Finansų ministre, nebeslėpkime, kiek žmonės sumoka mokesčių

Publikuota: 2017-06-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Dalis žmonių net nežino, kad jų darbo užmokestis yra 31% didesnis nei parašyta darbo sutartyje, nes dalis jo yra paslėpta neva darbdavio „Sodros“ įmokose. Jas į „Sodrą” perveda darbdavys, bet tai iš esmės yra atlyginimo dalis.

Todėl sujungti darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas taip, kad visa darbo vietos kaina matytųsi darbo sutartyje, yra puiki mintis, kuri buvo numatyta Valstiečių ir dar 3 partijų rinkiminėse programose, dėl jos iš esmės sutaria ekonomistai ir opozicija. Esminis privalumas – tai padarytų Lietuvos mokesčių sistemą paprastesne ir skaidresne. Žmonėms būtų kur kas aiškiau, kiek mokesčių jie sumoka, nebebūtų dirbtinio darbuotojų ir darbdavių įmokų atskyrimo, kuris neturi jokio racionalaus pagrindo. Tačiau „Sodros” įmokų sujungimo kažkodėl nebeliko mokesčių reformos projekte. Jei jau atsisakoma savo pažado, tam turėtų būti kažkokios labai rimtos priežastys. Kokius argumentus išsako finansų ministras ir ar jie tikrai pagrįsti?

Pateikiamos keturios priežastys. Pirma, kad tai neišspręs šešėlio problemų, mat, net jei žmonės pamatys, kiek iš tikro daug mokesčių jie sumoka dirbdami (~40% nuo savo viso atlyginimo), tai dar nebūtinai padidins jų norą dirbti legaliai. Bet juk „Sodros“ įmokų sujungimas pirmiausiai reikalingas ne tam, kad spręstų šešėlinės ekonomikos problemą, o tam, kad mokesčių sistema būtų skaidresnė, aiškesnė, kad žmonės žinotų, kiek mokesčių jie sumoka. Net jei pasiūlymas ir visiškai nevestų prie šešėlio sumažėjimo, jis būtų vertingas.

Nė viena valdžios siūloma priemonė negali vienu ypu panaikinti šešėlio. Pvz., siūlomas atsiskaitymų grynaisiais ribojimas taip pat nepanaikins šešėlio (tiesą pasakius – vargu, ar apskritai jį paveiks), tačiau valdantieji vis tiek jį stumia kaip tik gali, nors ir patys pripažįsta, kad tai tik riboto veiksmingumo priemonė. Sujungus „Sodros“ įmokas visi žmonės pamatys, kiek iš tikro sumoka mokesčių, t.y. tikrąjį skirtumą tarp darbo užmokesčio „ant popieriaus“ ir „į rankas“. Jei tai dalį gyventojų paskatins susimąstyti, kad darbas šešėlyje jam ilgainiui kenkia, nes mažina jo pensiją ir kitas socialines garantijas – tai yra tik dar vienas privalumas „Sodros“ įmokų sujungimui, šalia riebaus skaidresnės mokesčių sistemos pliuso.

Antras argumentas, kad visiško „Sodros“ įmokų sujungimo daugiau niekur nėra – visos šalys turi darbuotojo ir darbdavio dalis. Nieko sau argumentas! Kai valdantieji įveda draudimą įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 m., arba visišką alkoholio reklamos uždraudimą, kurie Europoje neturi analogų – čia kitų šalių pavyzdys jau nebesvarbus. O sujungiant „Sodros“ įmokas jau bijome, kad būsime išskirtiniai. Geriems pasiūlymams įgyvendinti turi atsirasti drąsos ir be kitų šalių pavyzdžių, o kvailų dalykų reikia neįvedinėti net jei taip elgiasi ir dauguma šalių. Darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokų išskyrimas neturi jokio ekonominio pagrindo – jis tik klaidina. Štai jums ir priežastis jo atsisakyti! Jeigu turime galimybę būti išskirtiniais ten, kame galime teigiamai suspindėti – kodėl gi ne?

Trečia – finansų ministras sako, kad norint sujungti „Sodros“ įmokas reiktų didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – nuo 15 iki 20 ar net 30%. Tai didintų mokesčių naštą. Tačiau tai – netiesa! Sujungus „Sodros“ įmokas atlyginimas „ant popieriaus“ automatiškai padidėtų 31%, t.y. būtent tiek, kiek dabar siekia darbdavio „Sodros“ įmokų dalis. Jei paliktumėme dabar galiojantį 15% GPM tarifą, tai jau automatiškai reikštų didesnes GPM pajamas į valstybės biudžetą (juk 15 proc. nuo padidėjusio atlyginimo – 1310 eurų – yra daugiau nei 15% nuo 1.000 eurų). Tam, kad bendra mokesčių našta darbo santykiams ir darbo užmokestis „į rankas” nepasikeistų, sujungus „Sodros“ įmokas reikia atitinkamai sumažinti „Sodros” įmokų tarifą. Tad visiškai nėra jokio reikalo didinti dabar galiojančio 15% GPM tarifo.

Galbūt finansų ministras nori pasakyti, kad didinti GPM tarifą reikėtų norint finansuoti bazinę pensiją, kuri iškelta iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. Tačiau ją finansuoti reikėtų net jei „Sodros“ įmokos nebūtų jungiamos. Ši problema niekaip su tuo nesusijusi. Priešingai, sujungimas tik pasitarnautų bazinės pensijos finansavimui, mat jis tik padidintų GPM įplaukas nepadidinus GPM tarifo! Likusią dalį bazinės pensijos galėtų finansuoti „Sodra“ – po truputį grąžinti susikaupusią 3,6 mlrd. Eur skolą valstybės biudžetui. Tad jokių problemų, GPM tarifo kelti nereikia!

Paskutinis argumentas – nėra mechanizmo, užtikrinsiančio, kad sujungus „Sodros” įmokas darbdaviai padidins darbo užmokestį „ant popieriaus“ tiksliai tiek, kad nesumažėtų žmonių atlyginimas „į rankas“ – t.y. 31%. Tačiau čia ir vėl jokia problema. Kai perėjome prie euro, darbo užmokestis darbo sutartyse buvo automatiškai perskaičiuotas į eurus apvalinant darbuotojo naudai. Lygiai taip ir čia, įstatyme būtų galima numatyti automatinį darbo sutarčių pakeitimą didinant darbo užmokestį „ant popieriaus“ 31%. Užtektų vieno sakinio: numatyta užmokesčio suma nuo 2018 m. sausio 1 d. perskaičiuojama, padidinant ją suma socialinio draudimo įmokų, kurias iki šio įstatymo įsigaliojimo nuo to užmokesčio privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti draudėjai. Kai nori, politikai įstatymuose paklodes prirašo, o čia tereikia vieno sakinio. Tad jokia čia problema. Nebent išgalvota.

Visos sugalvotos priežastys, kodėl neva nereikėtų sujungti „Sodros“ įmokų, nėra stiprios. Įmokų sujungimo nauda yra didelė, o rimtų argumentų to nedaryti nėra. Tad Finansų ministerijai ir valdantiesiems reiktų persvarstyti ir visgi įsitraukti „Sodros“ mokesčių sujungimą į mokesčių reformos planą. Nebent gal yra kokia kita tiesiai neišsakyta priežastis, kodėl nenorima sujungti „Sodros“ įmokų? Pvz., gal visgi nenorima, kad mokesčių sistema taptų skaidresnė ir žmonės iš tikro sužinotų, kiek mokesčių jie sumoka? Jei „Sodros“ įmokos nebus sujungtos, reiks manyti, kad ši priežastis ir yra tikroji. Nes kitos – tik išsisukinėjimas.

Komentaro autorius — Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

LAT paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą sutartiniuose santykiuose Verslo tribūna

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželio 13 dieną priėmė svarbią nutartį ir užbaigė ilgus metus trukusią...

Finansai
15:44
Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško  31

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo...

Finansai
07:38
Auditoriai „dėl nekompetencijos“ britams moka solidžias baudas 

Konsultacijų ir audito bendrovė „PwC“ už debesų kompiuterijos įmonės „Redcentric“ auditą Jungtinėje...

Finansai
11:22
Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 18

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Iš pelnų pinigai teka į darbuotojų sąskaitas, o iš ten – vartojimui Premium 4

Šių metų pirmąjį ketvirtį labiausiai pridėtinė vertė augo statybos sektoriuje – ypač aktyvi buvo sandėlių ir...

Finansai
05:45
Lietuvos bankai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 12

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Prokuroras keičia kaltinimus R. Paksui ir G. Vainauskui

Prokurorui Gedgaudui Norkūnui pavyko pasiekti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų jo prašymą pakeisti...

Finansai
2019.06.15
Pavėžėjus nori palikti be grynųjų 16

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip...

Finansai
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Lietuvos bankų pelnas augo 8,5% iki 91 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų I ketv. uždirbo 90,9 mln. Eur pelno – 8,5%...

Finansai
2019.06.14
Kam ir kiek padidės alga nuo 2020 m. Premium 4

Nuo 2020 m. dėl sumažintų mokesčių atlyginimai didės iki 4%, tačiau ne visiems, o gaunantiems iki 1.562 Eur į...

Finansai
2019.06.14
Pasaulis pamažu ruošiasi LIBOR pakasynoms 5

Artėjant dienai, kai nebeliks tarpbankinio rodiklio LIBOR, pasaulio centriniai bankai siūlo savo pakaitalus,...

Rinkos
2019.06.14
Į Lietuvos banko duris beldžiasi dar 5 potencialūs bankai 6

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos centriniu banku (ECB) nagrinėja dar penkias paraiškas dėl banko...

Rinkos
2019.06.14
Finansinių rezultatų analizė: didžiosioms statybų įmonėms uždirbti daugiau nepavyko Premium 2

Pernai ketvirtadalis iš 45 didžiausias apyvartas generuojančių statybos įmonių dirbo nuostolingai, o...

Statyba ir NT
2019.06.14
Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta 13

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo...

Finansai
2019.06.13
Kai juodai dienai skirtą pagalvę graužia infliacija Premium 8

Specialistai pataria juodai dienai sukaupti nuo 3 iki 12 mėnesių atlyginimo dydžio sumą, tačiau dabar mažų...

Finansai
2019.06.13
RC skelbia 50 didžiausių finansinių ataskaitų nepateikusių įmonių sąrašą 10

VĮ Registrų centras (RC) pirmą kartą visoms įmonėms ir organizacijoms, vėluojančioms pateikti ataskaitas už...

Finansai
2019.06.13
Ministras Vilius Šapoka: NT ir automobilių taršos mokesčiai neišvengiami Premium 85

Lietuvai reikės sugrįžti prie nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčių, nors pajamos iš šių...

Finansai
2019.06.13
15.000 pakeitė jiems „Sodros“ kaip loterijoje parinktą pensijų fondą

Daugiau nei 15.000 jaunesnių nei 40 metų dirbančiųjų, nelaukę, kol pradės kaupti „Sodros“ parinktuose...

Finansai
2019.06.13
„Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės 50

Vilniuje steigiamo „Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės, prieš tai vadovavęs „SEB investicijų...

Rinkos
2019.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau