Uždari teismų posėdžiai – tik kraštutiniu atveju

LAT pakeitė iki šiol vyravusią praktiką dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir bylų nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje (byla 2017 02 14; civ. b. Nr. 3K-3-72-421/2016).

„Iki šiol teismai neretai pripažindavo medžiagą nevieša ar skirdavo uždarus teismo posėdžius vadovaujantis vien įmonės direktoriaus patvirtintu konfidencialios informacijos sąrašu. Teismai nevertino, ar informaciją galima priskirti komercinei ar kitokiai paslapčiai“, – teigia Jurgita Najulytė, advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ teisininkė.

Nauja LAT nutartis įtvirtina taisyklę, jog uždarus posėdžius galima rengti tik išimtiniais atvejais, o to pageidaujanti šalis privalo įrodyti tokio posėdžio būtinybę.

„LAT išaiškino, kad šalis turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl. Atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį, turi argumentuoti, nurodyti konkrečias vertybes, teises ar teisėtus interesus, kurių apsaugą gali užtikrinti tik bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje“, – teigia p. Najulytė.

Gali išviešinti ir vėliau

LAT taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į teismo proceso viešumo svarbą, byla gali būti išviešinta po jo išnagrinėjimo. Tai leidžia ir Civilinis kodeksas.

Su bylų medžiaga gali susipažinti ir jose nedalyvavę asmenys – jie turi teisę daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai

įsiteisėja teismo nutartis. Jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Susipažinti su išnagrinėtų bylų medžiaga leidžiama asmenims, turintiems teisėtą interesą.

Šiems asmenims, be kita ko, priskiriami ir mokslinius tyrimus atliekantys asmenys ir kiti asmenys, kurie įrodo, kad jų domėjimasis bylas yra pagrįstas.

Leidimą susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.

„Jeigu asmuo siekia konfidencialumo, jis tokį savo norą privalo motyvuoti, pateikti visus įrodymus, kodėl būtina apsaugoti informaciją“, – pažymi p. Najulytė.

Ji pataria prašyti uždaro teismo posėdžio nagrinėjant tam tikrą bylos dalį, taip pat prašyti ne vieša pripažinti tik dalį bylos medžiagos. Tokius leidimus gauti lengviau. Pagaliau, reikia kreiptis, kad bylos medžiaga būtų neišviešinta ir po bylos pabaigos.