Jei yra landa, ją galima ir paplatinti

Publikuota: 2018-02-02
Atnaujinta 2018-02-02 10:23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Paslapčių Lietuvoje tvyro nemažai, tik juokinga ar graudu, kad kone visos jos – viešos, kaip ylos lendančios iš valdiškų pinigų maišų. Viena iš tokių „paslapčių“ – sumaniai išploninti keliai, įkainoti, tarsi turėtų kur kas storesnį dangos sluoksnį. Skaičiuojama, kad dėl prastos jų kokybės valstybė galėjo prarasti milijonus eurų, o tokių kelių „gyvenimas“ sutrumpėjo 5 metais.

Pirminiais kelių kokybės audito duomenimis pasidalijęs Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pašiurpino: 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur. Šie keliai buvo baigti rekonstruoti 2014–2017 m. Ministras neslėpė nuostabos ir nesiryžo net spėlioti, kokius rezultatus išvys vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai.

Kad Lietuvos keliai sąmoningai ploninami ir iš to pelnosi kelininkai, p. Masiulis prabilo praėjusių metų birželį. Atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 3 m. rangovai 80% atvejų pasinaudojo normatyvuose didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos, buvo galima uždirbti 57.070 Eur.

Įtarimai Susisiekimo ministerijos (SM) atstovams kilo dėl itin dažno kelių taisymo – teoriškai jie netaisomi turėtų būti patvarūs ne mažiau kaip 20 m. Aišku, kad išploninti keliai tiek neatlaiko, tad, užuot tiesus naujus kelius, valstybė vis seikėjo pinigus broko remontui. Nesunku suprasti, kodėl įmonės noriai naudojosi leistinu nuokrypiu, – keliai buvo ploninami legaliai, tačiau pinigai imami kaip už kur kas storesnę kelio dangą. Kieno kišenėse nusėdo papildomas pinigų sluoksnis, su kuo buvo dalijamasi nugriebta grietinėle? Tikėkimės, kad į tai atsakys atitinkamos institucijos – žinoma, jei apskritai imsis šio reikalo.

Minėti audito skaičiai verčia griebtis už galvos: dėl prastos kokybės valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur. Buvo sumokėta už 3.060 tonų asfalto, kuris nebuvo išklotas! Ir tai – tik menkas krislelis ir tik tirtuose keliuose. Negana to, kažkurios bendrovės naudojo prastesnės kokybės medžiagas, kai kurie darbai atlikti netinkamai – pvz., tikėtina, kad asfalto mišinys buvo tankintas per daug atvėsęs arba lyjant ir pan. Ne veltui ironizuojama, kad niekas nežino, kiek pinigų iš tikrųjų paklota į kilometrą kelio – ypač jei dalis jų pagerina nesąžiningų piliečių „gyvenimo kelius“.

Tarp nekokybiškai darbus atlikusių bendrovių minimos UAB „Parama“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“. Įdomiausia, kad daugelis jų nuolat laimi viešųjų pirkimų konkursus. Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai–Lavoriškės–Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau, nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus, fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo baigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm storio asfaltbetonio sluoksnio. Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM laikinasis direktorius, teigia, kad problemų yra ne tik su rangovais, bet ir su techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.

Ministras tikina, kad dabar standartai yra pakeisti. Turbūt beprasmiška klausti, kodėl apskritai buvo įvesti „ploni“ standartai, kam tai buvo naudinga – juk per ministeriją ir aukščiausius jos postus perėjo ne vienas ministras ar kitokio rango politikas. Pareigų neteko tik paviršiuje plaukiojančios žuvelės, pvz., sudariusios išskirtines sąlygas laimėti konkursus konkrečioms bendrovėms, ir tik vieną kitą sužvejojo STT tinklai.

VŽ mano, kad teisėsauga kartu su ministerija privalo giliau pažvelgti į milijonų dalybų schemas ir pareikalauti atsakomybės, o techniniai prižiūrėtojai turėtų materialiai atsakyti kartu su rangovais ir nebūti daugiau samdomi kitiems iš valstybės lėšų atliekamiems infrastruktūros darbams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvoje – užsienio investicinių projektų rekordas

Kol kitų didesnių Europos valstybių investicinis patrauklumas menksta, Lietuva savo pozicijas stiprina. Pagal...

Finansai
2019.06.18
VMI skelbia turtingiausių politikų ir tarnautojų sąrašą 12

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt atnaujinti ir paskelbti...

Finansai
2019.06.18
VMI akiratyje – trečdalis viešojo maitinimo įstaigų 2

Į VMI akiratį po išsamios visų viešojo maitinimo įmonių veiklos analizės dėl įvairių neatitikimų yra...

Gazelė
2019.06.18
„Swedbank“ stabdo Estijos padalinio vadovų įgaliojimus

Į galimo pinigų plovimo skandalą įsipainiojęs Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienio vakarą sustabdė Estijos...

Rinkos
2019.06.18
Viešasis sektorius pradėjo atsiskaityti perpus greičiau Premium 1

Per pastaruosius dvylika mėnesių atsiskaitymo terminai sutrumpėjo, ypač tiekiant prekes ir teikiant paslaugas...

Finansai
2019.06.18
LAT paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą sutartiniuose santykiuose Verslo tribūna

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželio 13 dieną priėmė svarbią nutartį ir užbaigė ilgus metus trukusią...

Finansai
2019.06.17
Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško  33

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo...

Finansai
2019.06.17
Auditoriai „dėl nekompetencijos“ britams moka solidžias baudas  1

Konsultacijų ir audito bendrovė „PwC“ už debesų kompiuterijos įmonės „Redcentric“ auditą Jungtinėje...

Finansai
2019.06.17
Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 19

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Verslo aplinka
2019.06.17
Iš pelnų pinigai teka į darbuotojų sąskaitas, o iš ten – vartojimui Premium 5

Šių metų pirmąjį ketvirtį labiausiai pridėtinė vertė augo statybos sektoriuje – ypač aktyvi buvo sandėlių ir...

Finansai
2019.06.17
Lietuvos bankai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 14

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Prokuroras keičia kaltinimus R. Paksui ir G. Vainauskui

Prokurorui Gedgaudui Norkūnui pavyko pasiekti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų jo prašymą pakeisti...

Finansai
2019.06.15
Pavėžėjus nori palikti be grynųjų 16

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip...

Finansai
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Lietuvos bankų pelnas augo 8,5% iki 91 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų I ketv. uždirbo 90,9 mln. Eur pelno – 8,5%...

Finansai
2019.06.14
Kam ir kiek padidės alga nuo 2020 m. Premium 4

Nuo 2020 m. dėl sumažintų mokesčių atlyginimai didės iki 4%, tačiau ne visiems, o gaunantiems iki 1.562 Eur į...

Finansai
2019.06.14
Pasaulis pamažu ruošiasi LIBOR pakasynoms 5

Artėjant dienai, kai nebeliks tarpbankinio rodiklio LIBOR, pasaulio centriniai bankai siūlo savo pakaitalus,...

Rinkos
2019.06.14
Į Lietuvos banko duris beldžiasi dar 5 potencialūs bankai 6

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos centriniu banku (ECB) nagrinėja dar penkias paraiškas dėl banko...

Rinkos
2019.06.14
Finansinių rezultatų analizė: didžiosioms statybų įmonėms uždirbti daugiau nepavyko Premium 2

Pernai ketvirtadalis iš 45 didžiausias apyvartas generuojančių statybos įmonių dirbo nuostolingai, o...

Statyba ir NT
2019.06.14
Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta 13

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo...

Finansai
2019.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau