Jei yra landa, ją galima ir paplatinti

Publikuota: 2018-02-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Paslapčių Lietuvoje tvyro nemažai, tik juokinga ar graudu, kad kone visos jos – viešos, kaip ylos lendančios iš valdiškų pinigų maišų. Viena iš tokių „paslapčių“ – sumaniai išploninti keliai, įkainoti, tarsi turėtų kur kas storesnį dangos sluoksnį. Skaičiuojama, kad dėl prastos jų kokybės valstybė galėjo prarasti milijonus eurų, o tokių kelių „gyvenimas“ sutrumpėjo 5 metais.

Pirminiais kelių kokybės audito duomenimis pasidalijęs Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pašiurpino: 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur. Šie keliai buvo baigti rekonstruoti 2014–2017 m. Ministras neslėpė nuostabos ir nesiryžo net spėlioti, kokius rezultatus išvys vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai.

Kad Lietuvos keliai sąmoningai ploninami ir iš to pelnosi kelininkai, p. Masiulis prabilo praėjusių metų birželį. Atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 3 m. rangovai 80% atvejų pasinaudojo normatyvuose didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos, buvo galima uždirbti 57.070 Eur.

Įtarimai Susisiekimo ministerijos (SM) atstovams kilo dėl itin dažno kelių taisymo – teoriškai jie netaisomi turėtų būti patvarūs ne mažiau kaip 20 m. Aišku, kad išploninti keliai tiek neatlaiko, tad, užuot tiesus naujus kelius, valstybė vis seikėjo pinigus broko remontui. Nesunku suprasti, kodėl įmonės noriai naudojosi leistinu nuokrypiu, – keliai buvo ploninami legaliai, tačiau pinigai imami kaip už kur kas storesnę kelio dangą. Kieno kišenėse nusėdo papildomas pinigų sluoksnis, su kuo buvo dalijamasi nugriebta grietinėle? Tikėkimės, kad į tai atsakys atitinkamos institucijos – žinoma, jei apskritai imsis šio reikalo.

Minėti audito skaičiai verčia griebtis už galvos: dėl prastos kokybės valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur. Buvo sumokėta už 3.060 tonų asfalto, kuris nebuvo išklotas! Ir tai – tik menkas krislelis ir tik tirtuose keliuose. Negana to, kažkurios bendrovės naudojo prastesnės kokybės medžiagas, kai kurie darbai atlikti netinkamai – pvz., tikėtina, kad asfalto mišinys buvo tankintas per daug atvėsęs arba lyjant ir pan. Ne veltui ironizuojama, kad niekas nežino, kiek pinigų iš tikrųjų paklota į kilometrą kelio – ypač jei dalis jų pagerina nesąžiningų piliečių „gyvenimo kelius“.

Tarp nekokybiškai darbus atlikusių bendrovių minimos UAB „Parama“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“. Įdomiausia, kad daugelis jų nuolat laimi viešųjų pirkimų konkursus. Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai–Lavoriškės–Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau, nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus, fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo baigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm storio asfaltbetonio sluoksnio. Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM laikinasis direktorius, teigia, kad problemų yra ne tik su rangovais, bet ir su techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.

Ministras tikina, kad dabar standartai yra pakeisti. Turbūt beprasmiška klausti, kodėl apskritai buvo įvesti „ploni“ standartai, kam tai buvo naudinga – juk per ministeriją ir aukščiausius jos postus perėjo ne vienas ministras ar kitokio rango politikas. Pareigų neteko tik paviršiuje plaukiojančios žuvelės, pvz., sudariusios išskirtines sąlygas laimėti konkursus konkrečioms bendrovėms, ir tik vieną kitą sužvejojo STT tinklai.

VŽ mano, kad teisėsauga kartu su ministerija privalo giliau pažvelgti į milijonų dalybų schemas ir pareikalauti atsakomybės, o techniniai prižiūrėtojai turėtų materialiai atsakyti kartu su rangovais ir nebūti daugiau samdomi kitiems iš valstybės lėšų atliekamiems infrastruktūros darbams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų...

Finansai
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
V. Šapoka: valstybinio banko steigimas – brangus ir rizikingas 2

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog...

Finansai
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
2019.11.15
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
2019.11.15
Kai rūpesčiai – skirtingi 4

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Verslo aplinka
2019.11.15
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium 1

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
2019.11.15
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 4

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
2019.11.15
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 14

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„General Financing“ vadovas – N. Crameris 

Pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovės „General Financing“ vadovu tapo įmonės...

Finansai
2019.11.14
ES ekonomikos augimas ilgam gulasi į L formos kreivę Premium

Europos Sąjungos (ES) ekonomika įžengia į mažų skaičių laikotarpį – mažo augimo, mažos infliacijos ir mažų...

Finansai
2019.11.14
Vertybė – ne NPD, o įstatymų stabilumas 1

Prognozuojami įstatymai, ekonomikos stabilumas ir lūkesčiai, kad verslo reguliavimas nesikeis, verslui yra...

Finansai
2019.11.14
Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims

Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi trijose Baltijos šalyse veikiančiu Švedijos banku „Swedbank“,...

Finansai
2019.11.13
VMI beveik keturis kartus išplėtė nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą - jų dabar 47

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad nuo 12-os iki 47 mokesčių mokėtojų išplėstas nepatikimų...

Finansai
2019.11.13
EBPO tyrimas: didžiosios korporacijos užsienyje investuoja per mažų mokesčių valstybes Premium

Pasaulinės korporacijos užsienyje per tarpines bendroves, įsteigtas mažų mokesčių teritorijose, investuoja...

Finansai
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau