Vienas banko darbuotojas Lietuvoje sukuria 70.000 Eur vertės

Publikuota: 2017-10-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didžiausią pridėtinę vertę vienam darbuotojui kuria Lietuvos finansų sektorius. Be to, jis dirba su 50% didesne pridėtinės vertės marža nei vidutiniškai finansų bendrovės ES.

Bankų sektoriaus lyderių rinkimai tęsiasi – nugalėtoją skelbsime spalio 23 d., pirmadienį. Balsuoti galima čia, o šį kartą pateikiame skaitytojams informaciją apie bankų sukuriamą pridėtinę vertę.

Lietuvos finansų sektoriaus vienam darbuotojui sukuriama pridėtinė vertė lygi 74% Europos Sąjungos (ES) lygio. 2015 m. vienam šio sektoriaus darbuotojui Lietuvoje teko 70.000 Eur pridėtinės vertės. Tai geriausias rezultatas Lietuvoje. Kiti sektoriai sugeba sukurti 50% ir mažiau pridėtinės vertės, palyginti su atitinkamos ūkio šakos vidurkiu ES.

Tokius skaičius rodo konsultacijų bendrovės EY Lietuvos bendrovių sukuriamos pridėtinės vertės (PV) tyrimas. Jo metu EY skaičiavo PV ir darbuotojų skaičiaus santykį, PV ir pajamų santykį, su darbuotojais susijusių sąnaudų bei PV santykį. EY suskaičiavo didžiausių Lietuvos bendrovių rodiklius, taip pat lygino duomenis apie PV iš Eurostato duomenų bazės pagal atskiras ūkio šakas.

Skaičiuojant buvo naudojami įmonių ir Eurostato 2015 m. duomenys bei 2017 m. trijų ketvirčių darbo užmokestis. Iš viso buvo analizuojami aštuoni ūkio sektoriai.

Rūta Medaiskytė, Lietuvos banko Bankų priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė, pabrėžia, kad Lietuvos bankų pelningumas lenkia ES vidurkį.

„Didelį pelningumą lemia jau kurį laiką matomas bankų valdymo optimizavimas: peržiūrimos organizacinės struktūros didžiųjų grupių viduje, ieškoma sinergijų ir steigiami padaliniai, kurie, pavyzdžiui, yra skirti tam tikrai sričiai kuruoti banko grupės mastu“, – pasakoja p. Medaiskytė.

Mažėjo darbuotojų

LB savo 2016 m. bankų apžvalgoje rašo, kad bankų efektyvumo rodiklis, rodantis bankų sąnaudų ir pajamų santykį, 2016 m. Lietuvoje pagerėjo 5 procentiniais punktais – jis sumažėjo iki 47,8%. Anot LB, Lietuvos bankų efektyvumo rodiklis, kuriam įtakos turi ir santykinai mažesnės darbo sąnaudos šalyje, yra vienas didžiausių tarp ES bankų. 2016 m. duomenimis, ES bankų efektyvumo rodiklio vidutinė reikšmė sudarė 63%, o Lietuvos – 46% (kuo rodiklis mažesnis, tuo geresnis). Didžiuosiuose bankuose jau kelerius metus iš eilės mažėja darbuotojų skaičius. Be to, Lietuvos bankai po 2009 m. finansų krizės Lietuvoje išsivalė savo balansus nuo blogų paskolų, nuvertino antrinių įmonių turtą. Bankų sektorių paliko tokie neefektyviai veikę bankai kaip „Snoras“ ir Ūkio bankas. Vėliau, kai padėtis pradėjo gerėti, dalis blogų paskolų tapo geros, padidėjo investicijų į antrines įmones vertė, o tai taip pat didino bankų pelningumą. Pietų Europos bankai dar iki šiol vaikšto su blogų paskolų kupra.

Didesnė ir marža

EY tyrimas taip pat rodo, kad finansų sektoriaus PV marža, apskaičiuojama kaip pridėtinės vertės ir pajamų santykis, Lietuvoje yra gerokai didesnė (61,4%) nei ES vidurkis (41%).

„Palyginti su ES šalimis, finansų bendrovių marža Lietuvoje yra daugiau kaip 50% didesnė. Tai kelia klausimą, ar Lietuvoje pakankama konkurencija“, – teigia Arvydas Žiobakas, EY darbo grupės vadovas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad konsolidacija tiek bankų, tiek draudimo sektoriuose didėja.

Didelės maržos būdingos paslaugų sektoriams. Pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus PV marža Lietuvoje siekia 51,8%, o prekybos – 14,7%, rodo EY tyrimas.

Ponas Žiobakas aiškina, kad marža yra tuo mažesnė, kuo daugiau paslaugų finansų bendrovės perka iš išorės. Ją mažina ir paslaugų įsigijimas iš paslaugų centrų, jeigu jie steigiami kaip atskiri juridiniai vienetai ir dingsta iš tos šalies statistikų akiračio.

Paslaugų centrų steigimas žemesnių darbo sąnaudų šalyse ir nepagrindinių veiklų perdavimas tiekėjų ekosistemoms ir lemia mažesnę PV maržą ES šalių finansų sektoriuose. Kita vertus, Lietuvoje paslaugų centrai steigiami, tokiu būdu vis daugiau pridėtinės vertės iš Vakarų Europos persikelia į Lietuvą.

EY tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvos finansų sektorius sukuria didelę vertę, tačiau darbuotojams tenka ne itin didelė jos dalis.

Lietuvos finansų sektoriuje darbuotojams skirtos sąnaudos siekia 42% ES vidurkio. Dar žemesnis šis rodiklis yra tik Lietuvos statybų sektoriuje (40%). Anot p. Žiobako, darbo užmokesčio lygį finansų sektoriuje lemia bendras pragyvenimo lygis šalyje, bendra darbo rinka ir tai, kad Lietuvoje yra daugiau prie langelio sėdinčio personalo, o Vakarų Europoje platesnis yra vidutinio lygio specialistų tinklas. Tokius struktūros skirtumus lemia kur kas didesnės finansų rinkos Vakarų Europoje.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nuotolinis darbas sumažino našumą – kaip sudrausminti darbuotojus Premium 1

Jeigu dirbant nuotoliniu būdu darbuotojų našumas sumažėja, darbdavys gali parengti tokio darbo taisykles.

Finansai
12:51
Stringa euro zonos finansų ministrų derybos dėl koronaobligacijų  1

Euro zonos ministrams nepakako antradienio nakties susitarti dėl bendro atsako koronaviruso pandemijai ir jos...

Finansai
10:28
„Fintech“ sektoriaus plėtra pernai – didesnė nei planuota

Finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus įmonių skaičius Lietuvoje pernai, palyginti su 2018 metais,...

Kaip „Sodra“ mokės pensijų anuitetus, Seimas galutinai apsispręs po Velykų

Seime skinasi kelią tvarka, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos fonduose sukauptų pensijų...

Finansai
06:56
Vėluoti arba neatsiskaityti gali kas antra restoranų, statybos ir transporto bendrovė  Premium

Tarpusavio atsiskaitymų ir bankroto rizika karantino laikotarpiu išaugo visuose verslo sektoriuose be...

Finansai
05:45
Pandemija investicijų nesustabdė – „Regvolution“ pritraukė 350.000 Eur Premium

Jungtinės Karalystės (JK) reguliavimo technologijų („regtech“) startuolis „Regvolution“, siūlantis mašininio...

Lietuva iš 1,5 mlrd. Eur gautų paskolų kol kas paėmė tik 50 mln. Eur  1

Lietuva, iš tarptautinių bankų pastarosiomis dienomis gavusi 1,5 mlrd. Eur paskolų, jas ketina panaudoti...

Finansai
2020.04.07
„Invega“ įmones tiekėjas kviečia pasimatuoti 50 mln. Eur deguonies kaukę. Ji tiks ne visiems  Premium 5

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) paskelbė sąlygas įmonėms tiekėjoms, kurios, kaip...

Finansai
2020.04.07
Šiemet prognozuoja ketvirtadaliu didesnę bankrotų bangą 

Prekinių kreditų draudimo bendrovė „Coface“ prognozuoja, kad bankrotų skaičius pasaulyje dėl koronavoruso...

Finansai
2020.04.07
Euro zonos finansų ministrai apsispręs, kaip finansuoti atsaką koronaviruso pandemijai   1

Antradienį pavakare euro zonos finansų ministrai Euro grupėje sieks susitarti dėl Europos Sąjungos (ES)...

Finansai
2020.04.07
„Revolut“ sieks britiškos bankinės licencijos

Jungtinės Karalystės startuolis „Revolut“, kuriam neseniai teko neigti gandus dėl neva blogos finansinės...

Rinkos
2020.04.07
VMI: šiemet gyventojų pajamų deklaravimas skyla į dvi dalis

Po Velykų, balandžio 15 d. pajamas deklaruoti pradės individualią veiklą vykdantys gyventojai, o visi...

Finansai
2020.04.07
VMI pradėjo siųsti pranešimus dėl mokesčių atidėjimo

VMI sulaukė virš 5.000 įmonių prašymų atidėti mokesčius. Dauguma jų šią ir kitą savaitę sulauks teigiamų VMI...

Finansai
2020.04.07
Bankai: verslą gelbėjame iš savo kapitalo, valstybės pagalbos nėra 7

Lietuvos komerciniai bankai skundžiasi, kad kol valstybė krizės akivaizdoje neapsisprendžia dėl paramos...

Rinkos
2020.04.07
Uždaryti verslai jau suvalgė savo metinį pelną Premium 7

Verslo pelningumas paprastai svyruoja tarp 5–10%, todėl dauguma uždarytų verslų jau suvalgė savo metinį...

Finansai
2020.04.07
Ataskaitas verta pateikti laiku, nes tai gali padėti per krizę Premium

Nors karantino metu parengti kokybiškai finansines ataskaitas sudėtinga, jei tik įmanoma, tai padaryti verta,...

Finansai
2020.04.07
Civilinio turto konfiskavimo įstatymas - priimtas ne laiku ir ne vietoje Verslo tribūna

Po Karantino vėliava skubiai priėmus Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, valstybės institucijoms imtis...

Finansai
2020.04.06
Perdirbėjai dėl karantino nestabdo medienos pirkimų iš VMU  3

Keturios medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos priėmė sprendimą nestabdyti medienos pirkimo iš...

Finansai
2020.04.06
G. Nausėda nepritaria „koronaobligacijų“ idėjai 1

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria idėjai, kad koronaviruso krizės metu euro zonos šalys bendrai...

Finansai
2020.04.06
Lietuva atsakui į koronavirusą užsitikrino 1,5 mlrd. Eur, reikia 5 mlrd. Eur 2

Lietuva su tarptautinėmis institucijomis susitarė dėl 1,5 mlrd. Eur vertės paskolų. Lėšos, kurių iš viso...

Rinkos
2020.04.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus