Ko reikia, kad galėtume sėkmingai investuoti viešuosius finansus

Publikuota: 2017-12-06
Jurgita Šiugždinienė, laikinai eina KTU rektoriaus pareigas. Bendrovės nuotr.
Jurgita Šiugždinienė, laikinai eina KTU rektoriaus pareigas. Bendrovės nuotr.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Šiandieninė Lietuvos viešųjų finansų planavimo sistema turi daug trūkumų ir tarsi veidrodis atspindi kitas viešojo valdymo problemas. Kaštų ir naudos analizės stoka, nepakankama orientacija į rezultatus – tai bendros viešąjį valdymą kamuojančios bėdos, kurios daro įtaką ir biudžeto formavimo sistemai.

Šis komentaras nėra skirtas apžvelgti visų iššūkių, tačiau norėčiau išskirti pagrindines prielaidas, kurios yra būtinos, norint efektyviai investuoti į viešuosius finansus.

Praėjusį mėnesį Valstybės kontrolė organizavo pirmąją konferenciją „Signals 2017“, į kurią susirinkę Lietuvos ir užsienio ekspertai, akademikai ir praktikai ypač daug dėmesio skyrė viešųjų finansų valdymo klausimams, svarstė, kaip turėtų pasikeisti viešųjų finansų planavimo sistema.

Pinigų yra

Statistika rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidos kai kuriose srityse vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tačiau geresne gaunamų viešųjų paslaugų kokybe ir konkurencingais atlygiais lietuviai pasigirti tikrai negali. Paprastas pavyzdys: Lietuva 2015 m. švietimui skyrė 5,4% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES šis rodiklis siekė 4,87%.

Darbo užmokesčio fondas mūsų šalies švietimo sektoriuje taip pat didesnis, nors mokytojų ir dėstytojų atlyginimai – ženkliai mažesni. Apie neišnaudojamas galimybes efektyviau tvarkytis byloja ir neoptimalus aukštojo mokslo įstaigų tinklas. Vien tik vizijos nepakanka – turime nustatyti aiškius šalies raidos tikslus

Jau penkerius metus turime valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, kuri nustato šalies raidos viziją, pagrindines jos įgyvendinimo kryptis bei vertybes. Džiugu, kad šį dokumentą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai įvertino kaip sėkmės atvejį: į diskusiją dėl šalies ateities buvo įtraukta plačioji visuomenė, o sutarimas pasiektas ne tik tarp pagrindinių socialinių ir ekonominių partnerių, bet ir tarp skirtingų politinių partijų.

Tačiau vien vizijos nepakanka. Būtina ir numatyti, kaip ją įgyvendinti – programas, kuriose iškeltume konkrečius tikslus, planuotume rezultatus ir įvertintume jiems pasiekti reikiamus resursus.

Deja, tenka apgailestauti, kad atsakingai planuoti dar neišmokome. Šiandien turime 242 įvairaus lygmens strateginio planavimo dokumentus (vien Vyriausybė patvirtinusi net 115 programų). Visi šie dokumentai turi skirtingus tikslus ir siekiamus rezultatus, kurie ne tik konkuruoja tarpusavyje dėl ribotų resursų, tačiau neretai sunkiai dera net tarpusavyje. Tad nenuostabu, kad viešieji finansai vis dar skiriami einamosioms funkcijoms vykdyti, o ne ilgalaikiams tikslams pasiekti.

Reikia lyderystės

Strateginio planavimo dokumentų ir juose nustatytų plėtros tikslų gausa atskleidžia, kad viešojoje politikoje stokojame prioritetų ir esminių pokyčių planavimo. Juk vienas kertinių strateginio planavimo aspektų yra apsispręsti, „ko nedaryti“. Lietuvoje yra priešingai – visoms valdymo sritims rengiame strategijas, dažniausiai apimančias net ir kasdienes, rutinines viešojo valdymo institucijų funkcijas.

Tuomet pagrįstai kyla klausimas, kokia apskritai tokių strateginio planavimo dokumentų nauda? Nebent ta, kad visai vykdomai veiklai kūrybiškai suteikiame strategijų formą. Tokia situacija susidarė dėl daugelio priežasčių, tačiau norėčiau išskirti vieną – lyderystės ir aukščiausio lygmens vadovų įsitraukimo į strateginio planavimo procesus stoką. Jei vadovai nenustato prioritetų ir nenubrėžia permainų krypties, strateginio planavimo dokumentai yra pasmerkiami tapti tik dar vienu formalumu.

Greitai besikeičianti aplinka ir kompleksinės problemos, sparti technologijų kaita reikalauja naujo požiūrio į viešąjį valdymą bei naujų kompetencijų. Šiame kontekste gebėjimas numatyti ateities iššūkius, inicijuoti sisteminius pokyčius bei pakeisti įprastus veikimo būdus viešojo valdymo institucijoms tampa būtinybe. Šiandien kylantys iššūkiai vis sudėtingėja, jie nėra vienalypiai, todėl juos įveikti gali tik sisteminis mąstymas, kuomet į problemas žvelgiama holistiškai, jas sprendžiant pasitelkiamos žinios iš skirtingų valdymo sričių, taikomi novatoriški metodai.

Išlaidų efektyvumas

Viešasis sektorius turi gebėti kelti horizontalaus pobūdžio tikslus ir ieškoti sinergijos tarp skirtingų viešosios politikos sričių. Tam būtina peržengti griežtas institucijų administracines ribas, kurios ne tik neleidžia suvokti sudėtingų problemų visumos, bet ir išskaido resursus, kuriais dažniausiai finansuojamos pavienės, savo aktualumą jau praradusios priemonės. Atitinkamai turi keistis ir viešųjų resursų planavimas.

Turime atsisakyti inertiško biudžeto asignavimų paskirstymo atskiroms valdymo sritims ir sudaryti sąlygas investicijas nukreipti bendrų visos Vyriausybės tikslų pasiekimui. Ne mažiau svarbus yra finansų planavimo lankstumas, kuris leistų greitai perskirstyti resursus naujai atsiradusiems iššūkiams ir visuomenės poreikiams.

Sveikintina Vyriausybės iniciatyva kitų metų valstybės biudžete suformuoti vadinamąjį „pokyčių krepšelį“, kuris leido padidinti finansavimą prioritetinėms sritims – socialinei paramai ir krašto apsaugai. Tačiau perskirstymo mastai tarp valdymo sričių vis dar yra per maži, o asignavimų paskirstymo proporcijos išlieka praktiškai nepakitusios. Tad kviesčiau ir toliau diskutuoti apie tai, kaip finansuoti horizontalius tikslus ir lanksčiau skirstyti viešuosius finansus.

Lietuvos viešojo valdymo institucijose gajus požiūris, kad kiekvienas naujas teisės aktas ar naujai pavesta funkcija reiškia papildomų resursų skyrimą. Valstybės biudžetas tikrai nėra begalinis, tačiau iniciatyvų atsisakyti neefektyvių priemonių ar jau nebeaktualių paslaugų yra vos keletas. Tam, kad Vyriausybė galėtų atlaisvinti resursus ir finansuoti sisteminius pokyčius, reiktų peržiūrėti viešųjų išlaidų atitiktį strateginiams prioritetams.

Tokia praktika EBPO šalyse narėse yra plačiai paplitusi. Padrąsinčiau Finansų ministeriją principingiau vertinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir padėti Vyriausybei sistemiškai peržiūrėti viešojo valdymo institucijų išlaidų pagrįstumą.

ES lėšos – gera galimybė

Šiuo metu ES fondų lėšos sudaro daugiau kaip ketvirtadalį nacionalinio šalies biudžeto, ES užtikrina platų viešųjų investicijų spektrą. Tačiau ar gebame šias lėšas investuoti strategiškai, kad išvystytume savo ilgalaikį konkurencinį pranašumą? Jau daugiau nei dešimtmetį lėšas naudojame naujos infrastruktūros kūrimui, realiai neįvertinę kuriamos pridėtinės vertės, išlaikymo kaštų ateityje ar jau sukurtos infrastruktūros pritaikymo. Dažnai užmirštame, kad tvariam ekonomikos augimui ir visuomenės brandai būtinos investicijos visų pirma susijusios su švietimu ir žmogiškųjų išteklių plėtra, inovacijomis bei ekonomikos modernizacija.

Netrukus Briuselyje įsibėgės pasirengimas deryboms dėl naujo ES biudžeto ir Lietuvai po 2020 metų teksiančių lėšų. Derybos greičiausiai bus sudėtingos dėl, tikėtina, mažėsiančio viso ES biudžeto. Todėl ypač svarbu gerai paruošti namų darbus ir susitarti dėl kelių svarbiausių investavimo prioritetų.

Apibendrinant galima teigti, kad norint efektyviai nukreipti viešąsias investicijas, visų pirma reikia turėti tvirtą strateginį pamatą. Be to, Lietuvos viešajam sektoriui ypač trūksta lyderystės nustatant prioritetus ir inicijuojant pokyčius. Turime išmokti atsispirti pagundai finansuoti visas sritis po truputį ir ieškoti plataus sutarimo dėl šalies proveržiui svarbiausių krypčių.

Komentaro autorė Jurgita Šiugždinienė laikinai eina Kauno technologijos universiteto rektoriaus pareigas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
M. Dubnikovas: ekonominė padėtis Lietuvos regionuose – ne beviltiška 8

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas pareiškė, kad ekonominė padėtis Lietuvos regionuose darosi...

Finansai
2018.12.18
Seimas sumažino taršos mokestį už metalines pakuotes 1

Seimas antradienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, kuriais mokestį už aplinkos...

Finansai
2018.12.18
NT mokestį galima įvesti ir... nieko nekeičiant Premium 3

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčių mokėtojų ratą ir apmokestinamojo turto vertę galima būtų plėsti tyliai,...

Finansai
2018.12.18
Pasirašytas Sveikatos draudimo fondo biudžetas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą 2019 m. Privalomojo...

Verslo aplinka
2018.12.18
Priimdami sprendimus bankai galės remtis VMI duomenimis

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos bankų asociacija (LBA) pasirašė memorandumą, kuriame...

Finansai
2018.12.18
Bankai ar pinigų kioskai? 16

Lietuvoje užderėjo specializuotų bankų – centrinis bankas išdavė licenciją jau trečiai įmonei ir kartu su...

Finansai
2018.12.18
Laukiant „Sodros“ vadovo konkurso pasirašytas šio fondo biudžetas 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą „Sodros“ biudžetą, siekiantį daugiau...

Verslo aplinka
2018.12.17
Pritarta naujiems kolektyvinių investavimo subjektų ir jų valdytojų veiklą reglamentuojantiems teisės aktų projektams Rėmėjo turinys

Lietuvos Respublikos finansų ministerija kartu su Lietuvos banku peržiūrėjo kolektyvinių investavimo subjektų...

Finansai
2018.12.17
N. Mačiulis apie palūkanų fiksavimą: tokią dovaną verta pasiimti Premium 10

Įmonėms vertėtų pagalvoti apie paskolų palūkanų fiksavimą 10-iai metų ar ilgesniam laikotarpiui, nes šiuo...

Finansai
2018.12.17
Į banką – su vairuotojo pažymėjimu 14

Lietuvoje siūloma leisti banko klientą atpažinti pagal vairuotojo pažymėjimą. Toks pasikeitimas gali...

Finansai
2018.12.16
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 14

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 121 mln. Eur neplanuotų pajamų 6

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–lapkričio mėnesiais siekė 7,902 mlrd. Eur – 1,6% (121,1...

Finansai
2018.12.13
EY grynasis pelnas išaugo 22% 2

EY pajamos per praėjusį finansinį laikotarpį paaugo 9,2%, o darbo užmokesčio išlaidos didėjo 11,1%.

Finansai
2018.12.13
VMI sukūrė nemokamo virtualaus buhalterio versiją 13

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama...

Finansai
2018.12.13
Paskola: rizikų įvertinimas atriša rankas Rėmėjo turinys

Paskola – žodis, dažniausiai keliantis, pirmiausia, negatyvias emocijas. Nei vienas mūsų nenori prisiimti...

Finansai
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 7

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Atsargiai – ir smulkios dovanos gali virsti interesų konfliktais

Priimant dovanas gali kilti interesų konfliktai. Jų galima išvengti deklaruojant dovanas viešai.

Finansai
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau