Verslo skatinimas ar akių dūmimas?

Vyriausybės paskelbtame mokesčių reformos projekte minimos ir lengvatos smulkiajam verslui, tačiau verslininkai teigia nusivylę, nes kai kurių nuostatų verslo skatinimu nepavadinsi – esą jos tik dėl akių. O darbo užmokestis į rankas dirbantiems ne visu etatu gali net sumažėti.

Ekspertai teigia, kad projekte yra ir teigiamų, ir verslui galbūt nelabai teigiamų nuostatų, ypač jeigu kai kurios jų bus taikomos nuo 2018 m., nespėjus pasirengti, be pereinamojo laikotarpio. Iš pirmo žvilgsnio, pvz., gražiai atrodo žadamos pelno mokesčio atostogos. Jos numatytos jaunam smulkiajam verslui – vieniems metams, jei metinė apyvarta neviršija 300.000 Eur, vidutinis darbuotojų skaičius – 10. Tačiau čia ir slypi lengvatos formalumas – paprastai per pirmus veiklos metus smulkieji pelno neuždirba. Jo neuždirba ir antrus, trečius, gal net ketvirtus metus – pradžia dažniausiai būna nuostolinga. Lengvata tarsi yra, tačiau veikiau bus tik popierinė. Akims apdumti.

Kita lengvata – išleisti pradedantį smulkųjį verslininką atostogų nuo „Sodros“ įmokų, kurios verslo pradžioje sudaro liūto dalį mokesčių, iš pradžių dar negaunant pajamų, – negalios juridiniams asmenims (pvz., mažajai bendrijai). Nuo tokių įmokų bus atleidžiami dirbantieji savarankiškai, nejuridiniai asmenys, be to, įmokos bus kompensuojamos nuo MMA, tad ir poveikis bus dalinis – jei uždirbi daugiau, savotiškos subsidijos negausi.

Minėtame projekte siūloma nustatyti ir mažiausią sumą, nuo kurios reikės mokėti „Sodros“ įmokas net tuomet, kai asmuo tiek pajamų pagal darbo sutartį negauna. Įgyvendinus pokyčius (pritaikius NPD socialinio draudimo įmokoms), minimali darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos „Sodrai“, — 280 Eur. Taip tikimasi mažinti šešėlio mastus, traukti į dienos šviesą darbdavius ir darbuotojus, kurie puoselėja vokelių tradicijas. „Lietuvoje apie 15% darbuotojų, atmetus studentus ir pensininkus, per visus darbus negauna net minimalaus atlyginimo, – anksčiau VŽ yra teigęs Mindaugas Sinkevičius, „Sodros“ vadovas. – Kyla klausimas, iš ko šie žmonės gyvena.“

Ryžtas griebti šešėlį už gerklės – sveikintinas ir nekvestionuojamas. Kita vertus, reikalavimas „Sodros“ įmokas mokėti nuo minimalios sumos net tuo atveju, jeigu asmuo jos neuždirba, kelia nemažai klausimų ir painiavos. Yra įvairių aplinkybių, kodėl žmonės dirba ne visą dieną: gal nori prisidurti prie stipendijos, pensijos, o gal darbdaviui reikia ne viso etato darbuotojų – juk yra darbų, kuriems atlikti nereikia dirbti visu etatu. „Nedidelė įmonė sau negalės leisti mokėti tokių mokesčių. Žlugdomas ir smulkusis verslas, ir galimybė užsidirbti papildomai tiems, kam neaktualu ar negali dirbti visu etatu“, — rašo VŽ skaitytojas. „Esame įdarbinę neįgalų vaikiną pakuoti ir išpakuoti smulkius daiktus. Jis dirba tik 0,25 etato. Dirba — garsiai pasakyta, nes tai daugiau socializacija, kad nesėdėtų namuose, turėtų bendravimo įgūdžių kolektyve, su kitais žmonėmis. Žodžiu, tai savotiška labdara, nes rimto darbo jis nepadaro ir mes puikiai apsieitume be šios pareigybės. Pakėlus „Sodros“ įmokas, manau, akcininkai norės tos labdaros atsisakyti. Turėsiu jį atleisti. Klausimas — kam bus dėl to geriau?“ — klausia kitas. Nevisiškai aišku ir kaip reikės mokėti įmokas „Sodrai“, jei asmuo dirba keliose vietose po pusę ar ketvirčio etato ir t. t.

Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 m. biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios. VŽ nuomone, galėtume parašyti pliusą Vyriausybei, kad kviečia visuomenę diskutuoti mokesčių reformos klausimais, – laiko dar yra, yra ir vilties, kad į verslui aktualias pastabas bus įsiklausyta.