Latvija pavirto brangiausia darbo rinka Baltijos šalyse

Publikuota: 2018-03-20
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nors Latvijoje darbdavio mokesčiai yra mažiausi iš trijų Baltijos šalių, didesnė jungtinė darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių dalis lemia, kad darbo vietos kaina pagal realias darbuotojo pajamas šioje šalyje yra didžiausia.

Darbo kainą pas kaimynus kelia nuo 2018 m. įvesti progresiniai mokesčiai. Seimo narių siūlymus įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje praėjusią savaitę atmetė Vyriausybė.

Mokestinė analizė parodė, kad dirbti ir užsidirbti daugiau labiausiai skatina Estijoje galiojanti darbo santykių apmokestinimo sistema.

Lietuva tarpsta per vidurį. Tačiau tai nėra išeitis paskatinti spartesnį darbo pajamų augimą šalyje. Tam tikslui reikia didinti mokestinės aplinkos patrauklumą  užsienio investuotojams.  Apskaičiuota, kad jie vidutiniškai moka 60% aukštesnius atlyginimus nei šalies vidurkis.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="afad390f-acaa-451b-a2fe-ac213ba85e47" prefix="4EY" format="interactive" title="Darbo santykiu apmokestinimas Baltijos šalyse"]

Po mokesčių daugiausia lieka estams

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų institutas. 

Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Visos Baltijos šalys nuo 2018-ųjų padidino neapmokestinamųjų pajamų dydį. Šio pokyčio naudą labiausiai turi pajusti mažas pajamas gaunantys gyventojai.

„Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams apčiuopiamai sumažėjo pajamų mokestis arba jo mokėti apskritai nereikia. Lietuvoje neapmokestinamų pajamų dydis nuo šių metų pradžios išaugo iki 380 Eur, Latvijoje iki 200 Eur. Estijoje šis dydis išaugo labiausiai – iki 500 Eur, ir šiuo metu jis prilygsta minimaliam atlyginimui šioje šalyje“, ? pokyčius komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Palyginti Lietuvoje ir Latvijoje taikomas 400 Eur ir 430 Eur MMA.

Didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis ir platesnė jo pritaikymo apimtis Estijoje lemia, kad ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams po visų mokestinių atskaitymų lieka daugiau pinigų, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų instituto specialistai.

Neapmokestinamas 500 Eur pajamų dydis taikomas visiems Estijos gyventojams, kurių vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 1.200 Eur.

„Jei Lietuvoje uždirbame maždaug vidutinį 800 Eur atlyginimą „ant popieriaus“, po visų mokesčių mums lieka 635 Eurai. Uždirbdami tokį pat atlyginimą Latvijoje mes gautumėme 50 Eur mažiau, o Estijoje atvirkščiai – apie 80 Eur daugiau“, – pranešime cituojama Jūratės Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Net ir uždirbant santykinai didelį 1.500 Eur atlyginimą, didžiausia lėšų dalis darbuotojui liktų Estijoje. Tokiu atveju estas į rankas gautų šiek tiek daugiau kaip 1.200 Eur, lietuvis apie 80 Eur mažiau, o latvis – maždaug 155 Eur mažiau.

Vietoje lengvatų vaikams - išmokos

Nuo 2018 m. Lietuvoje atsisakyta už vaikus taikyto papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio. Vietoje to įvesta universali 30 Eur valstybinė mėnesio išmoka kiekvienam vaikui iki 18 metų (jei auginami trys ir daugiau vaikų taikoma 45 Eur išmoka). Taip siekiama užtikrinti, kad ir nedideles pajamas gaunančios šeimos Lietuvoje galėtų pasinaudoti šiomis išmokomis, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų.

Estijoje taip pat taikoma panaši praktika – išmoka už vieną vaiką šioje šalyje nuo šių metų siekia 55 Eur. Tiesa, už trečią vaiką šeimoje jau mokama 100 Eur išmoka, o daugiavaikei šeimai dar skiriama papildoma 300 Eur išmoka. Tad lyginant su Lietuva, tris vaikus auginanti estų šeima gauna nemenką valstybės paramą – virš 500 Eur.

Tuo metu Latvijoje taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, o galutinės išmokos dydis priklauso nuo šeimos pajamų ir joje augančių nepilnamečių vaikų skaičiaus.

Siūlymai, kaip padidinti algas Lietuvoje

Šią savaitę didžiausius investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investuotojų forumas“ (IF) paragino Vyriausybę įvesti „Sodros“ įmokų lubas, kai jos jau taikomos išmokoms. Įmokų lubas, beje, turi latviai ir estai. Siūloma nustatyti 4 vidutinių darbo užmokesčių (šiuo metu tai sudaro apie 3.300 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių) dydžio „Sodros“ įmokų lubos. Investuotojų nuomone, šiuo atveju turėtų būti įvertinti ne tik momentiniai biudžeto netekimai, bet ir prognozuojamos didesnės pajamos iš vartojimo ir kitų mokesčių. Iš viso pateikta 100 siūlymų, išskiriant dešimt svarbiausių, kurie padidintų Lietuvos patrauklumą vietos ir užsienio kompanijoms čia investuoti.

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų pateikti planuojamų mokestinių pakeitimų siūlymus diskusijai. Įvesti „Sodros" lubas Lietuvoje JAV investuotojams yra pažadėjęs Vilius Šapoka, finansų ministras

„Investuok Lietuvoje" skaičiavimai parodė, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas užsienio kapitalo bendrovėse neatskaičius mokesčių 2016 m. siekė 1.255 Eur ir buvo beveik 60% daugiau nei Lietuvos vidurkis. Be to, analitikų vertinimais, daugiau nei 100 į Lietuvą pritrauktų užsienio kapitalo bendrovių iš Lietuvos įmonių per metus įsigyja prekių ir paslaugų už daugiau nei 300 mln. Eur. Dar pusę tiek pirkdami vietos verslų prekes ir paslaugas išleido šių bendrovių darbuotojai.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris ir IF atstovas komentuoja, kad yra siūlymų nesujungti darbuotojo ir darbdavio įmokų, o lubas taikyti tik darbdavio daliai. Jei bus priimtas toks sprendimas, tai vėlgi, kol neatsižvelgiama į darbdavio įmoką, „lubos“ visai nekeičia vaizdo. Tačiau jeigu lubos atsirastų 4 VDU lygyje, kaip siūlo IF, tuomet bet kokia brangiau nei 4 VDU apmokama darbo vieta Lietuvoje taptų konkurencingesnė, nei Latvijoje ar Estijoje. Atitinkamai, Lietuva „nusigriebtų“ didžiąją dalį tokių darbo vietų naujuose investiciniuose projektuose regione.

„Kadangi kalbame apie brangiai apmokamas darbo vietas, didesniąją dalį sumažėjusios „darbdavio“ (arba sujungtos) įmokos darbdavys išmokėtų darbuotojui, o pastarasis sumokėtų daugiau GPM ir PSD. O darbdaviui likusi mažesnioji dalis būtų apmokestinama pelno mokesčiu. Didesnes pajamas gaunantys darbuotojai išleistų daugiau pajamų, daugiau būtų surenkama vartojimo mokesčių ir aktyvuojamas ekonomikos multiplikatorius, kuriantis paklausą, darbo vietas ir mokesčius" - komentuoja mokesčių ekspertas.

Ilgainiui Lietuvos biudžetas pasipildytų reikšmingomis įplaukomis, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje neilgai trukus pralenktų Estiją.

[infogram id="8860205a-2e88-4935-a90d-351cf8c15b42" prefix="tB7" format="interactive" title="Mokesčių našta darbuotojui Baltijos šalyse 2018 m."]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prasmingos vasaros vaikams paieškos: edukacija gali būti smagi Rėmėjo turinys

Didėjantis tėvų, norinčių, kad jų atžalos vasarą leistų turiningai, skaičius augina ir naują verslo nišą: per...

Laisvalaikis
06:00
Įvardijo geriausias 2018 m. Lietuvos advokatų kontoras Premium 1

Dviejų autoritetingų tarptautinių teisės žinynų sudarytuose 2018 m. Lietuvos advokatų kontorų reitinguose...

Auga oponuojančių siūlomoms NT ir kitoms mokesčių pertvarkoms gretos Premium

Iš Vyriausybės pasiūlytų ekonominių reformų daugiausia kritikos ir raginimų persigalvoti sulaukia siūlymai...

Finansai
06:00
KPMG gali netekti kliento, kurį auditavo nuo 1909 m.

Audito ir konsultacijų bendrovei KPMG iškilo pavojus netekti dviejų savo seniausių klientų.

Finansai
2018.04.24
BDAR blogos asmens kredito istorijos neištrins Premium 6

Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) numatyta teisė reikalauti, kad duomenų valdytojai ištrintų...

Finansai
2018.04.24
Nausėda: po reformos vidutinis darbo užmokestis popieriuje pasieks 1.200 Eur 22

SEB bankas prognozuoja, kad šalies BVP 2018 m. ir 2019 m. atitinkamai išaugs 3,2% ir 3,0% po 3,8% fiksuotų...

Finansai
2018.04.24
Virtualų VMI buhalterį kurs UAB „Insoft“ 4

Viešojo pirkimo konkursą dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS Nuotolinių apskaitos paslaugų...

Finansai
2018.04.24
Būti dviem žingsniais priekyje 8

Britų banko „Barclays“ paskelbta naujiena apie 350 pakibusių darbo vietų sukėlė įvairių reakcijų: vieni ėmė...

Verslo aplinka
2018.04.24
VMI pasiūlė pasitaisyti 194 maitinimo įstaigoms 1

Šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius bus viena iš prioritetinių sričių, kuriai, siekiant...

Finansai
2018.04.23
„Barclays“ nuomosis naują biurą Indijoje: tilps 9.000 darbuotojų 23

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ pasirašė nuomos sutartį dėl daugiau nei 100.000 kv. m. komercinių...

Technologijos
2018.04.23
Naujovė: visi duomenys iš visų kasos aparatų plauks į VMI Premium 3

VMI kuria išmaniųjų kasos aparatų posistemę, kuri leis jai nenutrūkstamai ar su mažais intervalais gauti...

Finansai
2018.04.23
VMI jau grąžino 30,5 mln. Eur pajamų mokesčio permokų 2

Likus kiek daugiau nei savaiteI iki pajamų ir turto deklaravimo pabaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija...

Finansai
2018.04.22
Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai 1

Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM)...

Palygino dvi Lietuvas: pirmoje daugiau gerovės, antroje – gyventojų, bet jų mažėja 9

Statistikos departamentas pirmąkart pateikė statistinius rodiklius pagal du regionus – Sostinės bei Vidurio...

Finansai
2018.04.20
Miškų urėdijai suformuoti akcininko lūkesčiai – be grąžos rodiklių Premium 2

VĮ Valstybinei miškų urėdijai (VMU) perduotame akcininko lūkesčių laiške vienas svarbiausių veiklos...

Agroverslas
2018.04.20
Siūloma dalį dirbančių savarankiškai atleisti nuo „Sodros“ įmokų 21

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu...

Finansai
2018.04.20
Ministerija: dėl „Metrail“ nesusitaria patys gamintojai, galutinio sutarties projekto nėra 1

Gamintojų viltis šiandien sulaukti Aplinkos ministerijos patvirtinimo, kad taikos sutartis dėl „Metrail“ bus...

Ministerijos verdikto dėl „Metrail“ laukia šiandien Premium

Gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijai vakar pateikė naują taikos sutarties ginče dėl „Metrail“...

Sukčiavimo schemomis ateina atvirkštinis elektronikos PVM Premium

Lietuvoje planuojama nustatyti atvirkštinį PVM elektronikos prekėms. Tai gali gerokai apkarpyti nelegalių...

Finansai
2018.04.20
Premjeras: didelius ūkininkus įmanoma labiau apmokestinti 4

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės...

Agroverslas
2018.04.19

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau