„Įsisavinimas“ baigiasi, teks investuoti

Publikuota: 2017-11-06
Leonhardo Foegerio („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Leonhardo Foegerio („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Iki naujo ES paramos finansinio laikotarpio lieka vis mažiau laiko, todėl Vyriausybė turėtų strategiškai pažvelgti, į kokius objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.

Nors Gunteris Oettingeris, už biudžetą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys, Vilniuje pažadėjo, kad bus „siekiama skirti pakankamai lėšų“ svarbiausiems projektams Lietuvoje, derėtų nepamiršti, kad dėl „Brexit“ į Bendrijos biudžetą įplauks mažiau lėšų, o kitos valstybės tikrai nesiverš mokėti daugiau ir leisti švaistyti pinigus menkaverčiams projektams.

Pirminiai EK pasiūlymai dėl ilgamečio ES biudžeto bus paskelbti 2018 m. gegužę – jie taps pagrindu tarpvalstybinėms deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos (2021–2027 m.). Ponas Oettingeris pabrėžė, kad būtina rūpintis ES biudžeto „optimizavimu bei didesniu efektyvumu“ ir tuo, kad europietiški pinigai būtų investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“.

ES lėšos investicijoms Lietuvoje po 2020 m. pagal optimistinį scenarijų gali išlaikyti esamą lygį (6,7 mlrd. Eur), o pagal pesimistinį – mažėti iki 40%. Tokie skaičiavimai pateikti Finansų ministerijos užsakytoje 2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. vertinimo ataskaitoje. Kiek anksčiau kalbinta EK vadovybė VŽ teigė, kad, pasikeitus pinigų skirstymo mechanizmams ir šaltiniams, lėšų, tikėtina, bus dar mažiau, nei nurodoma ataskaitoje, kurioje remiamasi šiuo metu galiojančiomis ES lėšų skirstymo taisyklėmis.

Didžiausia ES biudžeto lėšų netektis siejama su Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimu iš Bendrijos nuo 2019 m. kovo: JK grynosios įmokos po išmokų į ES biudžetą yra antros didžiausios po Vokietijos. Netekus tokio „donoro“, į Bendrijos biudžetą per metus įplauks 9–13 mlrd. Eur mažiau. 2018-ieji gali būti labai svarbūs diskutuojant su EK dėl ateities biudžeto – tuomet paaiškės, apie kokį ES pinigų „pyragą“ kalbama ir kokią jo dalį pretenduoja atsiriekti kiekviena šalis.

Loreta Maskaliovienė, finansų viceministrė, yra sakiusi, kad Lietuva nuo ES finansavimo yra priklausoma bemaž 70%, todėl jam mažėjant būtina plačiau taikyti finansines priemones, pritraukti privačių investicijų. Tai padėtų nemaža dalimi išlaikyti reikiamą investicijų lygį.

„Turime nebekurti tokios infrastruktūros, kurios išlaikymas reikalautų papildomų savivaldybės ar biudžeto lėšų, ir siekti „įveiklinti“ jau sukurtą infrastruktūrą ir investuoti į inovacijas, kuriančias daugiau pridėtinės vertės, siekti naujų ilgalaikio ir gerai mokamo darbo vietų sukūrimo, augančio verslumo regionuose“, – aiškino ji (VŽ, 2017 09 05).

Siūloma išeitis – vietoj subsidijų aktyviau investuoti rizikos kapitalo lėšas, skirti daugiau ES garantuotų kreditų, kuriuos reikės grąžinti sumokant palūkanas. Į ES fondus grįžusios lėšos būtų skiriamos naujiems projektams finansuoti.

Per ankstesnius finansinius periodus Lietuvoje nemaža ES lėšų dalis buvo ne investuojama, o „įsisavinama“, padedant prastumti draugų, partijos kolegų projektus. Negana to, vietos valdininkai „sugebėdavo“ taip surašyti paramos gavimo sąlygas, kad jos būdavo neįkandamos daugumai tuo suinteresuotų subjektų. Todėl kai kurios priemonės tiesiog nesulaukdavo reikiamo dalyvių skaičiaus, joms skirti pinigai likdavo neišnaudoti, o tuo pačiu metu kitoms priemonėms jų pritrūkdavo.

Šifruojant p. Oettingerio frazę, kad europietiški pinigai turėtų būti investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“, reikėtų suprasti, kad šaligatviams, miestų puošmenoms ir kitokiam „įsisavinimui“ pinigų skirti neteks. Po „Brexit“ sumenkus ES iždui, visos ES valstybės turės susimesti daugiau pinigų, tačiau vargu ar šalys sutiks, kad jie būtų beatodairiškai dalijami, juolab – menkaverčiams projektams.

VŽ nuomone, Lietuvos Vyriausybė jau dabar turėtų atkreipti į tai dėmesį, strategiškai pažvelgti į perspektyvą ir apsispręsti, į kurias sritis, objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Klaidos, dėl kurių vėluoja verslo klientų atsiskaitymai Verslo tribūna

Įmonėms operatyvus ir kuo paprastesnis pinigų gavimas už parduotas prekes bei paslaugas yra ypač reikšmingas...

Atslinko dempinguotų statybos kainų šmėkla  Premium

Statybos bendrovės skundžiasi, kad viešasis sektorius rangovų ieško kainomis, kurios nebeegzistuoja keletą...

Estija toliau mažina mokesčius ir kyla reitinge, Lietuva stovi vietoje Premium 1

Estija Pasaulio banko ir „PwC“ mokesčių reitinge pakilo keliomis pozicijomis iki 12-os vietos, Latvija...

Finansai
2019.12.12
Latvijos bankai sugriežtino A. Lembergo ir jo organizacijų aptarnavimą

Latvijos bankai Ventspilio mero Aivarą Lembergą ir su juo susijusias organizacijas, kurioms JAV paskelbė...

Finansai
2019.12.12
Naujo banko Stebėtojų taryboje – G. Galvanauskas, K. Šliužas, T. Andrejauskas 2

Banko licenciją gavusi faktoringo ir mikrokreditų bendrovė „PayRay“ į Stebėtojų tarybą sukvietė garsius...

Rinkos
2019.12.12
Trečią Medicinos banko neveiksnių paskolų portfelį nusipirko „Easy Debt Service“

Medicinos bankas už neskelbiamą sumą pardavė 10 mln. Eur nominalios vertės neveiksnių paskolų portfelį skolų...

Rinkos
2019.12.12
Galutinis Seimo sprendimas: pajamos didės visiems, kurie po mokesčių uždirba iki 1.500 Eur Premium

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias visiems, kurie po mokesčių uždirba...

Finansai
2019.12.12
Paskelbė planus iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia ekonomika 1

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, trečiadienį Europos parlamente pristatė...

Finansai
2019.12.12
„UniCredit Leasing“ pasitraukimas – smūgis Lietuvos vežėjams Premium 1

Sandoris, kuriuo Latvijos bankinė grupė įsigyja visą italų grupės „UniCredit“ lizingavimo verslą Baltijos...

Rinkos
2019.12.12
2021–2027 m. ES biudžetas turi užtikrinti didžiausią naudą Europos piliečiams 1

Prasidėjo lemiamas derybų dėl Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžeto programos etapas. Nors iš pirmo...

Verslo aplinka
2019.12.11
Seimo komitetas pritarė paskolų „Klaipėdos naftai“ garantijai  2

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui...

Pramonė
2019.12.11
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
Pasikeitimai ES PVM srityje: ar Lietuvos PVM mokėtojai pasiruošę? Verslo tribūna

Verslas, dirbdamas Europos Sąjungos (ES) ribose, dažnai susiduria su skirtingomis praktikomis tarp valstybių...

„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11
Kredito unijų grupės „Kreda“ misija – būti rūpestingu ir patikimu finansų parneriu Verslo tribūna

Edwardas Filene, JAV kredito unijų judėjimo pradininkas, kredito unijų naudą yra įvardinęs taip: „Šimtas...

Finansai
2019.12.11
Apsamanoję Vyriausybės planai

Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi Vyriausybės darbą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo srityje,...

Finansai
2019.12.11
Mokesčių našta individualiai veiklai nuo 22% traukiasi iki 17% Premium 25

Seimo nariai balsų dauguma po svarstymo pritarė įstatymo pataisai, kuri mokesčių naštą individualiai veiklai,...

Finansai
2019.12.11
Seimas neprieštarauja bankų pelno papildomam apmokestinimui  1

Seimo daugumai patinka pasiūlymas nuo 15 iki 20% padidinti bankų pelno mokestį. Šio tarifo pakėlimui jau nuo...

Finansai
2019.12.10
Estai patvirtino „Mokilizingo“ įsigijimą, Lietuvoje veiks „Inbank filialas“

Estijos Finansų priežiūros tarnyba (FSA) patvirtino vartojimo kredituotojo „Mokilizingas“ įsigijimo sandorį...

Rinkos
2019.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau