Lietuva neteisėtai PVM apmokestina smulkius verslus

Publikuota: 2017-07-10
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
Savarankiškai dirbanti mokesčių konsultantė, teisininkė

Lietuvoje dešimtmetį neteisingai taikomos PVM direktyvos nuostatos. Dėl to smulkūs, 45.000 Eur pajamų nepasiekę verslai, turi anksčiau laiko registruotis PVM mokėtojais ir mokėti PVM.

Įsivaizduokite, kad esate kontroliuojantis akcininkas dviejose įmonėse (turite po 51% akcijų). Viena įmonė, kurią įkūrėte su draugu, užsiima automobilių remontu, kita įmonė, kurią įkūrėte su drauge, siuva drabužius. Įmonės neturi nieko bendro tarpusavyje, išskyrus jus, kaip kontroliuojantį akcininką.

Esant tokiai situacijai, abi jūsų įmonės patektų į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 71 str. 7 d. taikymo sritį.

Šiame straipsnyje rašoma, jog tuo atveju, kai tas pats asmuo kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu visų jų pajamos už parduotas prekes/teiktas paslaugas per paskutinius dvylika mėnesių viršija 45.000 Eur. Šiuo atveju kiekvieno asmens gauta atlygio suma yra mažesnė nei 45.000 Eur.

Taigi, jūsų juridiniai asmenys verčiami tapti PVM mokėtojais dvigubai greičiau, nei jie tokiais taptų įprastomis sąlygomis.

Įstatymo leidėjas siekia užkirsti kelią mokesčių vengimui, kad verslai nebūtų skaidomi dirbtinai.

Paanalizuokime, kurios ES nuostatos suteikia teisę arba draudžia Lietuvai taikyti tokį reglamentavimą.

Taikymo sąlygos

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM Direktyva) 11 str. leidžia valstybei narei kelis nepriklausomus asmenis matyti kaip vieną apmokestinamąjį asmenį, jeigu tie asmenys susiję glaudžiais organizaciniais, finansiniais ir ekonominiais ryšiais. Taip pat, minėtame straipsnyje numatyta, kad valstybė narė, norėdama įgyvendinti tokį straipsnį, privalo dėl to pasitarti su PVM komitetu.

Galimybė matyti kelis asmenis kaip vieną buvo įtvirtinta dar Šeštosios PVM direktyvos 4(4) str., kurio formuluotė iš esmės nesiskyrė nuo dabartinės 11 str. formuluotės. Šeštoji PVM direktyva nustojo galioti dar 2007 m., kai įsigaliojo dabar galiojanti PVM direktyva.

Senosios PVM Direktyvos pasiūlymo aiškinamajame rašte išaiškinta, kad tokia galimybė valstybėms narėms buvo suteikta, nes buvo tikimasi palengvinti administracinę naštą arba padėti užkirsti kelią dirbtiniam verslo išskaidymui. Svarbu pabrėžti, kad dabartinis PVM direktyvos 11 str. yra vienintelis, kuris leidžia valstybei narei matyti kelis nepriklausomus apmokestinamuosius asmenis kaip vieną asmenį PVM prasme. Šiuo metu 11 str. žinomas „PVM grupės“ pavadinimu (angl. „VAT group“).

ESTT, aiškindamas minėtą 11 str., ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad kelis asmenis kaip vieną asmenį PVM tikslais valstybė narė gali matyti tik tada, kai tie asmenys susiję ekonominiais, finansiniais ir organizaciniais ryšiais, t.y. visų trijų tipų ryšiais vienu metu.

Europos Komisija (EK) viename iš savo komunikatų taip pat pasisakė, kad 11 str. formuluotė reiškia, jog visi ryšiai (ekonominiai, finansiniai, organizaciniai) turi egzistuoti vienu metu. Ryšių tipus EK išaiškino sekančiai: finansiniai ryšiai tarp apmokestinamųjų asmenų egzistuoja tada, kai vienas asmuo valdo daugiau nei pusę kapitalo kitame asmenyje; ekonominiai ryšiai egzistuoja tada, kai grupės narių pagrindinė veikla yra tokio paties pobūdžio arba grupės narių veikla yra viena kitą papildanti ar tarpusavyje susijusi, arba vienas grupės narys vykdo veiklą, kuri iš esmės naudinga kitiems nariams; organizaciniai ryšiai egzistuoja tada, kai yra bendra ar bent dalinai pasidalijama valdymo struktūra.

ESTT taip pat išaiškinęs, kad valstybės narės, įgyvendinusios 11 str. pas save įstatymuose, turi sudaryti galimybę tokiems asmenims teikti vieną PVM deklaraciją ir turėti vieną PVM kodą. Ir tokių asmenų vienų kitiems teikiamos paslaugos/tiekiamos prekės nėra PVM objektas, nes tiekimas vyksta grupės viduje.

Be vieno kodo

Išanalizavus Lietuvos nuostatą bei ESTT išaiškinimus, aiškėja, kad oficialiai Lietuvoje apmokestinamiesiems asmenims, susijusiems glaudžiais finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais nėra leidžiama formuoti PVM grupę bei turėti vieną PVM kodą bei teikti nuo visų vieną PVM deklaraciją ir būti traktuojamiems kaip vienas apmokestinamasis asmuo kitų asmenų atžvilgiu, taip pat tarpusavyje tiekti prekes ir teikti paslaugas be PVM.

Antra, mūsų įstatymų leidėjas yra nusprendęs, kad apmokestinamieji asmenys gali būti matomi kaip vienas tik tada, kai reikia identifikuoti faktą, ar neperžengta 45.000 Eur riba, ir ar nereikia visiems asmenims registruotis PVM mokėtojais. Tačiau po registracijos, tokie asmenys traktuojami kaip atskiri apmokestinamieji asmenys PVM prasme. Jie ir toliau turi atskirus PVM kodus, PVM deklaracijos teikiamos atskirai.

Be to, kaip matėme, Lietuvoje apmokestinamieji asmenys net neturi būti susiję organizaciniais, finansiniais ir ekonominiais ryšiais vienu metu, t.y. jiems nebūtini bendri vadovai, jie gali veikti visiškai skirtingose srityse, tačiau užtenka vieno bendro kontroliuojamo akcininko ir į asmenis žiūrima kaip į vieną.

Yra keletas priežasčių, kodėl Lietuva su tokia nuostata netrukdomai gyvena jau daugiau nei 13 metų. Visų pirma, mūsų nuostata buvo priimta dar 2002 m., kai dar nebuvome ES nariais. Antra, stojant į ES, mūsų nuostatos niekas nepastebėjo, nes PVM Direktyvos 11 str. turinys ESTT buvo pradėtas intensyviau aiškinti tik po 2007 m., t.y. priėmus naują PVM Direktyvą.

Esu įsitikinusi, kad Lietuva, įgyvendindama PVMĮ 71(7) str., pasakė „A“, bet taip ir nepasakė „B“. Buvo nuspręsta, pasinaudoti ES jai suteikta teise matyti kelis asmenis kaip vieną tam, kad būtų užkirstas kelias dirbtiniam verslų išskaidymui, tačiau tai padaryta visiškai netinkamai, neatsižvelgiant į tokio straipsnio įgyvendinimo sąlygas.

Šiandien PVMĮ 71 (7) str. taikomas šimtams verslų, kurie neturi nei bendrų ekonominių, nei organizacinių ryšių, veikia visiškai nesusijusiose srityse arba tik iš dalies susijusiose. Esu įsitikinusi, kad Lietuva šiurkščiai pažeidžia PVM direktyvos 11 str. įgyvendinimo sąlygas.

Taip pat norėčiau trumpai aptarti PVM direktyvos 273 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad valstybė narė gali įgyvendinti atitinkamas priemones, kurios padėtų teisingai surinkti PVM ir užkirstų kelią mokesčių vengimui.

Išanalizavus ESTT sprendimus pasidaro aišku, kad PVMĮ 71(7) str. neatitinka ir 273 str. įgyvendinimo sąlygų.

ESTT yra ne kartą aiškiai pasisakęs, kad: pirma, valstybių priimtos, 273 straipsnyje numatytos priemonės, negali viršyti to, kas būtina atitinkamiems tikslams pasiekti; antra, valstybės narės, vykdydamos joms ES direktyvose suteiktus įgaliojimus, privalo laikytis bendrųjų teisės principų, kurie yra ES teisinės sistemos dalis, įskaitant teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Anot teismo, proporcigumo principas reiškia, kad valstybių narių taikomos priemonės turi kuo mažiau pažeisti ES teisės aktuose įtvirtintus tikslus ir principus.

Reikia keisti

Apmokestinamuoju asmeniu PVM prasme laikomas asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.

Apmokestinamųjų asmenų traktavimas kaip vieno asmens yra aiškus nukrypimas nuo vieno pagrindinių apmokestinimo PVM principų. Todėl tai turi būti daroma pagal labai aiškius kriterijus, o pasitelktos priemones privalo būti proporcingos siekiamiems tikslams.

Norint užkirsti kelią dirbtiniam verslų išskaidymui, būtina nustatyti žymiai aiškesnius kriterijus. Šiuo metu galiojančios praktikos nepateisina jokios ES teisės nuostatos.

Mūsų įstatymai turi aiškiai apibrėžti, kas yra organizaciniai, finansiniai bei ekonominiai ryšiai. Mūsų valstybė negali kelių asmenų traktuoti kaip vieno tik registravimosi PVM tikslais, t.y. tokie asmenys ir po registracijos turi būti matomi kaip vienas asmuo. Jie turi turėti vieną PVM kodą, teikti vieną PVM deklaraciją bei tarpusavyje tokie asmenys turi turėti galimybę teikti paslaugas ir tiekti prekes be PVM.

Paraginčiau atsakingus asmenis rimčiau atkreipti dėmesį į PVMĮ 71(7) str. taikymo sąlygas ir jo suderinamumą su ES teise ir kuo skubiau jį keisti. Be abejonės, galima ir nieko nedaryti, tačiau dėl aukščiau pateiktų argumentų, tai būtų itin neišmintinga.

Komentaro autorė – Vilma Priluckytė, savarankiškai dirbanti mokesčių konsultantė, teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Teisiniai pokyčiai verslą užkniso juodai Premium

Teisės aktai keičiasi per dažnai, stokoja išaiškinimų, priimami nesikonsultuojantis su verslu, dažnai yra...

Lenkija kyla į mokestinę kovą su „Airbnb“ Premium

Tadeuszas Koscinskis, naujasis Lenkijos finansų ministras, siekia, kad JAV būsto nuomos platforma „Airbnb“...

Paslaugos
05:45
Atvėrė biudžetinių įstaigų pajamas ir išlaidas, tiekėjų sąrašus ir jiems sumokėtas sumas 1

Nuo ketvirtadienio svetainėje „Atviri Lietuvos finansai“ (ALF) pradedamos skelbti ministerijų, viešojo...

Finansai
2020.01.23
Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
2020.01.23
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 8

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
2020.01.22
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna 1

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
PVM kodas tampa ypač svarbus, todėl reikia tikrinti ir pertikrinti Premium

Nuo 2020 m. gabenant prekes į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį be jokių išlygų reikia nurodyti pirkėjo PVM...

Finansai
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
SEB: darbo užmokesčio augimas 2020 m. gerokai lenks infliaciją

Lietuvos ekonomika šiemet į priekį judės lėčiau, tačiau gyventojų finansinė būklė neprastės – nedarbas turėtų...

Finansai
2020.01.21
Kaip išlikti virš vandens – pažeidžiamiausi Lietuvos sektoriai Premium

Konservatyviau vertinti ateitį ir priklausomybę nuo vieno pirkėjo, didinti piniginių lėšų pagalvę, atidžiau...

Finansai
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
Sukrėtimų tikimybei sumažėjus „Swedbank“ didina BVP prognozę

Pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių...

Finansai
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau