„Įsisavinimas“ baigiasi, teks investuoti

Iki naujo ES paramos finansinio laikotarpio lieka vis mažiau laiko, todėl Vyriausybė turėtų strategiškai pažvelgti, į kokius objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.
Nors Gunteris Oettingeris, už biudžetą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys, Vilniuje pažadėjo, kad bus siekiama skirti pakankamai lėšų svarbiausiems projektams Lietuvoje, derėtų nepamiršti, kad dėl Brexit į Bendrijos biudžetą įplauks mažiau lėšų, o kitos valstybės tikrai nesiverš mokėti daugiau ir leisti švaistyti pinigus menkaverčiams projektams.
Pirminiai EK pasiūlymai dėl ilgamečio ES biudžeto bus paskelbti 2018 m. gegužę jie taps pagrindu tarpvalstybinėms deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos (20212027 m.). Ponas Oettingeris pabrėžė, kad būtina rūpintis ES biudžeto optimizavimu bei didesniu efektyvumu ir tuo, kad europietiški pinigai būtų investuojami tik į realią pridėtinę vertę duosiančius projektus.
ES lėšos investicijoms Lietuvoje po 2020 m. pagal optimistinį scenarijų gali išlaikyti esamą lygį (6,7 mlrd. Eur), o pagal pesimistinį mažėti iki 40%. Tokie skaičiavimai pateikti Finansų ministerijos užsakytoje 20142020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 20212027 m. vertinimo ataskaitoje. Kiek anksčiau kalbinta EK vadovybė VŽ teigė, kad, pasikeitus pinigų skirstymo mechanizmams ir šaltiniams, lėšų, tikėtina, bus dar mažiau, nei nurodoma ataskaitoje, kurioje remiamasi šiuo metu galiojančiomis ES lėšų skirstymo taisyklėmis.
Didžiausia ES biudžeto lėšų netektis siejama su Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimu iš Bendrijos nuo 2019 m. kovo: JK grynosios įmokos po išmokų į ES biudžetą yra antros didžiausios po Vokietijos. Netekus tokio donoro, į Bendrijos biudžetą per metus įplauks 913 mlrd. Eur mažiau. 2018-ieji gali būti labai svarbūs diskutuojant su EK dėl ateities biudžeto tuomet paaiškės, apie kokį ES pinigų pyragą kalbama ir kokią jo dalį pretenduoja atsiriekti kiekviena šalis.
Loreta Maskaliovienė, finansų viceministrė, yra sakiusi, kad Lietuva nuo ES finansavimo yra priklausoma bemaž 70%, todėl jam mažėjant būtina plačiau taikyti finansines priemones, pritraukti privačių investicijų. Tai padėtų nemaža dalimi išlaikyti reikiamą investicijų lygį.
Turime nebekurti tokios infrastruktūros, kurios išlaikymas reikalautų papildomų savivaldybės ar biudžeto lėšų, ir siekti įveiklinti jau sukurtą infrastruktūrą ir investuoti į inovacijas, kuriančias daugiau pridėtinės vertės, siekti naujų ilgalaikio ir gerai mokamo darbo vietų sukūrimo, augančio verslumo regionuose, aiškino ji (VŽ, 2017 09 05).
Siūloma išeitis vietoj subsidijų aktyviau investuoti rizikos kapitalo lėšas, skirti daugiau ES garantuotų kreditų, kuriuos reikės grąžinti sumokant palūkanas. Į ES fondus grįžusios lėšos būtų skiriamos naujiems projektams finansuoti.
Per ankstesnius finansinius periodus Lietuvoje nemaža ES lėšų dalis buvo ne investuojama, o įsisavinama, padedant prastumti draugų, partijos kolegų projektus. Negana to, vietos valdininkai sugebėdavo taip surašyti paramos gavimo sąlygas, kad jos būdavo neįkandamos daugumai tuo suinteresuotų subjektų. Todėl kai kurios priemonės tiesiog nesulaukdavo reikiamo dalyvių skaičiaus, joms skirti pinigai likdavo neišnaudoti, o tuo pačiu metu kitoms priemonėms jų pritrūkdavo.
Šifruojant p. Oettingerio frazę, kad europietiški pinigai turėtų būti investuojami tik į realią pridėtinę vertę duosiančius projektus, reikėtų suprasti, kad šaligatviams, miestų puošmenoms ir kitokiam įsisavinimui pinigų skirti neteks. Po Brexit sumenkus ES iždui, visos ES valstybės turės susimesti daugiau pinigų, tačiau vargu ar šalys sutiks, kad jie būtų beatodairiškai dalijami, juolab menkaverčiams projektams.
VŽ nuomone, Lietuvos Vyriausybė jau dabar turėtų atkreipti į tai dėmesį, strategiškai pažvelgti į perspektyvą ir apsispręsti, į kurias sritis, objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Finansai
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti