Kur baigiasi savivalda ir prasideda savivalė?

Publikuota: 2018-01-29
Instituto nuotr.
Instituto nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Konstitucija skelbia, kad „Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai”. Tačiau taip pat nustato, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise”. Šių nuostatų derinimas pastaruoju metu kelia itin daug aistrų. Nepavyksta nustatyti ribos, kur pasibaigia savivaldybių valdomos įmonės laisvė užsiimti ūkine veikla, ir kur prasideda privataus sektoriaus teisė į sąžiningą konkurenciją

Kur brūkšnys braukiamas dabar? Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės valdomos įmonės gali imtis ūkinės veiklos tik tada, jei galioja trys sąlygos. Pirma, ši veikla yra būtina patenkinti savivaldybės gyventojų bendruosius interesus – svarbu įsitikinti paslaugos būtinybe ir interesų bendrumo buvimu. Antra, šių interesų netenkina kiti ūkio subjektai. Trečia, nebus diskriminacijos, t. y. žaidimo taisyklės visiems bus lygios.

Šį mechanizmą savivaldybėms taikyti buvo sudėtinga. Savivaldybės dažnai peržengia savo kompetencijų ribas, užmiršta pradines įmonių steigimo priežastis ir pradeda dairytis naujų veiklų. Todėl Prezidentės paskatintas Seimas papildė įstatymą dar vienu saugikliu, kuris veikia taip: savivaldybė, norėdama imtis naujos ūkinės veiklos, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Paprastai tariant, Konkurencijos taryba, kaip nepriklausomas ekspertas patikrins, ar savivaldybė tinkamai įvertino tas tris būtinas sąlygas. Šios tik vasaros viduryje įsigaliojusios pataisos turėtų užtikrinti, kad bus pažabotas savivaldybių polinkis užsiimti verslu. Saugiklis įsuktas ne tam, kad savivaldybėms didėtų administracinė našta ir ne tam, kad būtų ribojama savivaldos laisvė. Saugiklis turi padėti laikytis įstatymų.

Tačiau dar nespėjus pajausti teigiamų pokyčių, įstatymą vėl norima keisti. Šįkart siūlomos pataisos praktiškai visiškai atrištų savivaldybėms rankas užsiimti bet kokia ūkine veikla. Kodėl apskritai yra svarbu, kas teiks paslaugas, kodėl neleisti to daryti bet kam? Velnias kaip visada slypi detalėse arba privataus ir valstybinio ūkio subjekto skirtumuose. Jų yra keletas.

Pirma, skiriasi lėšų, kuriomis finansuojama įmonės veikla, kilmė. Privatus verslas yra finansuojamas iš asmeninių lėšų. Valstybinis verslas finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais. Žinoma, lėšos gali būti ir skolintos, bet rizika privataus verslo atveju bus asmeninė, o savivaldybės atveju – dar viena eilutė finansiniuose dokumentuose. Verslas visada yra susijęs su rizika. Todėl, kai pinigai yra „savi”, sprendimai priimami, priklausomai nuo turimo pinigų kiekio. Racionaliai pasveriamos galimybės ir norai, kokia pinigų suma rizikuoti. Kai pinigai yra ne mano, o kito – tolerancija rizikai padidėja.

Antra. Skiriasi ir pasekmės nesėkmės atveju. Ne paslaptis, kad verslas kartais baigiasi bankrotu. Ar kas nors girdėjote, kad bankrutuotų valstybinis verslas? Ne. Nes taip niekada nebuvo ir, mažai tikėtina, kad bus. Ir taip yra ne todėl, kad šioms įmonėms stebuklingai sekasi. Atvirkščiai, Valstybės kontrolės atlikto tyrimo duomenimis, 2015 m. 34% visų savivaldybių kontroliuojamų įmonių buvo nuostolingos, jų nuosavo kapitalo grąža siekė vos 0,42%, kai visos Lietuvos įmonių vidurkis buvo 9,2%. Blogiausia valdiškų įmonių neištinka tik dėl to, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, lėšų visada galima pasisemti iš bendro katilo, kuris nuolat pildomas mokesčių mokėtojų pinigais.

Trečiasis skirtumas susijęs su akcininkų vaidmeniu. Akcininkų galimybė kontroliuoti privatų ir valdišką ūkio subjektą taip pat skiriasi. Privataus verslo akcininkai nuolat stebi rezultatus ir kelia vadovams ambicingus tikslus. O kas yra tikrasis valstybinio verslo akcininkas: savivaldybė ar mokesčių mokėtojai? Pinigai yra mokesčių mokėtojų. O savivaldybė sprendžia, ką su tais pinigais daryti.

Mokesčių mokėtojai, nuo momento, kai pinigai atsiduria savivaldybių kišenėse, nebegali spręsti, kaip šie pinigai turi būti išleisti. Ko gero, retas kuris stebi ar turi kompetenciją stebėti, kaip sekasi jų pinigais finansuojamoms savivaldybių valdomoms įmonėms? Net ir matydami įmonių neefektyvumą, nemokšišką ir aplaidų valdymą ir prastus rezultatus, kokią įtaką žmonės, gali daryti įmonių veiklai? Praktiškai jokios. Vienintelė jų poveikio priemonė yra balsas, kurį kas 4 metus galima skirti rinkimuose išrenkant. O ir tas nelabai atbaido savivaldybių ir jų valdomų įmonių nuo nepotizmo, korupcijos ir kitokių įstatymo laužymų. Juk visada galima sutvarkyti reikalus pasinaudojus tuo, kad ne visi gyventojai išmano ekonominius dalykus, ir užsidėjus teisuolišką gelbėtojo kaukę pagrūmoti prieš „niekadėjus privatininkus”, kurie tik ir tyko apiplėšti vargšus gyventojus.

Taigi, nėra tas pats, ar paslaugą gyventojams teikia privatus, ar valstybinis ūkio subjektas. Privataus verslo veikimo ir konkuravimo sąlygos komplikuojasi, kai jo konkurentas (savivaldybė) turi teisę nustatyti ne tik žaidimo taisykles, bet ir turi neribotus finansinius išteklius. Laikantis Konstitucijos nuostatų, atvejai, kai paslaugas teikia savivaldybių valdomos įmonės turi būti išimtis, geriausia laikina. Ir jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių privačių teikėjų nėra, valdžia prieš pradėdama teikti paslaugas pati, verčiau galvotų, kaip panaikinti kliūtis ir tuo paskatinti privačius teikėjus ateiti į rinką.

Šiuo metu galiojantis savivaldybių teisių užsiimti ūkine veikla reglamentavimas yra reikalingas. Tų pačių įstatymo straipsnių nuolatinis kaitaliojimas atrodytų juokingai, jei nebūtų liūdna. Vyriausybė išlieka nuosekli ir nepritaria ketinimui įteisinti savivaldybių savivalę. O jei Seimo nariai nori tobulinti įstatymą, tuomet tegul tikslina nuostatas, kad neliktų vietos interpretacijoms ir įstatymo apėjimui.

Komentaro autorė - Gintarė Deržanauskienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
M. Dubnikovas: ekonominė padėtis Lietuvos regionuose – ne beviltiška 8

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas pareiškė, kad ekonominė padėtis Lietuvos regionuose darosi...

Finansai
2018.12.18
Seimas sumažino taršos mokestį už metalines pakuotes 1

Seimas antradienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, kuriais mokestį už aplinkos...

Finansai
2018.12.18
NT mokestį galima įvesti ir... nieko nekeičiant Premium 6

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčių mokėtojų ratą ir apmokestinamojo turto vertę galima būtų plėsti tyliai,...

Finansai
2018.12.18
Pasirašytas Sveikatos draudimo fondo biudžetas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą 2019 m. Privalomojo...

Verslo aplinka
2018.12.18
Priimdami sprendimus bankai galės remtis VMI duomenimis

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos bankų asociacija (LBA) pasirašė memorandumą, kuriame...

Finansai
2018.12.18
Bankai ar pinigų kioskai? 16

Lietuvoje užderėjo specializuotų bankų – centrinis bankas išdavė licenciją jau trečiai įmonei ir kartu su...

Finansai
2018.12.18
Laukiant „Sodros“ vadovo konkurso pasirašytas šio fondo biudžetas 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą „Sodros“ biudžetą, siekiantį daugiau...

Verslo aplinka
2018.12.17
Pritarta naujiems kolektyvinių investavimo subjektų ir jų valdytojų veiklą reglamentuojantiems teisės aktų projektams Rėmėjo turinys

Lietuvos Respublikos finansų ministerija kartu su Lietuvos banku peržiūrėjo kolektyvinių investavimo subjektų...

Finansai
2018.12.17
N. Mačiulis apie palūkanų fiksavimą: tokią dovaną verta pasiimti Premium 10

Įmonėms vertėtų pagalvoti apie paskolų palūkanų fiksavimą 10-iai metų ar ilgesniam laikotarpiui, nes šiuo...

Finansai
2018.12.17
Į banką – su vairuotojo pažymėjimu 14

Lietuvoje siūloma leisti banko klientą atpažinti pagal vairuotojo pažymėjimą. Toks pasikeitimas gali...

Finansai
2018.12.16
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 14

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 121 mln. Eur neplanuotų pajamų 6

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–lapkričio mėnesiais siekė 7,902 mlrd. Eur – 1,6% (121,1...

Finansai
2018.12.13
EY grynasis pelnas išaugo 22% 2

EY pajamos per praėjusį finansinį laikotarpį paaugo 9,2%, o darbo užmokesčio išlaidos didėjo 11,1%.

Finansai
2018.12.13
VMI sukūrė nemokamo virtualaus buhalterio versiją 13

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama...

Finansai
2018.12.13
Paskola: rizikų įvertinimas atriša rankas Rėmėjo turinys

Paskola – žodis, dažniausiai keliantis, pirmiausia, negatyvias emocijas. Nei vienas mūsų nenori prisiimti...

Finansai
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 7

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Atsargiai – ir smulkios dovanos gali virsti interesų konfliktais

Priimant dovanas gali kilti interesų konfliktai. Jų galima išvengti deklaruojant dovanas viešai.

Finansai
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau