„Įsisavinimas“ baigiasi, teks investuoti

Publikuota: 2017-11-06
Leonhardo Foegerio („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Leonhardo Foegerio („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Iki naujo ES paramos finansinio laikotarpio lieka vis mažiau laiko, todėl Vyriausybė turėtų strategiškai pažvelgti, į kokius objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.

Nors Gunteris Oettingeris, už biudžetą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys, Vilniuje pažadėjo, kad bus „siekiama skirti pakankamai lėšų“ svarbiausiems projektams Lietuvoje, derėtų nepamiršti, kad dėl „Brexit“ į Bendrijos biudžetą įplauks mažiau lėšų, o kitos valstybės tikrai nesiverš mokėti daugiau ir leisti švaistyti pinigus menkaverčiams projektams.

Pirminiai EK pasiūlymai dėl ilgamečio ES biudžeto bus paskelbti 2018 m. gegužę – jie taps pagrindu tarpvalstybinėms deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos (2021–2027 m.). Ponas Oettingeris pabrėžė, kad būtina rūpintis ES biudžeto „optimizavimu bei didesniu efektyvumu“ ir tuo, kad europietiški pinigai būtų investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“.

ES lėšos investicijoms Lietuvoje po 2020 m. pagal optimistinį scenarijų gali išlaikyti esamą lygį (6,7 mlrd. Eur), o pagal pesimistinį – mažėti iki 40%. Tokie skaičiavimai pateikti Finansų ministerijos užsakytoje 2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. vertinimo ataskaitoje. Kiek anksčiau kalbinta EK vadovybė VŽ teigė, kad, pasikeitus pinigų skirstymo mechanizmams ir šaltiniams, lėšų, tikėtina, bus dar mažiau, nei nurodoma ataskaitoje, kurioje remiamasi šiuo metu galiojančiomis ES lėšų skirstymo taisyklėmis.

Didžiausia ES biudžeto lėšų netektis siejama su Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimu iš Bendrijos nuo 2019 m. kovo: JK grynosios įmokos po išmokų į ES biudžetą yra antros didžiausios po Vokietijos. Netekus tokio „donoro“, į Bendrijos biudžetą per metus įplauks 9–13 mlrd. Eur mažiau. 2018-ieji gali būti labai svarbūs diskutuojant su EK dėl ateities biudžeto – tuomet paaiškės, apie kokį ES pinigų „pyragą“ kalbama ir kokią jo dalį pretenduoja atsiriekti kiekviena šalis.

Loreta Maskaliovienė, finansų viceministrė, yra sakiusi, kad Lietuva nuo ES finansavimo yra priklausoma bemaž 70%, todėl jam mažėjant būtina plačiau taikyti finansines priemones, pritraukti privačių investicijų. Tai padėtų nemaža dalimi išlaikyti reikiamą investicijų lygį.

„Turime nebekurti tokios infrastruktūros, kurios išlaikymas reikalautų papildomų savivaldybės ar biudžeto lėšų, ir siekti „įveiklinti“ jau sukurtą infrastruktūrą ir investuoti į inovacijas, kuriančias daugiau pridėtinės vertės, siekti naujų ilgalaikio ir gerai mokamo darbo vietų sukūrimo, augančio verslumo regionuose“, – aiškino ji (VŽ, 2017 09 05).

Siūloma išeitis – vietoj subsidijų aktyviau investuoti rizikos kapitalo lėšas, skirti daugiau ES garantuotų kreditų, kuriuos reikės grąžinti sumokant palūkanas. Į ES fondus grįžusios lėšos būtų skiriamos naujiems projektams finansuoti.

Per ankstesnius finansinius periodus Lietuvoje nemaža ES lėšų dalis buvo ne investuojama, o „įsisavinama“, padedant prastumti draugų, partijos kolegų projektus. Negana to, vietos valdininkai „sugebėdavo“ taip surašyti paramos gavimo sąlygas, kad jos būdavo neįkandamos daugumai tuo suinteresuotų subjektų. Todėl kai kurios priemonės tiesiog nesulaukdavo reikiamo dalyvių skaičiaus, joms skirti pinigai likdavo neišnaudoti, o tuo pačiu metu kitoms priemonėms jų pritrūkdavo.

Šifruojant p. Oettingerio frazę, kad europietiški pinigai turėtų būti investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“, reikėtų suprasti, kad šaligatviams, miestų puošmenoms ir kitokiam „įsisavinimui“ pinigų skirti neteks. Po „Brexit“ sumenkus ES iždui, visos ES valstybės turės susimesti daugiau pinigų, tačiau vargu ar šalys sutiks, kad jie būtų beatodairiškai dalijami, juolab – menkaverčiams projektams.

VŽ nuomone, Lietuvos Vyriausybė jau dabar turėtų atkreipti į tai dėmesį, strategiškai pažvelgti į perspektyvą ir apsispręsti, į kurias sritis, objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

A. Žiugžda ir R. Davidovičius pervadino iš „Lewben“ įsigytą įmonę

Lietuvos fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“ (LIM), kurios savininkais birželį tapo...

Rinkos
11:38
Merai džiaugiasi dėl didesnio biudžeto, dejuoja dėl ribojamo skolinimosi Premium

Savivaldybių pajamos 2020 m. augs sparčiau nei valstybės ir „Sodros“ biudžetų, be to, savo reikmėms jos galės...

Finansai
10:05
Savarankiškai dirbantiems siūlo pakelti „Sodros“ įmokų „lubas“ iki 83.000 Eur Premium 23

Su 2020 m. biudžeto projektu Seimą pasiekė įstatymų pataisos, kuriomis siūloma savarankiškai dirbantiems...

Finansai
05:45
VMI atstovai turgavietėse dosniai dalijo baudos kvitus 7

Turgaus prekiautojai kasos aparatais naudojasi nenoriai, o kai kurie dirba iš viso nelegaliai – tai...

Gazelė
2019.10.17
Asociacija: prekybos mokestis neteisėtas, nes dubliuoja PVM 16

Apyvartos mokestis yra neteisėtas ES, nes jis dubliuoja PVM mokestį ir todėl negali būti įvestas Lietuvoje,...

Finansai
2019.10.17
2020 m. biudžetas: 300 mln. Eur pajamos iš mokesčių pavirs socialinėmis išmokomis Premium 35

Kitų metų spalio 11 d. Lietuvos laukia Seimo rinkimai, todėl šiemet priimti valstybės finansus...

Finansai
2019.10.17
Kodėl būstą įpirkti lengviausia Rygoje, o Vilnius vis dar gale Premium

Šių metų antrąjį ketvirtį, kaip ir pastaruosius 5-erius metus, geriausias nuosavo būsto įperkamumo rodiklis...

Statyba ir NT
2019.10.17
Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
2019.10.17
M. Dubnikovas: 2020 metų biudžeto projektas – kontraversiškas 4

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei...

Finansai
2019.10.16
G. Kirkilas: biudžeto projekte neatsispindi koalicijos sutartyje įtvirtinti punktai 2

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija trečiadienį paskelbtame biudžeto projekte pasigenda koalicijos...

Verslo aplinka
2019.10.16
„Revolut“ ir „Monese“ ruošiasi kietajam „Brexit“ 11

Europoje veikiančios finansų technologijų bendrovės, tokios, kaip „Revolut“ ar „Monese“, ruošiasi kietajam...

Rinkos
2019.10.16
Ž. Mauricas: nerimą kelia valstybės planuojamos kitų metų pajamos 1

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų...

Finansai
2019.10.16
Kitais metais „Sodros“ lubos – ties 104.000 Eur per metus 1

„Sodros“ pajamos šiemet augs šiek tiek lėčiau nei darbo užmokestis, nes iki 84 vidutinių darbo užmokesčių...

Finansai
2019.10.16
Vyriausybė pritarė 2020 m. Valstybės biudžeto projektui: pajamos auga sparčiau už BVP 5

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2020 m. valstybės biudžeto projektui. Numatyta,...

Finansai
2019.10.16
Turto bankas brangiausiai pardavė patalpas Vilniaus senamiestyje ir Alytuje 1

Turto bankas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius surengė 941 viešą aukcioną, kurių metu pardavė 256...

Finansai
2019.10.16
Turkija po JAV veiksmų uždraudė pelnytis iš bankų akcijų pigimo

Turkijos akcijų biržos operatorius laikinai uždraudė investuotojams pelnytis iš 7-ių Turkijos bankų akcijų...

Rinkos
2019.10.16
V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba 20

Šalių vyriausybės privalo imtis priemonių pasaulio ekonomikos augimui gaivinti, teigia Vitas Vasiliauskas,...

Verslo aplinka
2019.10.16
2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas 34

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą...

Finansai
2019.10.15
Darbo rinkos laukia iššūkiai: kas antra darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota  10

Vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50%. Tai reiškia, kad kas...

Finansai
2019.10.15
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 67

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
2019.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau