Du scenarijai, abu – blogi

Publikuota: 2017-12-27
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Spėliojant, kiek pinigų iš ES paramos fondų gali būti Lietuvai atseikėta po 2020 m., pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį, kiek, kaip ir kur jie investuojami esamu finansiniu laikotarpiu. Statistika sufleruoja: ES investicijos darosi vangesnės – šiemet panaudota mažiau nei trečdalis visų planuotų lėšų, o nuo finansinio laikotarpio pradžios – mažiau nei šeštadalis. Jei viskas ir toliau vyks tokiu tempu, gresia du pavojai: Lietuva skirtas nepanaudotas iki 2020 m. lėšas gali būti priversta grąžinti Briuseliui arba pinigus skubiai ir bet kaip „įsisavins“.

Kurį laiką Lietuva pagal investicijas iš ES fondų galėjo drąsiai save vadinti viena iš pirmūnių, tačiau dabar pagal deklaruotas Europos Komisijai lėšas mūsų šalis užima aštuntą vietą. Šiemet investicijų planas įvykdytas tik trečdaliu, o nuo šio finansinio laikotarpio pradžios projektų vykdytojams išmokėta tik 17% visos Lietuvai skirtos paramos – jos tenka mažiau nei 0,5% visų mūsų šalyje veikiančių įmonių. Primename: Lietuva 2014–2020 m. yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. Eur ES paramos. Dabar – periodo vidurys, tačiau ES lėšų investicijų sparta pasigirti negalime.

Šis, antrasis, finansinis laikotarpis gerokai įstrigo dar pačioje pradžioje: ES finansavimas nevyko beveik dvejus metus – nes visą tą laiką buvo rengiami ir tvirtinami dokumentai. Ką, praradę 2 metus, gavo potencialūs investuotojai, kai prasidėjo kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias priemones?

Pirmiausia – sumaištį. Pagaliau parengtuose dokumentuose į ES paramą pretenduojantys projektai susidūrė su taip įmantriai ir sudėtingai surašytomis sąlygomis, kad daugelis tiesiog numojo ranka ir paraiškų neteikė. Todėl kai kuriose priemonėse liko nemenkos sumos nepanaudotų pinigų. Dabar valdininkai mušasi į krūtinę ir tikina, kad Lietuva mūsų šaliai skirtų pinigų tikrai nepraras: esą jie bus perskirstyti kitiems – „rodiklius pasiekusiems prioritetams“. Finansų ministerija aiškina, kad „Europos Komisija nuolat akcentuoja ne investicijų greitį, o jų kokybę“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kodėl kai kurie pinigai, biurokratų kalba kalbant, „nepasiekė veiksmų programoje nustatytų rodiklių 2018 m. reikšmių“? Kaip pavyzdį galima paminėti liūdną verslininkų, pretendavusių į ES paramą, padėsiančią padengti dalį dalyvavimo parodose sąnaudų, patirtį.

Tokia parama buvo numatyta siekiant paskatinti įmones rasti naujų eksporto rinkų. Rinkų prioritetus buvo palaiminusi pati Vyriausybė. Tačiau kai pinigai pagal priemonę „Naujos galimybės“ jau buvo paskirstyti ir įmonės pradėjo įgyvendinti projektus, eksporto gairės buvo pakoreguotos. Ūkio ministras 2017 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtino naujas prioritetines eksporto rinkas, bet „naujai“ atsiradusiose šalyse įmonės negali dalyvauti parodose, nes kai vyko kvietimas ir projektų atranka, šių šalių gairėse nebuvo.

Verslininkai Ūkio ministerijos paklausė: „Ar galima būtų keitimus derinti su aktualiais šalies ekonominiais prioritetais, t. y. šiuo metu galiojančia Lietuvos 2014–2020 eksporto gairių redakcija? Nes, pvz., ankstesnėje redakcijoje nebuvo Ispanijos, Kipro, Šveicarijos, Portugalijos. Įmonės turi poreikį dalyvauti parodose šiose rinkose.“ Ir gavo tokį Ūkio ministerijos atsakymą: Ne.

„Projektų vykdytojai, šiuo metu įgyvendinantys projektus pagal priemonę „Naujos galimybės LT“, gali dalyvauti tik tose šalyse vykstančiose parodose, kurios buvo patvirtintos vertinimo metu pagal tuo metu galiojančias Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 m. gairėse nurodytas prioritetines eksporto rinkų grupių šalis, nes tai yra specialusis atrankos projektų kriterijus ir konkrečios šalys buvo išvardytos apraše. Šalių (parodų) keitimai galimi tik į tas šalis, kurios yra nurodytos apraše, nepriklausomai nuo to, kad pagal pakeistas Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 m. gaires atsirado naujų šalių ar dalies jų neliko.“ Ar tai vadinama parama verslui?

Negana to, didelė dalis projektų liko užribyje, nes skelbtų priemonių reikalavimuose surašomos sąlygos kartais primena prastos praktikos viešųjų pirkimų konkursus, kai perkančioji pusė parengia praktiškai vienam tiekėjui tinkamas (pritaikytas) sąlygas. Kaip VŽ ne kartą rašė, tokia keista sąlygų ir reikalavimų pretendentams į ES paramą surašymo praktika – ne Europos Komisijos reikalavimas ar išmonė. Visa tai – vietos valdininkų „kūryba“. Dar vienas jų „indėlis“ – keisti, ne visada argumentuoti paraiškų atmetimo motyvai.

Dabar valdininkai mušasi į krūtinę ir tikina, kad Lietuva mūsų šaliai skirtų pinigų tikrai nepraras: esą jie bus perskirstyti kitiems „rodiklius pasiekusiems prioritetams“. VŽ nuomone, jei viskas ir toliau vyks tokiais lėtais tempais ir tokiais metodais, o ES paramos kvietimuose bus dirbtinai ribojama konkurencija, Lietuvos laukia du scenarijai: arba skirtą ir nepanaudotą paramą teks grąžinti Briuseliui, arba paskubomis, artėjant valandai X, jie bus bet kaip „įsisavinti“. Abu scenarijai – blogi.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
11:01
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 38

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku