Airija – tiltas į pasaulines investicijas ir augimą

Publikuota: 2017-11-13
Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš asmeninio albumo
"William Fry Solicitors" verslo restruktūrizavimo teisininkė

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje įvyko nepaprasta ekonominė pertvarka, sukuriant konkurencingą verslo aplinką. Tai yra ekonominės politikos, skirtos strateginei infrastruktūros plėtrai, mokesčių ir teisinėms sistemoms, rezultatas. Airija pasižymi akivaizdžiais panašumais su Lietuvos ekonomine istorija ir yra įsitvirtinusi kaip tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tiltas per Atlantą, leidžiantis plėtoti tvirtus ekonominius ryšius tarp Airijos ir JAV.

Įmonės, siekiančios augti, turėtų atsižvelgti į ypatingus santykius, kuriuos JAV investuotojai turi su Airijos ekonomika ir su Airijos bendrovėmis. Dabar, kai Jungtinė Karalystė (JK) nusprendė atsiskirti nuo ES, manau, kad Airija atras unikalią galimybę praturtėti dėl „Brexit“ - kai „nusės dulkės“ ir kai daugelis JK kompanijų matys Ariją kaip savo „post-Brexit“ namus. Manau, kad Lietuvos įmonės gali toliau plėtotis savo šalyje ir užsienyje. Taip pat Lietuvos bendrovės gali plėstis ir atsidaryti įmones Airijoje - taip pasinaudodamos Airijos pasaulinio masto kontaktais, ypač JAV, ES, JK.

Airija ir Lietuva yra panašios pagal dydį ir jų nepaliaujamą norą būti pastebėtomis tarp pasaulio žaidėjų. Nedidelė, 2,9 mln. gyventojų Lietuvos vidaus rinka, regis, gali „užgesinti“ vietines kompanijas. Airijos verslininkai susidūrė su šia problema ir greitai susisiekė su išeivija visame pasaulyje, kad jie išsiplėstų į naujas rinkas ir taip pat atkreiptų dėmesį į tarptautines įmones, norinčias verstis verslu Europoje, ypač - JAV kompanijas, siekiančias plėstis Airijoje.

„Brexit“ yra kupinas neapibrėžtumų JK, ES ir Airijai. Tačiau nėra abejonių, kad JK įsikūrusios bendrovės, ypač pirmaujančių bankų draudimo/perdraudimo paslaugų teikėjai, savo strategijose planuoja ieškoti galimybių kitose ES valstybėse narėse, siekiant palengvinti nuolatinę prieigą prie Europos rinkų. Airija naudojasi savo dabartine padėtimi ir bando tapti pagrindiniu finansiniu centru. „Barclays Bank“, „Bank of America“ ir „JP“ Morgan“ jau paskelbė, kad naudos Dubliną kaip ES būstinę po „Brexit“.

Naujausi bankininkystės ir draudimo teisės aktai numato pasų išdavimo mechanizmą, leidžiantį turto valdytojams, bankams ir draudikams, kuriems suteiktas leidimas veikti Europos ekonominėje erdvėje (EEE), laisvai parduoti savo paslaugas visoje ES, nereikalaujant atskirų leidimų kiekvienoje valstybėje, kurioje jie nori teikti paslaugas.

Londonas yra svarbiausias Europos kapitalo rinkų centras, kurio veikla yra didelė ES finansų rinkos dalis visuose turto valdymo, bankų ir draudimo sektoriuose. „Post-Brexit“ ES pasų išdavimo mechanizmas neturėtų būti prieinamas tiems sektoriams, kurie veikia už ES ribų. Darant prielaidą, kad JK ir ES nėra sudariusi lygiavertės prieigos sutarties, pagrindinė galimybė, kurią tokioms įmonėms reikėtų apsvarstyti, yra ES narės antrinės įmonės steigimas ir jos prašymas būti patvirtintai tos jurisdikcijos nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. Tokios įmonės gali pasirinkti tiek Airiją, tiek ir Lietuvą.

Tuo tarpu Airijos finansų, technologijų ir farmacijos sektoriai sparčiai auga. Pirmiau minėti bankai prisijungs prie tarptautinių kompanijų, tokių kaip „Microsoft“, „Dell“, „Apple“, „Facebook“, „Google“, „LinkedIn“, „PayPal“, „MSD“, „GlaxoSmithKline“ ir „Yahoo“, ir kitų, kurie jau įsteigė savo būstines Airijoje. Be abejo, „Brexit“ suteikia galimybių ir kitoms ES valstybių narėms, įskaitant Lietuvą.

Lietuvos įmonės, ir ypač veikiančios finansų, technologijų ir farmacijos sektoriuose, turėtų apsvarstyti Airijos, kaip atsiskyrimo nuo „Brexit“ pagrindą, jei galimybės namuose yra suvaržytos. Airijoje esančios verslo grupės, dirbančios su tokiomis tarptautinėmis kompanijomis, sukuria aplinką inovacijoms ir suteikia daug galimybių kitoms ES valstybėms narėms plėtotis, susijungti ir bendradarbiauti su didžiausiais rinkos dalyviais.

Airija, kuri sudaro tik 1% Europos ekonomikos, 2016 m. pritraukė 11,6% visų JAV TUI investicijų į Europą, o JAV investicijos 2016 m. sudarė daugiau kaip 74% visų tiesioginių užsienio investicijų Airijoje. JAV kompanijos Airijoje išleidžia daugiau nei 80 mlrd. USD per metus. Šie skaičiai yra nepaprastai svarbūs ir rodo gilų JAV ir Airijos ryšį, kuris apima ne tik politiką, bet ir verslą.

Tokios įmonės, kurios aprašytos anksčiau šiame straipsnyje, pakeitė vietinę aplinką, kurioje jos vykdo veiklą, ir tapo pagrindinėmis įmonėmis startuolių rinkoms. Lietuvos įmonėms yra puiki galimybė pasinaudoti Airija kaip atspirties tašku pasaulinėje ekonomikoje.

Airija sukūrė unikalią ekonomiką, orientuotą į stiprią TUI kultūrą, ypač JAV, taip pat įsitvirtino kaip tarptautinių kompanijų būstinė ES/Europos, Artimųjų Rytų ir Azijos (EMEA) centras. Nors „Brexit“ ir jos pasekmės šiuo metu yra neaiškios, Airija yra šalis, suteikianti unikalių galimybių bendrovėms, siekiančioms patekti į Europos ir JAV rinkas, ypač „Fintech“ sektoriuje. Lietuvos įmonės, norinčios veikti visame pasaulyje ir ypač Vakaruose, gali Airijoje steigti savo antrines įmones ir taip sėkmingai plėsti savo verslą.

Komentaro autorė - Simona Šiškauskaitė, „William Fry Solicitors“ (Dublinas), verslo restruktūrizavimo teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nuomonių ringas: „Sodros“ įmonių „grindų“ taikymas 1

Nuo 2018 m. sausio 1 d. „Sodros“ įmokas reikia mokėti nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir tuomet, kai...

Finansai
2018.02.23
Aplinkosaugininkų verdiktas: ir „Žaliojo taško“ nariams teks susimokėti milijonus Premium 7

Bėdos dėl „Metrail“ nesibaigia. Šiandien Vilniaus aplinkosaugininkai priėmė sprendimą, kad taršos mokestį už...

„I.VAZ“ rėtis yra skylėtas: tikimybė pakliūti su nedeklaruotu kroviniu – nedidelė Premium 7

„I.VAZ“ sistemoje per daug išimčių, o kontrolė per silpna, kad ši priemonė turėtų poveikį šešėlinei...

Finansai
2018.02.23
Vėl planuoja lengvatas startuoliams, nori nurėžti „Sodros“ mokesčius Premium 9

Ūkio ministerija ir jai pavaldi verslumo bei eksporto skatinimo VšĮ „Versli Lietuva“ ruošia pasiūlymą įvesti...

Technologijos
2018.02.22
Nemokami pietūs darbuotojams: ką privalo žinoti vaišingas darbdavys Premium 4

Vis daugiau įmonių darbuotojams suteikia nemokamą maitinimą. Tam skirtas lėšas galima nurašyti į sąnaudas,...

Finansai
2018.02.22
Galima lengviau atsipūsti – daug kam nereikės investuoti į SAF-T 2

Gerokai sumažėjo bendrovių skaičius, kurioms yra prievolė, VMI pareikalavus, pateikti visus savo apskaitos...

Finansai
2018.02.22
Tarybos spręs, ar parduoti pirtis, vaistines ir knygynus Premium 3

Vyriausybė pateikė Seimui Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurias priėmus savivaldybių tarybos bus...

Finansai
2018.02.22
Bankrotų rekordas – ne dėl prastos šalies ūkio padėties 21

Per 2017 m. Lietuvoje pradėtų įmonių bankrotų procesų skaičius išaugo 8%, o nemokių, turto neturinčių įmonių...

Finansai
2018.02.21
Kai aukščiau „grindų“ nepažvelgia... 6

Lenkijos vyriausybė rengia savanorišką darbdavių teikiamą pensijų programą – į ją įsitraukti bus skatinami ir...

Finansai
2018.02.21
Įmonių darbuotojo naudai kaupiamos pensijos: valdžios prioritetai yra ne ten Premium 6

Prieš keletą metų iš dalies nacionalizavusi pensijų sistemą Lenkijos dabartinė valdžia, regis, grįžta prie...

Finansai
2018.02.21
„ABLV Bank“ pristatė gelbėjimosi planą 1

Su veiklos apribojimais ir JAV sankcijų grėsme susidūręs trečiasis pagal dydį Latvijos bankas „ABLV Bank“...

Finansai
2018.02.20
VMI išvardino visus, kurie privalo deklaruoti pajamas už 2017 m. 4

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kam reikia deklaruoti pajamas už 2017 m. Prievolę pateikti tokią...

Finansai
2018.02.20
VMI kuria apskaitos priemonę smulkiajam verslui: daugiau galimybių ir rizikos Premium 6

Smulkusis verslas apskaitą galės vesti VMI posistemyje. Apskaitos programa automatiškai galės formuoti...

Finansai
2018.02.20
Švedijoje drastiškai mažėja grynųjų apimtys 10

„Grynieji nepriimami“ – tokį ženklą vis dažniau galima sutikti Švedijos parduotuvėse. Šalyje kasmet krenta...

Finansai
2018.02.20
Ar tiesioginio skolinimo fondai atras Lietuvos verslą? Rėmėjo turinys

Tiesioginio skolinimo fondai verslo  pasaulyje auga kaip ant mielių. Remiantis „The Economist“ duomenimis, į...

Finansai
2018.02.19
Investuotojai Seimui už (ne)nuveiktus darbus suraitė šešetą 6

Artėjant Seimo pavasario sesijai investuotojų atstovai tarp prioritetinių spręstinų klausimų 2018 m. įvardija...

Pramonė
2018.02.19
Gavusi sudėtingą paklausimą, VMI gali imtis tyrimo 4

VMI apibrėžė sudėtingo paklausimo sąvoką. Norint atsakyti į tokį paklausimą, gali tekti atlikti ir papildomą...

Finansai
2018.02.19
Žala dėl bankroto gali būti priteista ir į ausį šnabždančiam akcininkui Premium 3

Šešėlinis įmonės vadovas gali būti pripažintas faktiniu ir jam gali būti taikoma asmeninė atsakomybė dėl...

Finansai
2018.02.19
Lietuvos BVP per 600 m.: dabar gyvename taip, kaip Vakarai apie 2000 m. Premium 47

Lietuva dabar gyvena taip kaip turtingos Vakarų Europos šalys apie 1998 m. Kita vertus, mūsų šalyje...

Finansai
2018.02.15
Sirpsta dar vienas atliekų skandalas – braižas primena „Metrail“ Premium 5

Virš gamintojų ir importuotojų galvų kybo dar viena grėsmė, kad teks mokėti baudas už nesutvarkytas atliekas.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau