Iš šešėlio – smulkiais žingsniukais

Šešėlis Lietuvoje karaliauja dešimtmečius. Įvairiais metais jis siekdavo net iki 30% šalies BVP, keliolika pastarųjų metų šis rodiklis buvo gana stabilus – apie 25% BVP. Šiemet skaičiai šiek tiek pakito: šešėlinė ekonomika Lietuvoje sumažėjo apie 1% – iki 23,8% BVP nuo 2016 m. buvusių 24,9%. Kaimynių Lenkijos ir Latvijos šešėlis yra mažesnis – atitinkamai 22,2% ir 21,5%. Jei peržvelgtume dešimtmečio statistiką, nuo 2008 m. šešėlis Lietuvoje prarado 5% galios.

Šį pavasarį buvo surengta pilietinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, skirta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams. „Labai svarbus švietimas ir suvokimas žmonių, ką tai reiškia nuslėpti mokesčius. Daugumai, matyt, priimtina, kad, atrodo, nieko nedaro arba savo piniginę gausina, bet pasekmės yra tos, kad prarandame galimybę per viešąsias paslaugas suteikti tiek geresnes medicinos paslaugas, tiek darželių naujų pastatyti, mokyklas renovuoti, darbo vietas kurti“, – kalbėjo akcijoje dalyvaujantis premjeras Saulius Skvernelis. Tarp šešėlio maitintojų jis įžvelgia ne tik vokeliais mokamus atlyginimus – problemą aštrina akcizais apmokestinamos prekės: degalai, tabako gaminiai, alkoholiniai gėrimai.

Prie šešėlinės ekonomikos prisideda ir žmonių pakantumas šešėliui, tačiau šešėlio šaknys kur kas gilesnės ir stipresnės. Lietuvoje šešėlinę ekonomiką lemia įprasti veiksniai: mokesčių reguliavimo dydis, šalies ekonominė padėtis, pajamų ir pragyvenimo lygis. Ekspertai perspėja, kad dabartinis simbolinis šešėlio sumažėjimas siejamas su augančia ekonomika: šešėlis paprastai traukiasi ekonominio atsigavimo ir pakilimo metais. Tada žmonėms sumažėja poreikis ieškoti, kaip prisidurti iš šalies juodaisiais. Todėl ypatingesnio valdžios nuopelno „kautynių“ fronte kaip ir nėra: augant gyventojų pajamoms, mažėjant nedarbui, vis daugiau gyventojų, pvz., atsisako kontrabandinės produkcijos.

Lietuvos ekonomika nuo kitų metų pradės lėtėti, tad ir šešėlis gali trauktis lėčiau. Friedrichas Schneideris, Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius, vienas žinomiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų pasaulyje, siūlo toliau mažinant neoficialius ūkinius santykius mažiau koncentruotis į akcizinių prekių kontrabandą, o daugiau – į darbo santykių apmokestinimo mažinimą. Profesorius šios dienos VŽ puslapiuose gana skeptiškai kalba apie Lietuvoje pradėtą čekių loteriją. Viena vertus, pasak jo, būtina į loteriją įtraukti kuo daugiau žmonių, tada ji bus veiksminga, nes pavieniai laimėjimai norimo rezultato neduos. Kita vertus, laimėjimai turėtų būti dažnesni, o Vyriausybė žmonėms pirmiausia turėtų siųsti žinią, kad jei jie laimės, atgaus sumokėtus mokesčius. „Reikia suprasti, kad svarbu ne laimėti radijo imtuvą ar televizorių, o kad žmonės atgautų tiek, kiek sumokėjo PVM mokesčio“, – pabrėžia pašnekovas.

VŽ nuomone, šešėlis nei nuo deklaratyvaus valdžios pasiryžimo, nei nuo agitacijos įspūdingai nesumažės. Šioje kovoje nereikia bandyti išrasti dviratį, kaip ir specifinių receptų: būtina toliau ugdyti žmonių sąmoningumą ir įsiklausyti į ekspertų pastabas dėl per didelio darbo jėgos apmokestinimo. Įsiklausyti ir veikti.