Valstybė iš plėšiko galėtų virsti mūsų banku

Nemažai buvo kalbų apie Valstybinį banką, o jeigu mes į pačią Valstybę pažiūrėtume kaip į banką. Bankas, kuriame aptarnaujama maloniai, vyrauja pagarba ir abipusis supratimas.

Valstybė ką tik pasiskolino 5 m. už 0,568% metinių palūkanų. Pinigų kainą žinome. Klausimas, kaip juos įdarbinti, nes dabar jie panaudojami tik skylių ir ankstesnių skolų mokėjimui. Pakalbėkime, kaip Valstybė ar valstybinės įstaigos surenka mokesčius. Tai yra, kaip dabar Bankas elgiasi su savo klientais.

Valstybės ir „Sodros“ biudžetų apskaita primena smulkios individualios įmonės apskaitą – jie tvarkomi vadovaujantis piniginių įplaukų principu, todėl nuolat akcentuojama, kiek surinkta pinigų.

Niekas nesidomi ir neklausia, kokiomis sąlygomis ir priemonėmis surinkti tie pinigai. Jau ne kartą rašiau, kad žmonės turintys verslus užsienyje, investuotojai kraupsta nuo pinigų surinkimo Lietuvoje tvarkos.

Praėjus dienai po to, kai buvo privalu sumokėti mokesčius, jie automatiškai nurašomi nuo sąskaitos, o jeigu pinigų sąskaitoje nėra, ji areštuojamos. Jeigu sąskaitų yra daugiau, toks likimas laukia ir kitų sąskaitų. Jeigu nurašoma klaidingai, reikia daug laiko ir nervų, kad klaida bus ištaisyta. Kaip paaiškinti tokį elgesį investuotojui, kai jo šalyje pinigai nuo sąskaitų nurašomi tik teismo sprendimu?

Pasitikėjimo neprideda

Mokesčius reikia mokėti. Bet tiek mažutė, ant kojų besistojanti įmonei, tiek prakutusi gali patekti į padėtį, kai striuka su pinigais. Viskas labai paprasta – prekės išvažiavo, dar laukiame apmokėjimo, o mokesčius jau reikia mokėti.

Toks sąskaitų blokavimas ar pinigų nusirašymas (neretai per klaidą nurašomos didesnės sumos arba antra tiek, kiek reikėtų) trikdo įmonės darbą arba gali baigtis bankrotu.

Tai tikrai neprideda pasitikėjimo nei savo Valstybe, nei „Sodra“, nei kitomis valdiškomis įstaigomis. Jei tai būtų bankas, kuriam rūpi bet kokiu būdu susirinkti pinigus, be jokių atidėjimų ar susitarimų, nedelsiant jį keisčiau. Šiuo atveju reikia keisti Valstybę...arba jos požiūrį.

Mums sako, kad pinigus surinkti svarbu, nes nebus iš ko mokėti pensijų, atlyginimų, įstrigs investicinės programos. Tačiau „Sodrai“ areštavus sąskaitą, ji gauna kelis bedarbius, kuriems iš karto reikia išmokėti gerokai daugiau nei siekė kelių mėnesių įmonės įmokos „Sodrai“. Gal kartais verta rizikuoti nesulaukti įmokos, nei prisišaukti tokių išmokų prašytojų?

PVM vėluoja

Pati Valstybė, be skrupulų surinkusi mokesčius, sprendžia, kaip skatinti naujus verslus, įdarbinti bedarbius. O gal paprasčiau nesugriauti, kad ir sunkiai kvėpuojančio, tačiau veikiančio verslo?

Mūsų ekonomikos plaučiai – eksportas. Iš čia mūsų įplaukos, augantis BVP. Kiek užtrunka atgauti sumokėtą PVM? Net jei yra galimybių augti, negali, nes trūksta apyvartinių lėšų. Paradoksas – kuo daugiau parduodi, tuo daugiau įšaldytų atgautinų mokesčių.

Susiduriam su atveju, kai įmonių savininkai ar pačios įmonės ima paskolas iš greitųjų kreditų bendrovių, kad... susimokėtų mokesčius. Viena po kitos kuriasi verslo finansavimo platformos, kurios labiausiai suinteresuotos finansuoti įmones, kurios turi... atgautinų mokesčių.

Valdžia, žiniasklaida giria jas, kad skolina verslui, sudaro konkurenciją bankams. Tačiau ar tokiu būdu Valstybė nesukuria terpės sistemiškai neefektyviai ir labai brangiai iniciatyvai?

Finansavimo platformų skolintų pinigų kaina – 2–3% per mėnesį arba skaičiuojant aritmetiškai 24-36% per metus. Ar galima piktintis didele kalafijorų kaina, kai smulkusis verslas gali išgyventi tik turėdamas didelius antkainius, nes jam reikia dengti brangias skolinimosi sąnaudas. Prekybos centrai sumoka įmonėms per kelis mėnesius, o mokesčius reikia mokėti jau dabar. Kainas didina monopolinę padėtį turinčios įmonės, nes smulkusis verslas negali pritraukti tiek pinigų, kad galėtų su tokiomis įmonėms konkuruoti.

Ką siūlau? Siūlau leisti verslui pačiam nuspręsti kada mokėti mokesčius. Nustatyti 3 – 6 mėnesių laikotarpį (dažniausiai per tiek apsisuka gamybinis ar sudėtingas prekybinis ciklas), per kurį mokesčiai turi būti sumokėti. Už tai skaičiuoti dešimt kartų didesnius delspinigius nei pati Valstybė moka už savo skolas, pavyzdžiui – 6% metinių. Tokiu būdu ir Valstybė uždirbtų, kartu verslas nustotų bijoti savo Valstybės kaip kokio žandaro, vėl pradėtų ja pasitikėti. Manau tai pagerintų mokesčių surinkimą, nes mokesčiai slepiami ir atlyginimai mokami vokeliuose dėl to pačio apyvartinių lėšų stygiaus. Kadangi jau kelintą kartą rašau šia tema, pasistengsiu iš karto atsakyti į kritiką.

Gauti nelengva

Finansų ministerija ir „Sodra“ komentuoja, jog verslas gali prašyti mokėjimų atidėjimų. Užduodu klausimą – ar tai tikrai paprasta ? Kiek tokių susitarimų sudaryta ? Ar verslininkai kvaili, kad vietoj prašymo „Sodrai“, eina skolintis į paskolų platformas. Jei susitarimai su „Sodra“ ar VMI sudaromi, jie galioja iki metų pabaigos. Rugsėjo mėnesį gali susitarti dėl atidėjimo iki Naujųjų metų. Siūlau nustatyti, kad mokesčius norinčioms atidėti įmonėms nereikėtų pateikti jokių dokumentų, nes kiekvienas sprendimo priėmimas yra korupcijos šaltinis. Viskas turėtų būti automatizuota.

Kai kurie tvirtina, jog tokia sistema konkuruos su bankais, tačiau bankai atvirai sakant visai nefinansuoja mažų įmonių. Prisimenu diskusiją su vienu iš Lietuvos banko vadovų. Buvo išsakyta nuomonė, kad „įmonės nenori skolintis, nes labiau linkę finansuoti savo projektus nuosavomis lėšomis“. Į mano išsakytą repliką, kad „bankai nori finansuoti įmones, kurios ir taip turi nuosavų lėšų“ atsakymo negavau.

Stambesnėms, tvirtesnėms įmonėms, kurios turi paskolas bankuose ar tvarkosi savo jėgomis, mano minėti delspinigiai per brangūs. Dėl mano siūlomos 6% kainos mokesčių mokėjimo atidėjimas nebus masinis reiškinys ir biudžetas nuo to nelabai nukentės. Taigi, ši sistema bus nenaudinga tik paskolų platformoms.

Dar vienas dažnai pasitaikantis argumentas dėl mano pasiūlymo – niekas taip nedaro. Tai gal mes galime būti pirmieji šioje srityje.

Juk Europos Sąjunga siekia, kad pinigai pasiektų ekonomiką ir pagaliau užkurtų ją. Tai būtų vienas iš būdų. Apribojimus tam tikrą laiką galima būtų taikyti tik baustiems už mokesčių slėpimą ar kitus finansinius nusikaltimus. Galimybė turėti mokestinę paskolą iš Valstybės skatintų nedaryti finansinių nusižengimų.

Atidėtų mokesčių nereikėtų leisti naudoti rizikingiems projektams ar dividendams išmokėti.

Valstybė taip pat turėtų pagreitinti PVM grąžinimą. Pavyzdžiui, PVM gali būti grąžinamas mėnesiu anksčiau, jeigu įmonė sumoka 6% metinių palūkanų už šį mėnesį.

Iš emigrantų dabar reikalaujama sumokėti privalomąjį sveikatos draudimą, grasinama antstoliais. Ir vėl Valstybė grasina savo piliečiams.

Mano siūloma atidėto mokėjimo kaina leistų sutvarkyti santykius tarp Valstybės ir gyventojų ir padidintų biudžeto pajamas.

Dabar klausiama, ką tu padarei savo Valstybei, ar ką Valstybė padarė dėl Tavęs. Gal reikėtų klausti, ką mes bendro padarėm, kad taptume ir liktume lygiaverčiais partneriais, gerbiančiais vienas kitą, padėtume vienas kitam. Valstybė prašė gyventojų ir verslo susiveržti diržus per krizę, dabar Valstybė galėtų stimuliuoti ekonomiką iš labai pigiai pasiskolintų lėšų.

Visada buvau prieš Valstybės praskolinimą, tačiau kaip finansininkas primenu, jog yra ir geros skolos, kurios leidžia uždirbti arba skatina ekonomikos augimą.