Kultūrinės vertybės ir investicijos: kaip katinas „tampa“ liūtu

Publikuota: 2017-03-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Galbūt galima teigti, kad taikos sutartis, leidžianti UAB „Lidl Lietuva“ nugriauti buvusį Kelių policijos pastatą sostinės Giraitės gatvėje ir pradėti biurų komplekso statybas, – sveiko proto pergalė prieš valdininkų savavaliavimą. Tačiau taškas šioje istorijoje nepadėtas, vadinasi, vėl galime sulaukti panašių pavyzdžių, kai investuotojui parduodama katė maiše, o vėliau tikinama, kad jis įsigijo nykstančios rūšies liūtą.

Po daugiau kaip metus šaldytų investicijų UAB „Lidl Lietuva“ (LL) gali imtis 40 mln. Eur vertės biuro kompleksų statybos: bendrovė, Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas sudarė taikos sutartį, kurios pagrindu pastatas Giraitės gatvėje gali būti nugriautas. Iki šio sprendimo LL teko nueiti ilgus vargo kelius, nes laimėjus Turto banko rengtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną ir už beveik 2,5 mln. Eur įsigijus pastatą su sklypu paaiškėjo, kad jokių statybų įmonė vykdyti negali, o buvusį Kelių policijos pastatą turinti saugoti it akies vyzdį.

Taip nusprendė grupė architektų, jie pareiškė, kad pastatas yra iš „postmodernizmo laikotarpio, unikalus, daugiau tokių neatsiras“. Marius Pranas Šaliamoras, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, pernai aiškino, kad objektas „neturi vertės kaip fizinis pastatas, yra susidėvėjęs, bet turi vertę kaip epochos ženklas, įdomus architektūrine prasme“. Ir, kad jau galutinai visus „užmuštų“ paskutiniu argumentu, pridūrė: „Objektas gavo pirmą vietą 1986 metų TSRS architektų sąjungos geriausių projektų įvertinime, kas rodo jo aukštą architektūrinę ir meninę vertę, reikšmingumą Lietuvos architektūros raidai“ (VŽ, 2016 10 14). Kokie buvusios sovietinės imperijos apdovanojimai svarbūs „visų architektų architektui“, tegul lieka jo skonio ir supratimo plotmėje.

Šis atvejis vėl iškėlė į paviršių seną problemą: kas yra istorinis ir kultūrinis paveldas, kokių epochų atspindžius turime saugoti ir pan. Ir kodėl valstybė parduoda sklypą be veiklos apribojimų, o vėliau pradeda kaišioti pagalius į investuotojų vežimo ratus? Minėtu atveju taip ir liko neaišku – tas pastatas „paveldo objektas“, „kultūros vertybė“ ar ne? Gal Kultūros paveldo departamentas turėtų geriau sužiūrėti savo saugotinų objektų sąrašus, o ne mojuoti kumščiais post factum? Gal ir architektai, užuot porinę apie sovietinių „šedevrų“ vertę, vieną kartą drauge imtų ir suskaičiuotų, o suskaičiavę suregistruotų visus tikro paveldo objektus...

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šioje istorijoje daug pamokų – aišku, kad ne visos institucijos atliko savo darbą: jei objektas saugotinas, kas ir kodėl paleido jį į aukcioną? Jei ne, kodėl tada kilo toks šaršalas? Ir ką reiškia taikos sutartis – vis dėlto nugriovė „paveldą“ ar ne? Dėl ko susitaikė? Taikos sutartis yra nuostolinga vienai pusei – pralaimėjusiai. Šiuo atveju, matyt, pralaimėjo savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas. O viešasis interesas? Visi ženklai rodo, kad galime laukti kitos istorijos. Nes „tradicijos“ išlieka: bet koks statinys gali būti paminklas: deja, ne visada talentui, dažnai – kvailumui. Kokią vertę, pvz., simbolizavo kelis dešimtmečius Nidoje kraštovaizdį darkę ant marių kranto stovintys sandėliai? Kai tik prasidėdavo kalbos, kad griozdiškas sovietinių laikų griuvenas reikia naikinti, o krantinę tvarkyti, saugotojų choras kaipmat užtraukdavo „paveldą“ šlovinančią giesmę.

VŽ mano, kad vieną kartą reikia aiškiai apsispręsti: ar mes norime investicijų, kas yra viešasis interesas ir kas turi atsakyti už žalingus sprendimus. Paveldo, epochos atspindžių, kultūrinių vertybių kriterijai – sunkiai išmatuojami, dažniausiai – subjektyvūs. Tačiau jei jau ką nors nuspręsta saugoti, tegul „kultūros vertybių“ sargai viską suregistruoja ir saugo, o ne išlenda kaip pilypai iš kanapių – tuščiai orui drebinti gaištamas ir laikas, ir kompromituoja valstybę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
11:01
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 37

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku