Tikslą pasieksi, jei žinai kelią

Europos investicijų planas startavo 2015 m., tai – Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio iniciatyva, kurios tikslas – panaudojant viešąsias lėšas pritraukti privačių investicijų į didelius infrastruktūros ir rizikingus inovacijų projektus. Pagrindinis Junckerio plano instrumentas - Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Pasak Jyrki Kataineno, EK viceprezidento, pagal Junckerio planą iki šiol jau investuota 241 mlrd. Eur, arba daugiau nei trys ketvirtadaliai užsibrėžto plano, bei sukurta 300.000 naujų darbo vietų. EK jau apsisprendė pratęsti strateginių investicijų programą iki 2020 m. ir iš viso paskatinti apie 500 mlrd. Eur investicijų - tai leis ES sukurti iš viso 700.000 darbo vietų.

EK viceprezidentas neseniai pranešė, kad Lietuva yra tarp dešimties ES šalių narių, kuriose sparčiausiai vykdomos investicijos, panaudojant ESIF lėšas. Lietuvoje šiuo metu vykdomi tokie projektai pagal Junckerio planą: juos vykdo Vilniaus oro uostas, „Lietuvos energija“ (kogeneracinės jėgainės projektas), Lietuvos automobilių kelių direkcija (Vilnius – Utena greitkelio ruožo rekonstrukcija). Taip pat investuota į fondą „BaltCap Infrastructure Fund“, skirtą infrastruktūros projektams finansuoti trijose Baltijos šalyse. Šiems keturiems projektams iš ESIF iš viso skirta 280 mln. Eur paskolų.

Junckerio pinigai yra prieinami ir Lietuvos smulkiojo bei vidutinio verslo (SVV) įmonėms – jas ESIF lėšos pasiekia per tris bankus – „OP Bank“, „Swedbank“ ir Šiaulių banką. Su jais garantijų susitarimus pasirašė Europos investicijų bankas (EIB). Kol kas mūsų šalies SVV nėra aktyvus: paskolų su fondo garantijomis yra paėmęs už 45 mln. Eur, nors bankai tikina, kad galėtų paskolintų kur kas daugiau pinigų. Šioje srityje ryškiai lyderiauja „Swedbank“: banko suteiktų paskolų su „COSME“ programos garantijomis vertė siekė 40 mln. Eur. Sutartis sudarė daugiau nei 200 banko klientų Lietuvoje. Pagal minėtą programą finansuojamos investicijos į materialųjį ar nematerialųjį turtą, taip pat gali būti finansuojamas apyvartinis kapitalas. Ji skirta SVV įmonėms, kuriose dirba ne daugiau 250 darbuotojų, o metinė apyvarta neviršija 50 mln. Eur. Maksimali finansavimo suma pagal „COSME“ – 1,5 mln. Eur.

Šiaulių bankas (ŠB), bendradarbiaudamas su EIB grupei priklausančiu Europos investicijų fondu, nuo šių metų pradžios taip pat teikia finansavimą inovatyvioms įmonėms – paskolas su portfeline „InnoFin“ garantija. Ši priemonė yra skirta paskatinti novatoriško verslo kreditavimą, garantuojant 50% kredito sumos ir gerinant galimybes gauti finansavimą, kai įmonei trūksta tinkamo užstato. ŠB atstovai tikina, kad verslininkai ne visada gali suprasti, kokia finansavimo priemonė jiems labiausiai tiktų – tinkamiausią sprendimą padeda surasti bankas.

„OP Bank“ iki šiol su Lietuvos verslo subjektais dėl ESIF finansavimo nėra pasirašęs nė vienos sutarties. Banko Lietuvos padalinio vadovė aiškina, kad gautos paraiškos neatitiko finansavimo reikalavimo dėl per blogos pareiškėjų finansinės padėties, o inovatyvių projektų bankas išvis nesulaukė. Šiam bankui sutartis dėl ESIF baigsis po 4 mėn., tačiau inovatyvias idėjas norinčios įgyvendinti įmonės dar gali spėti pasinaudoti šia galimybe.

VŽ nuomone, palyginti menkas SVV įmonių dėmesys Junckerio planui ir galimybei gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis rodo, kad privatus sektorius nežino ar menkai žino apie fondą. Ponas Katainenas primena: Mes nesiūlome pinigų, o siūlome galimybes. Jei ką nors domina galimybės, jis ar ji turi apie jas žinoti“. Galimybių yra, tačiau verslininkai galėtų aktyviau jomis pasidomėti, daugiau informuoti juos galėtų ir programoje dirbantys bankai.