Du scenarijai, abu – blogi

Kurį laiką Lietuva pagal investicijas iš ES fondų galėjo drąsiai save vadinti viena iš pirmūnių, tačiau dabar pagal deklaruotas Europos Komisijai lėšas mūsų šalis užima aštuntą vietą. Šiemet investicijų planas įvykdytas tik trečdaliu, o nuo šio finansinio laikotarpio pradžios projektų vykdytojams išmokėta tik 17% visos Lietuvai skirtos paramos – jos tenka mažiau nei 0,5% visų mūsų šalyje veikiančių įmonių. Primename: Lietuva 2014–2020 m. yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. Eur ES paramos. Dabar – periodo vidurys, tačiau ES lėšų investicijų sparta pasigirti negalime.

Šis, antrasis, finansinis laikotarpis gerokai įstrigo dar pačioje pradžioje: ES finansavimas nevyko beveik dvejus metus – nes visą tą laiką buvo rengiami ir tvirtinami dokumentai. Ką, praradę 2 metus, gavo potencialūs investuotojai, kai prasidėjo kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias priemones?

Pirmiausia – sumaištį. Pagaliau parengtuose dokumentuose į ES paramą pretenduojantys projektai susidūrė su taip įmantriai ir sudėtingai surašytomis sąlygomis, kad daugelis tiesiog numojo ranka ir paraiškų neteikė. Todėl kai kuriose priemonėse liko nemenkos sumos nepanaudotų pinigų. Dabar valdininkai mušasi į krūtinę ir tikina, kad Lietuva mūsų šaliai skirtų pinigų tikrai nepraras: esą jie bus perskirstyti kitiems – „rodiklius pasiekusiems prioritetams“. Finansų ministerija aiškina, kad „Europos Komisija nuolat akcentuoja ne investicijų greitį, o jų kokybę“.

Kodėl kai kurie pinigai, biurokratų kalba kalbant, „nepasiekė veiksmų programoje nustatytų rodiklių 2018 m. reikšmių“? Kaip pavyzdį galima paminėti liūdną verslininkų, pretendavusių į ES paramą, padėsiančią padengti dalį dalyvavimo parodose sąnaudų, patirtį.

Tokia parama buvo numatyta siekiant paskatinti įmones rasti naujų eksporto rinkų. Rinkų prioritetus buvo palaiminusi pati Vyriausybė. Tačiau kai pinigai pagal priemonę „Naujos galimybės“ jau buvo paskirstyti ir įmonės pradėjo įgyvendinti projektus, eksporto gairės buvo pakoreguotos. Ūkio ministras 2017 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtino naujas prioritetines eksporto rinkas, bet „naujai“ atsiradusiose šalyse įmonės negali dalyvauti parodose, nes kai vyko kvietimas ir projektų atranka, šių šalių gairėse nebuvo.

Verslininkai Ūkio ministerijos paklausė: „Ar galima būtų keitimus derinti su aktualiais šalies ekonominiais prioritetais, t. y. šiuo metu galiojančia Lietuvos 2014–2020 eksporto gairių redakcija? Nes, pvz., ankstesnėje redakcijoje nebuvo Ispanijos, Kipro, Šveicarijos, Portugalijos. Įmonės turi poreikį dalyvauti parodose šiose rinkose.“ Ir gavo tokį Ūkio ministerijos atsakymą: Ne.

„Projektų vykdytojai, šiuo metu įgyvendinantys projektus pagal priemonę „Naujos galimybės LT“, gali dalyvauti tik tose šalyse vykstančiose parodose, kurios buvo patvirtintos vertinimo metu pagal tuo metu galiojančias Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 m. gairėse nurodytas prioritetines eksporto rinkų grupių šalis, nes tai yra specialusis atrankos projektų kriterijus ir konkrečios šalys buvo išvardytos apraše. Šalių (parodų) keitimai galimi tik į tas šalis, kurios yra nurodytos apraše, nepriklausomai nuo to, kad pagal pakeistas Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 m. gaires atsirado naujų šalių ar dalies jų neliko.“ Ar tai vadinama parama verslui?

Negana to, didelė dalis projektų liko užribyje, nes skelbtų priemonių reikalavimuose surašomos sąlygos kartais primena prastos praktikos viešųjų pirkimų konkursus, kai perkančioji pusė parengia praktiškai vienam tiekėjui tinkamas (pritaikytas) sąlygas. Kaip VŽ ne kartą rašė, tokia keista sąlygų ir reikalavimų pretendentams į ES paramą surašymo praktika – ne Europos Komisijos reikalavimas ar išmonė. Visa tai – vietos valdininkų „kūryba“. Dar vienas jų „indėlis“ – keisti, ne visada argumentuoti paraiškų atmetimo motyvai.

Dabar valdininkai mušasi į krūtinę ir tikina, kad Lietuva mūsų šaliai skirtų pinigų tikrai nepraras: esą jie bus perskirstyti kitiems „rodiklius pasiekusiems prioritetams“. VŽ nuomone, jei viskas ir toliau vyks tokiais lėtais tempais ir tokiais metodais, o ES paramos kvietimuose bus dirbtinai ribojama konkurencija, Lietuvos laukia du scenarijai: arba skirtą ir nepanaudotą paramą teks grąžinti Briuseliui, arba paskubomis, artėjant valandai X, jie bus bet kaip „įsisavinti“. Abu scenarijai – blogi.