio naudą labiausiai turi pajusti mažas pajamas gaunantys gyventojai.

„Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams apčiuopiamai sumažėjo pajamų mokestis arba jo mokėti apskritai nereikia. Lietuvoje neapmokestinamų pajamų dydis nuo šių metų pradžios išaugo iki 380 Eur, Latvijoje iki 200 Eur. Estijoje šis dydis išaugo labiausiai – iki 500 Eur, ir šiuo metu jis prilygsta minimaliam atlyginimui šioje šalyje“, ? pokyčius komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Palyginti Lietuvoje ir Latvijoje taikomas 400 Eur ir 430 Eur MMA.

Didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis ir platesnė jo pritaikymo apimtis Estijoje lemia, kad ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams po visų mokestinių atskaitymų lieka daugiau pinigų, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų instituto specialistai.

Neapmokestinamas 500 Eur pajamų dydis taikomas visiems Estijos gyventojams, kurių vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 1.200 Eur.

„Jei Lietuvoje uždirbame maždaug vidutinį 800 Eur atlyginimą „ant popieriaus“, po visų mokesčių mums lieka 635 Eurai. Uždirbdami tokį pat atlyginimą Latvijoje mes gautumėme 50 Eur mažiau, o Estijoje atvirkščiai – apie 80 Eur daugiau“, – pranešime cituojama Jūratės Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Net ir uždirbant santykinai didelį 1.500 Eur atlyginimą, didžiausia lėšų dalis darbuotojui liktų Estijoje. Tokiu atveju estas į rankas gautų šiek tiek daugiau kaip 1.200 Eur, lietuvis apie 80 Eur mažiau, o latvis – maždaug 155 Eur mažiau.

Vietoje lengvatų vaikams - išmokos

Nuo 2018 m. Lietuvoje atsisakyta už vaikus taikyto papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio. Vietoje to įvesta universali 30 Eur valstybinė mėnesio išmoka kiekvienam vaikui iki 18 metų (jei auginami trys ir daugiau vaikų taikoma 45 Eur išmoka). Taip siekiama užtikrinti, kad ir nedideles pajamas gaunančios šeimos Lietuvoje galėtų pasinaudoti šiomis išmokomis, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų.

Estijoje taip pat taikoma panaši praktika – išmoka už vieną vaiką šioje šalyje nuo šių metų siekia 55 Eur. Tiesa, už trečią vaiką šeimoje jau mokama 100 Eur išmoka, o daugiavaikei šeimai dar skiriama papildoma 300 Eur išmoka. Tad lyginant su Lietuva, tris vaikus auginanti estų šeima gauna nemenką valstybės paramą – virš 500 Eur.

Tuo metu Latvijoje taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, o galutinės išmokos dydis priklauso nuo šeimos pajamų ir joje augančių nepilnamečių vaikų skaičiaus.

Siūlymai, kaip padidinti algas Lietuvoje

Šią savaitę didžiausius investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investuotojų forumas“ (IF) paragino Vyriausybę įvesti „Sodros“ įmokų lubas, kai jos jau taikomos išmokoms. Įmokų lubas, beje, turi latviai ir estai. Siūloma nustatyti 4 vidutinių darbo užmokesčių (šiuo metu tai sudaro apie 3.300 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių) dydžio „Sodros“ įmokų lubos. Investuotojų nuomone, šiuo atveju turėtų būti įvertinti ne tik momentiniai biudžeto netekimai, bet ir prognozuojamos didesnės pajamos iš vartojimo ir kitų mokesčių. Iš viso pateikta 100 siūlymų, išskiriant dešimt svarbiausių, kurie padidintų Lietuvos patrauklumą vietos ir užsienio kompanijoms čia investuoti.

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų pateikti planuojamų mokestinių pakeitimų siūlymus diskusijai. Įvesti „Sodros" lubas Lietuvoje JAV investuotojams yra pažadėjęs Vilius Šapoka, finansų ministras

„Investuok Lietuvoje" skaičiavimai parodė, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas užsienio kapitalo bendrovėse neatskaičius mokesčių 2016 m. siekė 1.255 Eur ir buvo beveik 60% daugiau nei Lietuvos vidurkis. Be to, analitikų vertinimais, daugiau nei 100 į Lietuvą pritrauktų užsienio kapitalo bendrovių iš Lietuvos įmonių per metus įsigyja prekių ir paslaugų už daugiau nei 300 mln. Eur. Dar pusę tiek pirkdami vietos verslų prekes ir paslaugas išleido šių bendrovių darbuotojai.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris ir IF atstovas komentuoja, kad yra siūlymų nesujungti darbuotojo ir darbdavio įmokų, o lubas taikyti tik darbdavio daliai. Jei bus priimtas toks sprendimas, tai vėlgi, kol neatsižvelgiama į darbdavio įmoką, „lubos“ visai nekeičia vaizdo. Tačiau jeigu lubos atsirastų 4 VDU lygyje, kaip siūlo IF, tuomet bet kokia brangiau nei 4 VDU apmokama darbo vieta Lietuvoje taptų konkurencingesnė, nei Latvijoje ar Estijoje. Atitinkamai, Lietuva „nusigriebtų“ didžiąją dalį tokių darbo vietų naujuose investiciniuose projektuose regione.

„Kadangi kalbame apie brangiai apmokamas darbo vietas, didesniąją dalį sumažėjusios „darbdavio“ (arba sujungtos) įmokos darbdavys išmokėtų darbuotojui, o pastarasis sumokėtų daugiau GPM ir PSD. O darbdaviui likusi mažesnioji dalis būtų apmokestinama pelno mokesčiu. Didesnes pajamas gaunantys darbuotojai išleistų daugiau pajamų, daugiau būtų surenkama vartojimo mokesčių ir aktyvuojamas ekonomikos multiplikatorius, kuriantis paklausą, darbo vietas ir mokesčius" - komentuoja mokesčių ekspertas.

Ilgainiui Lietuvos biudžetas pasipildytų reikšmingomis įplaukomis, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje neilgai trukus pralenktų Estiją.

[infogram id="8860205a-2e88-4935-a90d-351cf8c15b42" prefix="tB7" format="interactive" title="Mokesčių našta darbuotojui Baltijos šalyse 2018 m."]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Elektroniniai važtaraščiai padėjo aptikti nelegalias vadovo statybas 1

Šių metų liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros...

Finansai
2018.07.18
„Sodra“ paaiškina, kaip keisis išmokos po mokesčių reformos 2

„Sodra“ sulaukia nemažai klausimų iš gyventojų, kaip 2019 m. keisis įvairios socialinio draudimo išmokos.

Finansai
2018.07.18
54.000 Lietuvos gyventojų sulauks VMI laiškų 5

Gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 4

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 4

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Trumpesni senaties terminai – mažiau delspinigių Premium 1

Trumpesnis senaties terminas Lietuvoje pagerins mokestinę aplinką. Jo sutrumpinimas nuo 3 iki 5 metų rodo,...

Finansai
2018.07.17
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 14

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.17
Interviu: kaip Lietuvai patekti į „Doing Business“ 10-uką ir nesugriauti pensijų sistemos Premium 2

Kad patektų į verslui patraukliausių šalių dešimtuką, Lietuvai pertvarkyti mokesčių sistemos nepakaks. Kur...

Verslo aplinka
2018.07.17
Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje 2

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos...

Finansai
2018.07.16
„TransferGo“ gavo elektroninių pinigų licenciją 3

Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją piniginių perlaidų startuoliui „TransferGo“.

Technologijos
2018.07.16
Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000: verslas nusiteikęs optimistiškai Premium 2

Įvairių sričių įmonių vadovai džiugiai nusiteikę ne tik kalbėdami apie praėjusių metų rezultatus, bet ir...

Verslo klasė
2018.07.16
Pinigai, keliantys galvos skausmą 14

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
2018.07.16
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 3

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
2018.07.16
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 34

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14
Dvigubos atsakomybės už nesumokėtus mokesčius nebebus 1

Įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, asmuo už mokestinius pažeidimus nebus baudžiamas du...

Finansai
2018.07.13
Apklausa: sumažėjo manančių, kad būstas brangs 2

Šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo gyventojų dalis, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių būstas brangs.

Statyba ir NT
2018.07.12
VMI galės atskleisti daugiau informacijos apie mokesčių mokėtoją 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma, ar mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia...

Finansai
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Teismas gyventojui leido atskaityti palūkanas Premium

Parduodant nekilnojamąjį turtą, obligacijas ar automobilį ir apskaičiuojant mokesčius, prie jų įsigijimo...

Finansai
2018.07.10
Fondų dėka – mažesnė rizika investuotojams Rėmėjo turinys

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, kai investuojama į nuosavą įmonių kapitalą.

2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau