Naujoji mokesčių tvarka: kas veža, tam ir krauna

Publikuota: 2018-02-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Naujoji mokesčių tvarka, palietusi individualia veikla užsiimančius gyventojus, – dar vienas biurokratijos proveržis, neskatinantis žmonių imtis verslo. Valdžios institucijos sumanė smulkiesiems užkrauti papildomą naštą – nuomininkas turi pats apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį už tą, kuris iš jo gauna pajamas iš nuomos.

Nuo šių metų pradžios gyventojas, kuris užsiima individualia veikla arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo nuomojasi nekilnojamąjį turtą (NT) – butą, komercines patalpas, žemę ir pan. – savo individualiai veiklai vykdyti, mokėdamas pinigus už nuomą NT savininkui (nuomotojui), privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15% gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kitaip tariant, nuomodamiesi kokią nors patalpą turite pasirūpinti, kad nuomotojas sumokėtų valstybei pajamų mokestį, tiksliau – jūs pats už jį turite sumokėti.

Regis, kvepia absurdu. Tačiau tai – dar ne viskas. Tai reikia daryti kas mėnesį – pateikus mėnesinę pajamų deklaraciją. Ir galiausiai šias sumas reikės deklaruoti dar ir metinėje deklaracijoje.

Aišku, kad mokesčius mokėti reikia. Aišku ir tai, kad valstybė jų surenka nepakankamai, savo dalį atsiriekia šešėlis. Tačiau šiuo atveju kalbama apie tuos, kurie nuomoja ir nuomojasi legaliai, vadinasi, ir mokesčius pajamų gavėjas turėtų sumokėti. O jei jis jų nesumoka, yra atitinkamos tarnybos, kurios kontroliuoja, kaip piliečiai moka (ir ar moka) mokesčius. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija, matyt, panūdo nusiimti dalį galvos skausmo ir pasukti lengviausiu keliu – kai kurių prievolių kontroliavimą permesti tiems, kurių ir taip nereikia gaudyti. Neteisybės jausmas lenda pro visus plyšius: kodėl tas, kuris nuomojasi, sumoka pinigus nuomotojui, dar už jį privalo sumokėti ir GPM inspekcijai? Mokėti mokesčius už kito, sunkiau sukontroliuojamo, asmens prievolę – labai būdinga posovietinės valdžios mąstysenai.

Individualią veiklą vykdantis gyventojas turėtų pasirūpinti tik savo prievolėmis – sumokėti mokesčius, kuriuos privalo. Jis metų gale deklaruoja savo pajamas, sumoka mokesčius, o valstybinės institucijos tegul jau pačios išsidalija, kam kokie pinigai priklauso. Beje, mokesčių mokėtojai suneša jiems algas – moka už jų darbą, o ne už tai, kad jo būtų kratomasi.

Vešinti biurokratija, dar ir demonstruodama neįgalumą, visiškai neskatina imtis verslo. Žmogus, apkrautas papildomais reikalavimais, priverstas samdytis konsultantus, buhalterius etc. Kuo paprastesnė, aiškesnė ir skaidresnė būtų mokesčių mokėjimo sistema, galbūt daugiau žmonių juos ir mokėtų. Kaip rašo VŽ skaitytojai, „mokesčiams pinigų negaila, uždirbu, tačiau biurokratijos skatinti neplanuoju“.

Valdžios atstovai turėtų džiaugtis ir skatinti gyventojus, kurie ryžtasi imtis nors nedidelio verslo – išlaiko save, savo šeimos narius, moka mokesčius. Kitaip tariant, kabinasi į gyvenimą čia, Lietuvoje, o ne ieško laimės svetur.

VŽ norėtų paklausti: kur tie didieji politikai, ta valdančioji dauguma, premjeras, ūkio ministras, vienbalsiai traukiantys giesmes apie prioritetus, teikiamus smulkiajam verslui, apie biurokratinės naštos mažinimą, apie verslininkiškumo ugdymą, apie emigracijos stabdymą ir pan.? Kol kas matome kurpiamus įstatymus, kurie tik atgraso nuo verslo – ir dirbančius, ir dar tik ketinančius jo imtis. Ir dar - valdančiųjų dviveidiškumą, deklaruojant, kad taip rūpinamasi pajamas gaunančiais kaime gyvenančiais pensininkais, „kuriems per sunku deklaruoti gautas nuomos pajamas ir sumokėti mokestį“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sužinok, kiek primoki bankui už indėlį Premium

Indėlis išlieka populiariausia taupymo forma Lietuvoje, nors infliacija mūsų šalyje pinigus graužia dar nuo...

Finansai
13:53
„Swedbank“ pinigų plovimo skandale: akcijos krito 10% 28

Paaiškėjus, kad per Švedijos banko „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai judėjo 5,8 mlrd. USD įtartinų...

Rinkos
10:17
„Rivilės“ vairą perėmė investuotojai, buvę „Senukų“ darbuotojai Premium 1

Apskaitos ir verslo valdymo sistemas vystančios bendrovės „Rivilė“ akcininkas ir ilgametis vadovas Marius...

Paslaugos
05:45
Kaimyninės paskolos. Latvijos bankas „Rietumu“ finansuoja verslą visose Baltijos šalyse Verslo tribūna

Nepaisant euroskeptikų atsiliepimų, verslo integracija ES gilėja ir plečiasi, o Baltijos šalys aktyviai...

Finansai
2019.02.19
VMI grąžina žemės mokesčio permokas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2019 m. vasario mėnesį gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas,...

Finansai
2019.02.19
Bankų apklausa: apetitas paskoloms auga, butai brangs 19

Lietuvos gyventojų ir verslo įmonių paklausa paskoloms auga, tačiau bankai linkę griežtinti kredito sąlygas...

Rinkos
2019.02.19
„Solvit“ padėjo susigrąžinti PVM užsienyje: verslas akyviau gina teises ES 1

Diskriminaciją Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje patyrusios Lietuvos įmonės praėjusiais metais...

Pramonė
2019.02.19
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
2019.02.19
SAF-T bylą privalo teikti apie 10.000 įmonių, o pasiruošusių – 12% Premium

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visos bendrovės, kurių pajamos 2015–2016 m. viršijo 700.000 Eur, VMI pareikalavus...

Finansai
2019.02.19
10 svarbiausių atsakymų apie pensijų kaupimą 23

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, ar galima laikinai sustabdyti kaupimą antroje pensijų...

Finansai
2019.02.18
„Debifo“ perėmusi Nyderlandų „Factris“ plečiasi Lietuvoje

Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi ir su Lietuvos finansų technologijų bendrove „Debifo“ susijungusi...

Technologijos
2019.02.18
„Barclays“ pradeda daugiau nei 460 darbuotojų perkėlimą į „HCL Technologies“ 10

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda darbo vietų perkėlimą į „HCL Technologies“ (HCL).

Finansai
2019.02.18
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 5

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
2019.02.18
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
2019.02.18
Paaiškėjo, kurie Baltijos šalių bankai geriausiai aptarnauja klientus 52

UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“, dirbanti su prekės ženklu „Dive Lietuva“, paskelbė geriausiai klientus 2018 m.

Paslaugos
2019.02.17
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Sausį į biudžetą mokesčių surinkta kiek daugiau nei planuota 2

2019 m. sausį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,1% (8,3 mln. Eur) daugiau nei 2018...

Finansai
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
Vokietijos flirtas su recesija: nuosmukio vos išvengta

Vokietija, didžiausia euro zonos ekonomika, dar vadinama visos Europos garvežiu, vos neatsidūrė recesijoje.

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 7

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau