ESTT priteisė VMI sumokėti 1 mln. Eur palūkanų už laiku negrąžintą PVM

Publikuota: 2018-02-28
Atnaujinta 2018-02-28 16:45
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Teismo nuotr.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Teismo nuotr.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priteisė Lietuvos Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti apie 1 mln. Eur palūkanų Nyderlandų bendrovei „Nidera B.V.“ dėl pavėluotai sugrąžintos PVM permokos.

ES Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą Nyderlandų bendrovės „Nidera B.V.“ byloje, dėl kurio Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės sumokėti apie 1 mln. Eur palūkanų už laiku bendrovei nesugrąžintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Tai antras Nyderlandų bendrovei palankus ESTT sprendimas. Pirmuoju buvo pripažinta, kad VMI privalėjo grąžinti „Niderai B.V.“ daugiau negu 3 mln. Eur PVM. „Nidera“ apgynė teisę į pirkimo PVM atskaitą iki įsiregistravimo PVM mokėtoju.

„Paskutinis ESTT sprendimas svarbus visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams, pirmiausiai – PVM mokėtojams. Iki šiol jie retai naudojosi galimybe iš VMI reikalauti palūkanų už pavėluotai grąžintas mokesčių permokas, bet ši tendencija nuo šiandien gali pasikeisti“, – prognozuoja Irmantas Misiūnas, profesinių paslaugų įmonės „EY“ Mokesčių skyriaus asocijuotasis partneris. „EY“ atstovavo Nyderlandų bendrovę šioje byloje.

„Nidera B.V.“ yra užsienio bendrovė, kuri superka grūdus iš Lietuvos augintojų ar tarpininkų ir eksportuoja juos į kitas valstybes. Pagal Lietuvos įstatymus tokios bendrovės turi teisę susigrąžinti pirkimo PVM, kai prekę perka Lietuvoje, o parduoda už jos ribų.

Pirmasis mokestinis ginčas pasiekė ESTT, kuris 2010 m. patvirtino, kad „Nidera B.V.“ turi teisę susigrąžinti sumokėto pirkimo PVM. Po tokio sprendimo VMI grąžino mokesčio sumą, taip pat sumokėjo palūkanas už poros mėnesių laikotarpį nuo ESTT sprendimo priėmimo iki PVM grąžinimo.

Įšaldyti pinigai

„Ginčo metu – virš dvejų metų, per patį krizės įkarštį 2008–2009 m. – buvo įšaldyta didelė bendrovei priklausanti PVM suma, viršijusi 3 mln. Eur. Bendrovė de facto kreditavo Lietuvos valstybės biudžetą, o palūkanas jai VMI sumokėjo savo nuožiūra – už 2 mėnesius, vietoj 26, – komentuoja p. Misiūnas. – Kai Lietuvos mokesčių mokėtojai vėluoja mokėti mokesčius, jie moka valstybei delspinigius už visą nepriemokos laikotarpį. Taigi, jei VMI vėluoja grąžinti mokesčių permokas, ji taip pat turi mokėti tokio paties dydžio palūkanas už tą patį laikotarpį kaip ir delspinigius, tiek pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, tiek pagal ES teisę, jos esminius principus.“ Lietuvoje šuo metu įstatymuose nustatytas fiksuotas palūkanų dydis – beveik 11% metinė norma. Mokestinio ginčo metu nei delspinigių, nei palūkanų skaičiavimas nestabdomas.

Nors Lietuvoje tik nedaugelis įmonių reikalauja VMI mokėti palūkanas už pavėluotai grąžintas mokesčių permokų sumas, Nyderlandų bendrovė suformulavo savo prašymą VMI grąžinti palūkanas už visą laikotarpį. VMI nesutikus, ginčas pasiekė Lietuvos teismą, o byla – ESTT, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) suabejojo, ar ES teisei neprieštarauja didelės palūkanų sumos, palyginus su mokesčio suma, mokėjimas. Per dvejus ginčo metus 2009–2010 m. palūkanų suma pasiekė trečdalį PVM sumos.

ES Teisingumo Teismo sprendimas akcentuoja, kad mokesčio permoką reikia grąžinti asmeniui per protingą terminą. Jį praleidus, asmeniui priklauso valstybės mokamos palūkanos. Tokie principai įtvirtinti ES teisės nuostatose ir ES Teisingumo Teismo praktikoje.

Sprendime konstatuojama, kad negalima mažinti apskaičiuotų palūkanų netgi tuomet, kai jos palyginti su mokesčio suma yra gana didelės. Teismas teigia, kad palūkanos yra pagrindinės sumos dydžio ir vėlavimo sugrąžinti trukmės išvestinė. Ilgai negrąžinant mokesčio palūkanų suma gali prilygti arba net viršyti pagrindinės sumos dydį ir nacionaliniam teismui nesuteikta teisė palūkanų sumos mažinti.

Proga susitvarkyti

„Valstybė turi visas išgales laiku tikrinti mokesčių mokėtojus ir privalo priimti teisingus sprendimus, nepriklausomai nuo ekonominio ciklo, nuo valstybės galimybių surinkti biudžeto pajamas mokesčių pavidalu. Mokesčių mokėtojas visuomet yra silpnesnėje pozicijoje, nes neturi tokių administracinių išteklių kaip valstybė, jis tikisi teisinio saugumo pagal Lietuvos ir ES teisę, o iš VMI – protingumo ir sąžiningumo principų laikymosi, – teigia p. Misiūnas. – Užsienio bendrovės, planuojančios veiklą ir investicijas Lietuvoje, dažnai stebisi, kaip gali mokestiniai patikrinimai trukti tiek ilgai, kaip gali bendrovės dirbti tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis,“ Anot jo, tai gali būti brangi, bet reikalinga pamoka, drąsinanti ir kitas bendroves ginti savo pagrįstas teises.

„Kai kurios bendrovės gali ir nukreipti žvilgsnį atgal ir pareikalauti laikytis palūkanų skaičiavimo taisyklių ne tik už ne laiku grąžintą PVM, bet ir kitus mokesčius, ir už praėjusius penkerius metus ir persvarstyti savo turėtus ginčus su VMI. Lietuvos biudžetas gali nukentėti išsirikiavus neteisingai nuskriaustų įmonių eilei ir užvirus teisiniams procesams. Iš kitos pusės šis sprendimas gali paskatinti esminius pokyčius įstatymuose: trumpinti mokestinius patikrinimus, persvarstyti delspinigių ir palūkanų dydžius, juos diferencijuoti. Tikiu, kad sprendimą galima vertinti ir kaip gerą galimybę mums Lietuvoje pagerinti visą mokesčių sistemą“, – komentuoja p. Misiūnas.

Laukia sprendimo

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, pažymi, jog kol kas, galutinio sprendimo, kokią sumą už laiku negrąžintą permoką turės įmonei sumokėti VMI, dar nėra. Jį turės priimti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

„Šios dienos sprendime ESTT pažymėjo, kad draudžiama mažinti palūkanas atsižvelgus į kitas nei paties apmokestinamojo asmens veiksmais nulemtas aplinkybes. Tai reiškia, kad palūkanos gali būti mažinamos atsižvelgus į paties apmokestinamojo asmens veiksmais nulemtas aplinkybes, o ar tokių šiuo konkrečiu atveju buvo, turės nuspręsti LVAT“, – teigia p. Virvilienė.

Anot jos, ESTT sprendimas ateityje gali būti akstinu peržiūrėti ir patobulinti Mokesčių administravimo įstatymo procedūras dėl mokesčių mokėtojų teisės į palūkanas, jų dydžio, aiškios skaičiavimo pradžios ir pabaigos, tačiau dar reikia palaukti LVAT sprendimo. Jis esą turi nuspręsti, nuo kurios dienos ir kokio dydžio palūkanos turi būti sumokėtos byloje nagrinėjamu atveju.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 6

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 5

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 12

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 12

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
Šadžius: skolintis iš TVF Lietuva bijojo dėl griežtų reikalavimų 18

Prieš dešimtmetį ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuva...

Verslo aplinka
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Kaupiame popierinį perteklių, o pinigais skaičiuojama Lietuvos skola auga Premium 15

2019 m. Vyriausybė planuoja mažesnį viešųjų finansų perteklių nei 2018 m., o praėję laikotarpiai rodo, kad...

Finansai
2018.10.17
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 28

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau