2018 m. biudžeto svarstymai persikėlė į Seimą

Publikuota: 2017-10-19
Atnaujinta 2017-10-19 16:43

Ketvirtadienį Seime svarstyti pradėtas 2018 m. biudžeto projektas. Pirmasis planuojamas perteklinis biudžetas orientuotas į skurdo mažinimą, šalies saugumo užtikrinimą, produktyvių investicijų skatinimą bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimą.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatoma, kad 2018 m. valstybės biudžeto pajamos, palyginti su 2017 m., kitąmet augs 6,9%, iki 9,1 mlrd. Eur, o išlaidos - 5%, iki 9,5 mlrd. Eur.

Projekte nurodoma, kad valstybės biudžetas išliks deficitinis (išlaidos bus 469 mln. Eur didesnės už pajamas), tačiau konsoliduotos visumos biudžetas (apimantis valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat „Sodrą“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą) šiemet pirmąkart planuojamas su 0,6% BVP pertekliumi (apie 240 mln. Eur).

Rezervas prastesniems laikams

Vilius Šapoka, finansų ministras, pristatydamas biudžeto projektą teigė besitikintis, kad planuojamas biudžeto perviršis, tų pinigų neišleidžiant į apyvartą, kitąmet padės suvaldyti infliaciją.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jo teigimu, „pirmąkart formuojamas“ perteklinis biudžetas reikalingas dėl šylančios ekonomikos, augančios infliacijos, atsižvelgiant į fiskalinės drausmės taisykles ir tikslo kaupti rezervus „ne tokiems palankiems laikotarpiams“.

2018 m. biudžeto projekte pajamos auga kiek sparčiau nei išlaidos.

„Be to, padėtas pagrindas „Sodros“ biudžeto augimui: daugiau nei 3 mlrd. Eur „Sodros“ skola nuo kitų metų iškeliama į biudžeto iždą“, - sakė p. Šapoka.

Savivaldybės, pasak ministro, dėl besikeičiančios metodikos nuo 2018 m. „bus labiau savarankiškos“. Projekte siūloma, kad savivaldybių biudžetų išlaidos ir pajamos kitąmet augs po 10,2%. 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2,7 mlrd. Eur.

Skurdo mažinimo ir gynybos biudžetas

Pagrindiniai kitų metų biudžeto prioritetai - skurdo mažinimas, saugumo didinimas, taip pat ekonominis skatinimas ir regionų stiprinimas.

Kitąmet planuojama papildomai skirti 618 mln. Eur socialinei atskirčiai mažinti, iš jų – maždaug 370 mln. Eur bus papildomai skirta senatvės pensijoms didinti.

Krašto apsaugai kitąmet pirmąkart numatoma skirti 2% BVP prilygstančias išlaidas, kurios priartės prie 1 mlrd. Eur: krašto apsaugos, sienos apsaugos ir Valstybės saugumo departamento išlaidos kitąmet augs 162 mln. Eur, iki 963 mln. Eur.

„Jei augimas būtų kiek didesnis, esame su krašto apsaugos ministru aptarę, kad būtų pasiekti tie 2%“, - teigė finansų ministras, atsakydamas į Seimo narių nuogąstavimus, kad išlaidos krašto apsaugai gali nesiekti NATO partneriams įsipareigotos išlaidų gynybai ribos.

Sveikatos apsaugai planuojami papildomi apie 170 mln. Eur asignavimai, kultūrai – bemaž 30 mln. Eur, savivaldybėms kitąmet žadama iš valstybės biudžeto skirti 256 mln. Eur daugiau nei šiemet.

Socdemai remia, konservatoriai - ne

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija  sutarė „kol kas“ nepalaikyti biudžeto projekto.  Be konservatorių paramos Seime nebuvo pritarta nei vienai Vyriausybės numatytai reformai, tad opozicijos parama svarbi ir tvirtinant biudžetą.

„Premjeras ir finansų ministras tarsi kokią mantrą kartoja, kad kitų metų biudžetas bus perteklinis bei orientuotas į socialinės atskirties ir skurdo mažinimą. Tačiau brėžiama komunikacinė linija ir realybė skiriasi. Netiesa, kad kitų metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Jis vis dar lieka deficitinis. Tą visai neseniai akcentavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – frakcijos išplatintame pranešime cituojamas Gabrielius Landsbergis, TS-LKD frakcijos seniūnas.

Tuo tarpu buvusi valdančiosios koalicijos partnerė - Socialdemokratų partija išplatintame pranešime nurodo, kad remia biudžeto projektą, tačiau jame regi ir trūkumų.

Šiandien taip pat paskelbta, kad dėl paramos Vyriausybei į priešingas stovyklas pasidaliję Seimo socialdemokratai skyla į dvi frakcijas. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariais išlikusius Seimo narius vienijančios frakcijos pavadinime išliks šios partijos vardas, o vadinamuosius „maištininkus“ vienys Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija.

Pataria nedidinti išlaidų

Kęstutis Glaveckas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, tradiciškai kartojo, kad „šiandienos planai virsta rytdienos mokesčiais“ ir ministro klausė, kokie ir kada didės mokesčiai.

Ministras Šapoka tikino, kad prioritetas bus teikiamas užtikrinti geresnį mokesčių administravimą ir gerinti jų surinkimą iš šešėlio.

Kita vertus, jis teigė, kad, jeigu iš Seimo narių pusės būtų norima dar padidinti išlaidas kuriai nors sričiai, tokiu atveju tektų „arba smarkiai padidinti mokesčius, arba nukirpti nuo kurios kitos srities“.

2018 m. biudžetas formuojamas remiantis ekonominės raidos scenarijumi, kad šalies BVP kitąmet augs 2,9%, infliacija sieks 2,7%, o darbo užmokestis didės 6,2%. Taip pat skaičiuojama, kad namų ūkių vartojimas augs 3,7%, materialinės investicijos – 6%. Ekonomistai scenarijų vadina „realistiniu“, tačiau pesimistiškiau nei Finansų ministerija žvelgia į 2019-2020 m.

Biudžeto projektui Vyriausybė pritarė spalio 11 d. Po svarstymų pagrindiniame Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei kituose parlamento komitetuose 2018 m. biudžeto projektas su Seimo narių pasiūlymais turėtų sugrįžti pataisymams į Vyriausybę, o galutinai apsvarstytas ir priimtas metų pabaigoje.

Pirmasis 2018 m biudžeto projektų svarstymas numatytas lapkričio 23 d, antrasis – gruodžio 7 d.

Numatomi mokesčių pasikeitimai

Su 2018 m. projektu teikiamos Pelno mokesčio įstatymo pataisos. 2018 m. siūloma padidinti pelno mokesčio lengvatą technologiniam atsinaujinimui. Investuojantiems į technologinį atnaujinimą siūloma leisti atskaityti 100% pelno mokesčio. Dabar per metus galima atskaityti 50% pelno mokesčio. Išradimų komercializavimui numatyta taikyti 5% pelno mokesčio tarifą.

Taip pat laisvosiose ekonominėse zonose 6 metus taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą verslui be veiklų apribojimo, išskyrus atvejus, kai tai daroma mokesčių optimizavimo tikslais.

2018 m. biudžeto projekte numatoma palikti dabartinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų tarifus – 5 ir 9%. 5% tarifu siūloma apmokestinti vaistus, įskaitant nereceptinius.  Centralizuotam šildymui ir toliau žadama taikyti nuo š. m. spalio pradžios grąžintą 9% PVM tarifą. 9% PVM siiūloma palikti ir viešbučiams.

Kitąmet numatoma 5% didinti tabako akcizus, taip pat kilstelėti dyzelino akcizą. Pastarasis kilstelėjimas nulems dyzelino litro kainos padidėjimą maždaug 2 Eur ct. Iš PVM ir akcizų – dviejų didžiausių mokesčių – kitąmet planuojama surinkti apie 7–8% daugiau lėšų nei šiemet.

Nuo kitų metų nebeliks individualios veiklos rūšių skirstymo į tas, kurios apmokestinamos 5 ir 15% pelno mokesčio tarifu. Siūloma kartu su biudžetu nustatyti 5–15% lengvatinį pelno mokesčio tarifą, priklausomai nuo metinių pajamų, – iki 10.000 Eur metinių pajamų būtų taikomas 5% tarifas. Mokesčio dydis laipsniškai didės iki 15%, jei metinės pajamos didesnės nei 30.000 Eur.

Kartu mažinama riba, leidžianti dirbti pagal verslo liudijimą, – nuo 45.000 Eur iki 35.000 Eur metinių pajamų.

Permainos laukia ir ūkininkų. Ūkininkams siūloma numatyti 2 metų pereinamąjį laikotarpį, nustatant, kad kaip PVM mokėtojai turės registruotis, jei metinės pajamos – didesnės nei 45.000 Eur. Ūkininkams, kaip ir kitiems mokesčių mokėtojams, bus taikomi tie patys „Sodros“ įmokų dydžiai.

Taip pat planuojama nustatyti pelno mokesčio atostogas verslo pradžioje (kai metinė apyvarta iki 300.000 Eur, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10). Be to, numatoma įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą. Iki 220.000 Eur bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220.000–300.000 Eur – 0,5%, 300.000–500.000 Eur – 1%, daugiau nei 500.000 Eur – 2%. Šiuo metu gyventojų NT, jei jo bendra vertė viršija 220.000 Eur, apmokestinamas 0,5% tarifu.

[infogram id=“f59535f5-72ae-4423-ba99-ce241e90d3b4“ prefix=“1fj“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Planuojamos valstybės biudžeto pajamos 2018 m.“]

[infogram id=“1be0ed0f-b013-49d7-a62a-4d480ae6c9d7“ prefix=“x1T“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Didžiausi valstybės biudžeto asignavimai 2018 m.“]

[infogram id=“58d228d9-215f-45e3-a0bd-90018145549b“ prefix=“TRq“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Valstybės biudžeto asignavimų pokyčiai 2018 m.“]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Duomenų teikimas JANGIS: kai kurioms įmonėms teks įveikti nemažai biurokratijos Premium

Artėja rugpjūčio 1 d., nuo kada įmonėms, nepateikusioms duomenų apie savo galutinės naudos gavėjus į sistemą...

Finansai
16:32
Šiemet Latvijoje pirmąjį pusmetį įregistruota 11% mažiau naujų įmonių

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje įregistruotos 4.305 naujos įmonės – 11% mažiau nei per tą patį laikotarpį...

Finansai
08:05
VMI kaip policija: siūloma jai leisti keliuose savarankiškai stabdyti automobilius Premium 20

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams norima suteikti teisę keliuose savarankiškai stabdyti ir...

Finansai
2022.07.05
„SCT Lubricants“ grynojo pelno marža viršijo 20% Premium 3

Klaipėdos automobilių alyvų ir skysčių gamybos UAB „SCT Lubricants“ pardavimo pajamos per 2021 metus išaugo...

Pramonė
2022.07.05
Finansų viceministrė: sumažinus degalų akcizą litras benzino atpigtų 4 ct 32

Benzino kainai Lietuvoje perkopus 2 Eur ribą ir daliai politikų raginant mažinti degalų akcizą, tokia...

Verslo aplinka
2022.07.05
Alytaus meras: Snaigė“ bando išvengti bankroto 3

Finansinių sunkumų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma...

Pramonė
2022.07.04
SEB pradėjo teikti žaliąsias garantijas verslui 2

SEB bankas verslui Lietuvoje pradeda teikti žaliąsias garantijas. Tai yra naujovė Baltijos šalyse, ja bankas...

Rinkos
2022.07.04
Registrų centras: pernai verslas didino apyvartą ir pelną, šiemet augimo gali nebelikti

Daugeliui įmonių pernai pavyko susidoroti su pandemija ir padidinti pardavimo pajamas bei pelną, rodo...

Finansai
2022.07.04
„Invalda INVL“ įsigijo „Mandatum Life“ draudimo verslą Baltijos šalyse

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ baigė Suomijos bendrovės „Mandatum Life“ gyvybės draudimo verslo Baltijos...

Rinkos
2022.07.04
Kol „Sodra“ ir VMI nesiima valymo, bankrotai viduvasarį stabilizavosi Premium

Pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi skelbiamų įmonių bankrotų skaičius, kuris nesiekia 100 atvejų per...

Finansai
2022.07.04
Finansų įstaigoje užčiuopė verslo nišą: parūpina ir milijonines paskolas Verslo tribūna 1

Vienoje kredito bendrovėje kelerius metus dirbęs Matas Kadžiulis netruko suprasti, kad rinkoje konkurencija...

Finansai
2022.07.04
Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
2022.07.03
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 2

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 55

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų 1

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku