LB tikisi mažesnio kainų ir algų augimo nei ministerija

Infliacija šiais metais gali kilstelti iki 3,4%, o kitąmet ji turėtų sumažėti iki 2,2%.

„Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius. Įmones gerokai veiks reikšmingai augančios darbo sąnaudos, todėl Lietuvos verslas, norėdamas išsaugoti ir stiprinti iškovotas pozicijas užsienio rinkose, turės didinti darbo našumą“, – pranešime cituojamas Raimondas Kuodis, LB valdybos pirmininko pavaduotojas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbas šalyje šiemet mažės iki 7,3%, o darbo užmokestis augs 7,8%.

Remiantis praėjusią savaitę atnaujintomis Finansų ministerijos (FM) 2017-2020 m. pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvomis, 2017 m. BVP augs 3,6%, kitąmet – 2,9%, t.y. FM tikisi panašios ūkio plėtros kaip ir LB. Palyginti ministerijos prognozėje, kuria remiantis bus sudaromas 2018 m. biudžetas, tikimasi aukštesnės infliacijos ir didesnio atlyginimų augimo.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="0a8e1891-a4b2-4ccb-9cee-8c17a66e7e60" prefix="Dkb" format="interactive" title="Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozės"] 

LB prognozių prielaidos

LB nurodo, kad BVP peržiūrą lėmė pagerėjusi ūkio raida euro zonoje ir kitose prekybos partnerėse. Eksporto pagyvėjimą lėmė ne tik užsienio paklausa, bet ir atsigavusios investicijos apdirbamojoje gamyboje. Paminėtini ir stiprėjantis transporto bei pradėjęs atsigauti statybų sektoriai.

Šių metų pradžioje infliaciją skatino pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, lėmę degalų ir maisto kainų augimą. Vėliau didesnį poveikį turėjo vidaus veiksniai – itin ženkliai kilęs darbo užmokestis, dėl padidintų akcizų išaugusios alkoholinių gėrimų ir tabako kainos. Centrinio banko ekonomistai kitąmet prognozuoja infliaciją mažęsiant, darant prielaidas, kad pasaulinės naftos kainos nebekils, o maisto žaliavų kainos kils mažiau. Be to, kol kas nenumatoma didesnio akcizų tarifų didinimo.

LB nurodo, kad darbo jėgos stygius, susidaręs dėl augančios paklausos ir nepalankių demografinių tendencijų, suteikia galimybių darbuotojams derėtis dėl didesnio darbo atlygio ir kitų sąlygų. Būtent darbuotojams tenkanti sukurtos pridėtinės vertės dalis vis didėja ir jau trečius metus iš eilės viršija istorinį vidurkį, o tai rodo įtemptą padėtį darbo rinkoje.