„Įsisavinimas“ baigiasi, teks investuoti

Publikuota: 2017-11-06
Leonhardo Foegerio („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Leonhardo Foegerio („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Iki naujo ES paramos finansinio laikotarpio lieka vis mažiau laiko, todėl Vyriausybė turėtų strategiškai pažvelgti, į kokius objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.

Nors Gunteris Oettingeris, už biudžetą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys, Vilniuje pažadėjo, kad bus „siekiama skirti pakankamai lėšų“ svarbiausiems projektams Lietuvoje, derėtų nepamiršti, kad dėl „Brexit“ į Bendrijos biudžetą įplauks mažiau lėšų, o kitos valstybės tikrai nesiverš mokėti daugiau ir leisti švaistyti pinigus menkaverčiams projektams.

Pirminiai EK pasiūlymai dėl ilgamečio ES biudžeto bus paskelbti 2018 m. gegužę – jie taps pagrindu tarpvalstybinėms deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos (2021–2027 m.). Ponas Oettingeris pabrėžė, kad būtina rūpintis ES biudžeto „optimizavimu bei didesniu efektyvumu“ ir tuo, kad europietiški pinigai būtų investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“.

ES lėšos investicijoms Lietuvoje po 2020 m. pagal optimistinį scenarijų gali išlaikyti esamą lygį (6,7 mlrd. Eur), o pagal pesimistinį – mažėti iki 40%. Tokie skaičiavimai pateikti Finansų ministerijos užsakytoje 2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. vertinimo ataskaitoje. Kiek anksčiau kalbinta EK vadovybė VŽ teigė, kad, pasikeitus pinigų skirstymo mechanizmams ir šaltiniams, lėšų, tikėtina, bus dar mažiau, nei nurodoma ataskaitoje, kurioje remiamasi šiuo metu galiojančiomis ES lėšų skirstymo taisyklėmis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausia ES biudžeto lėšų netektis siejama su Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimu iš Bendrijos nuo 2019 m. kovo: JK grynosios įmokos po išmokų į ES biudžetą yra antros didžiausios po Vokietijos. Netekus tokio „donoro“, į Bendrijos biudžetą per metus įplauks 9–13 mlrd. Eur mažiau. 2018-ieji gali būti labai svarbūs diskutuojant su EK dėl ateities biudžeto – tuomet paaiškės, apie kokį ES pinigų „pyragą“ kalbama ir kokią jo dalį pretenduoja atsiriekti kiekviena šalis.

Loreta Maskaliovienė, finansų viceministrė, yra sakiusi, kad Lietuva nuo ES finansavimo yra priklausoma bemaž 70%, todėl jam mažėjant būtina plačiau taikyti finansines priemones, pritraukti privačių investicijų. Tai padėtų nemaža dalimi išlaikyti reikiamą investicijų lygį.

„Turime nebekurti tokios infrastruktūros, kurios išlaikymas reikalautų papildomų savivaldybės ar biudžeto lėšų, ir siekti „įveiklinti“ jau sukurtą infrastruktūrą ir investuoti į inovacijas, kuriančias daugiau pridėtinės vertės, siekti naujų ilgalaikio ir gerai mokamo darbo vietų sukūrimo, augančio verslumo regionuose“, – aiškino ji (VŽ, 2017 09 05).

Siūloma išeitis – vietoj subsidijų aktyviau investuoti rizikos kapitalo lėšas, skirti daugiau ES garantuotų kreditų, kuriuos reikės grąžinti sumokant palūkanas. Į ES fondus grįžusios lėšos būtų skiriamos naujiems projektams finansuoti.

Per ankstesnius finansinius periodus Lietuvoje nemaža ES lėšų dalis buvo ne investuojama, o „įsisavinama“, padedant prastumti draugų, partijos kolegų projektus. Negana to, vietos valdininkai „sugebėdavo“ taip surašyti paramos gavimo sąlygas, kad jos būdavo neįkandamos daugumai tuo suinteresuotų subjektų. Todėl kai kurios priemonės tiesiog nesulaukdavo reikiamo dalyvių skaičiaus, joms skirti pinigai likdavo neišnaudoti, o tuo pačiu metu kitoms priemonėms jų pritrūkdavo.

Šifruojant p. Oettingerio frazę, kad europietiški pinigai turėtų būti investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“, reikėtų suprasti, kad šaligatviams, miestų puošmenoms ir kitokiam „įsisavinimui“ pinigų skirti neteks. Po „Brexit“ sumenkus ES iždui, visos ES valstybės turės susimesti daugiau pinigų, tačiau vargu ar šalys sutiks, kad jie būtų beatodairiškai dalijami, juolab – menkaverčiams projektams.

VŽ nuomone, Lietuvos Vyriausybė jau dabar turėtų atkreipti į tai dėmesį, strategiškai pažvelgti į perspektyvą ir apsispręsti, į kurias sritis, objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
16:16
„Invega“ pratęsė „Alternatyvos“ skolinimosi terminą iki 2023-ųjų pabaigos

„Invega“ pratęsė skolinimosi terminą per alternatyvius finansuotojus pagal priemonę „Alternatyva“ iki 2023 m.

Gazelė
15:53
VMI patiria DDoS ataką – atjungtos sistemos 6

Užfiksavus neįprastai didelį prisijungimų srautą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemų, dėl...

Finansai
11:49
VMI patikrinimai parodė, kad kaip atsargos apskaitytos prekės iš tiesų jau parduotos

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), patikrinusi įmonę, ne vienerius metus buhalteriškai kaupusią maisto...

Prekyba
11:37
„Bloomberg“: Rusijai paskelbtas defoltas 13

Naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad pirmadienio rytą Rusija buvo pripažinta negalinti įvykdyti savo...

Rinkos
08:28
Centrinių bankų vadovai renkasi į pasitarimą, kaip suvaldyti infliacijos iššūkius 4

Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje...

Finansai
10:07
Degalams išbrangus lietuviai keičia įpročius

Brangstantys degalai beveik kas antrą suaugusį Lietuvos gyventoją verčia keisti įpročius ir iš automobilio...

Pramonė
08:45
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 21

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
05:45
Didesnės atsargos sandėliuose: ir brangiau kainuoja, ir domina Mokesčių inspekciją Premium

Nepatikimos tiekimo grandinės didina poreikį fiziškai turėti didesnes prekių atsargas sandėliuose. Nemažai...

Prekyba
05:45
Rusija – per plauką nuo defolto 18

Kelis mėnesius ties defolto riba balansavusią Rusiją dabar nuo jo greičiausiai teskiria valandos. Tiesa,...

Rinkos
2022.06.26
Infliacija pasauliui smogė ne vienodai – kai kurios šalys patiria mažesnį spaudimą Premium

Vakarų lyderiai dažnai pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojamas kainų šuolis yra pasaulinis reiškinys,...

Verslo aplinka
2022.06.26
Bandomasis laikotarpis – klausimai, į kuriuos vadovas turėtų galėti atsakyti po 3 mėnesių Premium 4

Trys mėnesiai bandomojo laikotarpio – puikus metas geriau pažinti nauja darbuotoją, jei šis laikas...

Vadyba
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Europos verslas pavargo laukti pokyčių COVID-19 politikoje – svarsto mažinti investicijas Kinijoje Premium 3

Europos įmonių vadovai tampa vis labiau izoliuoti nuo savo veiklos Kinijoje ir vis mažiau toleruoja Pekino...

Verslo aplinka
2022.06.25
Šiemet registruota mažiau netaršių automobilių

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo...

Logistika
2022.06.24
ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje 1

Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir...

Verslo aplinka
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5.000 Eur, bus išimčių   1

Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti...

Finansai
2022.06.23
Seimas – prieš nulinį PVM maisto produktams

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto...

Finansai
2022.06.23
Alkoholio, degalų ir tabako akcizų sausį–gegužę surinkta 4% daugiau

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu...

Finansai
2022.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku