Visos pusės turi savo tiesas

Verslininkų skundus dėl neatgaunamų lėšų galima suprasti: bankroto procesas – ilgas, gana sudėtingas ir t. t. Rinkos dalyviai vardija aibę problemų, tačiau labiausiai skundžiasi dėl bankroto administratorių nekompetencijos – esą kai kurie gina tik savo interesus. „Tai daroma ir bankrutuojančios įmonės, ir kreditorių sąskaita. Lietuvoje bankroto administratoriai yra pelno siekiantys verslininkai, tai darantys ir tiesiogiai, ir kitais būdais“, – VŽ skundėsi anoniminis likti pageidaujantis verslininkas (2017 10 04). Kiekvienas nepatenkintas kreditorius turi savo istoriją, vienos galbūt labiau subjektyvios, kitos grindžiamos, jų manymu, faktais, tačiau aišku viena – šioje sistemoje skaidrumo vis dar trūksta.

Pylos sulaukia ne tik nesąžiningi bankroto administratoriai, bet ir tam palanki sistema, kuri tik šiek tiek padailinta, tačiau esminių ydų nepašalina. Bankroto administratorių atstovai piktinasi, kad dėl nesąžiningųjų juoda dėmė gula ant visų šios srities darbuotojų. Gintaras Adomonis, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas, UAB „Valnetas“ direktorius, tikina, kad rinkoje susidariusi būklė yra kritiška – dėl to šios veiklos gali atsisakyti ir likę administratoriai, gerbiantys savo profesiją. „Geri administratoriai, kuriuos pažįstu, svarsto galimybę išeiti iš rinkos (...) Kai gerai dirbi, rinka žino, kad viską padarysi tinkamai, tvarkingai, nieko nepažeisi. O kadangi nesukčiauji, neapeini įstatymo, vadinasi, niekada negausi normalaus darbo“, – teigia jis.

Pasak jo, 2015 m., kai buvo patvirtinta nauja administratorių skyrimo tvarka, vienas iš tikslų buvo išsaugoti geriausius administratorius, tačiau dabar situacija – atvirkštinė. Todėl tie, kurie nenori sukčiauti ir blogai dirbti, pasitrauks iš rinkos. „Manau, turime stiprinti administratorių korpusą, sukurti tokį, kokį turi vokiečiai, anglai, kitos šalys. Reikia, kad tai būtų gerbiama profesija, o dabar ji išbarstoma“, – apgailestauja p. Adomonis. Profesionaliai dirbantys administratoriai, kurių reputaciją menkina nesąžiningieji, laukia, kol bus įsteigti profesiniai rūmai, – jiems turėtų priklausyti visi be išimties bankroto administratoriai. Tai būtų jų savivalda, kuri imtųsi ir profesinio ugdymo, ir savireguliavimo, pvz., garbės teismo. Tokie rūmai suvienytų visus, o nebūdamas jų narys negalėtum vykdyti veiklos.

Kitų metų antrą ketvirtį Vyriausybei turėtų būti pateiktas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas – juo bus sujungti Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymai. Vienas iš naujojo teisinio akto tikslų – užtikrinti skaidrų bankroto administratorių skyrimą. Jame taip pat didžiausias dėmesys bus skiriamas administratorių savivaldai ir procesams efektyvinti. Siekiama, kad procesai vyktų kuo trumpiau, kad turto grįžtamoji vertė būtų kuo didesnė, kad kreditoriai atgautų kuo daugiau turto.

VŽ nuomone, problema – ne tik bankroto administratorių (ne)kompetencija. Lietuvoje vis dar daug vadinamųjų verslo zombių, nes bankroto procedūros gana nelanksčios, pagal šį rodiklį mūsų šalis dar stipriai atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių. Todėl reikėtų pasirūpinti ir proceso skaidrumu, ir skubiau ieškoti būdų, kad galima būtų taikyti maksimaliai supaprastintas ir sutrumpintas įmonių bankroto procedūras.