„Įsisavinimas“ baigiasi, teks investuoti

Publikuota: 2017-11-06
Leonhardo Foegerio („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Leonhardo Foegerio („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Iki naujo ES paramos finansinio laikotarpio lieka vis mažiau laiko, todėl Vyriausybė turėtų strategiškai pažvelgti, į kokius objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.

Nors Gunteris Oettingeris, už biudžetą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys, Vilniuje pažadėjo, kad bus „siekiama skirti pakankamai lėšų“ svarbiausiems projektams Lietuvoje, derėtų nepamiršti, kad dėl „Brexit“ į Bendrijos biudžetą įplauks mažiau lėšų, o kitos valstybės tikrai nesiverš mokėti daugiau ir leisti švaistyti pinigus menkaverčiams projektams.

Pirminiai EK pasiūlymai dėl ilgamečio ES biudžeto bus paskelbti 2018 m. gegužę – jie taps pagrindu tarpvalstybinėms deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos (2021–2027 m.). Ponas Oettingeris pabrėžė, kad būtina rūpintis ES biudžeto „optimizavimu bei didesniu efektyvumu“ ir tuo, kad europietiški pinigai būtų investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“.

ES lėšos investicijoms Lietuvoje po 2020 m. pagal optimistinį scenarijų gali išlaikyti esamą lygį (6,7 mlrd. Eur), o pagal pesimistinį – mažėti iki 40%. Tokie skaičiavimai pateikti Finansų ministerijos užsakytoje 2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. vertinimo ataskaitoje. Kiek anksčiau kalbinta EK vadovybė VŽ teigė, kad, pasikeitus pinigų skirstymo mechanizmams ir šaltiniams, lėšų, tikėtina, bus dar mažiau, nei nurodoma ataskaitoje, kurioje remiamasi šiuo metu galiojančiomis ES lėšų skirstymo taisyklėmis.

Didžiausia ES biudžeto lėšų netektis siejama su Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimu iš Bendrijos nuo 2019 m. kovo: JK grynosios įmokos po išmokų į ES biudžetą yra antros didžiausios po Vokietijos. Netekus tokio „donoro“, į Bendrijos biudžetą per metus įplauks 9–13 mlrd. Eur mažiau. 2018-ieji gali būti labai svarbūs diskutuojant su EK dėl ateities biudžeto – tuomet paaiškės, apie kokį ES pinigų „pyragą“ kalbama ir kokią jo dalį pretenduoja atsiriekti kiekviena šalis.

Loreta Maskaliovienė, finansų viceministrė, yra sakiusi, kad Lietuva nuo ES finansavimo yra priklausoma bemaž 70%, todėl jam mažėjant būtina plačiau taikyti finansines priemones, pritraukti privačių investicijų. Tai padėtų nemaža dalimi išlaikyti reikiamą investicijų lygį.

„Turime nebekurti tokios infrastruktūros, kurios išlaikymas reikalautų papildomų savivaldybės ar biudžeto lėšų, ir siekti „įveiklinti“ jau sukurtą infrastruktūrą ir investuoti į inovacijas, kuriančias daugiau pridėtinės vertės, siekti naujų ilgalaikio ir gerai mokamo darbo vietų sukūrimo, augančio verslumo regionuose“, – aiškino ji (VŽ, 2017 09 05).

Siūloma išeitis – vietoj subsidijų aktyviau investuoti rizikos kapitalo lėšas, skirti daugiau ES garantuotų kreditų, kuriuos reikės grąžinti sumokant palūkanas. Į ES fondus grįžusios lėšos būtų skiriamos naujiems projektams finansuoti.

Per ankstesnius finansinius periodus Lietuvoje nemaža ES lėšų dalis buvo ne investuojama, o „įsisavinama“, padedant prastumti draugų, partijos kolegų projektus. Negana to, vietos valdininkai „sugebėdavo“ taip surašyti paramos gavimo sąlygas, kad jos būdavo neįkandamos daugumai tuo suinteresuotų subjektų. Todėl kai kurios priemonės tiesiog nesulaukdavo reikiamo dalyvių skaičiaus, joms skirti pinigai likdavo neišnaudoti, o tuo pačiu metu kitoms priemonėms jų pritrūkdavo.

Šifruojant p. Oettingerio frazę, kad europietiški pinigai turėtų būti investuojami tik į „realią pridėtinę vertę duosiančius projektus“, reikėtų suprasti, kad šaligatviams, miestų puošmenoms ir kitokiam „įsisavinimui“ pinigų skirti neteks. Po „Brexit“ sumenkus ES iždui, visos ES valstybės turės susimesti daugiau pinigų, tačiau vargu ar šalys sutiks, kad jie būtų beatodairiškai dalijami, juolab – menkaverčiams projektams.

VŽ nuomone, Lietuvos Vyriausybė jau dabar turėtų atkreipti į tai dėmesį, strategiškai pažvelgti į perspektyvą ir apsispręsti, į kurias sritis, objektus investuotos lėšos generuos ilgalaikę grąžą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gausūs ES investicijų pinigai, bet netrūksta ir neefektyvumo rizikos Premium

Lietuva iki metų pabaigos turi pateikti Europos Komisijai (EK) milijardinių lėšų investavimo planą, kuriame...

Finansai
05:45
LB: iki pandemijos Lietuvos gyventojai skolinosi atsakingai

Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui...

Finansai
2020.08.10
Popandeminėje Europoje kelią skinasi nauja pelno mokesčio lengvata, Lietuva jos nesvarsto Premium 1

Ekonomikos krizė, kuriai spręsti naudojami daugiausia skolinti pinigai, paskatino kai kurias euro zonos šalis...

Finansai
2020.08.10
Darbo rinkos analizė: karantinas pagailėjo ūkininkų, dalies prekybininkų, bet smogė švietimui Premium

Tris mėnesius galiojęs karantinas lyg vanduo nuo žąsies nutekėjo nuo ūkininkų ir dalies prekybininkų, o jam...

Finansai
2020.08.10
50 NT įmonių, 2020 m. pirmąjį pusmetį pervedusių daugiausia mokesčių Premium 1

Ekonominės veiklos klasifikatoriuje nekilnojamojo turto (NT) operacijų veiklą nurodžiusios 50 įmonių per 2020...

Statyba ir NT
2020.08.09
Italijos vyriausybė pritarė 25 mlrd. Eur ekonomikos gaivinimo paketui

Italijos vyriausybė penktadienį patvirtino 25 mlrd. Eur vertės paketą, turintį padėti atgaivinti šalies...

Finansai
2020.08.08
„Siemens“ neišvengė pelno kryčio

Didžiausio Europos pramonės konglomerato „Siemens“ grynasis pelnas antrąjį metų ketvirtį susitraukė 47,7% iki...

Pramonė
2020.08.08
„Uber“ ketvirčio nuostolis – 1,8 mlrd. USD 1

„Uber“ 2020 m. antrąjį ketvirtį patyrė apie 1,8 mlrd. USD nuostolių, pagrindinė jų priežastis – dėl karantino...

Finansai
2020.08.08
EK dėl vakcinos susiderėjo su „Sanofi“, kalba su kitais gamintojais

Europos Komisija šią savaitę pranešė užbaigusi parengiamąsias derybas su Prancūzijos farmacijos milžine...

Finansai
2020.08.08
50 statybos įmonių, pirmąjį pusmetį pervedusių daugiausia mokesčių Premium

2020 m. pirmąjį pusmetį 50 statybos įmonių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitas pervedė...

Statyba ir NT
2020.08.08
Lietuvoje veikiančios estų grupės „Inbank“ pelnas traukėsi 76%

Dvigubėjant atidėjiniams dėl blogų paskolų, vartojimo finansuotojai „Inbank“ antrą šių metų ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2020.08.07
Paraiškas vertina sparčiau: liepą verslui paskirstyta 130 mln. Eur

Per pusmetį – nuo vasario 1 d. – verslui išmokėta 346 mln. Eur, daugiau kaip trečdalis šios sumos įmones...

Gazelė
2020.08.07
Imant būsto kreditą akyliausiai vertina pajamas ir įmokų istoriją  2

Svarbiausi kriterijai siekiantiems gauti kreditą yra pajamų lygis ir atsakinga skolinimosi istorija, o...

Finansai
2020.08.07
Atsiskaitymai normalizuoti, bet krizės pabaigos dar nematyti  Premium

Karantino pradžioje augę įsiskolinimai transporto įmonėms vertė nerimauti, bet dabar jų vadovai tvirtina...

Patogūs mokėjimai pagal telefono numerį mažesnių bankų klientams vis dar nepasiekiami Premium

Prieigą prie sistemos, kuri leidžia pagal telefono numerį pinigus pervesti ar gauti, reguliuotojas yra...

Finansai
2020.08.07
Startuolis „Discontract“ pasirašė draudimo sutartį su „Lloyd‘s“ 1 mln. Eur sumai

Lietuvių startuolis „Discontract“, siūlantis meistrų iškvietimo ir namų priežiūros paslaugas, pradėjo...

Paslaugos
2020.08.06
Estijos „Creditstar Group“ įsteigė įmonę Lietuvoje

Estijos finansinių technologijų grupė „Creditstar Group“ įsteigė įmonę Lietuvoje.

Finansai
2020.08.06
„Tele2“ ima siūlyti automatizuotą būsto ir gyventojų turto draudimo paslaugą 1

Bendrovė „Tele2“ skelbia savo klientams suteiksianti galimybę būsto ir gyventojų turto draudimą įsigyti...

Paslaugos
2020.08.06
Šiaulių banko vadovas: tapome kur kas atsargesni skolinant Premium

Antrą ketvirtį susitraukus verslo paskolų portfeliui, Šiaulių bankas dėmesį koncentruoja į valstybės paramos...

Rinkos
2020.08.06
Panaudota beveik 18% ekonomikos skatinimo priemonėms numatytos sumos 1

Iš Ekonomikos skatinimo plane numatytų papildomų 4,9 mlrd. Eur šiuo metu panaudota 863 mln. Eur, skelbia...

Finansai
2020.08.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus