Latvija pavirto brangiausia darbo rinka Baltijos šalyse

Publikuota: 2018-03-20
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ryga, Latvijos sostinė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nors Latvijoje darbdavio mokesčiai yra mažiausi iš trijų Baltijos šalių, didesnė jungtinė darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių dalis lemia, kad darbo vietos kaina pagal realias darbuotojo pajamas šioje šalyje yra didžiausia.

Darbo kainą pas kaimynus kelia nuo 2018 m. įvesti progresiniai mokesčiai. Seimo narių siūlymus įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje praėjusią savaitę atmetė Vyriausybė.

Mokestinė analizė parodė, kad dirbti ir užsidirbti daugiau labiausiai skatina Estijoje galiojanti darbo santykių apmokestinimo sistema.

Lietuva tarpsta per vidurį. Tačiau tai nėra išeitis paskatinti spartesnį darbo pajamų augimą šalyje. Tam tikslui reikia didinti mokestinės aplinkos patrauklumą  užsienio investuotojams.  Apskaičiuota, kad jie vidutiniškai moka 60% aukštesnius atlyginimus nei šalies vidurkis.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="afad390f-acaa-451b-a2fe-ac213ba85e47" prefix="4EY" format="interactive" title="Darbo santykiu apmokestinimas Baltijos šalyse"]

Po mokesčių daugiausia lieka estams

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų institutas. 

Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Visos Baltijos šalys nuo 2018-ųjų padidino neapmokestinamųjų pajamų dydį. Šio pokyčio naudą labiausiai turi pajusti mažas pajamas gaunantys gyventojai.

„Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams apčiuopiamai sumažėjo pajamų mokestis arba jo mokėti apskritai nereikia. Lietuvoje neapmokestinamų pajamų dydis nuo šių metų pradžios išaugo iki 380 Eur, Latvijoje iki 200 Eur. Estijoje šis dydis išaugo labiausiai – iki 500 Eur, ir šiuo metu jis prilygsta minimaliam atlyginimui šioje šalyje“, ? pokyčius komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Palyginti Lietuvoje ir Latvijoje taikomas 400 Eur ir 430 Eur MMA.

Didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis ir platesnė jo pritaikymo apimtis Estijoje lemia, kad ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams po visų mokestinių atskaitymų lieka daugiau pinigų, apžvalgoje nurodo „Swedbank“ Finansų instituto specialistai.

Neapmokestinamas 500 Eur pajamų dydis taikomas visiems Estijos gyventojams, kurių vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 1.200 Eur.

„Jei Lietuvoje uždirbame maždaug vidutinį 800 Eur atlyginimą „ant popieriaus“, po visų mokesčių mums lieka 635 Eurai. Uždirbdami tokį pat atlyginimą Latvijoje mes gautumėme 50 Eur mažiau, o Estijoje atvirkščiai – apie 80 Eur daugiau“, – pranešime cituojama Jūratės Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Net ir uždirbant santykinai didelį 1.500 Eur atlyginimą, didžiausia lėšų dalis darbuotojui liktų Estijoje. Tokiu atveju estas į rankas gautų šiek tiek daugiau kaip 1.200 Eur, lietuvis apie 80 Eur mažiau, o latvis – maždaug 155 Eur mažiau.

Vietoje lengvatų vaikams - išmokos

Nuo 2018 m. Lietuvoje atsisakyta už vaikus taikyto papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio. Vietoje to įvesta universali 30 Eur valstybinė mėnesio išmoka kiekvienam vaikui iki 18 metų (jei auginami trys ir daugiau vaikų taikoma 45 Eur išmoka). Taip siekiama užtikrinti, kad ir nedideles pajamas gaunančios šeimos Lietuvoje galėtų pasinaudoti šiomis išmokomis, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų.

Estijoje taip pat taikoma panaši praktika – išmoka už vieną vaiką šioje šalyje nuo šių metų siekia 55 Eur. Tiesa, už trečią vaiką šeimoje jau mokama 100 Eur išmoka, o daugiavaikei šeimai dar skiriama papildoma 300 Eur išmoka. Tad lyginant su Lietuva, tris vaikus auginanti estų šeima gauna nemenką valstybės paramą – virš 500 Eur.

Tuo metu Latvijoje taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, o galutinės išmokos dydis priklauso nuo šeimos pajamų ir joje augančių nepilnamečių vaikų skaičiaus.

Siūlymai, kaip padidinti algas Lietuvoje

Šią savaitę didžiausius investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investuotojų forumas“ (IF) paragino Vyriausybę įvesti „Sodros“ įmokų lubas, kai jos jau taikomos išmokoms. Įmokų lubas, beje, turi latviai ir estai. Siūloma nustatyti 4 vidutinių darbo užmokesčių (šiuo metu tai sudaro apie 3.300 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių) dydžio „Sodros“ įmokų lubos. Investuotojų nuomone, šiuo atveju turėtų būti įvertinti ne tik momentiniai biudžeto netekimai, bet ir prognozuojamos didesnės pajamos iš vartojimo ir kitų mokesčių. Iš viso pateikta 100 siūlymų, išskiriant dešimt svarbiausių, kurie padidintų Lietuvos patrauklumą vietos ir užsienio kompanijoms čia investuoti.

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų pateikti planuojamų mokestinių pakeitimų siūlymus diskusijai. Įvesti „Sodros" lubas Lietuvoje JAV investuotojams yra pažadėjęs Vilius Šapoka, finansų ministras

„Investuok Lietuvoje" skaičiavimai parodė, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas užsienio kapitalo bendrovėse neatskaičius mokesčių 2016 m. siekė 1.255 Eur ir buvo beveik 60% daugiau nei Lietuvos vidurkis. Be to, analitikų vertinimais, daugiau nei 100 į Lietuvą pritrauktų užsienio kapitalo bendrovių iš Lietuvos įmonių per metus įsigyja prekių ir paslaugų už daugiau nei 300 mln. Eur. Dar pusę tiek pirkdami vietos verslų prekes ir paslaugas išleido šių bendrovių darbuotojai.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris ir IF atstovas komentuoja, kad yra siūlymų nesujungti darbuotojo ir darbdavio įmokų, o lubas taikyti tik darbdavio daliai. Jei bus priimtas toks sprendimas, tai vėlgi, kol neatsižvelgiama į darbdavio įmoką, „lubos“ visai nekeičia vaizdo. Tačiau jeigu lubos atsirastų 4 VDU lygyje, kaip siūlo IF, tuomet bet kokia brangiau nei 4 VDU apmokama darbo vieta Lietuvoje taptų konkurencingesnė, nei Latvijoje ar Estijoje. Atitinkamai, Lietuva „nusigriebtų“ didžiąją dalį tokių darbo vietų naujuose investiciniuose projektuose regione.

„Kadangi kalbame apie brangiai apmokamas darbo vietas, didesniąją dalį sumažėjusios „darbdavio“ (arba sujungtos) įmokos darbdavys išmokėtų darbuotojui, o pastarasis sumokėtų daugiau GPM ir PSD. O darbdaviui likusi mažesnioji dalis būtų apmokestinama pelno mokesčiu. Didesnes pajamas gaunantys darbuotojai išleistų daugiau pajamų, daugiau būtų surenkama vartojimo mokesčių ir aktyvuojamas ekonomikos multiplikatorius, kuriantis paklausą, darbo vietas ir mokesčius" - komentuoja mokesčių ekspertas.

Ilgainiui Lietuvos biudžetas pasipildytų reikšmingomis įplaukomis, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje neilgai trukus pralenktų Estiją.

[infogram id="8860205a-2e88-4935-a90d-351cf8c15b42" prefix="tB7" format="interactive" title="Mokesčių našta darbuotojui Baltijos šalyse 2018 m."]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 1

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
06:00
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
05:45
Paaiškėjo, kurie Baltijos šalių bankai geriausiai aptarnauja klientus 75

UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“, dirbanti su prekės ženklu „Dive Lietuva“, paskelbė geriausiai klientus 2018 m.

Paslaugos
2019.02.17
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Sausį į biudžetą mokesčių surinkta kiek daugiau nei planuota 2

2019 m. sausį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,1% (8,3 mln. Eur) daugiau nei 2018...

Finansai
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
Vokietijos flirtas su recesija: nuosmukio vos išvengta

Vokietija, didžiausia euro zonos ekonomika, dar vadinama visos Europos garvežiu, vos neatsidūrė recesijoje.

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 6

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
Kvitų loterija plečiasi į IKEA, bet ne į „Maximą“ 12

Vasario 18 d. įsigalioja kvitų loterijos taisyklių pakeitimai. Žaidime galės dalyvauti ir kvitai už prekes...

Finansai
2019.02.15
Gydymo įstaigų pertvarka: pelningai dirbo tik didžiosios ligoninės Premium 8

Valdantieji neatsisako planų reformuoti gydymo įstaigų tinklą, tik šias pertvarkas nukelia po savivaldybių ir...

Verslo aplinka
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 6

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Aiškėja pirmieji mokesčių amnestijos rezultatai

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15
Kinus, „fintech“ ir kitus užsienio investuotojus ES šalys skanuos pagal vieną kurpalį 1

Tiesioginės užsienio investicijos strateginėse ūkio šakose nuo 2020 m. pabaigos bus vertinamos pagal tuos...

Finansai
2019.02.14
Po EP sprendimo bus aišku, kada pigiau atsiskaityti eurais, o kada zlotais 4

Europos Parlamentas (EP) pritarė naujoms taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais...

Finansai
2019.02.14
SADM siūlys keisti išmokų dirbantiems tėvams tvarką   

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlys keisti tvarką dėl pirmaisiais vaiko priežiūros metais...

Finansai
2019.02.14
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  34

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
„Sodra“ pradeda mokėti priemokas vaikus prižiūrintiems tėvams

Pritaikius naują neapmokestinamąjį pajamų dydį, „Sodros“ išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams kiek sumažėja.

Finansai
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau