Valstybė iš plėšiko galėtų virsti mūsų banku

Publikuota: 2017-04-24
Algimantas Variakojis, investuotojas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Algimantas Variakojis, investuotojas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Investuotojas

Valstybė galėtų labai stipriai prisidėti prie verslo skatinimo ir santykių su savo piliečiais pagerinimo, jeigu suteiktų galimybę automatiškai atidėti mokesčių mokėjimą už tarkime 6% delspinigius ir nustotų plėšikauti.

Nemažai buvo kalbų apie Valstybinį banką, o jeigu mes į pačią Valstybę pažiūrėtume kaip į banką. Bankas, kuriame aptarnaujama maloniai, vyrauja pagarba ir abipusis supratimas.

Valstybė ką tik pasiskolino 5 m. už 0,568% metinių palūkanų. Pinigų kainą žinome. Klausimas, kaip juos įdarbinti, nes dabar jie panaudojami tik skylių ir ankstesnių skolų mokėjimui. Pakalbėkime, kaip Valstybė ar valstybinės įstaigos surenka mokesčius. Tai yra, kaip dabar Bankas elgiasi su savo klientais.

Valstybės ir „Sodros“ biudžetų apskaita primena smulkios individualios įmonės apskaitą – jie tvarkomi vadovaujantis piniginių įplaukų principu, todėl nuolat akcentuojama, kiek surinkta pinigų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Niekas nesidomi ir neklausia, kokiomis sąlygomis ir priemonėmis surinkti tie pinigai. Jau ne kartą rašiau, kad žmonės turintys verslus užsienyje, investuotojai kraupsta nuo pinigų surinkimo Lietuvoje tvarkos.

Praėjus dienai po to, kai buvo privalu sumokėti mokesčius, jie automatiškai nurašomi nuo sąskaitos, o jeigu pinigų sąskaitoje nėra, ji areštuojamos. Jeigu sąskaitų yra daugiau, toks likimas laukia ir kitų sąskaitų. Jeigu nurašoma klaidingai, reikia daug laiko ir nervų, kad klaida bus ištaisyta. Kaip paaiškinti tokį elgesį investuotojui, kai jo šalyje pinigai nuo sąskaitų nurašomi tik teismo sprendimu?

Pasitikėjimo neprideda

Mokesčius reikia mokėti. Bet tiek mažutė, ant kojų besistojanti įmonei, tiek prakutusi gali patekti į padėtį, kai striuka su pinigais. Viskas labai paprasta – prekės išvažiavo, dar laukiame apmokėjimo, o mokesčius jau reikia mokėti.

Toks sąskaitų blokavimas ar pinigų nusirašymas (neretai per klaidą nurašomos didesnės sumos arba antra tiek, kiek reikėtų) trikdo įmonės darbą arba gali baigtis bankrotu.

Tai tikrai neprideda pasitikėjimo nei savo Valstybe, nei „Sodra“, nei kitomis valdiškomis įstaigomis. Jei tai būtų bankas, kuriam rūpi bet kokiu būdu susirinkti pinigus, be jokių atidėjimų ar susitarimų, nedelsiant jį keisčiau. Šiuo atveju reikia keisti Valstybę...arba jos požiūrį.

Mums sako, kad pinigus surinkti svarbu, nes nebus iš ko mokėti pensijų, atlyginimų, įstrigs investicinės programos. Tačiau „Sodrai“ areštavus sąskaitą, ji gauna kelis bedarbius, kuriems iš karto reikia išmokėti gerokai daugiau nei siekė kelių mėnesių įmonės įmokos „Sodrai“. Gal kartais verta rizikuoti nesulaukti įmokos, nei prisišaukti tokių išmokų prašytojų?

PVM vėluoja

Pati Valstybė, be skrupulų surinkusi mokesčius, sprendžia, kaip skatinti naujus verslus, įdarbinti bedarbius. O gal paprasčiau nesugriauti, kad ir sunkiai kvėpuojančio, tačiau veikiančio verslo?

Mūsų ekonomikos plaučiai – eksportas. Iš čia mūsų įplaukos, augantis BVP. Kiek užtrunka atgauti sumokėtą PVM? Net jei yra galimybių augti, negali, nes trūksta apyvartinių lėšų. Paradoksas – kuo daugiau parduodi, tuo daugiau įšaldytų atgautinų mokesčių.

Susiduriam su atveju, kai įmonių savininkai ar pačios įmonės ima paskolas iš greitųjų kreditų bendrovių, kad... susimokėtų mokesčius. Viena po kitos kuriasi verslo finansavimo platformos, kurios labiausiai suinteresuotos finansuoti įmones, kurios turi... atgautinų mokesčių.

Valdžia, žiniasklaida giria jas, kad skolina verslui, sudaro konkurenciją bankams. Tačiau ar tokiu būdu Valstybė nesukuria terpės sistemiškai neefektyviai ir labai brangiai iniciatyvai?

Finansavimo platformų skolintų pinigų kaina – 2–3% per mėnesį arba skaičiuojant aritmetiškai 24-36% per metus. Ar galima piktintis didele kalafijorų kaina, kai smulkusis verslas gali išgyventi tik turėdamas didelius antkainius, nes jam reikia dengti brangias skolinimosi sąnaudas. Prekybos centrai sumoka įmonėms per kelis mėnesius, o mokesčius reikia mokėti jau dabar. Kainas didina monopolinę padėtį turinčios įmonės, nes smulkusis verslas negali pritraukti tiek pinigų, kad galėtų su tokiomis įmonėms konkuruoti.

Ką siūlau? Siūlau leisti verslui pačiam nuspręsti kada mokėti mokesčius. Nustatyti 3 – 6 mėnesių laikotarpį (dažniausiai per tiek apsisuka gamybinis ar sudėtingas prekybinis ciklas), per kurį mokesčiai turi būti sumokėti. Už tai skaičiuoti dešimt kartų didesnius delspinigius nei pati Valstybė moka už savo skolas, pavyzdžiui – 6% metinių. Tokiu būdu ir Valstybė uždirbtų, kartu verslas nustotų bijoti savo Valstybės kaip kokio žandaro, vėl pradėtų ja pasitikėti. Manau tai pagerintų mokesčių surinkimą, nes mokesčiai slepiami ir atlyginimai mokami vokeliuose dėl to pačio apyvartinių lėšų stygiaus. Kadangi jau kelintą kartą rašau šia tema, pasistengsiu iš karto atsakyti į kritiką.

Gauti nelengva

Finansų ministerija ir „Sodra“ komentuoja, jog verslas gali prašyti mokėjimų atidėjimų. Užduodu klausimą – ar tai tikrai paprasta ? Kiek tokių susitarimų sudaryta ? Ar verslininkai kvaili, kad vietoj prašymo „Sodrai“, eina skolintis į paskolų platformas. Jei susitarimai su „Sodra“ ar VMI sudaromi, jie galioja iki metų pabaigos. Rugsėjo mėnesį gali susitarti dėl atidėjimo iki Naujųjų metų. Siūlau nustatyti, kad mokesčius norinčioms atidėti įmonėms nereikėtų pateikti jokių dokumentų, nes kiekvienas sprendimo priėmimas yra korupcijos šaltinis. Viskas turėtų būti automatizuota.

Kai kurie tvirtina, jog tokia sistema konkuruos su bankais, tačiau bankai atvirai sakant visai nefinansuoja mažų įmonių. Prisimenu diskusiją su vienu iš Lietuvos banko vadovų. Buvo išsakyta nuomonė, kad „įmonės nenori skolintis, nes labiau linkę finansuoti savo projektus nuosavomis lėšomis“. Į mano išsakytą repliką, kad „bankai nori finansuoti įmones, kurios ir taip turi nuosavų lėšų“ atsakymo negavau.

Stambesnėms, tvirtesnėms įmonėms, kurios turi paskolas bankuose ar tvarkosi savo jėgomis, mano minėti delspinigiai per brangūs. Dėl mano siūlomos 6% kainos mokesčių mokėjimo atidėjimas nebus masinis reiškinys ir biudžetas nuo to nelabai nukentės. Taigi, ši sistema bus nenaudinga tik paskolų platformoms.

Dar vienas dažnai pasitaikantis argumentas dėl mano pasiūlymo – niekas taip nedaro. Tai gal mes galime būti pirmieji šioje srityje.

Juk Europos Sąjunga siekia, kad pinigai pasiektų ekonomiką ir pagaliau užkurtų ją. Tai būtų vienas iš būdų. Apribojimus tam tikrą laiką galima būtų taikyti tik baustiems už mokesčių slėpimą ar kitus finansinius nusikaltimus. Galimybė turėti mokestinę paskolą iš Valstybės skatintų nedaryti finansinių nusižengimų.

Atidėtų mokesčių nereikėtų leisti naudoti rizikingiems projektams ar dividendams išmokėti.

Valstybė taip pat turėtų pagreitinti PVM grąžinimą. Pavyzdžiui, PVM gali būti grąžinamas mėnesiu anksčiau, jeigu įmonė sumoka 6% metinių palūkanų už šį mėnesį.

Iš emigrantų dabar reikalaujama sumokėti privalomąjį sveikatos draudimą, grasinama antstoliais. Ir vėl Valstybė grasina savo piliečiams.

Mano siūloma atidėto mokėjimo kaina leistų sutvarkyti santykius tarp Valstybės ir gyventojų ir padidintų biudžeto pajamas.

Dabar klausiama, ką tu padarei savo Valstybei, ar ką Valstybė padarė dėl Tavęs. Gal reikėtų klausti, ką mes bendro padarėm, kad taptume ir liktume lygiaverčiais partneriais, gerbiančiais vienas kitą, padėtume vienas kitam. Valstybė prašė gyventojų ir verslo susiveržti diržus per krizę, dabar Valstybė galėtų stimuliuoti ekonomiką iš labai pigiai pasiskolintų lėšų.

Visada buvau prieš Valstybės praskolinimą, tačiau kaip finansininkas primenu, jog yra ir geros skolos, kurios leidžia uždirbti arba skatina ekonomikos augimą.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Kreda“ grupės pelnas pirmąjį pusmetį augo 21%

Kredito unijų grupės „Kreda“ pelnas ir pajamos pirmąjį metų pusmetį augo – nepaisant makroekonominių iššūkių,...

Rinkos
2022.08.11
„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
2022.08.11
Medicinos bankas per pusmetį uždirbo 1,8 mln. Eur

Medicinos bankas šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,829 mln. Eur grynojo pelno, 9,95% mažiau nei per tą patį...

Rinkos
2022.08.11
Prezidentūra siūlo kelti NPD bent 100 Eur, didinti kompensaciją už elektrą 2

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 Eur, sako prezidento patarėjas...

Verslo aplinka
2022.08.11
Rusijos Finansų ministerijos duomenys rodo „katastrofišką pajamų griūtį“ liepos mėnesį 21

Energijos išteklių karas su Europa bei nevaldomu tapęs rublio kursas sudavė didelį smūgį Rusijos biudžeto...

Verslo aplinka
2022.08.11
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
„About You“ ir „Zalando“ apyvartos Lietuvoje auga, bet „Aprangos“ neaplenkė Premium

Tarptautinių elektroninės prekybos įmonių „About You“, „Zalando“, „eavalyne.lt“ valdančios „Modivo“, drąsiai...

Prekyba
2022.08.11
Kada nebankrutuoti restoranui: istorijos pamokos, pavojingiausias amžius ir Palangos fenomenas Premium

Šiemet restoranų bankrotų užfiksuota daugiau negu per visus 2021 m., tačiau šie skaičiai – ne blogiausi per...

Gazelė
2022.08.11
D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
2022.08.11
„Luminor“ pelnas Baltijos šalyse šiemet augo 62,6% iki 44,4 mln. Eur

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 44,4 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.10
Vyriausybė atlyžo: nebereikės mokėti PVM nuo pirmo euro susijusioms, bet skirtingą veiklą vykdančioms įmonėms Premium

Vyriausybė pritarė PVM įstatymo pataisoms, kurias priėmus Seime, verslininkams bus palengvinta galimybė...

Finansai
2022.08.10
„Luminor“ žaliųjų garantijų limitą „Green Genius“ padidino iki 12 mln. Eur

Atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ su „Luminor“ banku Lietuvoje sutarė dėl žaliųjų...

Pramonė
2022.08.10
LKU kredito unijų grupei ekonomikos perspektyvos susirūpinimo nekelia

Lietuvos kredito unijų grupės kredito unijos ir toliau demonstruoja tvarų augimą, todėl gresiantis ekonomikos...

Rinkos
2022.08.10
VMI išlyga: neturinčiųjų išmaniojo kasos aparato po sausio 1 d. nebaus. Bet reikės įrodymų Premium

Įmonėms, kurios nuo kitų metų privalo nuolat teikti kasos kvitų duomenis VMI, tačiau iki numatyto termino...

Finansai
2022.08.10
Neapmokėtos sąskaitos: metas įvertinti, kokia skolininkų finansinė būklė Premium

Iš atskirų įmonių pasiekia signalai, kad atsiskaitymų terminai yra prailgėję, „pakabintos“ sąskaitos, kurios...

Finansai
2022.08.09
Dėl sankcijų sustabdytus mokėjimus Lietuvos bankai turi patikrinti per tris savaites

Lietuvos komerciniai bankai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sustabdytus mokėjimus turi patikrinti ne...

Rinkos
2022.08.09
Liepą vidutinė metinė infliacija siekė 13,2% 4

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą...

Finansai
2022.08.09
„EMBank“ pirmąjį pusmetį padvigubino savo pajamas

„European Merchant Bank“ („EMBank“) per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 131.000 Eur grynojo pelno, palyginti...

Rinkos
2022.08.09
Prezidento patarėjas: pirmiausia reikia didinti žmonių pajamas, vėliau galima svarstyti ir PVM maistui lengvatą 4

Siekiant mažinti infliacijos poveikį gyventojams gali būti svarstoma ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2022.08.09
Kliūtys dalyvauti viešajame pirkime: kada kvalifikacijos reikalavimai yra neteisėti? Verslo tribūna

Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų sąlygose gali numatyti tik tokius kvalifikacinius reikalavimus,...

Finansai
2022.08.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku