Valstybės kontrolė dėl vangaus požiūrio iš esmės auditavo Kultūros ministeriją

Apie tai antradienį pranešusi Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad, kaip rodo pastarasis valstybės auditorių atliktas Kultūros ministerijos veiklos patikrinimas, ši ministerija iki šiol netinkamai vykdė savo pagrindinę veiklą – „formuoti valstybės kultūros politiką, nustatyti aiškius šalies kultūros prioritetinius tikslus, svarbiausius siekius ir tinkamai įvertinti iškeltų tikslų pasiekimą“.

„Valstybės kontrolė yra atlikusi įvairių kultūros srities auditų: pavaldžių įstaigų, ministerijos vykdomų programų, kultūros paveldo valdymo ir kitų. Pastebėta, kad tiek valstybės auditorių, tiek Vyriausybės ar kitų institucijų ministerijai pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendinamos vangiai, o veiklos rezultatai netenkina kultūros bendruomenės lūkesčių“, – pranešime spaudai cituojama Lina Balėnaitė, kultūros, švietimo ir mokslo sričių auditus atliekančio departamento direktoriaus pavaduotoja.

Todėl, anot jos, Valstybės kontrolė pirmą sykį nusprendė imtis organizacinio visos Kultūros ministerijos audito: „Toks auditas yra sudėtingas, reikalauja daugiau išteklių, bet jis padeda atskleisti svarbiausias organizacijos problemas.“

Kontrolieriai pranešė, kad 2012–2015 m. Kultūros ministerija, taip pat 46 jai pavaldžios ir 12 valdymo srities įstaigų panaudojo apie 625 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Šiuo laikotarpiu kultūros ministru buvo Darbo partijos atstovas Šarūnas Birutis.

„Šiuo auditu buvo vertinta, ar, 2012 m. įsteigus Lietuvos kultūros tarybą ir atskyrus kultūros politikos formavimą nuo įgyvendinimo, Kultūros ministerija ėmėsi aktyviau formuoti kultūros politiką, kontroliuoti jos įgyvendinimą; ar užtikrino pavaldžių įstaigų priežiūrą ir veiklos tobulinimą, kad jų paslaugų kokybė atitiktų visuomenės lūkesčius. Audito rezultatai rodo, kad kultūros politika Lietuvoje formuojama neturint pakankamų ir patikimų duomenų pagrįstiems sprendimams priimti, ne visa turima kokybinė kultūros srities informacija yra viešai prieinama. Ministerija neturi ir tikslių duomenų, kiek ir kokių kultūros ir meno institucijų iš viso veikia Lietuvoje“, – pastebėjo Valstybės kontrolė.

Daugiau, anot jos, žinoma tik apie ministerijai pavaldžias institucijas, tačiau ne visada išsireikalaujama, kad ir šios vykdytų joms pavestas funkcijas. „Kaip parodė tikslinių grupių apklausa, kultūros bendruomenė taip pat nejunta esminio kultūros politikos formavimo suaktyvėjimo, pasigendama ministerijos bendradarbiavimo su kultūros bendruomene“, – rašoma pranešime spaudai.

Valstybės kontrolė pareiškė tikinti, kad naujoji Kultūros ministerijos vadovybė „imsis esminių permainų: užtikrins ilgai atidėliojamų svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimą, paskatinti įstaigas tobulinti veiklą ir valstybės biudžeto lėšas naudoti kryptingai, siejant jas su teigiamais pokyčiais kultūros valdyme“.