Kur baigiasi savivalda ir prasideda savivalė?

Publikuota: 2018-01-29
Instituto nuotr.
Instituto nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Konstitucija skelbia, kad „Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai”. Tačiau taip pat nustato, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise”. Šių nuostatų derinimas pastaruoju metu kelia itin daug aistrų. Nepavyksta nustatyti ribos, kur pasibaigia savivaldybių valdomos įmonės laisvė užsiimti ūkine veikla, ir kur prasideda privataus sektoriaus teisė į sąžiningą konkurenciją

Kur brūkšnys braukiamas dabar? Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės valdomos įmonės gali imtis ūkinės veiklos tik tada, jei galioja trys sąlygos. Pirma, ši veikla yra būtina patenkinti savivaldybės gyventojų bendruosius interesus – svarbu įsitikinti paslaugos būtinybe ir interesų bendrumo buvimu. Antra, šių interesų netenkina kiti ūkio subjektai. Trečia, nebus diskriminacijos, t. y. žaidimo taisyklės visiems bus lygios.

Šį mechanizmą savivaldybėms taikyti buvo sudėtinga. Savivaldybės dažnai peržengia savo kompetencijų ribas, užmiršta pradines įmonių steigimo priežastis ir pradeda dairytis naujų veiklų. Todėl Prezidentės paskatintas Seimas papildė įstatymą dar vienu saugikliu, kuris veikia taip: savivaldybė, norėdama imtis naujos ūkinės veiklos, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Paprastai tariant, Konkurencijos taryba, kaip nepriklausomas ekspertas patikrins, ar savivaldybė tinkamai įvertino tas tris būtinas sąlygas. Šios tik vasaros viduryje įsigaliojusios pataisos turėtų užtikrinti, kad bus pažabotas savivaldybių polinkis užsiimti verslu. Saugiklis įsuktas ne tam, kad savivaldybėms didėtų administracinė našta ir ne tam, kad būtų ribojama savivaldos laisvė. Saugiklis turi padėti laikytis įstatymų.

Tačiau dar nespėjus pajausti teigiamų pokyčių, įstatymą vėl norima keisti. Šįkart siūlomos pataisos praktiškai visiškai atrištų savivaldybėms rankas užsiimti bet kokia ūkine veikla. Kodėl apskritai yra svarbu, kas teiks paslaugas, kodėl neleisti to daryti bet kam? Velnias kaip visada slypi detalėse arba privataus ir valstybinio ūkio subjekto skirtumuose. Jų yra keletas.

Pirma, skiriasi lėšų, kuriomis finansuojama įmonės veikla, kilmė. Privatus verslas yra finansuojamas iš asmeninių lėšų. Valstybinis verslas finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais. Žinoma, lėšos gali būti ir skolintos, bet rizika privataus verslo atveju bus asmeninė, o savivaldybės atveju – dar viena eilutė finansiniuose dokumentuose. Verslas visada yra susijęs su rizika. Todėl, kai pinigai yra „savi”, sprendimai priimami, priklausomai nuo turimo pinigų kiekio. Racionaliai pasveriamos galimybės ir norai, kokia pinigų suma rizikuoti. Kai pinigai yra ne mano, o kito – tolerancija rizikai padidėja.

Antra. Skiriasi ir pasekmės nesėkmės atveju. Ne paslaptis, kad verslas kartais baigiasi bankrotu. Ar kas nors girdėjote, kad bankrutuotų valstybinis verslas? Ne. Nes taip niekada nebuvo ir, mažai tikėtina, kad bus. Ir taip yra ne todėl, kad šioms įmonėms stebuklingai sekasi. Atvirkščiai, Valstybės kontrolės atlikto tyrimo duomenimis, 2015 m. 34% visų savivaldybių kontroliuojamų įmonių buvo nuostolingos, jų nuosavo kapitalo grąža siekė vos 0,42%, kai visos Lietuvos įmonių vidurkis buvo 9,2%. Blogiausia valdiškų įmonių neištinka tik dėl to, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, lėšų visada galima pasisemti iš bendro katilo, kuris nuolat pildomas mokesčių mokėtojų pinigais.

Trečiasis skirtumas susijęs su akcininkų vaidmeniu. Akcininkų galimybė kontroliuoti privatų ir valdišką ūkio subjektą taip pat skiriasi. Privataus verslo akcininkai nuolat stebi rezultatus ir kelia vadovams ambicingus tikslus. O kas yra tikrasis valstybinio verslo akcininkas: savivaldybė ar mokesčių mokėtojai? Pinigai yra mokesčių mokėtojų. O savivaldybė sprendžia, ką su tais pinigais daryti.

Mokesčių mokėtojai, nuo momento, kai pinigai atsiduria savivaldybių kišenėse, nebegali spręsti, kaip šie pinigai turi būti išleisti. Ko gero, retas kuris stebi ar turi kompetenciją stebėti, kaip sekasi jų pinigais finansuojamoms savivaldybių valdomoms įmonėms? Net ir matydami įmonių neefektyvumą, nemokšišką ir aplaidų valdymą ir prastus rezultatus, kokią įtaką žmonės, gali daryti įmonių veiklai? Praktiškai jokios. Vienintelė jų poveikio priemonė yra balsas, kurį kas 4 metus galima skirti rinkimuose išrenkant. O ir tas nelabai atbaido savivaldybių ir jų valdomų įmonių nuo nepotizmo, korupcijos ir kitokių įstatymo laužymų. Juk visada galima sutvarkyti reikalus pasinaudojus tuo, kad ne visi gyventojai išmano ekonominius dalykus, ir užsidėjus teisuolišką gelbėtojo kaukę pagrūmoti prieš „niekadėjus privatininkus”, kurie tik ir tyko apiplėšti vargšus gyventojus.

Taigi, nėra tas pats, ar paslaugą gyventojams teikia privatus, ar valstybinis ūkio subjektas. Privataus verslo veikimo ir konkuravimo sąlygos komplikuojasi, kai jo konkurentas (savivaldybė) turi teisę nustatyti ne tik žaidimo taisykles, bet ir turi neribotus finansinius išteklius. Laikantis Konstitucijos nuostatų, atvejai, kai paslaugas teikia savivaldybių valdomos įmonės turi būti išimtis, geriausia laikina. Ir jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių privačių teikėjų nėra, valdžia prieš pradėdama teikti paslaugas pati, verčiau galvotų, kaip panaikinti kliūtis ir tuo paskatinti privačius teikėjus ateiti į rinką.

Šiuo metu galiojantis savivaldybių teisių užsiimti ūkine veikla reglamentavimas yra reikalingas. Tų pačių įstatymo straipsnių nuolatinis kaitaliojimas atrodytų juokingai, jei nebūtų liūdna. Vyriausybė išlieka nuosekli ir nepritaria ketinimui įteisinti savivaldybių savivalę. O jei Seimo nariai nori tobulinti įstatymą, tuomet tegul tikslina nuostatas, kad neliktų vietos interpretacijoms ir įstatymo apėjimui.

Komentaro autorė - Gintarė Deržanauskienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pinigai už nieką visiems – neįmanoma ar neišvengiama Premium

Kiekvienam piliečiui kas mėnesį valstybės mokamos pajamos – vis dažnesnis pasaulio valstybių eksperimentas.

Finansai
15:54
Gamintojai ministerijai perdavė vieningą taikos sutartį dėl „Metrail“

VšĮ „Žaliasis taškas“ bei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skelbia suderinusios ir Aplinkos ministerijai...

„Utenos trikotažas“ sukauptą pelną perkėlė į kitus metus

Koncerno SBA valdoma didžiausia Vidurio ir Rytų Europos tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“,...

Finansai
12:12
Prasmingos vasaros vaikams paieškos: edukacija gali būti smagi Rėmėjo turinys

Didėjantis tėvų, norinčių, kad jų atžalos vasarą leistų turiningai, skaičius augina ir naują verslo nišą: per...

Laisvalaikis
06:00
NT ir statybų sektoriaus rodikliai prastėja – bankai raukia antakius Premium 12

Bankų paskolų mastas įmonėms beveik neauga. Viena iš priežasčių – mažesnis nekilnojamojo turto ir statybos...

Finansai
09:00
Įvardijo geriausias 2018 m. Lietuvos advokatų kontoras Premium 5

Dviejų autoritetingų tarptautinių teisės žinynų sudarytuose 2018 m. Lietuvos advokatų kontorų reitinguose...

Auga oponuojančių siūlomoms NT ir kitoms mokesčių pertvarkoms gretos Premium 3

Iš Vyriausybės pasiūlytų ekonominių reformų daugiausia kritikos ir raginimų persigalvoti sulaukia siūlymai...

Finansai
06:00
KPMG gali netekti kliento, kurį auditavo nuo 1909 m.

Audito ir konsultacijų bendrovei KPMG iškilo pavojus netekti dviejų savo seniausių klientų.

Finansai
2018.04.24
BDAR blogos asmens kredito istorijos neištrins Premium 6

Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) numatyta teisė reikalauti, kad duomenų valdytojai ištrintų...

Finansai
2018.04.24
Nausėda: po reformos vidutinis darbo užmokestis popieriuje pasieks 1.200 Eur 26

SEB bankas prognozuoja, kad šalies BVP 2018 m. ir 2019 m. atitinkamai išaugs 3,2% ir 3,0% po 3,8% fiksuotų...

Finansai
2018.04.24
Virtualų VMI buhalterį kurs UAB „Insoft“ 4

Viešojo pirkimo konkursą dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS Nuotolinių apskaitos paslaugų...

Finansai
2018.04.24
Būti dviem žingsniais priekyje 8

Britų banko „Barclays“ paskelbta naujiena apie 350 pakibusių darbo vietų sukėlė įvairių reakcijų: vieni ėmė...

Verslo aplinka
2018.04.24
VMI pasiūlė pasitaisyti 194 maitinimo įstaigoms 1

Šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius bus viena iš prioritetinių sričių, kuriai, siekiant...

Finansai
2018.04.23
„Barclays“ nuomosis naują biurą Indijoje: tilps 9.000 darbuotojų 23

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ pasirašė nuomos sutartį dėl daugiau nei 100.000 kv. m. komercinių...

Technologijos
2018.04.23
Naujovė: visi duomenys iš visų kasos aparatų plauks į VMI Premium 3

VMI kuria išmaniųjų kasos aparatų posistemę, kuri leis jai nenutrūkstamai ar su mažais intervalais gauti...

Finansai
2018.04.23
VMI jau grąžino 30,5 mln. Eur pajamų mokesčio permokų 2

Likus kiek daugiau nei savaiteI iki pajamų ir turto deklaravimo pabaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija...

Finansai
2018.04.22
Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai 1

Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM)...

Palygino dvi Lietuvas: pirmoje daugiau gerovės, antroje – gyventojų, bet jų mažėja 9

Statistikos departamentas pirmąkart pateikė statistinius rodiklius pagal du regionus – Sostinės bei Vidurio...

Finansai
2018.04.20
Miškų urėdijai suformuoti akcininko lūkesčiai – be grąžos rodiklių Premium 2

VĮ Valstybinei miškų urėdijai (VMU) perduotame akcininko lūkesčių laiške vienas svarbiausių veiklos...

Agroverslas
2018.04.20
Siūloma dalį dirbančių savarankiškai atleisti nuo „Sodros“ įmokų 21

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu...

Finansai
2018.04.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau