Du scenarijai, abu – blogi

Publikuota: 2017-12-27
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Spėliojant, kiek pinigų iš ES paramos fondų gali būti Lietuvai atseikėta po 2020 m., pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį, kiek, kaip ir kur jie investuojami esamu finansiniu laikotarpiu. Statistika sufleruoja: ES investicijos darosi vangesnės – šiemet panaudota mažiau nei trečdalis visų planuotų lėšų, o nuo finansinio laikotarpio pradžios – mažiau nei šeštadalis. Jei viskas ir toliau vyks tokiu tempu, gresia du pavojai: Lietuva skirtas nepanaudotas iki 2020 m. lėšas gali būti priversta grąžinti Briuseliui arba pinigus skubiai ir bet kaip „įsisavins“.

Kurį laiką Lietuva pagal investicijas iš ES fondų galėjo drąsiai save vadinti viena iš pirmūnių, tačiau dabar pagal deklaruotas Europos Komisijai lėšas mūsų šalis užima aštuntą vietą. Šiemet investicijų planas įvykdytas tik trečdaliu, o nuo šio finansinio laikotarpio pradžios projektų vykdytojams išmokėta tik 17% visos Lietuvai skirtos paramos – jos tenka mažiau nei 0,5% visų mūsų šalyje veikiančių įmonių. Primename: Lietuva 2014–2020 m. yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. Eur ES paramos. Dabar – periodo vidurys, tačiau ES lėšų investicijų sparta pasigirti negalime.

Šis, antrasis, finansinis laikotarpis gerokai įstrigo dar pačioje pradžioje: ES finansavimas nevyko beveik dvejus metus – nes visą tą laiką buvo rengiami ir tvirtinami dokumentai. Ką, praradę 2 metus, gavo potencialūs investuotojai, kai prasidėjo kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias priemones?

Pirmiausia – sumaištį. Pagaliau parengtuose dokumentuose į ES paramą pretenduojantys projektai susidūrė su taip įmantriai ir sudėtingai surašytomis sąlygomis, kad daugelis tiesiog numojo ranka ir paraiškų neteikė. Todėl kai kuriose priemonėse liko nemenkos sumos nepanaudotų pinigų. Dabar valdininkai mušasi į krūtinę ir tikina, kad Lietuva mūsų šaliai skirtų pinigų tikrai nepraras: esą jie bus perskirstyti kitiems – „rodiklius pasiekusiems prioritetams“. Finansų ministerija aiškina, kad „Europos Komisija nuolat akcentuoja ne investicijų greitį, o jų kokybę“.

Kodėl kai kurie pinigai, biurokratų kalba kalbant, „nepasiekė veiksmų programoje nustatytų rodiklių 2018 m. reikšmių“? Kaip pavyzdį galima paminėti liūdną verslininkų, pretendavusių į ES paramą, padėsiančią padengti dalį dalyvavimo parodose sąnaudų, patirtį.

Tokia parama buvo numatyta siekiant paskatinti įmones rasti naujų eksporto rinkų. Rinkų prioritetus buvo palaiminusi pati Vyriausybė. Tačiau kai pinigai pagal priemonę „Naujos galimybės“ jau buvo paskirstyti ir įmonės pradėjo įgyvendinti projektus, eksporto gairės buvo pakoreguotos. Ūkio ministras 2017 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtino naujas prioritetines eksporto rinkas, bet „naujai“ atsiradusiose šalyse įmonės negali dalyvauti parodose, nes kai vyko kvietimas ir projektų atranka, šių šalių gairėse nebuvo.

Verslininkai Ūkio ministerijos paklausė: „Ar galima būtų keitimus derinti su aktualiais šalies ekonominiais prioritetais, t. y. šiuo metu galiojančia Lietuvos 2014–2020 eksporto gairių redakcija? Nes, pvz., ankstesnėje redakcijoje nebuvo Ispanijos, Kipro, Šveicarijos, Portugalijos. Įmonės turi poreikį dalyvauti parodose šiose rinkose.“ Ir gavo tokį Ūkio ministerijos atsakymą: Ne.

„Projektų vykdytojai, šiuo metu įgyvendinantys projektus pagal priemonę „Naujos galimybės LT“, gali dalyvauti tik tose šalyse vykstančiose parodose, kurios buvo patvirtintos vertinimo metu pagal tuo metu galiojančias Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 m. gairėse nurodytas prioritetines eksporto rinkų grupių šalis, nes tai yra specialusis atrankos projektų kriterijus ir konkrečios šalys buvo išvardytos apraše. Šalių (parodų) keitimai galimi tik į tas šalis, kurios yra nurodytos apraše, nepriklausomai nuo to, kad pagal pakeistas Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 m. gaires atsirado naujų šalių ar dalies jų neliko.“ Ar tai vadinama parama verslui?

Negana to, didelė dalis projektų liko užribyje, nes skelbtų priemonių reikalavimuose surašomos sąlygos kartais primena prastos praktikos viešųjų pirkimų konkursus, kai perkančioji pusė parengia praktiškai vienam tiekėjui tinkamas (pritaikytas) sąlygas. Kaip VŽ ne kartą rašė, tokia keista sąlygų ir reikalavimų pretendentams į ES paramą surašymo praktika – ne Europos Komisijos reikalavimas ar išmonė. Visa tai – vietos valdininkų „kūryba“. Dar vienas jų „indėlis“ – keisti, ne visada argumentuoti paraiškų atmetimo motyvai.

Dabar valdininkai mušasi į krūtinę ir tikina, kad Lietuva mūsų šaliai skirtų pinigų tikrai nepraras: esą jie bus perskirstyti kitiems „rodiklius pasiekusiems prioritetams“. VŽ nuomone, jei viskas ir toliau vyks tokiais lėtais tempais ir tokiais metodais, o ES paramos kvietimuose bus dirbtinai ribojama konkurencija, Lietuvos laukia du scenarijai: arba skirtą ir nepanaudotą paramą teks grąžinti Briuseliui, arba paskubomis, artėjant valandai X, jie bus bet kaip „įsisavinti“. Abu scenarijai – blogi.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

VMI atstovai turgavietėse dosniai dalijo baudos kvitus 5

Turgaus prekiautojai kasos aparatais naudojasi nenoriai, o kai kurie dirba iš viso nelegaliai – tai...

Gazelė
2019.10.17
Asociacija: prekybos mokestis neteisėtas, nes dubliuoja PVM 14

Apyvartos mokestis yra neteisėtas ES, nes jis dubliuoja PVM mokestį ir todėl negali būti įvestas Lietuvoje,...

Finansai
2019.10.17
2020 m. biudžetas: 300 mln. Eur pajamos iš mokesčių pavirs socialinėmis išmokomis Premium 35

Kitų metų spalio 11 d. Lietuvos laukia Seimo rinkimai, todėl šiemet priimti valstybės finansus...

Finansai
2019.10.17
Kodėl būstą įpirkti lengviausia Rygoje, o Vilnius vis dar gale Premium

Šių metų antrąjį ketvirtį, kaip ir pastaruosius 5-erius metus, geriausias nuosavo būsto įperkamumo rodiklis...

Statyba ir NT
2019.10.17
Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
2019.10.17
M. Dubnikovas: 2020 metų biudžeto projektas – kontraversiškas 4

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei...

Finansai
2019.10.16
G. Kirkilas: biudžeto projekte neatsispindi koalicijos sutartyje įtvirtinti punktai 2

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija trečiadienį paskelbtame biudžeto projekte pasigenda koalicijos...

Verslo aplinka
2019.10.16
„Revolut“ ir „Monese“ ruošiasi kietajam „Brexit“ 11

Europoje veikiančios finansų technologijų bendrovės, tokios, kaip „Revolut“ ar „Monese“, ruošiasi kietajam...

Rinkos
2019.10.16
Ž. Mauricas: nerimą kelia valstybės planuojamos kitų metų pajamos 1

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų...

Finansai
2019.10.16
Kitais metais „Sodros“ lubos – ties 104.000 Eur per metus 1

„Sodros“ pajamos šiemet augs šiek tiek lėčiau nei darbo užmokestis, nes iki 84 vidutinių darbo užmokesčių...

Finansai
2019.10.16
Vyriausybė pritarė 2020 m. Valstybės biudžeto projektui: pajamos auga sparčiau už BVP 5

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2020 m. valstybės biudžeto projektui. Numatyta,...

Finansai
2019.10.16
Turto bankas brangiausiai pardavė patalpas Vilniaus senamiestyje ir Alytuje 1

Turto bankas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius surengė 941 viešą aukcioną, kurių metu pardavė 256...

Finansai
2019.10.16
Turkija po JAV veiksmų uždraudė pelnytis iš bankų akcijų pigimo

Turkijos akcijų biržos operatorius laikinai uždraudė investuotojams pelnytis iš 7-ių Turkijos bankų akcijų...

Rinkos
2019.10.16
V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba 20

Šalių vyriausybės privalo imtis priemonių pasaulio ekonomikos augimui gaivinti, teigia Vitas Vasiliauskas,...

Verslo aplinka
2019.10.16
2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas 34

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą...

Finansai
2019.10.15
Darbo rinkos laukia iššūkiai: kas antra darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota  10

Vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50%. Tai reiškia, kad kas...

Finansai
2019.10.15
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 67

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
2019.10.15
Pasaulinės recesijos tikimybė tesiekia 30%, rodo ekonominių rodiklių švieslentė Premium

Tikimybė, kad pasaulinė ekonomika panirs į recesiją per ateinančius dvejus metus, siekia 30%, rodo...

Finansai
2019.10.15
Po VK audito iš šešėlio ištraukta suma sumažėjo 30% Premium 2

Po Valstybės kontrolės peržiūros 171 mln. Eur iš šešėlio ištraukta suma 2018 m. sumažėjo iki 115 mln. Eur.

Finansai
2019.10.15
„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 10

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau