Vienas banko darbuotojas Lietuvoje sukuria 70.000 Eur vertės

Bankų sektoriaus lyderių rinkimai tęsiasi – nugalėtoją skelbsime spalio 23 d., pirmadienį. Balsuoti galima čia, o šį kartą pateikiame skaitytojams informaciją apie bankų sukuriamą pridėtinę vertę.

Lietuvos finansų sektoriaus vienam darbuotojui sukuriama pridėtinė vertė lygi 74% Europos Sąjungos (ES) lygio. 2015 m. vienam šio sektoriaus darbuotojui Lietuvoje teko 70.000 Eur pridėtinės vertės. Tai geriausias rezultatas Lietuvoje. Kiti sektoriai sugeba sukurti 50% ir mažiau pridėtinės vertės, palyginti su atitinkamos ūkio šakos vidurkiu ES.

Tokius skaičius rodo konsultacijų bendrovės EY Lietuvos bendrovių sukuriamos pridėtinės vertės (PV) tyrimas. Jo metu EY skaičiavo PV ir darbuotojų skaičiaus santykį, PV ir pajamų santykį, su darbuotojais susijusių sąnaudų bei PV santykį. EY suskaičiavo didžiausių Lietuvos bendrovių rodiklius, taip pat lygino duomenis apie PV iš Eurostato duomenų bazės pagal atskiras ūkio šakas.

Skaičiuojant buvo naudojami įmonių ir Eurostato 2015 m. duomenys bei 2017 m. trijų ketvirčių darbo užmokestis. Iš viso buvo analizuojami aštuoni ūkio sektoriai.

Rūta Medaiskytė, Lietuvos banko Bankų priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė, pabrėžia, kad Lietuvos bankų pelningumas lenkia ES vidurkį.

„Didelį pelningumą lemia jau kurį laiką matomas bankų valdymo optimizavimas: peržiūrimos organizacinės struktūros didžiųjų grupių viduje, ieškoma sinergijų ir steigiami padaliniai, kurie, pavyzdžiui, yra skirti tam tikrai sričiai kuruoti banko grupės mastu“, – pasakoja p. Medaiskytė.

Mažėjo darbuotojų

LB savo 2016 m. bankų apžvalgoje rašo, kad bankų efektyvumo rodiklis, rodantis bankų sąnaudų ir pajamų santykį, 2016 m. Lietuvoje pagerėjo 5 procentiniais punktais – jis sumažėjo iki 47,8%. Anot LB, Lietuvos bankų efektyvumo rodiklis, kuriam įtakos turi ir santykinai mažesnės darbo sąnaudos šalyje, yra vienas didžiausių tarp ES bankų. 2016 m. duomenimis, ES bankų efektyvumo rodiklio vidutinė reikšmė sudarė 63%, o Lietuvos – 46% (kuo rodiklis mažesnis, tuo geresnis). Didžiuosiuose bankuose jau kelerius metus iš eilės mažėja darbuotojų skaičius. Be to, Lietuvos bankai po 2009 m. finansų krizės Lietuvoje išsivalė savo balansus nuo blogų paskolų, nuvertino antrinių įmonių turtą. Bankų sektorių paliko tokie neefektyviai veikę bankai kaip „Snoras“ ir Ūkio bankas. Vėliau, kai padėtis pradėjo gerėti, dalis blogų paskolų tapo geros, padidėjo investicijų į antrines įmones vertė, o tai taip pat didino bankų pelningumą. Pietų Europos bankai dar iki šiol vaikšto su blogų paskolų kupra.

Didesnė ir marža

EY tyrimas taip pat rodo, kad finansų sektoriaus PV marža, apskaičiuojama kaip pridėtinės vertės ir pajamų santykis, Lietuvoje yra gerokai didesnė (61,4%) nei ES vidurkis (41%).

„Palyginti su ES šalimis, finansų bendrovių marža Lietuvoje yra daugiau kaip 50% didesnė. Tai kelia klausimą, ar Lietuvoje pakankama konkurencija“, – teigia Arvydas Žiobakas, EY darbo grupės vadovas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad konsolidacija tiek bankų, tiek draudimo sektoriuose didėja.

Didelės maržos būdingos paslaugų sektoriams. Pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus PV marža Lietuvoje siekia 51,8%, o prekybos – 14,7%, rodo EY tyrimas.

Ponas Žiobakas aiškina, kad marža yra tuo mažesnė, kuo daugiau paslaugų finansų bendrovės perka iš išorės. Ją mažina ir paslaugų įsigijimas iš paslaugų centrų, jeigu jie steigiami kaip atskiri juridiniai vienetai ir dingsta iš tos šalies statistikų akiračio.

Paslaugų centrų steigimas žemesnių darbo sąnaudų šalyse ir nepagrindinių veiklų perdavimas tiekėjų ekosistemoms ir lemia mažesnę PV maržą ES šalių finansų sektoriuose. Kita vertus, Lietuvoje paslaugų centrai steigiami, tokiu būdu vis daugiau pridėtinės vertės iš Vakarų Europos persikelia į Lietuvą.

EY tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvos finansų sektorius sukuria didelę vertę, tačiau darbuotojams tenka ne itin didelė jos dalis.

Lietuvos finansų sektoriuje darbuotojams skirtos sąnaudos siekia 42% ES vidurkio. Dar žemesnis šis rodiklis yra tik Lietuvos statybų sektoriuje (40%). Anot p. Žiobako, darbo užmokesčio lygį finansų sektoriuje lemia bendras pragyvenimo lygis šalyje, bendra darbo rinka ir tai, kad Lietuvoje yra daugiau prie langelio sėdinčio personalo, o Vakarų Europoje platesnis yra vidutinio lygio specialistų tinklas. Tokius struktūros skirtumus lemia kur kas didesnės finansų rinkos Vakarų Europoje.