Atlyginimais atsiliekame ir dėl savo tamsumo

Publikuota: 2018-03-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvoje darbo užmokesčiui tenka mažesnė BVP pyrago dalis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, Estijoje ar net Latvijoje. Eurostato duomenimis, 2016 m. Lietuvoje darbo užmokesčiui teko 43,8% BVP, o 28 ES šalių vidurkis siekia 47,4%. Latvijoje šis rodiklis yra 46,4%, o Estijoje – 49,3%.

Dar vienuolikoje ES šalių šis rodiklis yra žemesnis nei Lietuvoje. Tokius skirtumus pirmiausia lemia palyginti mažas darbo užmokestis viešajame sektoriuje, o čia dirba apie trečdalis darbuotojų. Viešojo sektoriaus pridėtinė vertė priklauso nuo to, kiek lėšų jam skiriama. Aplinkybė, kad Lietuvoje darbo užmokesčiui tenka mažesnė dalis nei ES ar Estijoje, parodo, kad pinigų Lietuvoje daugiau skiriame plytoms, viešųjų paslaugų infrastruktūrai išlaikyti ir nepakankamai – žmogiškajam kapitalui. Gal ir suprantama tokia tendencija: projektai gali virsti ir nelegaliomis valdininko pajamomis, o mokytoja dėl pakelto atlyginimo su kyšiu neateis.

Dar viena priežastis, kodėl atsiliekame nuo kaimynų pagal atlyginimams skiriamą pridėtinę vertę, – mūsų pramonės ir viso ūkio struktūra. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva pagal aukštą ir vidutinę pridėtinę vertę kuriančių sektorių svorį ūkyje gerokai atsilieka nuo ES, o pagal žemos pridėtinės vertės dalį yra lyderė.

Šiuo metu būtent pramonė mus sieja su užsienio rinkomis, nes ši ūkio šaka daug eksportuoja. Užsienyje aktyvūs verslai turėtų būti kelrodės žvaigždės, per juos į Lietuvą turėtų ateiti ne tik didesnis atlyginimas.

Jeigu pramonėje mokamas nedidelis darbo užmokestis, kuriama ne itin didelė vertė, tas nedidelių atlyginimų užkratas persimeta ir į vidaus sektorių. Čia jau matome prekybos sektorių – jis nuo Estijoje darbo užmokesčiui tenkančios pridėtinės vertės atsilieka 20%.

Nemaža dalis darbo jėgos Lietuvoje (ypač iki emigracijos proveržio) buvo regionuose, kuriuose nėra didelio darbdavių pasirinkimo. Reikia pripažinti, kad dėl istorinių, geografinių aplinkybių užsienio investicijos iki mūsų regionų ilgą laiko neatėjo. Šalia neturime turtingos Vakarų Europos šalies, o turtingos šalys ilgą laiką buvo užsiėmusios Rytų ir Vidurio Europos regionu Estija. Ir tik dabar, kai Vidurio ir Rytų Europos darbo rinkos jau įkaito, investuotojai atsigręžė į Lietuvą.

Menka darbuotojų pridėtinė vertė ilgą laiką darė įtaką ir darbo santykiams – turime Darbo kodeksą, tačiau į jį ilgą laiką nelabai kas kreipė dėmesio.

Dar viena mažos pridėtinės vertės palydovė – šešėlinė ekonomika. Šešėlyje dirbama, kai sunku konkuruoti legaliai.

Tokia strategija gali būti naudinga trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dėl to kenčia viešasis sektorius.

Jis neužtikrina gero vadovavimo ir kokybiškų paslaugų, o tai trukdo ir verslui kurti pridėtinę vertę.

Visos šios dedamosios – nedideli atlyginimai, nebrandi darbo rinka, menkos santaupos, pažeidžiamumas, šešėlis – yra tos pačios figūros briaunos, kuri sušviečia ryškiau priklausomai nuo to, į kurią pasukama. VŽ nuomone, jeigu norime ją pakeisti, nėra kitos išeities kaip didinti pridėtinę vertę, konkurencingumą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Rivilės“ vairą perėmė investuotojai, buvę „Senukų“ darbuotojai Premium

Apskaitos ir verslo valdymo sistemas vystančios bendrovės „Rivilė“ akcininkas ir ilgametis vadovas Marius...

Paslaugos
05:45
Kaimyninės paskolos. Latvijos bankas „Rietumu“ finansuoja verslą visose Baltijos šalyse Verslo tribūna

Nepaisant euroskeptikų atsiliepimų, verslo integracija ES gilėja ir plečiasi, o Baltijos šalys aktyviai...

Finansai
2019.02.19
VMI grąžina žemės mokesčio permokas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2019 m. vasario mėnesį gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas,...

Finansai
2019.02.19
Bankų apklausa: apetitas paskoloms auga, butai brangs 18

Lietuvos gyventojų ir verslo įmonių paklausa paskoloms auga, tačiau bankai linkę griežtinti kredito sąlygas...

Rinkos
2019.02.19
„Solvit“ padėjo susigrąžinti PVM užsienyje: verslas akyviau gina teises ES 1

Diskriminaciją Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje patyrusios Lietuvos įmonės praėjusiais metais...

Pramonė
2019.02.19
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
2019.02.19
SAF-T bylą privalo teikti apie 10.000 įmonių, o pasiruošusių – 12% Premium

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visos bendrovės, kurių pajamos 2015–2016 m. viršijo 700.000 Eur, VMI pareikalavus...

Finansai
2019.02.19
10 svarbiausių atsakymų apie pensijų kaupimą 23

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, ar galima laikinai sustabdyti kaupimą antroje pensijų...

Finansai
2019.02.18
„Debifo“ perėmusi Nyderlandų „Factris“ plečiasi Lietuvoje

Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi ir su Lietuvos finansų technologijų bendrove „Debifo“ susijungusi...

Technologijos
2019.02.18
„Barclays“ pradeda daugiau nei 460 darbuotojų perkėlimą į „HCL Technologies“ 10

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda darbo vietų perkėlimą į „HCL Technologies“ (HCL).

Finansai
2019.02.18
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 5

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
2019.02.18
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
2019.02.18
Paaiškėjo, kurie Baltijos šalių bankai geriausiai aptarnauja klientus 52

UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“, dirbanti su prekės ženklu „Dive Lietuva“, paskelbė geriausiai klientus 2018 m.

Paslaugos
2019.02.17
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Sausį į biudžetą mokesčių surinkta kiek daugiau nei planuota 2

2019 m. sausį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,1% (8,3 mln. Eur) daugiau nei 2018...

Finansai
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
Vokietijos flirtas su recesija: nuosmukio vos išvengta

Vokietija, didžiausia euro zonos ekonomika, dar vadinama visos Europos garvežiu, vos neatsidūrė recesijoje.

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 7

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
Kvitų loterija plečiasi į IKEA, bet ne į „Maximą“ 12

Vasario 18 d. įsigalioja kvitų loterijos taisyklių pakeitimai. Žaidime galės dalyvauti ir kvitai už prekes...

Finansai
2019.02.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau