Investicijų baidymo politika

Publikuota: 2017-11-22
Instituto nuotr.
svg svg
Instituto nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis apie tiesiogines užsienio investicijas (TUI) šalies savivaldybėse. Rodos, yra kuo pasidžiaugti: vienam statistiniam lietuviui tenkančių sukauptų TUI per metus padaugėjo 5% ir pernai teko jau po 4.890 Eur.

Džiaugsmas sumažėja žvelgiant giliau. Net trečdalyje savivaldybių sukauptos užsienio investicijos sumažėjo! 11-oje savivaldybių vienam gyventojui teko mažiau nei 100 Eur. Iš jų dviejose (Lazdijuose ir Šilalėje) nėra nė cento užsienio investicijų.

Kol vienose savivaldybėse stinga investicijų, kitose jų – gerokai daugiau. Štai, 14-oje savivaldybių tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui viršija 2.000 Eur, iš jų 10 yra mažosios, ne miestų savivaldybės. Štai, Kėdainiuose investicijų iš užsienio vienam gyventojui pernai teko 2.870 Eur, Švenčionyse – 2.600 Eur, Palangoje – 2.270 Eur ir t. t.

Bet, aišku, pagal investicijų intensyvumą Vilnius yra lyderis. Tai ypač išryškėja žiūrint ne tik į investicijas vienam gyventojui, bet ir į bendrą TUI kiekį Lietuvoje. Vilniuje koncentruojasi net du trečdaliai visų į šalį patenkančių investicijų iš užsienio.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau žiūrint bendrą investicijų kiekį – Lietuvoje jų per mažai. Lyginant su kitomis valstybėmis, esame Europos „Lazdijai”. Pernai vienam Lietuvos gyventojui teko 4.890 Eur tiesioginių užsienio investicijų, tai yra mažiau nei kaimynėse Latvijoje (7.200 Eur gyventojui) ir Estijoje (14.720 Eur gyventojui). Palyginimui, Airijoje pernai vienam gyventojui teko 177.700 Eur tiesioginių užsienio investicijų, kas yra 36 kartus daugiau nei Lietuvoje.

Žinoma, reikia pasidžiaugti, kad į Lietuvą ateina tokie investuotojai kaip „Continental“. Bet svarbu nepamiršti, kad atėjusios investicijos gali lygiai taip pat išeiti. Ir jos išeina. Dar neseniai iš Lietuvos pasitraukė „Coca Cola“ ir „Estrella“.

Tiesa tokia, kad Lietuva nėra užsienio investuotojų itin geidžiama vieta vykdyti verslą. Maža, besitraukianti ir neturtinga rinka, šalia ES išorinės sienos. Ir šie Europos „Lazdijai” dar apsunkinami dideliu darbo jėgos, reinvestuojamo pelno apmokestinimu (ko kaimyninės šalys atsisakė ar rengiasi atsisakyti), taip pat įvairiais neapdairiais draudimais, kurie iškart atbaido investuotojus. Pavyzdžiui, Seime skinasi kelią siekis uždrausti bet kokią azartinių lošimų reklamą, kuris kainuos milžiniškus nuostolius sportui ir tarptautinėms lažybų kompanijoms. Tuo tarpu estai susitvarkė kryptingai dirbdami su socialinės rizikos grupėmis ir šiuo metu turi pritraukę bent kelias stambias lažybų sektoriaus tarptautines bendroves.

Investuotojus taip pat atbaido nelankstus darbo santykių reguliavimas. Nors norima įrodyti priešingai, lankstus nėra ir naujas Darbo kodeksas. Dauguma darbo santykių reguliavimo rodiklių (30-yje iš 33-jų), kuriuos matuoja Pasaulio Bankas, tarp senojo ir naujojo Darbo kodekso nesiskiria. Be to, vis dar vargina didelė biurokratinė našta. Džiugu, kad verslo sąlygas vertinančiame „Doing Business” indekse pakilome aukštyn, tačiau prisijungimas prie elektros tinklų vis dar užtrunka 85 dienas. Statybos leidimų išdavimo srityje procedūrų sumažėjo nuo 13 iki 12, tačiau vidutiniškai statybos leidimo išdavimas vis dar trunka 75 dienas. Aktualios ir specialistų rengimo problemos – Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekse teigiama, kad 64% apklaustųjų nurodo dažnai susiduriantys su veiklos sunkumais, kuriuos kelia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Pačių savivaldybių rankose svertai taipogi nemaži – teritorijų planavimo sklandumas, infrastruktūros patogumas, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai, informacijos aiškumas ir t. t. Visų svarbiausia – motyvacija ir nuoseklus darbas su potencialiais investuotojais. Deja, vis dar turime savivaldybių, kurių internetiniuose puslapiuose nėra investuotojams skirtos informacijos anglų kalba.

Apie investicijų svarbą ir naudą supranta visi: norime daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažėjančios emigracijos, daugiau pajamų į biudžetą, gerėjančių gyvenimo sąlygų. Užsienio investicijos Lietuvoje pasiskirsčiusios netolygiai, tačiau didesnė problema yra jų trūkumas šalyje apskritai. Tad kodėl dažni valdžios sprendimai primena investicijų baidymo politiką? Čia reikia apsispręsti, ar pasiliekame maratono gale, ar spartiname žingsnį ir jau dabar priimame reikalingus sprendimus.

Komentaro autorė - Aistė Čepukaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rusija – per plauką nuo defolto 9

Kelis mėnesius ties defolto riba balansavusią Rusiją dabar nuo jo greičiausiai teskiria valandos. Tiesa,...

Rinkos
2022.06.26
Infliacija pasauliui smogė ne vienodai – kai kurios šalys patiria mažesnį spaudimą Premium

Vakarų lyderiai dažnai pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojamas kainų šuolis yra pasaulinis reiškinys,...

Verslo aplinka
2022.06.26
Bandomasis laikotarpis – klausimai, į kuriuos vadovas turėtų galėti atsakyti po 3 mėnesių Premium 3

Trys mėnesiai bandomojo laikotarpio – puikus metas geriau pažinti nauja darbuotoją, jei šis laikas...

Vadyba
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Europos verslas pavargo laukti pokyčių COVID-19 politikoje – svarsto mažinti investicijas Kinijoje Premium 3

Europos įmonių vadovai tampa vis labiau izoliuoti nuo savo veiklos Kinijoje ir vis mažiau toleruoja Pekino...

Verslo aplinka
2022.06.25
Šiemet registruota mažiau netaršių automobilių

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo...

Logistika
2022.06.24
ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje 1

Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir...

Verslo aplinka
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5.000 Eur, bus išimčių   1

Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti...

Finansai
2022.06.23
Seimas – prieš nulinį PVM maisto produktams

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto...

Finansai
2022.06.23
Alkoholio, degalų ir tabako akcizų sausį–gegužę surinkta 4% daugiau

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu...

Finansai
2022.06.23
Tyrimas: SVV dėl karo perorientuoja eksportą, telkiasi į Lietuvą

64% mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja, kad karas Ukrainoje turės neigiamą įtaką jų apyvartai,...

Finansai
2022.06.23
Verslas ieško burtų lazdelės: kaip suvešėjus infliacijai neprarasti pelno Premium 4

Įmonių vadovai, kurių dauguma apie infliaciją yra skaitę tik ekonomikos vadovėliuose, šiandien turi padaryti...

Finansai
2022.06.23
Stagfliacijos Europoje neprognozuoja, JAV recesiją signalizuoja pinganti nafta Premium

Europos centrinio banko (ECB) ekspertai nesitiki, kad Europa papuls į stagfliacijos gniaužtus, t. y. aukštos...

Finansai
2022.06.23
M. Žėkas: jei prasideda centrinių bankų karpymai, ar tu „Microsoft“, ar „Apple“, bus korekcija Premium

Mantvidas Žėkas, „Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas, portalo „Mano pinigai“ organizuotame...

Rinkos
2022.06.23
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
Bręsta smulkiam verslui naudingi PVM įstatymo pakeitimai Premium 1

Rizika, kad bendrą 45.000 Eur apyvartą pasiekusios susijusios įmonės taps PVM mokėtojomis, niekur nedingo,...

Finansai
2022.06.22
Seimo komitetas pritarė didesnių nei 3.000 Eur atsiskaitymų grynaisiais ribojimui 3

Seime kelią skinasi siūlymas riboti didesnius nei 3.000 Eur atsiskaitymus grynaisiais. Žmonių tarpusavio...

Finansai
2022.06.22
VMG derasi dėl verslo Baltarusijoje pardavimo, SBA tariasi su ERPB Premium

Vienos didžiausių lietuviškų investicijų traukiasi iš Baltarusijos. Į verslą šioje šalyje medienos ir baldų...

Pramonė
2022.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku