Vienas banko darbuotojas Lietuvoje sukuria 70.000 Eur vertės

Publikuota: 2017-10-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didžiausią pridėtinę vertę vienam darbuotojui kuria Lietuvos finansų sektorius. Be to, jis dirba su 50% didesne pridėtinės vertės marža nei vidutiniškai finansų bendrovės ES.

Bankų sektoriaus lyderių rinkimai tęsiasi – nugalėtoją skelbsime spalio 23 d., pirmadienį. Balsuoti galima čia, o šį kartą pateikiame skaitytojams informaciją apie bankų sukuriamą pridėtinę vertę.

Lietuvos finansų sektoriaus vienam darbuotojui sukuriama pridėtinė vertė lygi 74% Europos Sąjungos (ES) lygio. 2015 m. vienam šio sektoriaus darbuotojui Lietuvoje teko 70.000 Eur pridėtinės vertės. Tai geriausias rezultatas Lietuvoje. Kiti sektoriai sugeba sukurti 50% ir mažiau pridėtinės vertės, palyginti su atitinkamos ūkio šakos vidurkiu ES.

Tokius skaičius rodo konsultacijų bendrovės EY Lietuvos bendrovių sukuriamos pridėtinės vertės (PV) tyrimas. Jo metu EY skaičiavo PV ir darbuotojų skaičiaus santykį, PV ir pajamų santykį, su darbuotojais susijusių sąnaudų bei PV santykį. EY suskaičiavo didžiausių Lietuvos bendrovių rodiklius, taip pat lygino duomenis apie PV iš Eurostato duomenų bazės pagal atskiras ūkio šakas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Skaičiuojant buvo naudojami įmonių ir Eurostato 2015 m. duomenys bei 2017 m. trijų ketvirčių darbo užmokestis. Iš viso buvo analizuojami aštuoni ūkio sektoriai.

Rūta Medaiskytė, Lietuvos banko Bankų priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė, pabrėžia, kad Lietuvos bankų pelningumas lenkia ES vidurkį.

„Didelį pelningumą lemia jau kurį laiką matomas bankų valdymo optimizavimas: peržiūrimos organizacinės struktūros didžiųjų grupių viduje, ieškoma sinergijų ir steigiami padaliniai, kurie, pavyzdžiui, yra skirti tam tikrai sričiai kuruoti banko grupės mastu“, – pasakoja p. Medaiskytė.

Mažėjo darbuotojų

LB savo 2016 m. bankų apžvalgoje rašo, kad bankų efektyvumo rodiklis, rodantis bankų sąnaudų ir pajamų santykį, 2016 m. Lietuvoje pagerėjo 5 procentiniais punktais – jis sumažėjo iki 47,8%. Anot LB, Lietuvos bankų efektyvumo rodiklis, kuriam įtakos turi ir santykinai mažesnės darbo sąnaudos šalyje, yra vienas didžiausių tarp ES bankų. 2016 m. duomenimis, ES bankų efektyvumo rodiklio vidutinė reikšmė sudarė 63%, o Lietuvos – 46% (kuo rodiklis mažesnis, tuo geresnis). Didžiuosiuose bankuose jau kelerius metus iš eilės mažėja darbuotojų skaičius. Be to, Lietuvos bankai po 2009 m. finansų krizės Lietuvoje išsivalė savo balansus nuo blogų paskolų, nuvertino antrinių įmonių turtą. Bankų sektorių paliko tokie neefektyviai veikę bankai kaip „Snoras“ ir Ūkio bankas. Vėliau, kai padėtis pradėjo gerėti, dalis blogų paskolų tapo geros, padidėjo investicijų į antrines įmones vertė, o tai taip pat didino bankų pelningumą. Pietų Europos bankai dar iki šiol vaikšto su blogų paskolų kupra.

Didesnė ir marža

EY tyrimas taip pat rodo, kad finansų sektoriaus PV marža, apskaičiuojama kaip pridėtinės vertės ir pajamų santykis, Lietuvoje yra gerokai didesnė (61,4%) nei ES vidurkis (41%).

„Palyginti su ES šalimis, finansų bendrovių marža Lietuvoje yra daugiau kaip 50% didesnė. Tai kelia klausimą, ar Lietuvoje pakankama konkurencija“, – teigia Arvydas Žiobakas, EY darbo grupės vadovas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad konsolidacija tiek bankų, tiek draudimo sektoriuose didėja.

Didelės maržos būdingos paslaugų sektoriams. Pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus PV marža Lietuvoje siekia 51,8%, o prekybos – 14,7%, rodo EY tyrimas.

Ponas Žiobakas aiškina, kad marža yra tuo mažesnė, kuo daugiau paslaugų finansų bendrovės perka iš išorės. Ją mažina ir paslaugų įsigijimas iš paslaugų centrų, jeigu jie steigiami kaip atskiri juridiniai vienetai ir dingsta iš tos šalies statistikų akiračio.

Paslaugų centrų steigimas žemesnių darbo sąnaudų šalyse ir nepagrindinių veiklų perdavimas tiekėjų ekosistemoms ir lemia mažesnę PV maržą ES šalių finansų sektoriuose. Kita vertus, Lietuvoje paslaugų centrai steigiami, tokiu būdu vis daugiau pridėtinės vertės iš Vakarų Europos persikelia į Lietuvą.

EY tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvos finansų sektorius sukuria didelę vertę, tačiau darbuotojams tenka ne itin didelė jos dalis.

Lietuvos finansų sektoriuje darbuotojams skirtos sąnaudos siekia 42% ES vidurkio. Dar žemesnis šis rodiklis yra tik Lietuvos statybų sektoriuje (40%). Anot p. Žiobako, darbo užmokesčio lygį finansų sektoriuje lemia bendras pragyvenimo lygis šalyje, bendra darbo rinka ir tai, kad Lietuvoje yra daugiau prie langelio sėdinčio personalo, o Vakarų Europoje platesnis yra vidutinio lygio specialistų tinklas. Tokius struktūros skirtumus lemia kur kas didesnės finansų rinkos Vakarų Europoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Alytaus meras: Snaigė“ bando išvengti bankroto 1

Finansinių sunkumų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma...

Pramonė
2022.07.04
SEB pradėjo teikti žaliąsias garantijas verslui 2

SEB bankas verslui Lietuvoje pradeda teikti žaliąsias garantijas. Tai yra naujovė Baltijos šalyse, ja bankas...

Rinkos
2022.07.04
Registrų centras: pernai verslas didino apyvartą ir pelną, šiemet augimo gali nebelikti

Daugeliui įmonių pernai pavyko susidoroti su pandemija ir padidinti pardavimo pajamas bei pelną, rodo...

Finansai
2022.07.04
„Invalda INVL“ įsigijo „Mandatum Life“ draudimo verslą Baltijos šalyse

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ baigė Suomijos bendrovės „Mandatum Life“ gyvybės draudimo verslo Baltijos...

Rinkos
2022.07.04
Kol „Sodra“ ir VMI nesiima valymo, bankrotai viduvasarį stabilizavosi Premium

Pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi skelbiamų įmonių bankrotų skaičius, kuris nesiekia 100 atvejų per...

Finansai
2022.07.04
Finansų įstaigoje užčiuopė verslo nišą: parūpina ir milijonines paskolas Verslo tribūna 1

Vienoje kredito bendrovėje kelerius metus dirbęs Matas Kadžiulis netruko suprasti, kad rinkoje konkurencija...

Finansai
2022.07.04
Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
2022.07.03
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 54

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų 1

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku