Seimas privatų sektorių nustekeno, perskirstė ir gavo šnipštą

Publikuota: 2017-10-02
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Privačių miško savininkų asociacijos vadovas

Statistika skelbia - valstybė, užimdama dominuojančią padėtį medienos rinkoje, per praėjusius metus uždirbo vos 4 mln. Eur pelno. Žinant, kad valstybinis miškų sektorius pasiūlo apie 60% visos apvaliosios medienos, tai – mažų mažiausiai keisti skaičiai. Toks valstybinio miškų ūkio pelningumas pasiektas realizavus veik 4 mln. kubinių metrų iš 1,1 mln. kv. metrų teritorijos. Kai valstybės kišenė pustuštė, rankos tiesiamos į privačią. Dabar, prabėgus beveik 3 m. nuo socialdemokrato Algimanto Salamakino iniciatyvos apdėti didesniais ir papildomais mokesčiais miškų savininkus, galime pasižiūrėti, kas iš to išėjo.

Pirma, dabar mūsų miškų savininkai moka beveik du kartus didesnius mokesčius nei kitose Baltijos šalyse. Moka ir apyvartos mokestį, kurio nėra jokioje šalyje. Nereikia net aiškinti, kad taip pralaimime konkurencinę kovą. Toks sprendimas privatininkams trečdaliu sumažinus pardavimus, apsunkino medienos pramonės aprūpinimą žaliava. Tai ne tiek ir mažai - beveik 1 mln. kubinių metrų medienos, kurios piniginė išraiška yra 35 milijonai. Automatiškai tai iššaukė didesnį eksportą iš kaimyninių Rytų šalių. Lietuvos medienos apdirbimo pramonė dėl visų tų rietenų negali sustoti.

Kad padėtis kritinė rodo ir tai, kad medienos kainos, net ir sumažėjus pasiūlai, neaugo. Kur girdėta, kad mokestis įvedamas tuomet, kai ekonomika vos gyva? Viso to rezultatas? Negautos pajamos į biudžetą, sustabdytos investicijos į miškus, pavyzdžiui, į ugdomuosius kirtimus. Tai reiškia, kad jau dabar ženkliai pakenkta ateities miškų kokybei. Tokie neracionalūs sprendimai kenkia ne tik miškų ekonomikai, bet ir ekosistemai. Vis dėlto, už tokio nepamatuoto sprendimo, kuriam pagrįsti nebuvo atlikta jokia analizė – daugybė šalutinių reiškinių. Drąsiai galima svarstyti, kad idėja apmokestinti privatų miškų ūkį papildomais 5% buvo ne kas kita, kaip gerai apgalvotas šio sektoriaus alinimas. Taigi, kai viena kišenė pilnėja, iš kitos pinigai byra – dirbama, kaip įprasta Lietuvoje - kiauro rėčio principu.

Kodėl? Todėl, kad aptariamo 5% mokesčio lėšos pagal Miškų įstatymą yra nukreipiamos valstybinio miško valdytojo poreikių tenkinimui, o privatus miškų sektorius apmokestinamas šiuo ir GPM mokesčiais nuo pajamų. Valstybinis miškų valdytojas ne toks kvailas, jis apsimokestina tik tada, kai atskaičiuojamos ūkinės veikos sąnaudos. Apie tai, kad mokesčių tarifai įkalti į Miškų įstatymą nekalbėsiu, užteks pasakyti, kad tuo irgi išsiskiriam iš civilizuotų šalių. Tos lėšos yra administruojamos per „miškų biudžetėlį”, mažai kam žinomą, bet svarbią Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą. Šiai programai kritikos dėl netinkamai panaudojamų lėšų yra negailėjusios ir valstybės kontrolės, ir audito organizacijos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tokių programų pavyzdžių, regis, jau neberasime niekur, čia - tiesioginis sovietinių laikų klestėjimo reliktas. Liūdniausia, kad iš privačių valdytojų tiesiogine šia žodžio prasme išlupti pinigai tampa valstybinio miško valdytojo pajamomis. Negana to, visuomenė dažnai klaidinama, girdi, valstybinis miškų valdytojas moka didelius mokesčius ir esą moka kur kas daugiau mokesčių (41%) nei miško savininkai. Visus mokesčius (pelno, PVM, įmokas į Garantinį fondą, Valstybinį VSD ar PSD) ir privataus, ir valstybinio miškų ūkio subjektai moka lygiai tokius pačius.

Todėl ir yra taip, kad privatūs miškų savininkai yra „nuskausminami” du kartus: vienąkart per padidintus mokesčius, kitąkart – per sumažintas pajamas į valstybės kasą.

Komentaro autorius - Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 34

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku