Ko reikia, kad galėtume sėkmingai investuoti viešuosius finansus

Publikuota: 2017-12-06
Jurgita Šiugždinienė, laikinai eina KTU rektoriaus pareigas. Bendrovės nuotr.
Jurgita Šiugždinienė, laikinai eina KTU rektoriaus pareigas. Bendrovės nuotr.
Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė

Šiandieninė Lietuvos viešųjų finansų planavimo sistema turi daug trūkumų ir tarsi veidrodis atspindi kitas viešojo valdymo problemas. Kaštų ir naudos analizės stoka, nepakankama orientacija į rezultatus – tai bendros viešąjį valdymą kamuojančios bėdos, kurios daro įtaką ir biudžeto formavimo sistemai.

Šis komentaras nėra skirtas apžvelgti visų iššūkių, tačiau norėčiau išskirti pagrindines prielaidas, kurios yra būtinos, norint efektyviai investuoti į viešuosius finansus.

Praėjusį mėnesį Valstybės kontrolė organizavo pirmąją konferenciją „Signals 2017“, į kurią susirinkę Lietuvos ir užsienio ekspertai, akademikai ir praktikai ypač daug dėmesio skyrė viešųjų finansų valdymo klausimams, svarstė, kaip turėtų pasikeisti viešųjų finansų planavimo sistema.

Pinigų yra

Statistika rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidos kai kuriose srityse vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tačiau geresne gaunamų viešųjų paslaugų kokybe ir konkurencingais atlygiais lietuviai pasigirti tikrai negali. Paprastas pavyzdys: Lietuva 2015 m. švietimui skyrė 5,4% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES šis rodiklis siekė 4,87%.

Darbo užmokesčio fondas mūsų šalies švietimo sektoriuje taip pat didesnis, nors mokytojų ir dėstytojų atlyginimai – ženkliai mažesni. Apie neišnaudojamas galimybes efektyviau tvarkytis byloja ir neoptimalus aukštojo mokslo įstaigų tinklas. Vien tik vizijos nepakanka – turime nustatyti aiškius šalies raidos tikslus

Jau penkerius metus turime valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, kuri nustato šalies raidos viziją, pagrindines jos įgyvendinimo kryptis bei vertybes. Džiugu, kad šį dokumentą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai įvertino kaip sėkmės atvejį: į diskusiją dėl šalies ateities buvo įtraukta plačioji visuomenė, o sutarimas pasiektas ne tik tarp pagrindinių socialinių ir ekonominių partnerių, bet ir tarp skirtingų politinių partijų.

Tačiau vien vizijos nepakanka. Būtina ir numatyti, kaip ją įgyvendinti – programas, kuriose iškeltume konkrečius tikslus, planuotume rezultatus ir įvertintume jiems pasiekti reikiamus resursus.

Deja, tenka apgailestauti, kad atsakingai planuoti dar neišmokome. Šiandien turime 242 įvairaus lygmens strateginio planavimo dokumentus (vien Vyriausybė patvirtinusi net 115 programų). Visi šie dokumentai turi skirtingus tikslus ir siekiamus rezultatus, kurie ne tik konkuruoja tarpusavyje dėl ribotų resursų, tačiau neretai sunkiai dera net tarpusavyje. Tad nenuostabu, kad viešieji finansai vis dar skiriami einamosioms funkcijoms vykdyti, o ne ilgalaikiams tikslams pasiekti.

Reikia lyderystės

Strateginio planavimo dokumentų ir juose nustatytų plėtros tikslų gausa atskleidžia, kad viešojoje politikoje stokojame prioritetų ir esminių pokyčių planavimo. Juk vienas kertinių strateginio planavimo aspektų yra apsispręsti, „ko nedaryti“. Lietuvoje yra priešingai – visoms valdymo sritims rengiame strategijas, dažniausiai apimančias net ir kasdienes, rutinines viešojo valdymo institucijų funkcijas.

Tuomet pagrįstai kyla klausimas, kokia apskritai tokių strateginio planavimo dokumentų nauda? Nebent ta, kad visai vykdomai veiklai kūrybiškai suteikiame strategijų formą. Tokia situacija susidarė dėl daugelio priežasčių, tačiau norėčiau išskirti vieną – lyderystės ir aukščiausio lygmens vadovų įsitraukimo į strateginio planavimo procesus stoką. Jei vadovai nenustato prioritetų ir nenubrėžia permainų krypties, strateginio planavimo dokumentai yra pasmerkiami tapti tik dar vienu formalumu.

Greitai besikeičianti aplinka ir kompleksinės problemos, sparti technologijų kaita reikalauja naujo požiūrio į viešąjį valdymą bei naujų kompetencijų. Šiame kontekste gebėjimas numatyti ateities iššūkius, inicijuoti sisteminius pokyčius bei pakeisti įprastus veikimo būdus viešojo valdymo institucijoms tampa būtinybe. Šiandien kylantys iššūkiai vis sudėtingėja, jie nėra vienalypiai, todėl juos įveikti gali tik sisteminis mąstymas, kuomet į problemas žvelgiama holistiškai, jas sprendžiant pasitelkiamos žinios iš skirtingų valdymo sričių, taikomi novatoriški metodai.

Išlaidų efektyvumas

Viešasis sektorius turi gebėti kelti horizontalaus pobūdžio tikslus ir ieškoti sinergijos tarp skirtingų viešosios politikos sričių. Tam būtina peržengti griežtas institucijų administracines ribas, kurios ne tik neleidžia suvokti sudėtingų problemų visumos, bet ir išskaido resursus, kuriais dažniausiai finansuojamos pavienės, savo aktualumą jau praradusios priemonės. Atitinkamai turi keistis ir viešųjų resursų planavimas.

Turime atsisakyti inertiško biudžeto asignavimų paskirstymo atskiroms valdymo sritims ir sudaryti sąlygas investicijas nukreipti bendrų visos Vyriausybės tikslų pasiekimui. Ne mažiau svarbus yra finansų planavimo lankstumas, kuris leistų greitai perskirstyti resursus naujai atsiradusiems iššūkiams ir visuomenės poreikiams.

Sveikintina Vyriausybės iniciatyva kitų metų valstybės biudžete suformuoti vadinamąjį „pokyčių krepšelį“, kuris leido padidinti finansavimą prioritetinėms sritims – socialinei paramai ir krašto apsaugai. Tačiau perskirstymo mastai tarp valdymo sričių vis dar yra per maži, o asignavimų paskirstymo proporcijos išlieka praktiškai nepakitusios. Tad kviesčiau ir toliau diskutuoti apie tai, kaip finansuoti horizontalius tikslus ir lanksčiau skirstyti viešuosius finansus.

Lietuvos viešojo valdymo institucijose gajus požiūris, kad kiekvienas naujas teisės aktas ar naujai pavesta funkcija reiškia papildomų resursų skyrimą. Valstybės biudžetas tikrai nėra begalinis, tačiau iniciatyvų atsisakyti neefektyvių priemonių ar jau nebeaktualių paslaugų yra vos keletas. Tam, kad Vyriausybė galėtų atlaisvinti resursus ir finansuoti sisteminius pokyčius, reiktų peržiūrėti viešųjų išlaidų atitiktį strateginiams prioritetams.

Tokia praktika EBPO šalyse narėse yra plačiai paplitusi. Padrąsinčiau Finansų ministeriją principingiau vertinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir padėti Vyriausybei sistemiškai peržiūrėti viešojo valdymo institucijų išlaidų pagrįstumą.

ES lėšos – gera galimybė

Šiuo metu ES fondų lėšos sudaro daugiau kaip ketvirtadalį nacionalinio šalies biudžeto, ES užtikrina platų viešųjų investicijų spektrą. Tačiau ar gebame šias lėšas investuoti strategiškai, kad išvystytume savo ilgalaikį konkurencinį pranašumą? Jau daugiau nei dešimtmetį lėšas naudojame naujos infrastruktūros kūrimui, realiai neįvertinę kuriamos pridėtinės vertės, išlaikymo kaštų ateityje ar jau sukurtos infrastruktūros pritaikymo. Dažnai užmirštame, kad tvariam ekonomikos augimui ir visuomenės brandai būtinos investicijos visų pirma susijusios su švietimu ir žmogiškųjų išteklių plėtra, inovacijomis bei ekonomikos modernizacija.

Netrukus Briuselyje įsibėgės pasirengimas deryboms dėl naujo ES biudžeto ir Lietuvai po 2020 metų teksiančių lėšų. Derybos greičiausiai bus sudėtingos dėl, tikėtina, mažėsiančio viso ES biudžeto. Todėl ypač svarbu gerai paruošti namų darbus ir susitarti dėl kelių svarbiausių investavimo prioritetų.

Apibendrinant galima teigti, kad norint efektyviai nukreipti viešąsias investicijas, visų pirma reikia turėti tvirtą strateginį pamatą. Be to, Lietuvos viešajam sektoriui ypač trūksta lyderystės nustatant prioritetus ir inicijuojant pokyčius. Turime išmokti atsispirti pagundai finansuoti visas sritis po truputį ir ieškoti plataus sutarimo dėl šalies proveržiui svarbiausių krypčių.

Komentaro autorė Jurgita Šiugždinienė laikinai eina Kauno technologijos universiteto rektoriaus pareigas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet kiek išaugo 1

Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja...

Finansai
2018.09.21
Odontologijos priemonėms siūlo įteisinti 9% PVM 6

Visomso dontologijos medžiagoms, priemonėms, instrumentams bei aparatams nuo 2019 m. kovo siūloma taikyti...

Finansai
2018.09.20
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 2

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Valstybės kontrolė rekomenduoja didinti rezervą sunkmečiui

Lietuvos ekonomikos kylanti temperatūra signalizuoja apie būtinybę sparčiau didinti finansinį rezervą, skirtą...

Finansai
2018.09.20
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 6

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

Verslo aplinka
2018.09.19
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 10

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Smulkų ir vidutinį verslą „SME Finance“ finansuoja greičiau   Rėmėjo turinys 7

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ savo...

Finansai
2018.09.19
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
2018.09.18
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 18

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
2018.09.18
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Atsispyrė rinkimų pagundai, kaupia rezervą Premium

Ekonomistai atnaujintą Fi­nansų ministerijos prog­nozę 2019-iesiems, kai vyks rinkimai, ir vėlesniems me­tams...

Verslo aplinka
2018.09.13
Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas 1

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais...

Finansai
2018.09.12
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Šapoka: žvelgiant į ateitį, stiprybės turėsime semtis iš vidaus 4

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2018 m. BVP augs 3,4% arba 0,2 proc. punkto sparčiau nei prognozuota šių...

Verslo aplinka
2018.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau