Jei yra landa, ją galima ir paplatinti

Publikuota: 2018-02-02
Atnaujinta 2018-02-02 10:23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Paslapčių Lietuvoje tvyro nemažai, tik juokinga ar graudu, kad kone visos jos – viešos, kaip ylos lendančios iš valdiškų pinigų maišų. Viena iš tokių „paslapčių“ – sumaniai išploninti keliai, įkainoti, tarsi turėtų kur kas storesnį dangos sluoksnį. Skaičiuojama, kad dėl prastos jų kokybės valstybė galėjo prarasti milijonus eurų, o tokių kelių „gyvenimas“ sutrumpėjo 5 metais.

Pirminiais kelių kokybės audito duomenimis pasidalijęs Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pašiurpino: 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur. Šie keliai buvo baigti rekonstruoti 2014–2017 m. Ministras neslėpė nuostabos ir nesiryžo net spėlioti, kokius rezultatus išvys vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai.

Kad Lietuvos keliai sąmoningai ploninami ir iš to pelnosi kelininkai, p. Masiulis prabilo praėjusių metų birželį. Atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 3 m. rangovai 80% atvejų pasinaudojo normatyvuose didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos, buvo galima uždirbti 57.070 Eur.

Įtarimai Susisiekimo ministerijos (SM) atstovams kilo dėl itin dažno kelių taisymo – teoriškai jie netaisomi turėtų būti patvarūs ne mažiau kaip 20 m. Aišku, kad išploninti keliai tiek neatlaiko, tad, užuot tiesus naujus kelius, valstybė vis seikėjo pinigus broko remontui. Nesunku suprasti, kodėl įmonės noriai naudojosi leistinu nuokrypiu, – keliai buvo ploninami legaliai, tačiau pinigai imami kaip už kur kas storesnę kelio dangą. Kieno kišenėse nusėdo papildomas pinigų sluoksnis, su kuo buvo dalijamasi nugriebta grietinėle? Tikėkimės, kad į tai atsakys atitinkamos institucijos – žinoma, jei apskritai imsis šio reikalo.

Minėti audito skaičiai verčia griebtis už galvos: dėl prastos kokybės valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur. Buvo sumokėta už 3.060 tonų asfalto, kuris nebuvo išklotas! Ir tai – tik menkas krislelis ir tik tirtuose keliuose. Negana to, kažkurios bendrovės naudojo prastesnės kokybės medžiagas, kai kurie darbai atlikti netinkamai – pvz., tikėtina, kad asfalto mišinys buvo tankintas per daug atvėsęs arba lyjant ir pan. Ne veltui ironizuojama, kad niekas nežino, kiek pinigų iš tikrųjų paklota į kilometrą kelio – ypač jei dalis jų pagerina nesąžiningų piliečių „gyvenimo kelius“.

Tarp nekokybiškai darbus atlikusių bendrovių minimos UAB „Parama“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“. Įdomiausia, kad daugelis jų nuolat laimi viešųjų pirkimų konkursus. Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai–Lavoriškės–Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau, nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus, fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo baigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm storio asfaltbetonio sluoksnio. Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM laikinasis direktorius, teigia, kad problemų yra ne tik su rangovais, bet ir su techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.

Ministras tikina, kad dabar standartai yra pakeisti. Turbūt beprasmiška klausti, kodėl apskritai buvo įvesti „ploni“ standartai, kam tai buvo naudinga – juk per ministeriją ir aukščiausius jos postus perėjo ne vienas ministras ar kitokio rango politikas. Pareigų neteko tik paviršiuje plaukiojančios žuvelės, pvz., sudariusios išskirtines sąlygas laimėti konkursus konkrečioms bendrovėms, ir tik vieną kitą sužvejojo STT tinklai.

VŽ mano, kad teisėsauga kartu su ministerija privalo giliau pažvelgti į milijonų dalybų schemas ir pareikalauti atsakomybės, o techniniai prižiūrėtojai turėtų materialiai atsakyti kartu su rangovais ir nebūti daugiau samdomi kitiems iš valstybės lėšų atliekamiems infrastruktūros darbams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 10

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 121 mln. Eur neplanuotų pajamų 6

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–lapkričio mėnesiais siekė 7,902 mlrd. Eur – 1,6% (121,1...

Finansai
2018.12.13
EY grynasis pelnas išaugo 22% 2

EY pajamos per praėjusį finansinį laikotarpį paaugo 9,2%, o darbo užmokesčio išlaidos didėjo 11,1%.

Finansai
2018.12.13
VMI sukūrė nemokamo virtualaus buhalterio versiją 12

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama...

Finansai
2018.12.13
Paskola: rizikų įvertinimas atriša rankas Rėmėjo turinys

Paskola – žodis, dažniausiai keliantis, pirmiausia, negatyvias emocijas. Nei vienas mūsų nenori prisiimti...

Finansai
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Atsargiai – ir smulkios dovanos gali virsti interesų konfliktais

Priimant dovanas gali kilti interesų konfliktai. Jų galima išvengti deklaruojant dovanas viešai.

Finansai
2018.12.12
ESTT sprendimas: vežėjai ekspeditoriams negali taikyti 0% PVM Premium 3

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar kartą pakartojo, kad vežėjai ekspeditoriams turi išrašyti sąskaitas...

Finansai
2018.12.12
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 11

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Priimti 2019 m. „Sodros“ ir Sveikatos draudimo biudžetai 4

Antradienį patvirtinęs kitų metų valstybės biudžetą Seimas priėmė ir 2019-ųjų „Sodros“ bei Privalomojo...

Finansai
2018.12.11
Ž. Mauricas: tai, kad Lietuva perskirsto per mažai BVP – mitas Premium 3

Lietuvos viešojo sektoriaus bėdos susijusios ne su lėšų stygiumi, o su išpūstu viešuoju sektoriumi bei...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė 5

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies...

Finansai
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Metinė infliacija pagal SVKI lapkritį siekė 2,4%

2018 m. lapkričio mėn. pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą...

Finansai
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau