Latvija pavirto brangiausia darbo rinka Baltijos šalyse

Publikuota: 2018-03-20
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nors Latvijoje darbdavio mokesčiai yra mažiausi iš trijų Baltijos šalių, didesnė jungtinė darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių dalis lemia, kad darbo vietos kaina pagal realias darbuotojo pajamas šioje šalyje yra didžiausia.

Darbo kainą pas kaimynus kelia nuo 2018 m. įvesti progresiniai mokesčiai. Seimo narių siūlymus įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje praėjusią savaitę atmetė Vyriausybė.

Mokestinė analizė parodė, kad dirbti ir užsidirbti daugiau labiausiai skatina Estijoje galiojanti darbo santykių apmokestinimo sistema.

Lietuva tarpsta per vidurį. Tačiau tai nėra išeitis paskatinti spartesnį darbo pajamų augimą šalyje. Tam tikslui reikia didinti mokestinės aplinkos patrauklumą  užsienio investuotojams.  Apskaičiuota, kad jie vidutiniškai moka 60% aukštesnius atlyginimus nei šalies vidurkis.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="afad390f-acaa-451b-a2fe-ac213ba85e47" prefix="4EY" format="interactive" title="Darbo santykiu apmokestinimas Baltijos šalyse"]

Po mokesčių daugiausia lieka estams

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų institutas. 

Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Visos Baltijos šalys nuo 2018-ųjų padidino neapmokestinamųjų pajamų dydį. Šio pokyčio naudą labiausiai turi pajusti mažas pajamas gaunantys gyventojai.

„Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams apčiuopiamai sumažėjo pajamų mokestis arba jo mokėti apskritai nereikia. Lietuvoje neapmokestinamų pajamų dydis nuo šių metų pradžios išaugo iki 380 Eur, Latvijoje iki 200 Eur. Estijoje šis dydis išaugo labiausiai – iki 500 Eur, ir šiuo metu jis prilygsta minimaliam atlyginimui šioje šalyje“, ? pokyčius komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Palyginti Lietuvoje ir Latvijoje taikomas 400 Eur ir 430 Eur MMA.

Didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis ir platesnė jo pritaikymo apimtis Estijoje lemia, kad ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams po visų mokestinių atskaitymų lieka daugiau pinigų, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų instituto specialistai.

Neapmokestinamas 500 Eur pajamų dydis taikomas visiems Estijos gyventojams, kurių vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 1.200 Eur.

„Jei Lietuvoje uždirbame maždaug vidutinį 800 Eur atlyginimą „ant popieriaus“, po visų mokesčių mums lieka 635 Eurai. Uždirbdami tokį pat atlyginimą Latvijoje mes gautumėme 50 Eur mažiau, o Estijoje atvirkščiai – apie 80 Eur daugiau“, – pranešime cituojama Jūratės Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Net ir uždirbant santykinai didelį 1.500 Eur atlyginimą, didžiausia lėšų dalis darbuotojui liktų Estijoje. Tokiu atveju estas į rankas gautų šiek tiek daugiau kaip 1.200 Eur, lietuvis apie 80 Eur mažiau, o latvis – maždaug 155 Eur mažiau.

Vietoje lengvatų vaikams - išmokos

Nuo 2018 m. Lietuvoje atsisakyta už vaikus taikyto papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio. Vietoje to įvesta universali 30 Eur valstybinė mėnesio išmoka kiekvienam vaikui iki 18 metų (jei auginami trys ir daugiau vaikų taikoma 45 Eur išmoka). Taip siekiama užtikrinti, kad ir nedideles pajamas gaunančios šeimos Lietuvoje galėtų pasinaudoti šiomis išmokomis, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų.

Estijoje taip pat taikoma panaši praktika – išmoka už vieną vaiką šioje šalyje nuo šių metų siekia 55 Eur. Tiesa, už trečią vaiką šeimoje jau mokama 100 Eur išmoka, o daugiavaikei šeimai dar skiriama papildoma 300 Eur išmoka. Tad lyginant su Lietuva, tris vaikus auginanti estų šeima gauna nemenką valstybės paramą – virš 500 Eur.

Tuo metu Latvijoje taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, o galutinės išmokos dydis priklauso nuo šeimos pajamų ir joje augančių nepilnamečių vaikų skaičiaus.

Siūlymai, kaip padidinti algas Lietuvoje

Šią savaitę didžiausius investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investuotojų forumas“ (IF) paragino Vyriausybę įvesti „Sodros“ įmokų lubas, kai jos jau taikomos išmokoms. Įmokų lubas, beje, turi latviai ir estai. Siūloma nustatyti 4 vidutinių darbo užmokesčių (šiuo metu tai sudaro apie 3.300 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių) dydžio „Sodros“ įmokų lubos. Investuotojų nuomone, šiuo atveju turėtų būti įvertinti ne tik momentiniai biudžeto netekimai, bet ir prognozuojamos didesnės pajamos iš vartojimo ir kitų mokesčių. Iš viso pateikta 100 siūlymų, išskiriant dešimt svarbiausių, kurie padidintų Lietuvos patrauklumą vietos ir užsienio kompanijoms čia investuoti.

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų pateikti planuojamų mokestinių pakeitimų siūlymus diskusijai. Įvesti „Sodros" lubas Lietuvoje JAV investuotojams yra pažadėjęs Vilius Šapoka, finansų ministras

„Investuok Lietuvoje" skaičiavimai parodė, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas užsienio kapitalo bendrovėse neatskaičius mokesčių 2016 m. siekė 1.255 Eur ir buvo beveik 60% daugiau nei Lietuvos vidurkis. Be to, analitikų vertinimais, daugiau nei 100 į Lietuvą pritrauktų užsienio kapitalo bendrovių iš Lietuvos įmonių per metus įsigyja prekių ir paslaugų už daugiau nei 300 mln. Eur. Dar pusę tiek pirkdami vietos verslų prekes ir paslaugas išleido šių bendrovių darbuotojai.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris ir IF atstovas komentuoja, kad yra siūlymų nesujungti darbuotojo ir darbdavio įmokų, o lubas taikyti tik darbdavio daliai. Jei bus priimtas toks sprendimas, tai vėlgi, kol neatsižvelgiama į darbdavio įmoką, „lubos“ visai nekeičia vaizdo. Tačiau jeigu lubos atsirastų 4 VDU lygyje, kaip siūlo IF, tuomet bet kokia brangiau nei 4 VDU apmokama darbo vieta Lietuvoje taptų konkurencingesnė, nei Latvijoje ar Estijoje. Atitinkamai, Lietuva „nusigriebtų“ didžiąją dalį tokių darbo vietų naujuose investiciniuose projektuose regione.

„Kadangi kalbame apie brangiai apmokamas darbo vietas, didesniąją dalį sumažėjusios „darbdavio“ (arba sujungtos) įmokos darbdavys išmokėtų darbuotojui, o pastarasis sumokėtų daugiau GPM ir PSD. O darbdaviui likusi mažesnioji dalis būtų apmokestinama pelno mokesčiu. Didesnes pajamas gaunantys darbuotojai išleistų daugiau pajamų, daugiau būtų surenkama vartojimo mokesčių ir aktyvuojamas ekonomikos multiplikatorius, kuriantis paklausą, darbo vietas ir mokesčius" - komentuoja mokesčių ekspertas.

Ilgainiui Lietuvos biudžetas pasipildytų reikšmingomis įplaukomis, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje neilgai trukus pralenktų Estiją.

[infogram id="8860205a-2e88-4935-a90d-351cf8c15b42" prefix="tB7" format="interactive" title="Mokesčių našta darbuotojui Baltijos šalyse 2018 m."]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
06:30
VMI ruošia gėdos stulpą: rizika reputacijai ir pajamoms Premium 14

Privatiems poreikiams naudojami automobiliai, abejonių sukėlusios sąskaitos už valdymo paslaugas, netinkamai...

Finansai
06:00
Vietoj valstybinio banko formuoja kontroliuojamų skolintojų tinklą Premium 1

Valdančiųjų valstiečių po Seimo rinkimų puoselėta valstybinio banko idėja nemirė, tik ji, regis, įgauna kitas...

Finansai
06:00
„Valstiečių“ lyderiai siūlo mažinti PVM laikraščiams ir žurnalams 5

Daugumą Seime turinčių „valstiečių“ lyderiai Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis siūlo nuo...

Finansai
2018.11.13
A. Veryga užsimojo didinti akcizus alkoholiui 1

Nuo 2019 metų pavasario turėtų didėti degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo 10%...

Finansai
2018.11.13
Metų finansų vadovė: dienos darbą tekdavo atlikti per valandą Premium 12

Apie pasikeitusį požiūrį į laiko sąvoką, greitai pateikiamas finansines ataskaitas ir tolesnius plėtros...

Vadyba
2018.11.13
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Seimas neatlaisvino suvaržymų daliai smulkių degalų prekybininkų

Seimas neatšaukė prieš metus nustatytų griežtų reikalavimų daliai smulkių degalų prekybininkų.    

Transportas
2018.11.13
VMI planuoja paskelbti patikimų PVM mokėtojų kriterijus

Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atnaujino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonei PVM...

Finansai
2018.11.13
SEB: pasaulio ekonomikos recesijos tikimybė – 20–25% 22

SEB grupės ekonomistai euro zonos augimo prognozę 2019 m. nuo 2,1% sumažino iki 1,9%. Tokį sprendimą lėmė...

Finansai
2018.11.13
Kada tiekėjas iš viešojo pirkimo gali būti pašalinamas dėl įtariamo draudžiamo susitarimo su kitais pirkimo dalyviais Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)[1] išaiškino, kokie duomenys atitinka „įtikinamų duomenų“ kriterijų...

Finansai
2018.11.12
2018 m. gyventojų skirta parama organizacijoms ir partijoms – kaip ant delno 4

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo pervedinėti paramą įvairiems paramos gavėjams, meno kūrėjams ir...

Finansai
2018.11.12
VMI kvitų žaidimą pratęsė dar metams

Praėjus beveik metams nuo Kvitų žaidimo pradžios, gyventojų užregistruotų kvitų skaičius artėja prie 2 mln.,...

Finansai
2018.11.12
Kaip taupyti, kad 40-ies galėtum išeiti į pensiją Premium 17

Jaunimo nebevilioja perspektyva geriausius gyvenimo metus skirti darbui, todėl jie stengiasi užsitikrinti...

Vadyba
2018.11.12
Skubotos civilinio turto konfiskavimo pataisos gali būti diskredituotos – teisininkas 1

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pataisas dėl civilinio turto konfiskavimo teikia skubotai, todėl jos gali...

Finansai
2018.11.12
Kaip keisis 2019 m. viešųjų finansų pajamos ir išlaidos

Vyriausybės 2019 m. numatytos priemonės valdžios sektoriaus išlaidas didina daugiau nei pajamos.

Finansai
2018.11.12
Merai reikalauja daugiau pinigų, valdantieji atrėžia – galimybės ribotos  3

Penktadienį susirinkę šalies savivaldybių merai oficialiai pareikalavo numatyti daugiau pinigų iš centrinės...

Finansai
2018.11.12
ESTT išteisino pasyvias pagrindines bendroves Premium

Aplinkybė, kad pagrindinė bendrovė (holdingas) vykdo pasyvią veiklą, nereiškia, kad toks darinys yra...

Finansai
2018.11.12
Nacionaliniai ginčų su finansų įstaigomis įpročiai

Lietuvos gyventojai iš finansinių įstaigų labiausiai mėgsta pasiginčyti su draudikais ir bankais.

Rinkos
2018.11.10
„Sodros“ viešųjų pirkimų byla keliauja į teismą 4

Generalinė prokuratūra teismui perdavė bylą dėl „Sodros“ viešųjų pirkimų 2015 m. – 2016 m., kurių metu...

Finansai
2018.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau