Jei yra landa, ją galima ir paplatinti

Publikuota: 2018-02-02
Atnaujinta 2018-02-02 10:23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Paslapčių Lietuvoje tvyro nemažai, tik juokinga ar graudu, kad kone visos jos – viešos, kaip ylos lendančios iš valdiškų pinigų maišų. Viena iš tokių „paslapčių“ – sumaniai išploninti keliai, įkainoti, tarsi turėtų kur kas storesnį dangos sluoksnį. Skaičiuojama, kad dėl prastos jų kokybės valstybė galėjo prarasti milijonus eurų, o tokių kelių „gyvenimas“ sutrumpėjo 5 metais.

Pirminiais kelių kokybės audito duomenimis pasidalijęs Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pašiurpino: 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur. Šie keliai buvo baigti rekonstruoti 2014–2017 m. Ministras neslėpė nuostabos ir nesiryžo net spėlioti, kokius rezultatus išvys vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai.

Kad Lietuvos keliai sąmoningai ploninami ir iš to pelnosi kelininkai, p. Masiulis prabilo praėjusių metų birželį. Atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 3 m. rangovai 80% atvejų pasinaudojo normatyvuose didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos, buvo galima uždirbti 57.070 Eur.

Įtarimai Susisiekimo ministerijos (SM) atstovams kilo dėl itin dažno kelių taisymo – teoriškai jie netaisomi turėtų būti patvarūs ne mažiau kaip 20 m. Aišku, kad išploninti keliai tiek neatlaiko, tad, užuot tiesus naujus kelius, valstybė vis seikėjo pinigus broko remontui. Nesunku suprasti, kodėl įmonės noriai naudojosi leistinu nuokrypiu, – keliai buvo ploninami legaliai, tačiau pinigai imami kaip už kur kas storesnę kelio dangą. Kieno kišenėse nusėdo papildomas pinigų sluoksnis, su kuo buvo dalijamasi nugriebta grietinėle? Tikėkimės, kad į tai atsakys atitinkamos institucijos – žinoma, jei apskritai imsis šio reikalo.

Minėti audito skaičiai verčia griebtis už galvos: dėl prastos kokybės valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur. Buvo sumokėta už 3.060 tonų asfalto, kuris nebuvo išklotas! Ir tai – tik menkas krislelis ir tik tirtuose keliuose. Negana to, kažkurios bendrovės naudojo prastesnės kokybės medžiagas, kai kurie darbai atlikti netinkamai – pvz., tikėtina, kad asfalto mišinys buvo tankintas per daug atvėsęs arba lyjant ir pan. Ne veltui ironizuojama, kad niekas nežino, kiek pinigų iš tikrųjų paklota į kilometrą kelio – ypač jei dalis jų pagerina nesąžiningų piliečių „gyvenimo kelius“.

Tarp nekokybiškai darbus atlikusių bendrovių minimos UAB „Parama“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“. Įdomiausia, kad daugelis jų nuolat laimi viešųjų pirkimų konkursus. Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai–Lavoriškės–Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau, nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus, fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo baigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm storio asfaltbetonio sluoksnio. Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM laikinasis direktorius, teigia, kad problemų yra ne tik su rangovais, bet ir su techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.

Ministras tikina, kad dabar standartai yra pakeisti. Turbūt beprasmiška klausti, kodėl apskritai buvo įvesti „ploni“ standartai, kam tai buvo naudinga – juk per ministeriją ir aukščiausius jos postus perėjo ne vienas ministras ar kitokio rango politikas. Pareigų neteko tik paviršiuje plaukiojančios žuvelės, pvz., sudariusios išskirtines sąlygas laimėti konkursus konkrečioms bendrovėms, ir tik vieną kitą sužvejojo STT tinklai.

VŽ mano, kad teisėsauga kartu su ministerija privalo giliau pažvelgti į milijonų dalybų schemas ir pareikalauti atsakomybės, o techniniai prižiūrėtojai turėtų materialiai atsakyti kartu su rangovais ir nebūti daugiau samdomi kitiems iš valstybės lėšų atliekamiems infrastruktūros darbams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Smulkų ir vidutinį verslą „SME Finance“ finansuoja greičiau   Rėmėjo turinys 2

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ savo...

Finansai
06:00
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
2018.09.18
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 16

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
2018.09.18
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 7

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Atsispyrė rinkimų pagundai, kaupia rezervą Premium

Ekonomistai atnaujintą Fi­nansų ministerijos prog­nozę 2019-iesiems, kai vyks rinkimai, ir vėlesniems me­tams...

Verslo aplinka
2018.09.13
Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas 1

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais...

Finansai
2018.09.12
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Šapoka: žvelgiant į ateitį, stiprybės turėsime semtis iš vidaus 4

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2018 m. BVP augs 3,4% arba 0,2 proc. punkto sparčiau nei prognozuota šių...

Verslo aplinka
2018.09.12
VMI dėmesio sulaukusių statybininkų pajamos išaugo 34 mln. Eur 9

Per 2018 m. 7 mėnesius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) statybos įmonėse atliko 248 kontrolės veiksmus,...

Statyba ir NT
2018.09.11
Finansų ministras V. Šapoka: laukia įtemptas ruduo 4

Politiniame rudens sezone vienas svarbiausių darbų bus 2019 m. biudžeto svarstymas Seime, teigia finansų...

Finansai
2018.09.10
NT nuomos verslas: kada verta steigti bendrovę Premium 1

Kartais nuomoti patalpas labiau apsimoka kaip fiziniam asmeniui, o kartais – įregistravus juridinį asmenį.

Finansai
2018.09.10
EBPO įvertino mokestines reformas JAV ir Latvijoje, Lietuva – eilėje

Šalys, kuriose buvo įgyvendintos mokesčių reformos, mažino mokestinę naštą verslui ir gyventojams siekdamos...

Finansai
2018.09.10
Atsisakoma minties Elektrėnuos steigti teismą 2

Atskiro pastato teismui Elektrėnuose įkurti nebeketinama, teisėjai ir toliau dirbs policijos patalpose.

Finansai
2018.09.09
Didesnėse bendrovėse privalu turėti sveikatos komitetus 3

Darbo inspekcija pranešė apie atliekamus neplaninius patikrinimus. „Jurex“ primena, kad darbo saugos ir...

Finansai
2018.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau